Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2020-01-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-235-834/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-01-22
Bylos Nr.
1-235-834/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaida Sinkevičienė
Kaltinamasis
O. S.
Nukentėjusysis
S. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-235-834/2020Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-30634-2019-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.2.6; 1.2.26.2. (S)
Vilniaus Regiono apylinkės teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 22 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Vaida Sinkevičienė,

sekretoriaujant Aurelijai Pečiukevičienei, Rasai Šablevičienei, Norai Tuskenienei, Martynai Tumėnei,

dalyvaujant prokurorėms Ievai Rondomanskaitei, Indrei Petkevičiūtei,kaltinamajam O. S.,nukentėjusiajam S. R.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

O. (O.) S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilnius, Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, Lietuva, šeimyninė padėtis nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)” sandėlininku, teistas: 2019 m. gegužės 20 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos), paskirta galutinė bausmė – 1 metams 2 mėnesiams laisvės apribojimo.

Kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytą BK 284 straipsnyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. S. 2019 m. liepos 19 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 10, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,24 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Be to, jis įžūliu elgesiu, kitų asmenų akivaizdoje mušdamas sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sužalojo žmogų, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent:

2019 m. liepos 19 d., apie 22.20 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, S. R. bandant atimti automobilio raktus, matant kitiems asmenims, dešinės rankos kumščiu sudavė pastarajam vieną smūgį į kairįjį skruostą, bei išlipęs iš automobilio spyrė į jo kairės kojos blauzdą, tokiu būdu sukėlė jam fizinį skausmą bei padarė odos nubrozdinimus kairiame žande ir kairėje blauzdoje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu bei tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis O. S. teisme savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, jog girtas vairavo, prisipažįsta. Nesutinka, kad nukentėjusįjį sumušė. Kaltinamojo pozicija nesikeitė, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Paaiškino, jog važiavo ir bandė nufotografuoti savo seną darbovietę, kad ji dirba. Jam pradedant išvažinėti, kažkas iš galo trenkėsi į jį. Kai jis apsisuko, atvažiavo pažiūrėti kas trenkėsi. Per langą įlindo nukentėjusysis ir paėmė raktus, susikivirčijo ir kvietė jie (kaltinamasis ir nukentėjusysis) policiją. Pripažįsta, kad vairavo neblaivus. Nepripažįsta, kad nukentėjusiajam kažką blogo padarė, kad jį sumušė. Kai jis filmavo, jam (kaltinamajam) trenkė į veidą. Kai išlipo, prašė, kad raktus gražintų. Jis (kaltinamasis) bandė neatiduoti raktų. Jis (kaltinamasis) neatsimena ar trenkė. Nukentėjusysis norėjo su juo (kaltinamuoju) konfliktuoti. Jis nepamena ar spyrė. Buvo prieš jį (kaltinamąjį) panaudotas smurtas. Galimai gali būti, kad jis (kaltinamasis) sudavė vieną kartą. Jis ( kaltinamasis) spirti negalėjo. Kai jis buvo kraujuotas, pradėjo filmuoti. Kažkurioje kivirčo vietoje, vėl jam trenkė. Jis buvo paėmęs nedarbingumo lapelį, dėl nosies kreipėsi ar nesulaužyta, akyje kraujo buvo, kakta praskelta. Negali prisiminti kaip sudavė, kaltinamajame akte nurodyta. Prašė raktus gražinti. Jis negalėjo spirti, nes konkrečiai neatsimena. Kojos neskaudėjo, todėl mano, kad nespyrė. Kas pirmas sudavė smūgį, jis (kaltinamasis) nepamena. Negali pasakyti nieko dėl liudytojos K. M. parodymų. Ar ši liudytoja r turi pagrindo jį (kaltinamąjį) apkalbėti, negali pasakyti. Nepamena dėl neblaivumo, nes buvo šoko būsenos. Jis (kaltinamasis) nuo jų spruko, nes jie trenkėsi į jo (kaltinamojo) mašinos galą. Už 15 m. bandė nufotografuoti juos, bet jam (kaltinamajam) neišėjo nufotografuoti, nes kai langą atidarė, jam (nukentėjusysis) ištraukė raktus. Žino koks neblaivumas buvo – 2,24 promilės. Stovinčiam automobiliui jau pradėjus judėti, trenkėsi į galą. Jis (kaltinamasis) nesuprato kas trenkėsi. Nebuvo jokių žmonių. Jis (kaltinamasis) buvo šoko būsenoje. Būdamas toks girtas (kaltinamasis) jautėsi normaliai, nesijautė labai girtas. Nematė nuo ko buvo garsas, nes buvo tamsu. Ten kelias buvo duobėtas, negalėjo jis (kaltinamasis) tokiu greičiu (dideliu 100 km/h) lėkti. Kad vairavo, kaip parodė liudytojai, jis (kaltinamasis) negalėjo taip važiuoti. Kodėl tokius parodymus nurodė, nežino. Įlenkimas buvo galinėje mašinos dalyje. Išgirdęs garsą į galą, pradėjo gazuoti ir paskui bandė grįžti nufotografuoti numerius kitos mašinos, kuri trenkėsi. Dėl smūgių negali tiksliai pasakyti, nes buvo šoko būsenoje. Kai atėmė raktus pradėjo filmuoti. Po to ėjo pats (kaltinamasis) prašyti, kad iškviestų policiją. Buvo sumuštas, o ten kompanija. Dėl sumušimo nesikreipė niekur. Kodėl atiminėjo raktus, nežino. Jis aplinką filmavo, kaip iš jo (kaltinamojo) tyčiojosi. Jis (kaltinamasis) niekada nebuvo nukentėjęs, todėl nežino kur kreiptis dėl to, kad šio įvykio metu iš jo tyčiojosi ir, kad jį sužalojo. Dėl viešosios rimties sutrikdymo nesutinka ir nepripažįsta. O dėl nukentėjusiajam suduotų smūgių, gal ir galėjo būti. Jis (kaltinamasis) išsigando, kad ten yra vienas. Ten buvo kompanija, bet jam (kaltinamajam) nieko nedarė. Policija ilgai važiavo. Buvo jo (kaltinamojo) patinęs veidas, nosis. Buvo daryta rentgeno nuotrauka, sulaužimo nebuvo. Kai jis išlipo iš mašinos, nukentėjusysis nenorėjo gražinti raktų ir kas pirmas pradėjo muštis, nepamena. Buvo nemažai suduota smūgių 3-5 kartus. Daugiausia į veidą. Nežino kodėl nukentėjęs sudavė. Negali pasakyti kas pirmas sudavė. Jis (kaltinamasis) jam (nukentėjusiajam) spyrė, gindamasis. Jis (kaltinamasis) neturi ketinimo kerštauti. Gal apsižodžiavo, nepamena. Ar jis (kaltinamasis) pirmas trenkė, nepamena. Negalėjo tiek daug, su mašina apsisukti ir tokiu greičiu, negalėjo važiuoti. Maksimalus greitis galėjo būti iki 80 km/h įsibėgėjant. Jei tokiu greičiu, kaip nurodo liudytojai, būtų važiavęs, negalėjęs būtų apsisukti. Dėl smūgių neatsimena. Kai jam gresia pavojus, jis ginasi. Kai jam trenkė, tada jie (kompanija) priėjo ir pradėjo rėkti, kad girtas jis (kaltinamasis) yra. Pirmą kartą kai prie jų atvažiavo, jis (kaltinamasis) nebuvo išlipęs. Prašo švelninti bausmę.

Nukentėjusysis S. R. parodė, jog jie (nukentėjusiojo kompanija) stovėjo aikštelėje. Jis (nukentėjusysis) gėrė mašinoje. Jis (kaltinamasis) atvažiavo ir pradėjo šviesti ilgomis šviesomis. Atėjo ir klausė (nukentėjusysis) kodėl jis (kaltinamasis) šviečia. Jis (nukentėjusysis) pamatė, kad kaltinamasis girtas ir pradėjo gazuoti. Jam (kaltinamajam) sudavė per langą su ranka (nukentėjusysis). Draugams jis (nukentėjusysis) pasakė, kad kaltinamasis girtas. Tada kol bendravo su draugais, kaltinamasis apsisuko, atvažiavo prie jų (nukentėjusiojo kompanijos), kažką pasakė ir nuvažiavo. Jis (nukentėjusysis) draugams pasakė, kad važiuoti reikia paskui kaltinamąjį, gal sustabdys jie kaltinamąjį. Jis (kaltinamasis) pradėjo greitai lakstyti, apsisuko su rankiniu, dideliu greičiu. Atsistojo prie jų (nukentėjusiojo kompanijos). Jis norėjos ištraukti raktelius, kaltinamasis jam (nukentėjusiajam) trenkė. Jis (kaltinamasis) pirmas pradėjo muštynes, todėl, kad jis (nukentėjusysis) norėjo atimti mašinos raktą. Viskas prasidėjo dėl to, kad jis (kaltinamasis) girtas pradėjo šviesti ir važinėjo aplink. Jis (nukentėjusysis) bandė atimti raktus ir pradėjo kaltinamasis muštis. Jis (nukentėjusysis) buvo tą vakarą išgėręs, bet adekvatus. Norėjo raktelius paimti, kad (kaltinamasis) nevažiuotų. Kai atėmė raktus, bandė dar trenkti (kaltinamajam), bet netrenkė. Kai atidarė duris ir bandė atimti raktą (nukentėjusysis), jis (kaltinamasis) jam (nukentėjusiajam) trenkė. Jis (kaltinamasis) pats išlipo iš mašinos. Jis (nukentėjusysis) nukrito, atsistojo ir jie (kaltinamasis ir nukentėjusysis) kartu trenkėsi į jo (kaltinamojo) mašiną. Jam (nukentėjusiajam) suduota į veidą ir į koją. Kai dviese grūmėsi, tiesiog mušėsi. Jis (kaltinamasis) nebuvo toks greitas ir taip išėjo, kad jis (nukentėjusysis) daugiau sudavė smūgių. Jam (kaltinamajam) sudavė (nukentėjusysis), nes jis (kaltinamasis) priešinosi. Jo (nukentėjusiojo) tikslas buvo tik atimti raktą, kad nieko blogą daugiau nepadarytų. Jam (kaltinamajam) trenkė, nes jis (nukentėjusysis) jautė grėsmę iš kaltinamojo. Jis (kaltinamasis) buvo neadekvatus, buvo girtas, naudojo smurtą prieš jį (nukentėjusįjį). Jis (nukentėjusysis) kaltinamojo nepažįsta. Kaltinamasis prie jų (nukentėjusiojo kompanijos) privažiavo girtas. Jis (nukentėjusysis) norėjo atimti raktus iš kaltinamojo, o kaltinamasis jam (nukentėjusiajam) trenkė. Jis (nukentėjusysis) galėjo trenkti daugiau kaltinamajam, nes yra greitesnis. Nori atsiprašyti, kad per daug žalos padarė. Reikalavimų, dėl žalos atlyginimo, neturi.

Liudytoja K. M. parodė, kad stovėjo su draugais ir automobiliais prie ,,(duomenys neskelbtini)“ pastato. Už jų atsistojo vyras (kaltinamasis) su automobiliu. Kitas vyras (nukentėjusysis) pribėgo prie automobilio ir bandė atimti raktus. Jie (kaltinamasis ir nukentėjusysis) susimušė tuo metu, kai buvo bandymas atimti automobilio raktelius. Su ,,BVM“ markės automobiliu buvo atvažiavęs asmuo (nukentėjęs), kuris raktelius atiminėjo. Kodėl tas vyras su ,,VW Passat“ automobiliu atvažiavo, nežino. Vyras (kaltinamasis) su ,,VW Passat‘‘ automobiliu filmavo su telefonu. Tai buvo vėlai, gal apie 22 val. ,,VW Passat‘‘ automobilis greitai važiavo, virš 100 km/h. Gali būti apie 100 km/h., bet nėra tikra. Nežino, kodėl taip greitai važiavo. Kiek pamena, nukentėjusysis norėjo išimti raktą, o kaltinamasis smūgiavo, po to muštynės prasidėjo. Iš dešinės rankos į kairę veido pusę smūgiavo. Ji (liudytoja) matė smurto žymes. Pas kaltinamąjį buvo kruvinas veidas, pas kitą pamėlęs ir ištinęs. Grumtynės buvo, pradžioje mašinoje, po to lauke. Vienas mušė, kitas gynėsi, po to kitas mušė, kitas gynėsi. Pirmas smūgis buvo nuo kaltinamojo, kiti nuo nekentėjusiojo. Bandymas buvo atimti automobilio raktus iš kaltinamojo. Raktelius atėmė nukentėjusysis. Po to kai atėmė raktelius nesimušė daugiau. Raktelius reikėjo atimti, kad toliau negalėtų važiuoti kaltinamasis būdamas tokioje girtumo būsenoje, nes išlipęs iš mašinos svyravo prie mašinos. Negali pasakyti kiek buvo smūgiu, bet kaltinamojo veidas buvo labiau sužalotas. Kaltinamasis po sumušimo filmavo ir nukentėjusysis dar buvo priėjęs, ką darė nežino. Kažkas sakė užteks, pasakė, kad raktai pas juos (nukentėjusiojo kompanija), bet po sumušimo dar tikrai prie kaltinamojo ėjo. Aikštelėje susidūrimo mašinų nebuvo, tik kiek pamena girdėjo kažkas sakė, kad atidarinėdamas duris durelėmis netyčia trenkė. Trenkė ,,VW Passat“ durelėmis į ,,BMV“, bet ji (liudytoja) to nematė, tik girdėjo kaip sakė.

Liudytojas A. V. M. parodė, jog stovėjo parkavimo aikštelėje su draugais, kaltinamasis neblaivus važinėjo mašina. Vėliau išgirdo konfliktą su nukentėjusiuoju, kiek pamena. Susimušė dėl to, kad vos neįvažiavo į mašiną. Šito nematė, tik girdėjo, kad kaltinamasis vos neįvažiavo į ten stovėjusią mašiną. Viskas vyko prie ,,(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, ten yra įmonė ,, (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) kaimas. Pradžia buvo tokia, kad kaltinamasis sustojo, nukentėjusysis pradėjo bėgti link kaltinamojo. Bandė ištempti iš mašinos nukentėjusysis kaltinamąjį. Įvyko konfliktas. Vienas sakė vieną žodį, kitas į galvą davė. Mašinoje prasidėjo muštynės, kai pribėgo bandė nukentėjusįjį tempti iš mašinos. Negali tiksliai pasakyti, kas pradėjo muštynes, nes tuo metu, kai konfliktas prasidėjo, jis (liudytojas) tik prieidinėjo. Ir pribėgęs matė, kad nukentėjusysis bandė atsegti diržą ir kilo muštynės. Kiek žino, buvo ir kaltinamojo vienas smūgis. Nukentėjusysis priėjęs pasakė, kad gavo smūgį ir tai jį ,,užkabino“. ,,Užkabino“ kaltinamasis. Nukentėjusysis pradėjo pirmas, vėliau kaltinamasis jam trenkė atgal ir prasidėjo viskas. Nesaugus buvo važinėjimas, ten vaikšto žmonės, blogai apšviesta, galėjo sudaryti avarinę situaciją. Nemažu greičiu važinėjo, gal 80-100 km/h greičiu, tiksliai negali pasakyti. Jis (kaltinamasis) važiavo keliu, ten įmonės yra ir yra jų parkavimo vietos. Tai buvo paskutinis važiavimas, kai kaltinamasis apsisuko 360 laipsnių, sustojo. Ir tada pribėgo nukentėjusysis. Jis matė išlipusį kaltinamąjį iš automobilio jau po konflikto, jei neklysta. Kai nukentėjusysis iškvietė policiją, kaltinamasis jau buvo išlipęs iš mašinos, vaikščiojo aplink mašiną. Kas pirmas trenkė nematė. Kai priėjo prie mašinos ir keleivio dureles atidarė, jau muštynės vyko. Nukentėjusysis bandė atsegti diržą nuo jo (kaltinamojo), tiksliai neprisimena, kas kam trenkė. Nukentėjusysis apie 10 kartų trenkė. Kaltinamasis greičiausiai trenkė vieną kartą. Kai prasidėjo grumtynės kaltinamasis tik gynėsi, nukentėjusysis netrenkė, jau raktas buvo pas nukentėjusįjį, jis raktelį išiminėjo, vieną dalį jau buvo išėmęs, kiek pamena. Trenkė nukentėjusysis kaltinamajam apie 10 kartų, smūgiai buvo rankomis, kumščiais ir kojomis. Matė, kaip nukentėjusysis įlindo į mašiną, raktelius bandė atimti, iš pradžių neišėjo, nes kaltinamasis bandė išvarinėti, kad neįliptų į mašiną, tada kilo grumtynės. Ir per tas grumtynes paėmė raktelį ir viskas. Grumtynės jau mašinoje buvo prasidėjusios.

Iš byloje esančio 2019 m. liepos 19 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 3 būrio vyriausios patrulės A. V. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. liepos 19 d. 22.48 val. dirbant kartu su vyriausiu patruliu N. P., iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjas sulaikė galimai neblaivų automobilio vairuotoją. Atvykus į įvykio vietą pranešėjas S. R. paaiškino, kad automobilis ,,VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) privažiavo prie jo draugų kompanijos ir sustojo. Pranešėjas pastebėjo, kad vairuotojas yra galimai neblaivus, priėjo prie automobilio, atidarė duris ir bandė atimti iš vairuotojo automobilio raktelius, tačiau vairuotojas jam sudavė į veidą, po to pranešėjas kelis kartus taip pat sudavė O. S. į veidą, atėmė automobilio raktelius ir iškvietė policiją. Įvykio liudytojai iki policijos pareigūnų atvykimo stebėjo ,,VW Passat‘‘ vairuotoją ir teigė, kad alkoholio jų akivaizdoje jis nevartojo. O. S. prisipažino, kad per 4 valandas vartojo alų ir vairavo būdamas neblaivus. Alkotesteriu jam nustatytas 2,42 promilės girtumas, antru pūtimu 2,24 promilės girtumas (b. l. 11);

Iš byloje esančio Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 2482/2019 (01) matyti, kad remiantis S. R., gim. (duomenys neskelbtini) m., apžiūros duomenimis, pateikiama išvada, kad: 1. S. R. nustatyti odos nubrozdinimus kairiame žande ir kairėje blauzdoje. 2. S. R. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. 3. Visi S. R. nustatyti sužalojimai padaryti neilgai trukus vienas po kito, labiausiai tikėtina, 3-5 parų laikotarpyje iki apžiūros 2019 m. liepos 23 d., į tai nurodo panašus jų makromarfologinis vaizdas apžiūros metu. 4. S. R. nustatyti sužalojimai tiek visumoje tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. 5-6. Sužalojimuose, nustatytuose S. R., požymių, leidžiančių spręsti apie tikslesnį žalojusio įrankio (įrankių) formą (formas), dydį (dydžius), neužfiksavo, todėl nėra galimybės pasisakyti ir apie tikslesnį žalojusių įrankių skaičių. 7. Įvertinus sužalojimų, nustatytų S. R., lokalizaciją, jie galėjo būti padaryti tiek nukentėjusiajam pačiam griūnant ar atsitrenkiant į kietą buką daiktą (daiktus) ar, galimai, paviršių, tiek ir suduodant nukentėjusiajam kietu buku daiktu (daiktais). 8. S. R. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti, labiausiai tikėtina, 3-5 parų laikotarpyje iki apžiūros 2019 m. liepos 23 d. 9. S. R. sužalojimų jam padarymo metu ir po nustatytų sužalojimų padarymo galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 60-61).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio asmens blaivumo testo matyti, kad 2019 m. liepos 19 d. O. S. alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARKB-0131, patikros sertifikatas Nr. 0967278 23:33 val. buvo nustatytas 2,42 promilės girtumas, o 23.51 val. – 2,24 promilės girtumas (b. l. 93-95);

Iš byloje esančio 2019 m. liepos 20 d. įvyko vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra automobilių stovėjimo aikštelė, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu prie pastato tvoros, pažymėtos Nr. 10, yra tvarkingai sustatyti automobiliai. Taip pat prieš pastatą, pažymėtą Nr. 10, yra kita aptverta teritorija, nepažymėta jokiu numeriu. Prie nepažymėtos jokiu numeriu tvoros irgi yra tvarkingai sustatyti automobiliai (b. l. 39);

Iš byloje esančių VĮ ,,Regitra“ duomenų bazėje duomenų matyti, kad automobilio ,,VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas O. S.", gim. (duomenys neskelbtini) m. (b. l. 31);

Iš byloje esančio 2019 m. liepos 26 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad įtariamasis O. S. pateikė vaizdo įrašą ir dvi fotonuotraukas, esančias USB atmintinėje (b. l. 71);

Iš byloje esančio 2019 m. rugpjūčio 7 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti O. S. pateikto vaizdo įrašo apžiūra. Apžiūrint minėtą vaizdo įrašą, nustatyta, kad jis yra pasuktas į kairę, yra spalvotas, su garsu, filmuojama tamsiu paros metu. Vaizdo įrašymo įranga juda kartu su įtariamuoju. Vaizdo įrašymo įranga filmuojamas įtariamojo automobilis ,,VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovintis priešais (duomenys neskelbtini), pastatas ir aplink esantys objektai. Paleidus vaizdo įrašą, matomos atidarytos automobilio durelės. Matoma, kad tai priekinės šviesaus automobilio priekinės vairuotojo durelės. Aiškiai girdimas nuolat pasikartojantis šniurkščiojančios nosies garsas. Tolumoje girdimi žmonių balsai. Kairiame ekrano krašte matomi stovinčių automobilių atspindintys šviesą atšvaitai ir valstybinių numerių lentelės, pastatai su languose degančia šviesa. Vaizdo stebėjimo kamera juda su įtariamuoju filmuodama minėtą šviesų automobilį ir minėtus objektus. Girdimas žingsnių garsas, kosčiojimas. 1:09 minutę vaizdas staiga susvyruoja, po to pasigirsta kosčiojimas. Matoma, kad mirksi šviesaus automobilio avarinis signalas. 2:17 minutę pasigirsta vyriškas balsas (toliau – VB), kuris rusų kalba sako: VB: "Da, uveren". Vertimas į lietuvių kalbą: "Taip, tu tikras". VB: "Ni kak ne možet sto desiat. Maja mašina stolko ne tianet sto desiat." Vertimas į lietuvių kalbą: "Niekaip negali šimto dešimt. Mano automobilis tiek nevažiuoja šimtą dešimt". 2:40 minutę girdimas ir kitas vyriškas balsas (toliau – KVB), kuris girdimas tyliau. VB: (kalba nesuprantama) KVB: "Snimai na kameru, snimai." Vertimas į lietuvių kalbą: "Filmuok, filmuok". VB: "Kanešna" Vertimas į lietuvių kalbą: "Žinoma". KVB: "Otvečiat buvždeš za svoji pastupki pridurak tolsty. Ty liudej čiut ne poubival, pridurak". Vertimas į lietuvių kalbą: "Atsakysi už savo elgesį, priedurni storas. Tu žmonių vos neužmušei, priedurni". VB:"Kakich?" Vertimas į lietuvių kalbą: "Kokių?" KVB: (kalba nesuprantama) "Chočeš?". Vertimas į lietuvių kalbą: "Nori?" Po to pasigirsta daug balsų vienu metu. Ką jie sako, suprasti neįmanoma. Matoma, kad vaizdo įrašymo įrangos matomumo zonoje atsiranda važiuojantis iš dešinės į kairę, automobilis ir dingsta iš vaizdo įrašymo įrangos matomumo zonos. 3:20 minutę vaizdas staiga susvyruoja. 4:00 įrašo minutę pasigirsta pokalbis: KVB: "U menia netu kliučia." Vertimas į lietuvių kalbą: "Pas mane nėra rakto". VB:T "ak ti zabral. Nezapomnil? Mazgi atvarili?" Vertimas į lietuvių kalbą: "Tu juk paėmei. Neatsimeni? Smegenys perkaito?". Tolimesnis įrašas nėra susijęs su nagrinėjamo įvykio aplinkybėmis ir bylai nėra reikšmingi. Vaizdo įrašas pasibaigia (b. l. 74-75).

Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų (BK 284 straipsnis ir BK 281¹ straipsnio 1 dalis)

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-247-788/2017). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo O. S. kaltė, jog jis vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, bei tuo pačiu viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, visiškai įrodyta.

Nagrinėjamu atveju O. S. savo kaltę, dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalies, pripažįsta, o dėl BK 284 straipsnio, nepripažįsta.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Kaltinamasis savo kaltę, jog vairavo išgėręs pripažino pilnai, jo kaltę patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų parodymai, neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys, jo paties visiškas pripažinimas. Taigi, teismas įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog jų visiškai pakanka išvadai, kad kaltinamasis O. S. 2019 m. liepos 19 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,24 promilės etilo alkoholio koncentracija. Jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Ši nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas, ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo padarymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Nagrinėjamu atveju, abejonių nekelia, jog įvykis vyko viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje prie, esančioje (duomenys neskelbtini). Pagal nustatytas bylos aplinkybes baudžiamasis įstatymas – BK 284 straipsnis, O. S. padarytai veikai pritaikytas tinkamai. O. S. veiksmai – fizinio smurto naudojimas viešoje vietoje – laikytini įžūliu elgesiu, kuriuo jis akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltinamasis suvokė, kad savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltinamojo parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltinamojo atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-341-648/2018). O. S. veikė tiesiogine tyčia, suvokė, kad smurtauja viešoje vietoje, matant kitiems asmenims. Tai viena. Antra, kaip parodė nukentėjusysis ir liudytoja K. M., nukentėjusysis bandė iš kaltinamojo atimti automobilio raktelius, nes kaltinamasis būdamas neblaivus vairavo automobilį, atlikinėjo įvairius pavojingus manevrus, ko pasekoje priešinosi, t. y. nukentėjusiajam bandant išimti automobilio raktelius iš užvedimo spynelės, kaltinamasis ne tik vartojo necenzūrinius žodžius bei priešinosi, bet ir panaudojo fizinį smurtą, ko pasėkoje prasidėjo konfliktas. Trečia, Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje nurodyta, kad S. R., gim. (duomenys neskelbtini) m., apžiūros duomenimis, pateikiama išvada, kurioje nustatyti odos nubrozdinimus kairiame žande ir kairėje blauzdoje. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. Visi S. R. nustatyti sužalojimai padaryti neilgai trukus vienas po kito. S. R. nustatyti sužalojimai tiek visumoje tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Todėl teismas pagrįstai mano, kad O. S. pasinaudojo nukentėjusiojo padėtimi – kai jis bandė ištraukti automobilio raktelius iš užvedimo spynelės ir pirmas pradėjo muštynes, kas rodo, kad jo veiksmai buvo nukreipti viešajai tvarkai pažeisti. O. S. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis padarė dvi tyčines nesunkias nusikalstamas veikas. Byloje kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, jog jis nusikalstamą veiką pagal BK 284 straipsnį padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nusikalstamas veikas, pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį padarė būdamas recidyvistu. Kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys tai, kad minėtas nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas už smurto panaudojimą kito asmens atžvilgiu, kas rodo, jog turi polinkį smurtauti, kadangi BK 284 straipsnio papildomas objektas yra žmogaus sveikata. Taip pat O. S. praeityje baustas administracine tvarka vieną kartą, buvo paskirtą baudą yra sumokėjęs. Šios visos aplinkybės rodo, jog kaltinamasis išvadų nedaro, yra linkęs į nusikalstamus veiksmus, todėl jam skirtinos laisvės atėmimo bausmė, kurios vadovaujantis 63 straipsnio 4 dalimi, bendrintinos iš dalies sudedant. Tačiau įvertinus tai, jog asmuo yra dirbantis, taip pat atsižvelgtina ir į tai, jog dėl vienos veikos prisipažino pilnai, bausmės trukmė nustatytina mažesnė nei sankcijos vidurkis. Nagrinėjamu atveju teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamasis O. S. nors vienos jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pagal BK 284 straipsnį nepripažino, tačiau pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį inkriminuojamą veiką ne tik pripažino, bet gailisi padaręs. Taip pat teismas įvertinęs, jog yra darbingo amžiaus, dirba privačioje įmonėje, teismas mano, jog išsaugojus teigiamus socialinius ryšius, sudarius galimybes dirbti, probuojant, bausmės tikslai gali būti pasiekti bausmės vykdymą atidedant.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi paskirta bausmė (už padarytas nusikalstamas veikas) subendrintina su 2019 m. gegužės 20 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu, kuriuo jam paskirta galutinė bausmė 1 metai ir 2 mėnesiai laisvės apribojimo, iš dalies sudedant, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį neatliktos bausmės.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. liepos 19 d., 23.20 val. (b. l. 77), iki 2018 m. liepos 20 d., 12.13 val. (b. l. 90), BPK 140 straipsnio tvarka.

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamojoje byloje O. S. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę neblaivus. Teismo vertinimu, uždraudimas naudotis specialia teise O. S. yra būtinas, kadangi, kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šios priemonės paskirtis – <...> užkirsti kelią naujų analogiškų nusikalstamų veikų padarymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-363-222/2018). Todėl vadovaujantis BK 68 straipsniu, O. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (tris) metus. Kaltinamajai 2019 m. liepos 20 d. buvo paskirtos kardomosios priemonės dokumento paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, bei specialiosios teisės sustabdymas. Todėl atsižvelgus į teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018) nagrinėjamu atveju teisės vairuoti atėmimo terminas skaičiuotinas nuo kardomųjų priemonių – specialiosios teisės sustabdymo ir vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos.

Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad transporto priemonė – automobilis ,,VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), buvo panaudota nusikalstamai veikai daryti, t. y. buvo nusikalstamos veikos priemonė. BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ir rezultatas. Iš bylos medžiagos nustatyta, automobilio ,,VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkas yra O. S. (b. l. 30), todėl minėtas automobilis, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, konfiskuotinas.

Kiti procesiniai klausimai

2019 m. liepos 23 d. nutarimu prokurorė skyrė laikiną nuosavybės teisės apribojimą, kaltinamojo O. S. priklausančiam turtui – transporto priemonei ,,VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini). Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas – nuo 2019 m. liepos 23 d. iki 2020 m. sausio 23 d. Turto saugotoju paskirtas O. S., a. k. (duomenys neskelbtini) Laikinas nuosavybės teisių apribojimas paliktinas į iki nuosprendžio, turto konfiskavimo dalyje, įvykdymo dienos.

Paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmės vykdymą dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas VĮ ,,Regitra“, specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintini.

Daiktus turinčius reikšmės tirti ir bylai nagrinėti – garso įrašas, saugomas prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 303, 304, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

Olgerdą (Olgerd) Sniešką pripažinti kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį ir nubausti:

- pagal 281¹ straipsnio 1 dalį - 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal 284 straipsnį - 7 ( septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimis paskirtas bausmes bendrinti iš dalies jas sudedant ir O. S. skirti 10 (dešimties ) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu paskirtą bausmę subendrinti su 2019 m. gegužės 20 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 1 metų ir 2 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmes iš dalies sudedant prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį neatliktos bausmės ir skirti galutinę 1 (vienerių) metų ir 1 ( vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. liepos 19 d., 23.20 val., iki 2019 m. liepos 20 d., 12.13 val. ir pagal 2019 m. gegužės 20 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymą laikino sulaikymo laiką nuo 2018-09-23 14.30 val. iki 2018-08-24 13.11 val., nuo 2019-02-06 20.30 val. iki 2019-02-07 13.43 val.

Pritaikyti BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 5, 10, punktus, ir O. S. paskirtos bausmės vykdymą atidėti1 (vieneriems) metams, įpareigojant tęsti darbą ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, O. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (tris) metus, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. liepos 20 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, konfiskuoti automobilį ,,VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą O. S. priklausančiam turtui – transporto priemonei ,,VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti iki nuosprendžio, turto konfiskavimo dalyje, įvykdymo dienos.

Paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmės vykdymą dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti VĮ ,,Regitra“, specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Daiktus turinčius reikšmės tirti ir bylai nagrinėti – garso įrašą, saugomą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Vaida Sinkevičienė