Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos J. Č. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. A., G. K.-N., M. K. ir valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja J. Č. (toliau – pareiškėja) pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė palikimą, likusį po jos sutuoktinio S. Č., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), pradėdama turtą faktiškai valdyti. Nurodė, jog po sutuoktinio mirties nesikreipė į notarą per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo, tačiau visą jo turtą: dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir kilnojamuosius daiktus, priėmė faktiškai valdydama, ir jais rūpinasi iki šiol. Po sutuoktinio mirties naudojosi visu turtu, moka mokesčius, todėl, pareiškėjos nuomone, tai liudija, kad ji sutiko įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias likti iš palikimo. Pareiškėjai juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukeltų teisines pasekmes – ji galėtų realizuoti savo paveldėjimo teisę. Suinteresuotas asmuo J. A. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka, ir prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.Suinteresuotas asmuo G. K.-N. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka, ir prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.Suinteresuotas asmuo M. K. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka, ir prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsilipimą į pareiškimą ir nurodė, kad, jeigu teismas įsitikintų, kad yra visos juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti sąlygos, neprieštarauja pareiškėjos pareiškimo patenkinimui.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11–5.14 straipsniai). Pagal CK 5.13 straipsnio 1 dalį palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra).Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo daiktus, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktus paėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų paėmimo, daiktų paėmimo aplinkybes ir pan.Iš mirties liudijimo ir Gyventojų registro duomenų matyti, jog S. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), turėjo žmoną pareiškėją J. Č., su kuria santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), ir dvi dukras J. A. ir D. K., kuri yra mirusi. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pareiškėjos vardu registruotas palikėjo ir pareiškėjos santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).Kaip nurodė pareiškėja, po palikėjo mirties (duomenys neskelbtini) ji faktiškai valdydama priėmė sutuoktinio bendrosios jungtinės nuosavybės teise turėto turto dalį, t. y. dalį buto ir kilnojamuosius daiktus (buitinę techniką, įrankius, knygas, drabužius ir pan.), prižiūrėjo tiek savo, tiek sutuoktinio turto dalį, turtą valdė, tačiau palikimo priėmimo dokumentų per 3 mėnesius nuo sutuoktinio mirties dienos pas notarą nesusitvarkė. Faktines aplinkybes, kad pareiškėja paveldėtą sutuoktinio turtą po palikėjo mirties prižiūrėjo, rūpinosi, jame gyveno tiek iki palikėjo mirties, tiek ir po mirties, juo rūpinosi ir mokėjo mokesčius, patvirtino byloje pateikti už suvartotą elektros energiją ir dujas sumokėjimą pagrindžiantys dokumentai. Pareiškėjos palikimo priėmimo faktiškai valdant sutuoktinio turtą fakto neginčijo suinteresuoti asmenys, su pareiškimu sutiko ir prašė jį patenkinti. Iš Gyventojų registro duomenų taip pat matyti, jog pareiškėjos deklaruota gyvenamoji vieta nuo 1971 m. sausio 13 d. ir iki šiol yra adresu (duomenys neskelbtini), kas taip pat patvirtina pareiškėjos nurodytas faktines aplinkybes, jog ji po sutuoktinio mirties faktiškai valdydama priėmė palikėjo palikimą. Iš aptarto nustatyta, jog po sutuoktinio mirties (duomenys neskelbtini) nei pareiškėja, nei palikėjo vaikai nesikreipė į notaro kontorą dėl turto paveldėjimo, o pareiškėja faktiškai priėmė ir valdė mirusio sutuoktinio turtą ir iki šiol rūpinasi kaip savo turtu, todėl, sutinkamai su CK 5.51 straipsniu, laikytina, kad pareiškėja priėmė sutuoktinio S. Č., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai jį valdydama ir šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.Byloje teismo patirtos 5,37 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš pareiškėjos priteisiamos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445–448 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), faktiškai valdydama priėmė sutuoktinio S. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Priteisti iš pareiškėjos J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 5,37 Eur (penkių eurų 37 euro centų) teismo patirtas procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Rasa Milvydaitė