Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Gytis Večerskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-98-397/2013

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 5 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Gyčio Večersko, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jūratės Jakubonienės, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Abraičiui, nuteistajam G. T., jo gynėjai advokatei Neringai Grubliauskienei, nukentėjusiųjų atstovui advokatui A. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. T. gynėjos advokatės N. Grubliauskienės apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. nuosprendžio, kuriuo G. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d.- 60 (šešiasdešimties) parų areštu, pagal BK 284 str. 1 d. - 30 (trisdešimties) parų areštu. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d., 1 p. paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, G. T. paskirtas 60 (šešiasdešimties) parų areštas, bausmę atliekant areštinėje. Vadovaujantis BK 65 str. 66 str. į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas neatlikta jo bausmė laikoma 58 (penkiasdešimt aštuonių) parų areštas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. T. pagal BK 294 str. 2 d. nuteistas už tai, kad jis, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdydamas ginčijamą tariamą savo teisę į nukentėjusiosios K. M. sutuoktiniui R. T. priklausančio krovininio automobilio ,,Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) metalines detales, kurias jis žodiniu susitarimu su nukentėjusiąja K. M. leido laikinai laikyti statomo namo sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, priklausančiame nuosavybės teise D. T., 2011 m. birželio 14 d., apie 19.50 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, statomo namo sklype, esančiame adresu Bivylių g. 32, Kaune, priklausančiame nuosavybės teise D. T., neleido nukentėjusiajai K. M. bei su ja atvykusiems UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbininkams – nukentėjusiesiems S. G. ir M. G. apžiūrėti metalo laužo, panaudodamas psichinę prievartą, t. y. plūsdamasis įvairiais necenzūriniais žodžiais, žodžiais vydamas iš jam nuosavybės teise nepriklausančio neaptverto sklypo, demonstruodamas dujinį pistoletą bei kirvį, šaudydamas iš dujinio pistoleto į orą, panaudodamas fizinį smurtą, t. y. spyrė nukentėjusiajam S. G. koja į kairės kojos kulną, šovė iš dujinio pistoleto jam į pilvą, nusitaikęs į dešinį kelį grasino jį peršauti, po to nusitaikęs šovė nukentėjusiajai K. M. į kojos pėdą, puolė ją mušti rankomis, po ko ją gynusiam nukentėjusiajam M. G. sudavė rankų kumščiais bei kojomis į galvą ir kitas vietas, pagriebęs už kūno metė nugara ant keliuko, užgulė visu kūnu, bandė smūgiuoti, tačiau nukentėjusysis sugriebęs už rankų jam neleido, ant kaklo uždėjo dešinės rankos dilbį ir spaudė, kol jo nuo nukentėjusiojo neatitraukė nukentėjusioji D. T., nukentėjusioji K. M. ir nukentėjusysis S. G., tokiais savo veiksmais nukentėjusiam M. G. padarydamas poodinę kraujosruvą sprande, odos nubrozdinimą dešinėje alkūnėje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, jis pagal BK 284 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2011 m. birželio 14 d., apie 19.50 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, statomo namo neaptvertame sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) , Kaune, priklausančiame nuosavybės teise D. T., ir ant šalia sklypo esančio bendro naudojimo pravažiavimo keliuko, kas yra laikoma vieša vieta, pašalinių asmenų akivaizdoje įžūliai elgėsi, t. y. savo darbą dirbusius UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ darbuotojus nukentėjusįjį S. G. ir M. G. išplūdo necenzūriniais žodžiais, panaudojo fizinį smurtą, t. y. spyrė nukentėjusiajam S. G. koja į kairės kojos kulną, šovė iš dujinio pistoleto jam į pilvą, nusitaikęs į dešinį kelį grasino jį peršauti, po to nusitaikęs šovė nukentėjusiajai K. M. į kojos pėdą, puolė ją mušti rankomis, po ko ją gynusiam nukentėjusiajam M. G. sudavė rankų kumščiais bei kojomis į galvą ir kitas vietas, po ko pagriebęs už kūno metė nugara ant keliuko, užgulė visu kūnu, bandė smūgiuoti, tačiau uždėjo dešinės rankos dilbį ir spaudė, kol jo nuo nukentėjusiojo neatitraukė nukentėjusioji D. T., nukentėjusioji K. M. ir nukentėjusysis S. G., tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam M. M. padarė poodinę kraujosruvą sprande, odos nubrozdinimą dešinėje alkūnėje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, bet to grasino, t.y. demonstravo dujinį pistoletą, šaudė iš jo, išplūdo necenzūriniais žodžiais, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, kadangi buvo pavartotas smurtas prieš pašalinius asmenis, bei žmonių verksmas, balsai, šūvių garsai sklido į viešą vietą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras ir nukentėjusiųjų atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos 320 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo gynėja skunde neginčija pirmosios instancijos nuosprendžio dalies pagrįstumo dėl veikos kvalifikacijos bei kaltinamojo kaltės, tik nurodo, jog už šios nusikalstamos veikos padarymą jam paskirta per griežta bausmė.

Kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas G. T. bausmę, nors kai kurias aplinkybes įvertino netinkamai, tačiau bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, iš esmės nepažeidė, todėl keisti ar naikinti skundžiamo nuosprendžio pagrindo nėra.

Apylinkės teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę ir padarė teisingą išvadą, kad bausmės tikslai nuteistajam bus pasiekti tik paskyrus su laisvės atėmimu susijusią bausmę ir pagrįstai iš straipsnių sankcijose numatytų kelių alternatyvių bausmės rūšių parinko ne pačią griežčiausią, tačiau su laisvės atėmimu susijusią bausmę – areštą.

Apeliacinio skundo argumentai dėl nepagrįstai kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – veikos padarymo dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai - nepripažinimo, yra nepagrįsti, neparemti byloje surinktais duomenimis. Tiek paties kaltinamojo parodymai, tiek ir kitų byloje apklaustų asmenų parodymai neginčijamai patvirtina, kad G. T. suprato, kokiu tikslu į jo kiemą atėjo nukentėjusieji, kartu su nukentėjusiaisiais buvo ir sūnaus sutuoktinė, todėl nėra pagrindo teigti, kad dėl svetimų asmenų pasirodymo jo kieme G. T. galėjo jausti susijaudinimą. Kaltinamasis pats pripažino, kad metalo laužas priklauso ne jam, o jo sūnui, tačiau jis supyko dėl to, kad buvo susitaręs su sūnumi metalo neparduoti, todėl tokiais savo veiksmais siekė nukentėjusiuosius išvaryti, kad metalas nebūtų išvežtas. G. T. pripažino, kad pirmas pradėjo konfliktuoti, liepė jiems išeiti iš kiemo, susistumdė su S. G., šaudė iš dujinio pistoleto, buvo pasiėmęs kirvį. G. T. veiksmai visiškai nebuvo įtakoti nukentėjusiųjų elgesio, nes jis pats pripažino, kad suprato, kas vyksta, o agresyviai nukentėjusiųjų atžvilgiu elgėsi todėl, kad nenorėjo leisti išvežti metalą. Šios aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad dėl nukentėjusiųjų elgesio kaltinamajam nebuvo pagrindo susijaudinti.

Nuteistasis G. T. pats pripažino, kad įvykio metu jis buvo neblaivus, gailisi dėl to, ką padarė, todėl teismas pagrįstai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino apsvaigimą nuo alkoholio turėjus įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Apeliantė skunde pagrįstai teigia, kad teismas be pagrindo jos ginamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino G. T. prisipažinimo ir nuoširdus gailėjimosi. Iš bylos duomenų matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuteistasis pripažino, ką padaręs, nurodė, kad gailisi dėl padaryto. Tai, kad jo prisipažinimas nėra tik formalus, patvirtina faktas, kad G. T. po nusikalstamų veikų padarymo atsiprašė nukentėjusiųjų, su jais susitaikė, jie kaltinamajam pretenzijų neturi. Kolegija konstatuoja, kad ši aplinkybė duoda pagrindo teigti, kad jo prisipažinimas iš tiesų buvo nuoširdus, todėl prisipažinimas dėl padaryto nusikaltimo ir nuoširdus gailėjimasis pripažintinas G. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Pirmosios instancijos teismas už abu nusikaltimus kaltinamajam paskyrė galutinę subendrintą bausmę artimą jam inkriminuotų nusikaltimų sankcijose numatytiems bausmės vidurkiams, todėl, net ir pripažinus esant jo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, laikyti nuteistajam paskirtą bausmę aiškiai per griežta, nėra pagrindo.

Lietuvos Respublikos BK 75 str. bausmės vykdymo atidėjimo taikymą reglamentuoja tik laisvės atėmimu nuteistiems asmenims. G. T. skundžiamu nusprendžiu paskirta arešto bausmė, todėl taikyti BK 75 str. nuostatas, kaip prašoma apeliaciniame skunde, nėra įstatyminio pagrindo.

Įvertinus išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliacinio skundo argumentais, pagrindo nėra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo G. T. gynėjos advokatės N. Grubliauskienės apeliacinį skundą atmesti.