- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-08
- Bylos Nr.
- e2-339-642/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00262-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Atsakovas
- G. S.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „N. M.“
- Kategorijos
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (naudojantis vaizdo konferencijos programa ZOOM) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „N. M.“ ieškinį atsakovei G. S., dėl netesybų (baudos) priteisimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 50000 Eur netesybas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas,
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2021 m. kovo 31 d. tarp ieškovės ir atsakovės, tarpininkaujant ir atstovaujant uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) ir brokerei R. O., buvo sudaryta Preliminarioji pirkimo pardavimo sutartis (toliau - Sutartis). Sutartimi buvo susitarta dėl atsakovei (Sutartyje – Pardavėja) asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau - Turtas), pardavimo ieškovei (Sutartyje -Pirkėja) už 550000 Eur kainą.
3. Ieškovė teigia, kad ji, vykdydama Sutarties sąlygas, per 3 darbo dienas nuo Sutarties pasirašymo sumokėjo Pirkėjai 50000 Eur avansą. Ieškovės ir atsakovės susitarimu pagrindinė, notarine tvarka tvirtinama Turto pirkimo-pardavimo sutartis, turėjo būti sudaryta iki 2021 m. gegužės 15 d. Kadangi atsakovė yra (duomenys neskelbtini) individualių gyvenamųjų namų statybos bendrijos (duomenys neskelbtini) (toliau - Bendrija) narė, o pagal Bendrijos įstatų 17 punktą. Bendrijos nariai turi pirmumo teisę įsigyti parduodamą Turtą, todėl Sutarties 4.6 p. buvo numatyta, kad „Pagal (duomenys neskelbtini) individualių gyvenamųjų namų statybos bendrijos (duomenys neskelbtini) Bendrijos įstatų V skyriaus 6 punktą, Pardavėjas kaip Bendrijos narys, norėdamas perleisti, išnuomoti ar suteikti kitu būdu naudotis žemės sklypu (ar jo dalimis), privalo informuoti Bendrijos narius apie pastarųjų galimybę įgyvendinti savo pirmenybės teises įgyti nuosavybės ar kitas teises į Turtą Sutartyje numatytomis sąlygomis per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo tokio pranešimo pradžios. Pardavėjas įsipareigoja pateikti prašymą Bendrijai per 2 (dvi) darbo dienas nuo šios Sutarties pasirašymo dienos, o gavęs atsakymą informuoti Pirkėją.“
4. Ieškovė konstatuoja, kad Pardavėja, t.y. atsakovė pateikė Bendrijai pranešimą apie numatomą Turto pardavimą ir informavo Pirkėją, t.y. ieškovę, kad 2021 m. balandžio 29 d. gavo dviejų Bendrijos narių pageidavimus pasinaudoti pirmenybės teise įsigyti Pardavėjos parduodamą Turtą. Įrodymus apie gautus Bendrijos narių pageidavimus pasinaudoti pirmumo teisę atsakovė pateikė ieškovei tik 2021 m gegužės 18 d., po kelių pakartotinių ieškovės prašymų. 2021 m. gegužės 5 d. ieškovė pateikė atsakovei pasiūlymą su didesne Turto kaina, tačiau atsakovė nesuteikė galimybės ieškovei dalyvauti tolesniame Turto pirkimo procese.
5. Ieškovė aiškina, kad atsakovė 2021 m. gegužės 10 d. pateikė ieškovei pranešimą apie Sutarties nutraukimą, nurodydama, kad negali Sutarties vykdyti todėl, kad net du Bendrijos nariai pareiškė norą pasinaudoti pirmumo teise. Atsakovė 2021 m. gegužės 13 d. grąžino ieškovei pagal Sutartį sumokėto avanso dalį – 40000 Eur, o 2021 m. gegužės 18 d. (pavėlavusi vieną darbo dieną) - likusią 10000 Eur. avanso dalį.
6. Ieškovė atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. gegužės 18 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją nurodydama, kad pagal Sutarties 5.4 punktą, jeigu Pirkimo-pardavimo sutartis su Pirkėju nesudaroma dėl to, kad buvo gautas bet kurio Bendrijos nario pageidavimas pasinaudoti pirmenybės teise įgyti Turtą (kaip numatyta Sutarties 4.6 punkte), tačiau Pardavėja per 6 (šešis) mėnesius nuo tokio pageidavimo gavimo perleidžia Turtą ne tam Bendrijos nariui, o kitam asmeniui, tokiu atveju bus laikoma, kad Sutartis nutraukta dėl Pardavėjos kaltės ir bus taikomos Sutarties 5.3 punkte numatytos pasekmės (avanso grąžinimas bei baudos, lygios 50 000 Eur sumokėjimas Pirkėjai ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas nuo pranešimo apie Sutarties nutraukimą gavimo dienos).
7. Ieškovė aiškina, kad jeigu Turto Pirkimo-pardavimo sutartis per 6 (šešių) mėnesių laikotarpį nebus sudaryta visai, tokiu atveju bus laikoma, kad Pardavėja nutraukė Sutartį savo iniciatyva pagal Sutarties 5.5 punktą, numatantį, kad Pardavėja arba Pirkėja gali nutraukti sutartį savo iniciatyva, tai yra, ne dėl kitos Šalies kaltės, raštiškai įspėdamas kitą Šalį Sutartyje nurodytu adresu prieš 15 kalendorinių dienų iki Sutarties nutraukimo. Tuo atveju, jei viena iš Šalių nutraukia Preliminariąją sutartį ne dėl kitos Šalies kaltės, ji privalo sumokėti baudą kitai Šaliai, lygią 50000 Eur ir grąžinti visas pagal Sutartį gautas sumas per 5 banko darbo dienas nuo Sutarties nutraukimo dienos.
Šalies argumentai
8. Ieškovė teigia, kad 2021 m. gegužės 18 d. pretenzijoje ieškovė prašė ne vėliau kaip 2021 m. gegužės 21 d. sumokėti jai 50000 Eur baudą pagal Sutarties 5.5 punktą; arba ne vėliau kaip 2021 m. spalio 29 d. pateikti įrodymus, kad Bendrijos narys sudarė su Pardavėja notariškai tvirtinamą Turto pirkimo-pardavimo sutartį už kainą, ne mažesnę nei siūlė Pirkėja. Nesudarius šios sutarties su Bendrijos nariu - ne vėliau kaip 2021 m. lapkričio 8 d. sumokėti Pirkėjai 50 000 Eur baudą pagal Sutarties 5.5 punktą.
9. Ieškovė nurodo, kad 2021 m. gegužės 18 d. atsakovė pateikė atsakymą į Pretenziją, iš kurio matyti, kad ji nesutinka su pretenzija ir savo nesutikimą grindžia tuo, jog Sutartis buvo nutraukta dėl to, kad pageidavimus įsigyti Turtą pateikė net du Bendrijos nariai tokiomis pačiomis sąlygomis, todėl ji negali parduoti Turto vienam iš Bendrijos narių ir šias aplinkybes reikia traktuoti kaip tokias aplinkybes, kurių nė viena Sutarties šalis negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti Sutarties sudarymo metu arba negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui (Sutarties 7.1 punktas). O Pirkėjos pasiūlymo dėl didesnės kainos priimti negalėjo, nes pateikus prašymus 2 Bendrijos nariams įsigyti Turtą nutrūksta pardavimo procesas.
10. Ieškovė teigia, jog 2021 m. gegužės 18 d. atsakovė pateiktame atsakyme į Pretenziją aiškina, kad Sutartis nenumato įpareigojimo parduoti Turto kitam Bendrijos nariui per 6 mėnesius. Pagal Sutarties 5.6 punktą Sutarčiai pasibaigus bet kokiais kitais pagrindais, nesudarius Pirkimo - pardavimo sutarties, Pardavėja turi grąžinti sumokėtą avansą, ką Pardavėja yra padariusi.
11. Ieškovė konstatuoja, kad ji 2021 m. birželio 7 d. pateikė atsakovei raštą „Dėl atsakymo į pretenziją“, kuriame išdėstė savo nesutikimo su atsakovės pozicija argumentus. Atsakovės aiškinimas, jog tai, kad norą pirkti Turtą išreiškė du Bendrijos nariai reiškia, kad Pardavėja negali Turto parduoti iš viso, neatitinka protingumo ir sąžiningumo principų. Žinant, kad Bendrijos narių yra daugiau nei vienas, jau sudarant Sutartį buvo aišku, jog norą pasinaudoti pirmenybės teise gali pareikšti ne vienas Bendrijos narys, todėl ši aplinkybė nelaikytina kaip tokia, kurios nebuvo galima numatyti ir tuo labiau negali būti priskirta nenugalimos jėgos aplinkybėms, t. y. remtis Sutarties 7.1 p. nėra jokio pagrindo.
12. Ieškovė mini, kad Bendrijos nariams išreiškus norą įgyti Turtą nėra draudžiama susitarti ir keisti Sutarties sąlygas, todėl Pirkėjai pasiūlius didesnę kainą Sutartis galėjo būti pakeista, o Bendrijos nariams pateikiamas naujas pranešimas. Sutartis nenumato įpareigojimo parduoti Turto kitam Bendrijos nariui per 6 mėnesius, tačiau Sutarties 5.4 punkte šalys aiškiai susitarė, jog jeigu Pirkimo-pardavimo sutartis su Pirkėja nesudaroma dėl to, kad buvo gautas bet kurio Bendrijos nario pageidavimas pasinaudoti pirmenybės teise įgyti Turtą (kaip numatyta Sutarties 4.6 punkte), tačiau Pardavėja per 6 mėnesius nuo tokio pageidavimo gavimo perleidžia Turtą ne tam Bendrijos nariui, o kitam asmeniui, tokiu atveju bus laikoma, kad Sutartis nutraukta dėl Pardavėjo kaltės ir bus taikomos Sutarties 5.3 punkte numatytos pasekmės, t. y. kyla pareiga sumokėti Sutartyje numatytą baudą.
Šalies argumentai
13. Ieškovė nurodo, kad Sutartyje šalys aiškiai susitarė, jog Sutarties nevykdymo atveju, ar jos nutraukimo atveju nesant kitos šalies kaltės, mokama bauda ir išimtis taikoma tik tuo atveju, kai Sutarties negalima įvykdyti dėl to, kad Bendrijos narys išreiškė norą pasinaudoti pirmumo teise ir per 6 mėn. Turtas buvo parduotas Bendrijos nariui, o ne kitam asmeniui (Sutarties 5.4 p.). Nutraukus sutartį kitu atveju nei dėl Turto pardavimo Bendrijos nariui, turinčiam pirmumo teisę, laikytina, kad Pardavėja nutraukė Sutartį savo iniciatyva pagal Sutarties 5.5 punktą, numatantį, kad Pardavėja arba Pirkėja gali nutraukti Sutartį savo iniciatyva, tai yra, ne dėl kitos Šalies kaltės, raštiškai įspėdamas kitą Šalį Sutartyje nurodytu adresu prieš 15 kalendorinių dienų iki Sutarties nutraukimo. Tokiu atveju, jei viena iš Šalių nutraukia Sutartį ne dėl kitos Šalies kaltės, ji privalo sumokėti baudą kitai Šaliai 50 000 Eur ir grąžinti visas pagal Sutartį gautas sumas per 5 darbo dienas nuo Sutarties nutraukimo dienos.
14. Ieškovė teigia, kad, Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad atsakovė Turto Bendrijos nariui neperleido.
Atsiliepimas
15. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį nesutiko su ieškovės ieškinio reikalavimais, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2021 m. kovo 31 d. buvo sudaryta Preliminarioji pirkimo – pardavimo sutartis (toliau – Preliminarioji sutartis) tarp ieškovės ir atsakovės, tarpininkaujant ir atstovaujant uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) brokerei R. O..
16. Atsakovė pažymi, kad ieškovei yra aišku ir žinoma, kodėl nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis Preliminariosios sutarties galiojimo metu. Šią aplinkybę ieškovė pripažįsta ieškinyje nurodydama, kad „Pardavėja pateikė Bendrijai pranešimą apie numatomą pardavimą ir informavo Pirkėją, kad 2021 m. balandžio 29 d. gavo dviejų Bendrijos narių pageidavimus pasinaudoti pirmenybės teise įsigyti Pardavėjos parduodamą Turtą“. Pagal Preliminarios sutarties 4.6. punktą, remiantis (duomenys neskelbtini) individualių gyvenamųjų namų statybos bendrijos (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrija) Bendrijos įstatų V skyriaus 6 punktu, Pardavėja kaip Bendrijos narys, norėdama perleisti, išnuomoti ar suteikti kitu būdu naudotis žemės sklypu ar jo dalimis), privalo informuoti Bendrijos narius apie pastarųjų galimybę įsigyti turtą už Pardavėjos nustatytą kainą. Kaina šiuo atveju yra fiksuotas dydis, už kurį galima įsigyti turtą. Kainos didinimo ar aukciono procedūros Bendrijos įstatai nenumato ir taip nėra sudaroma jokia teisinė galimybė pardavimo proceso metu keisti kainą. Pirkėjai (įskaitant prioritetine teise dalyvaujančius Bendrijos narius) gali išreikšti pageidavimą įsigyti turtą už Pardavėjos nurodytą kainą.
17. Atsakovė konstatuoja, kad jai informavus Bendrijos narius apie parduodamą turtą, buvo išreikšti net dviejų Bendrijos narių ketinimai pasinaudoti pirmenybės teise įsigyti parduodamą žemės sklypą Preliminarioje sutartyje nurodyta kaina. Atsakovė grąžino ieškovei sumokėtą avansinį mokėjimą ir informavo ieškovę apie susidariusias objektyvias aplinkybes, dėl kurių Pagrindinė sutartis negali būti sudaroma. Bendrijos narių pareikšti ketinimai įsigyti parduodamą turtą buvo pateikti ieškovei. Atsakovė taip pat bendravo ir bendradarbiavimo, paaiškindama aplinkybes ieškovei ir jos atstovams.
18. Atsakovė pažymi, kad susidariusios aplinkybės, dėl kurių Pirkimo sutartis negalėjo būti sudaryta, nepriklauso nuo atsakovės veiksmų ir valios, o atsakovė, remdamasi tiek sąžiningumo, geros valios ir protingumo kriterijais, tiek ir teisiniais dokumentais, įvykdė savo prievoles. Žemės sklypo pardavimas ieškovei yra negalimas, nes prieštarautų imperatyvioms normoms ir pažeistų Bendrijos narių pirmenybės teisę įsigyti turtą, t. y. sandoris galėtų būti pripažintas negaliojančiu nuo pat jo sudarymo.
19. Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė siūlė didesnę kainą, tačiau tai neturi įtakos nagrinėjamam ginčui, kadangi sutarties dalykas iš kurio kildinamas ieškinio dalykas, nustatė konkrečią kainą, o asmeniniai ieškovės pageidavimai negali būti traktuojami, kaip imperatyvus Preliminarios sutarties keitimo pagrindas. Nėra pagrindo traktuoti šias aplinkybes, kaip rodančias atsakovės (ne)sąžiningumą ar / ir kaip neteisėtus, pažeidžiančius Preliminariąją sutartį, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) atsakovės veiksmus.
Atsiliepimas
20. Atsakovė nesutinka su ieškovės Preliminariosios sutarties 5.4 p. aiškinimu. Preliminariosios sutarties 5.4 p. nurodoma, kad: „Jeigu Pirkimo-pardavimo sutartis su Pirkėja nesudaroma dėl to, kad buvo gautas bet kurio Bendrijos nario pageidavimas pasinaudoti pirmenybės teise įgyti Turtą (kaip numatyta Sutarties 4.6 punkte), tačiau Pardavėja per 6 mėnesius nuo tokio pageidavimo gavimo perleidžia Turtą ne tam Bendrijos nariui, o kitam asmeniui, tokiu atveju bus laikoma, kad Sutartis nutraukta dėl Pardavėjos kaltės ir bus taikomos Sutarties 5.3 punkte numatytos pasekmės.“ Preliminariosios sutarties 5.3 punkte nurodytos pasekmės galėtų kilti tik tuo atveju, jei iki 2021 m. spalio 29 d., Atsakovė žemės sklypą perleistų ne vienam iš dviejų Bendrijos narių pareiškusių norą pasinaudoti pirmenybe įsigyti žemės sklypą, o kitiems asmenims. Atsakovė per 6 mėn. nuo pranešimų apie norą pasinaudoti pirmenybės teise, turto kitiems asmenims neperleido. Jokie neteisėti veiksmai atlikti nebuvo, taigi nėra sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų.
21. Atsakovė aiškina, kad Preliminarioji sutartis yra pasibaigusi. CK 6.165 straipsnio 5 dalyje imperatyviai nurodoma, kad jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Ši imperatyvi norma negali būti pakeista. Pagal Preliminariosios sutarties 2.2 punktą, Pagrindinė sutartis turėjo būti iki 2021 m. gegužės 15 d., taigi, Preliminarioji sutartis pasibaigė 2021 m. gegužės 15 d.
Atsiliepimas
22. Atsakovė teigia, kad ieškovė ją kaltina vengimu sudaryti Pagrindinę sutartį. CK 6.165 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad „Jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius.“. Jei, atsakovė sudarytų pagrindinę sutartį, pažeisdama asmenų pirmenybės teisę įsigyti ginčo turtą, tai galėtų būti traktuojama, kaip sandoris sudarytas pažeidus imperatyvias normas (CK 1.80 straipsnio 1 dalis) t. y. negaliojančiu sandoriu nuo jo sudarymo.
23. Atsakovė pažymi, kad galimos rizikos ieškovei buvo žinomos iki Preliminariosios sutarties sudarymo. Ieškovė yra profesionali verslininkė. Ieškovei buvo žinoma, kad žemės sklypas turi apribojimų dėl įsigijimo ir egzistavo rizika, kad sandoris gali neįvykti dėl Bendrijos narių valios pasinaudoti pirmenybės teise įsigyti turtą. Preliminariosios sutarties aiškinimo aspektu, pažymėtina, kad sutartis sudaryta prisijungiant (CK 6.160 straipsnio 2 dalis), kas lemia, kad Preliminariosios sutarties sąlygų neaiškumai aiškinami atsakovės naudai (6.193 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
24. 2021 m. kovo 31 d. tarp ieškovės ir atsakovės, tarpininkaujant ir atstovaujant UAB (duomenys neskelbtini) ir brokerei R. O., buvo sudaryta Preliminarioji pirkimo pardavimo sutartis (toliau - Sutartis). Sutartimi šalys susitarė, jog atsakovė (Sutartyje – Pardavėja) parduos jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau - Turtas) ieškovei už (Sutartyje -Pirkėja) už 550000 Eur kainą. Šalys susitarė, kad pagrindinė, notarine tvarka Turto pirkimo-pardavimo sutartis, turi būti sudaryta iki 2021 m. gegužės 15 d. Ieškovė sumokėjo atsakovei 50000 Eur avansą.
25. Atsakovė yra (duomenys neskelbtini) individualių gyvenamųjų namų statybos bendrijos (duomenys neskelbtini) (toliau - Bendrija) narė. Pagal Bendrijos įstatų 17 punktą, bendrija ar jos nariai turi pirmumo teisę įsigyti parduodamą Turtą. 2021 m. kovo 30 d. atsakovė kaip Bendrijos (duomenys neskelbtini) narė informavo Bendrijos pirmininką, kad šis informuotų Bendrijos narius apie pastarųjų galimybę įgyvendinti savo pirmenybės teises įgyti nuosavybės ar kitas teises į Turtą.
26. Bendrijos įstatų 17 punkte numatyta, kad Bendrijai ar bendrijos nariams nepasinaudojus pirmumo teise įsigyti Turtą Sutartyje numatytomis sąlygomis per 30 dienų nuo Bendrijos nario pranešimo bendrijos pirmininkui dienos, Bendrijos narys turi teisę perleisti Turtą.
27. 2021 m. balandžio 1 d. bendrijos pirmininkas informavo Bendrijos narius apie atsakovės parduodamą Turtą.
28. 2021 m. balandžio 29 d. Bendrijos pirmininkas informavo atsakovę apie tai, kad pirmumo teise įsigyti atsakovės Turtą pareiškė du Bendrijos nariai K. M. ir V. N..
29. 2021 m. gegužės 10 d. atsakovė informavo ieškovę apie dviejų Bendrijos narių norą pasinaudoti pirmumo teise įsigyti jai priklausantį turtą ir dėl tos priežasties pat informavo ieškovę apie preliminarios sutarties nutraukimą. Atsakovė grąžino ieškovei 50000 Eur avansą.
30. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad atsakovė Turto nei Bendrijos nariams nei kitiems asmenims neperleido.
31. Liudytoja R. O. paaiškino, kad ji, sužinojusi apie dviejų Bendrijos narių K. M. ir V. N. norą pasinaudoti pirmumo teise įsigyti atsakovei priklausantį Turtą, nedelsiant apie tai informavo ieškovės atstovę E. Ieškovės vadovas N. D. su K. M. kalbėjosi, bet dėl kažko nesutarė.
Dėl pirmenybės teisės pirkti parduodamas dalis bendrojoje nuosavybėje
32. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuosavybė neliečiama, o 2 dalyje, kad nuosavybės teises saugo įstatymai. Aiškindamas šias konstitucines nuostatas Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Konstituciją savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės. Kiti asmenys turi nepažeisti šių savininko teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją, kitų pažeidimų (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas).
33. CK 4.78 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę perleisti kitam asmeniui nuosavybėn, išnuomoti ar kitu būdu perduoti naudotis, įkeisti ar kitaip suvaržyti visą savo dalį ar dalies, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalį, išskyrus CK nustatytas išimtis. Bendraturčio nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimai gali būti tiek įstatymų nustatyti, tiek priklausantys nuo bendraturčių valios. Vienas įstatymų nustatytų bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo ypatumų yra aptartas CK 4.79 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-133/2007). Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu bendraturtis parduoda savo dalį, tai kitas bendraturtis turi pirmenybės teisę ją pirkti ta kaina, kuria ji parduodama.
34. Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas pirmenybės teisės instituto tikslus, nurodė, kad CK 4.79 straipsnio normomis yra siekiama, jog tuo atveju, kai bendraturtis parduoda jam priklausančią dalį, kitas bendraturtis turėtų teisę ją įsigyti, taip padidindamas savo dalį bendrojoje nuosavybėje arba tapdamas vieninteliu turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-133/2007). Bendraturčio pirmenybės teisės tinkamu įgyvendinimu sudaroma galimybė sumažinti bendraturčių skaičių arba pakeisti nuosavybės teisės rūšį. Dviejų ar daugiau bendraturčių teisė valdyti bendrą daiktą, juo naudotis ir disponuoti yra apsunkinta, todėl kai vienas iš bendraturčių parduoda savo dalį kitam bendraturčiui, daikto valdymas esant vienam savininkui ar mažesniam jų skaičiui tampa efektyvesnis ir patogesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2005; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2008). Taigi pirmenybės teisė įsigyti parduodamą dalį yra vienas iš būdų spręsti pagrindinę bendrosios nuosavybės instituto problemą – kelių savininkų nuosavybės teisių į bendrą daiktą įgyvendinimo suderinimo klausimą, mažinant bendraturčių skaičių ar transformuojant bendrosios nuosavybės teisę į asmeninę. Įgyvendinus pirmenybės teisę ir bendraturčiui įsigijus parduodamas dalis, bendraturčių skaičius mažėja. Dėl to parduodančio savo dalį bendraturčio pareiga atsižvelgti į kitų bendraturčių pirmenybės teises galioja tik tada, kai daiktas parduodamas trečiajam asmeniui. Jei daiktas parduodamas ne trečiajam asmeniui, o vienam iš bendraturčių, CK 4.79 straipsnio nuostatos netaikomos. Taigi nėra svarbu, ar parduodama dalis bendrojoje nuosavybėje buvo pasiūlyta įsigyti vienam bendraturčiui, priėmusiam pasiūlymą ir įsigijusiam parduodamą turto dalį, ar visiems bendraturčiams, nes tai neturi reikšmės siekiant pirmiau nurodyto tikslo – mažinti bendraturčių skaičių ir taip užtikrinti ekonomišką turto valdymą ir laisvą disponavimą juo. Pardavėjo teisė pasirinkti, kuriam iš bendraturčių parduoti savo dalį bendrojoje nuosavybėje, įstatyme neribojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2009).
35. Byloje nustatyta, kad atsakovė 2021 m. gegužės 10 d. pateikė ieškovei pranešimą apie Sutarties nutraukimą, nurodydama, kad negali Sutarties vykdyti todėl, kad net du Bendrijos nariai K. M. ir V. N. pareiškė norą pasinaudoti pirmumo teise. Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad „kadangi abu bendraturčiai pasiūlė vieną kainą, nepardaviau nė vienam, aš su bendraturčiais derybų nevedžiau, bendraturčiai nedarė aktyvių veiksmų, pasibaigė preliminarios sutarties galiojimo terminas“. Atsakovė 2021 m. gegužės 13 d. grąžino ieškovei pagal Sutartį sumokėto avanso dalį – 40000 Eur, o 2021 m. gegužės 18 d. (pavėlavusi vieną darbo dieną) - likusią 10000 Eur avanso dalį.
36. Išanalizavus teisės aktus, teismas daro išvadą, jog atsakovė nepagrįstai nepardavė Turto vienam iš bendraturčių, pareiškusių norą pirkti atsakovei priklausantį Turtą. Nors, kita vertus, nė vienas iš bendraturčių atsakovei jokių pretenzijų nereiškė. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad atsakovė Turto nei Bendrijos nariams nei kitiems asmenims neperleido.
Dėl sankcijų taikymo atsakovei pagal 2021 m. kovo 31 d. Preliminariąją sutartį
37. Ieškovė prašo taikyti sankcijas atsakovei už 2021 m. kovo 31 d. Preliminarios sutarties nevykdymą, t.y. sumokėti 50000 Eur baudą dviem Sutarties pagrindais, t.y. pagal 5.4. punktą ir 5.5. punktą.
38. Sutarties 5.4 punkte nustatyta, kad jeigu Pirkimo-pardavimo sutartis su Pirkėju nesudaroma dėl to, kad buvo gautas bet kurio Bendrijos nario pageidavimas pasinaudoti pirmenybės teise įgyti Turtą (kaip numatyta Sutarties 4.6 punkte), tačiau Pardavėja per 6 (šešis) mėnesius nuo tokio pageidavimo gavimo perleidžia Turtą ne tam Bendrijos nariui, o kitam asmeniui, tokiu atveju bus laikoma, kad Sutartis nutraukta dėl Pardavėjos kaltės ir bus taikomos Sutarties 5.3 punkte numatytos pasekmės (avanso grąžinimas bei baudos, lygios 50 000 Eur sumokėjimas Pirkėjai ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas nuo pranešimo apie Sutarties nutraukimą gavimo dienos).
39. Sutarties 5.5. punkte nustatyta, kad Pardavėja arba Pirkėja gali nutraukti Sutartį savo iniciatyva, tai yra, ne dėl kitos Šalies kaltės, raštiškai įspėdamas kitą Šalį Sutartyje nurodytu adresu prieš 15 kalendorinių dienų iki Sutarties nutraukimo. Tokiu atveju, jei viena iš Šalių nutraukia Sutartį ne dėl kitos Šalies kaltės, ji privalo sumokėti baudą kitai Šaliai 50 000 Eur ir grąžinti visas pagal Sutartį gautas sumas per 5 darbo dienas nuo Sutarties nutraukimo dienos.
40. Sprendžiant klausimą, ar atsakovė pažeidė Sutarties 5.4 punkte numatytus reikalavimus, teismas analizuoja du įrodymus, t.y., kad buvo gautas dviejų Bendrijos narių pageidavimas pasinaudoti pirmenybės teise įgyti Turtą ir tai, jog Pardavėja per 6 (šešis) mėnesius nuo tokio pageidavimo gavimo neperleido Turtą nei Bendrijos nariams nei kitiems asmenims.
41. Įvertinus byloje esančius įrodymus, teismas atmeta ieškovės argumentą, kad atsakovė pažeidė Sutarties 5.4 punkto reikalavimus ir dėl to reikėtų taikyti neigiamas pasekmes.
42. Sprendžiant klausimą, ar atsakovė pažeidė Sutarties 5.5 punkte numatytus reikalavimus, teismas analizuoja, ar atsakovė pripažintina kalta dėl Sutarties pasibaigimo. Minėta, atsakovė 2021 m. gegužės 10 d. pateikė ieškovei pranešimą apie Sutarties nutraukimą, nurodydama, kad negali Sutarties vykdyti todėl, kad net du Bendrijos nariai pareiškė norą pasinaudoti pirmumo teise. Akcentuotina, kad šiuo atveju svarbu ne tai, kad atsakovė pranešė apie Sutarties nutraukimą, o svarbu Sutarties pasibaigimo priežastys, t.y. kad du Bendrijos nariai išreiškė pageidavimą pasinaudoti pirmenybės teise įgyti Turtą. Teismo nuomone, atsakovės 2021 m. gegužės 10 d. pateiktas ieškovei pranešimas savo turiniu laikytinas informacijos išviešinimas apie tai, kad atsakovė negali įvykdyti Sutarties, nes du Bendrijos nariai pareiškė norą pasinaudoti pirmumo teise. Pažymėtina ir tai, ar atsakovė 2021 m. gegužės 10 d. pranešė ieškovei apie negalimumą įvykdyti Sutarties, ar ji nebūtų pateikusi tokio pranešimo, Sutarties galiojimas būtų savaime pasibaigęs 2021 m. gegužės 15 d. (CK 165 straipsnis).
43. Atsakovės išankstinis pranešimas ieškovei apie tai, kad Sutartis negali būti įvykdyta, laikytina bendradarbiavimu (CK 6.200 straipsnis). Atsakovės siekį bendradarbiauti su ieškove įrodo ir liudytojos R. O. paaiškinimai, t.y. kad ji, sužinojusi apie dviejų Bendrijos narių K. M. ir V. N. norą pasinaudoti pirmumo teise įsigyti atsakovei priklausantį Turtą, nedelsiant apie tai informavo ieškovės atstovę E. Ieškovės vadovas N. D. su K. M. kalbėjosi, bet dėl kažko nesutarė. Šie liudytojos parodymai be kita ko, įrodo ir tai, kad ieškovės vadovas asmeniškai žinojo apie Bendrijos nario K. M. norą pasinaudoti pirmumo teise įsigyti atsakovei priklausantį Turtą, kitaip tariant, kad Sutartis negalės būti įvykdyta.
44. Preliminari sutartis yra organizacinė sutartis, kuri priskirtina ikisutartinių santykių stadijai. Tai sutartis dėl kitos (pagrindinės) sutarties sudarymo, iš jos kyla šalių prievolė aptartomis sąlygomis sudaryti pagrindinę sutartį. Preliminarios sutarties pažeidimo santykius reglamentuoja CK 6.165 straipsnio 4 dalis, o teismas, taikydamas nurodytą teisės normą, vadovaujasi CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-592/2007; 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011; kt.).
45. Sprendžiant dėl atsakomybės už preliminarios sutarties pažeidimą, būtina turėti omenyje tai, kad ikisutartiniai santykiai yra specifiški. Pagal CK 6.163 straipsnio 2 dalį šalys yra laisvos derėtis ir neatsako už tai, kad nepasiekiamas susitarimas. Taigi ir baigiamajame ikisutartinių santykių etape – sudarant preliminariąją sutartį – dar nėra visiško tikrumo dėl to, ar bus sudaryta ir vykdoma pagrindinė sutartis, nes tai gali lemti įvairios aplinkybės. Todėl, sprendžiant dėl nukentėjusios ikisutartinių santykių šalies teisės reikalauti piniginio atlyginimo už prarastą galimybę, esminę reikšmę turi šalies, atsisakančios sudaryti pagrindinę sutartį, veiksmai sąžiningumo požiūriu. Teisinis pagrindas civilinei atsakomybei esant ikisutartiniams santykiams kilti yra nesąžiningas šalies elgesys (CK 6.163 straipsnio 3 dalis). Laikoma, kad derybos pradedamos arba deramasi nesąžiningai, kai derybų šalis neturi tikslo sudaryti sutartį, taip pat atlieka kitus sąžiningumo kriterijų neatitinkančius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011).
46. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį civilinė atsakomybė kyla preliminariosios sutarties šaliai, kuri nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį. Taigi sprendžiant dėl preliminariosios sutarties šalies atsisakymo (vengimo) sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t. y. civilinės atsakomybės, galinčios turėti netesybų arba nuostolių formą, reikia nustatyti, buvo pagrįstas atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011).
47. Nagrinėjamu atveju, teismas negali konstatuoti atsakovės nesąžiningumo. Priešingai, atsakovė 2021 m. kovo 30 d. t.y. dar likus vienai dienai iki Sutarties pasirašymo 2021 m. kovo 31 d. kaip Bendrijos (duomenys neskelbtini) narė informavo Bendrijos pirmininką, kad šis informuotų Bendrijos narius apie pastarųjų galimybę įgyvendinti savo pirmenybės teises įgyti nuosavybės ar kitas teises į Turtą. Atsakovė net pasitelkė tarpininką (brokerį), kad šis padėtų įvykdyti sandorį. Ieškovė neįrodė, kad atsakovė vengė sudaryti pagrindinę Turto pirkimo-pardavimo sutartį.
48. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, šalių paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad ieškovės ieškinys nėra teisėtas ir pagrįstas, todėl atmestinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 179, 270 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
49. Pagrindinis principas, kuriuo paremtas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, yra tas, kad „pralaimėjęs moka“. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės pirmiausia yra orientuotos į šalies, laimėjusios bylą, teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą užtikrinimą (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys). Tai yra būdinga visų instancijų teisminiams procesams (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas. Tai aiškiai atsispindi ir pirmiau minėtose proceso įstatymo nuostatose, kurios reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles ( CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys).
50. Kadangi ieškovės ieškinys atmestinas, jai nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
51. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, priteisiamos iš antrosios šalies išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, tačiau visais atvejais tokios išlaidos priteisiamos įvertinant konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas. Kokio dydžio išlaidų atlyginimas būtų protingas, proporcingas ir pagrįstas, turi teisę spręsti teismas, įvertindamas konkrečios bylos aplinkybes.
52. Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes. Maksimalūs atlygintini teisinių paslaugų dydžiai yra nustatyti Rekomendacijų 8 punkte. Tai reiškia, kad sprendžiant dėl atlygintinų teisinių paslaugų dydžio visų pirma turi būti įvertinami Rekomendacijų 8 punkte nustatyti dydžiai, o tada atsižvelgiama į Rekomendacijų 2 punkte išdėstytus kriterijus.
53. Nagrinėjamu atveju atsakovė 2021 m. lapkričio 19 d. byloje pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad byla šiuo metu yra vedama be advokato, pasikeitus šiai aplinkybei, atsakovė apie tai informuos teismą. 2021 m. gruodžio 14 d. teismas, skirdamas bylą nagrinėti teismo posėdyje, pasiūlė atsakovei pasirūpinti, kad jai būtų atstovaujama procese. 2022 m. sausio 10 d. advokatas A. Ž. pateikė teismui išrašą iš teisinių paslaugų sutarties, kuria atstovas įgaliojamas atsakovę atstovauti byloje.
54. 2022 m. sausio 13 d. atsakovė pateikė 2022 m. sausio 11 d. mokėjimo nurodymą dėl 4000 Eur sumokėjimo A. Ž., mokėjimo paskirtyje nurodant „už paslaugas 1-os instancijos teismo procese c.b. Nr. e2-339-642/2022“. Atsakovė nepateikė išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo.
55. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kokią teisinę pagalbą (išskyrus atstovavimą byloje teismo posėdžio metu) atstovas šioje byloje teikė atsakovei, atstovas atsakovę atstovavo teismo posėdžio metu, kuris truko nuo 2022 m. sausio 19 d. 09:36:11 iki 2022 m. sausio 19 d. 15:14:38, bei vadovaujantis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose pritęstino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalus dydžio, atsakovei iš ieškovės priteistina 799,05 Eur išlaidų už advokato pagalbą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259–260, 263–270 straipsniais,
nusprendžia:
atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „N. M.“ ieškinį atsakovei G. S., dėl netesybų (baudos) priteisimo.
Priteisti atsakovei G. S. iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „N. M.“ 799,05 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt devynis eurus penkis centus) išlaidų už advokato pagalbą
Sprendimą per 30 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos teismą.