Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. R. ieškinį atsakovui UAB „Emu Group“ dėl darbo užmokesčio skolos priteisimo, tretieji asmenys C. B., UAB „Romiris“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas I. R. 2023 m. birželio 12 d. kreipėsi į apylinkės teismą, ieškiniu prašydamas: 1) priteisti iš atsakovo UAB „Emu Group“ 115 630,48 Eur neišmokėto darbo užmokesčio įsiskolinimą bei palūkanas, jas apskaičiuojant pagal įsiskolinimo susidarymo laiką; 2) priteisti iš atsakovo UAB „Emu Group“ 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo įsiskolinimo sumos, jas skaičiuojant nuo teismo sprendimo priėmimo iki visiško jo įvykdymo dienos. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovas neįvykdė savo įsipareigojimų pagal 2012 m. sausio 15 d. su ieškovu sudarytą darbo sutartį, dėl to susidarė skola, susijusi su darbo santykiais. Pagal susitarimą atsakovas už darbą įsipareigojo kas mėnesį mokėti 1 158,48 Eur dydžio darbo užmokestį, tačiau nemokėjo. Dalis atlyginimo – 4 402,25 Eur – buvo sumokėta 2017-2018 metais, tačiau visas susidaręs įsiskolinimas liko nepadengtas. Nebuvo sumokėtos išmokos atostogoms bei delspinigiai dėl apmokėjimo uždelsimo. 2023 m. kovo 31 d. įsiskolinimas, neskaičiuojant palūkanų, sudarė 115 630,48 Eur. Įsiskolinimas atsispindi įmonės apskaitoje. Paaiškino, kad jis eina (duomenys neskelbtini) pareigas, dirbo ir dirba įmonėje nuolat, pilną darbo dienos laiką – (duomenys neskelbtini), atlieka kitas funkcijas pagal darbo sutartį. Mano, kad termino kreiptis su ieškiniu nepraleido, nes jis neprieštaravo dėl darbo užmokesčio išmokėjimo atidėjimo. Darbo užmokestis nebuvo mokamas dėl apyvartinių lėšų trūkumo. Kadangi situacija per ilgą laiką nepasikeitė ir dėl vykstančių ginčų tarp akcininkų galimai nepasikeis, ieškovas tik prieš pat skundo pateikimą darbo ginčų komisijai suprato, kad jo teisės yra pažeistos. Paaiškino, kad įmonė įsiskolinimo ir jo sumos neginčija, pateikė įsiskolinimo apskaičiavimą, rašytinį sutikimą su reikalavimu, o taip pat įsiskolinimą patvirtinančius dokumentus, darbo sutarties kopiją, darbo laiko apskaitos žiniaraščius už laikotarpį nuo 2012 m. sausio mėnesio iki 2023 m. kovo mėnesio, atlyginimo priskaitymo suvestinę už laikotarpį nuo 2012 m. sausio mėnesio iki 2023 m. kovo mėnesio, darbo užmokesčio ataskaitą per laikotarpį nuo 2012 m. sausio mėnesio iki 2023 m. kovo mėnesio, pažymą apie vidutinį darbo užmokestį, pinigų išmokėjimo kasos orderį, kitus dokumentus. Minėti dokumentai pilnai įrodo egzistuojančią skolą.

2. Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė atsakovo UAB „Emu Group“ sutikimą, kuriuo įmonė pripažįsta ieškinį. Dokumentą pasirašė I. R. kaip įmonės atstovas.

3. Trečiasis asmuo C. B. pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašė ieškovo ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį. C. B. į bylą įtrauktas teismo iniciatyva kaip UAB „EMU Group“ akcininkas, turintis 50 procentų akcijų (bylos tomas 1, b. l. 198, 199). Atsiliepime trečiasis asmuo nurodė, kad akcininku yra ne tik jis, bet 50 procentų įmonės akcijų priklauso ir J. B. (J. L. R.), kuriai Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2130-257/2021 teismui taikius restituciją, akcijos yra grąžintos iš I. R.. Sprendimas yra įsiteisėjęs, t. y. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. sausio 10 d. nutartimi I. R. apeliacinį skundą atmetė.

4. Trečiasis asmuo UAB „Romiris“ atsiliepimo nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimu nusprendė ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti ieškovui I. R. iš atsakovo UAB „Emu Group“ 115 630,48 Eur neišmokėto darbo užmokesčio, kitoje dalyje ieškinio reikalavimus atmesti. Taip pat teismas nusprendė palikti nenagrinėtu ieškovo prašymą pašalinti trečiąjį asmenį C. B. iš bylos ir nusprendė priteisti trečiajam asmeniui C. B. iš atsakovo UAB „Emu Group“ 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų. Be to, teismas priteisė Lietuvos valstybei iš atsakovo UAB „Emu Group“ 2456 Eur žyminio mokesčio ir 6,64 Eur teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

6. Teismas nurodė, kad atsakovas neginčija savo pareigos sumokėti ieškovui 115 630,48 Eur neišmokėto darbo užmokesčio įsiskolinimą. Ieškovo teisę į šią sumą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: 2012 m. sausio 15 d. su ieškovu sudaryta darbo sutartis, kurioje ieškovui nustatytas 4 000 Lt (1 158,48 Eur) dydžio darbo užmokestis; pažyma apie ieškovo vidutinį vieno mėnesio ir vidutinį vienos darbo dienos darbo užmokestį; darbo laiko apskaitos žiniaraščiai; mokėtino darbo užmokesčio sąskaitų aktyvumo ataskaita už laikotarpį nuo 2012 m. sausio mėnesio iki 2023 m. kovo mėnesio. Teismas konstatavo, jog atsakovo ieškinio pripažinimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Nors trečiasis asmuo su ieškiniu ir nesutiko, tačiau, teismo vertinimu, trečiojo asmens nesutikimas neturi reikšmės, nes ieškinys yra pareikštas atsakovui, o ne trečiajam asmeniui, be to, trečiojo asmens atsiliepime nėra pateikta argumentų, kad ieškinio patenkinimas prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.

7. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl palūkanų priteisimo, nes ieškovas nepateikė teismui prašomų palūkanų apskaičiavimo sumos, jų nepagrindė. Taip pat teismas netenkino ieškovo prašymo dėl procesinių palūkanų priteisimo, pažymėdamas, kad CK 6.37 straipsnis netaikomas darbo bylose siekiant skatinti teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2010).

8. Teismas taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad trečiojo asmens C. B. patirtas 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidas priteisia iš atsakovo UAB „Emu Group“. Teismas, įvertinęs, kad ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio, jį priteisė iš atsakovo pagal patenkintų ieškinio reikalavimų sumą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Ieškovas I. R. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimą, t. y. atmesti trečiojo asmens C. B. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo, taip pat prašo pašalinti C. B. iš bylos bei sumažinti Lietuvos valstybei iš atsakovo UAB „EMU Group“ priteistą žyminį mokestį iki 25 proc. mokėtinos sumos (dėl ieškinio pripažinimo) arba priteisti žyminį mokestį solidariai iš atsakovo ir C. B.. Teigia, kad teismo sprendimas nėra palankus trečiajam asmeniui, todėl nebuvo pagrindo jam priteisti išlaidas. Be to, jis veikė atsakovo pusėje. Trečiasis asmuo iš viso turėjo būti pašalintas iš bylos, nes neturi teisinio suinteresuotumo dėl ginčo baigties. Žyminis mokestis mažintinas remiantis CPK 87 straipsnio 2 dalies nuostatomis, laikant kad ieškinio pripažinimas iš esmės reiškia tą patį kaip ir taikos sutarties sudarymą.

10. C. B. apeliacinį skundą teismas laikė nepaduotu dėl to, kad jis nepašalino teismo nustatytų trūkumų (nesumokėjo žyminio mokesčio).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

11. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

12. Apeliantas skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Teismas, patikrinęs su tuo susijusias aplinkybes, pritaria apeliantui, t. y. sutinka su apelianto argumentais, kad trečiasis asmuo C. B. šioje byloje procesiškai dalyvavo atsakovo UAB „Emu Group“ pusėje. Teismo sprendimas, kuriuo ieškinys dėl skolos priteisimo yra iš esmės patenkintas, reiškia, kad byloje nebuvo apgintos nei atsakovo, nei trečiojo asmens teisės. Todėl, atsižvelgiant į tai, ką pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl ginčo esmės, trečiasis asmuo neturi teisės gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nei iš ieškovo, nei iš atsakovo, kurio pusėje jis veikė.

13. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs teismo sprendimą neapskųstoje dalyje, o taip pat įvertinęs sprendimą absoliutaus negaliojimo aspektais, konstatuoja, kad teismas netinkamai sprendė šalių atstovavimo klausimą, ir kad tai, atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes, sudaro Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą.

14. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas priėmė atsakovo UAB „EMU Group“ 2023 m. rugsėjo 6 d. pareiškimą dėl ieškinio pripažinimo (DOK-139937, bylos tomas 2, 15 lapas). Kaip matyti, šį pareiškimą už atsakovą pasirašė ieškovas, veikdamas kaip juridinio asmens atstovas, t. y. kaip (duomenys neskelbtini). Priimdamas pareiškimą dėl ieškinio pripažinimo teismas vertino, kad atsakovas yra tinkamai atstovaujamas ir pats savo laisva valia apsisprendė pripažinti pareikštą ieškinį (bylos tomas 2, 161 lapas). Tačiau pareiškimą ieškovas už atsakovą pateikė esant akivaizdžiam interesų konfliktui – tokiu pareiškimu juridinio asmens valdymo organo narys (ieškovas) sudarė prielaidas tam, kad pats įgytų juridinio asmens turtą, t. y. gautų asmeninę naudą dėl einamų pareigų.

15. CK 2.87 straipsnio 3 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams. To paties straipsnio 4 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba naudoti jį ar informaciją, kurią jis gauna būdamas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Paminėtose įstatymo nuostatose yra įtvirtintas principas, reikalaujantis kad juridinio asmens valdymo organo narys, esant interesų konfliktui, savo sprendimus derintų su juridinio asmens dalyviais (akcininkais).

16. Šiuo atveju pareiškimą dėl ieškinio pripažinimo pasirašęs I. R. nurodė, kad ieškinio pripažinimui pritarė dauguma akcininkų, tačiau tokių įrodymų apie akcininkų sprendimą į bylą nepateikė. Iš Juridinių asmenų registro duomenų nustatyta, kad UAB „EMU Group“ akcininkais yra C. B. ir I. R., abu turintys po 50 vnt. akcijų (bylos 3 tomas, 198 lapas). Be to, C. B. pateiktas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2130-257/2021 (bylos t. 2, 7-13 lapai) patvirtina, kad I. R. nėra akcininku nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2023 m. sausio 10 d. Teismo sprendimas patvirtina, kad teismas taikė restituciją ir I. R. priklausiusias akcijas grąžino J. B. (J. L. R.).

17. Atsižvelgiant į šias aplinkybes konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo atsakovui neturint tinkamo atstovo, kitaip tariant – tinkamai nepranešęs apie bylą. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, vienintelis asmuo, šiame civiliniame ginče galintis pretenduoti į tinkamus atsakovo UAB „EMU Group“ atstovus, šiuo atveju buvo akcininkas C. B., tačiau pirmosios instancijos teismas šį asmenį nušalino nuo bylos nagrinėjimo ir neatsižvelgė į jokius jo pareiškimus, įskaitant prašymą taikyti ieškinio senatį. Todėl nors C. B. dalyvavo byloje ir pateikė atsiliepimą, negalima vertinti, kad juridinis asmuo buvo tinkamai atstovaujamas.

18. C. B. yra pateikęs apeliacinį skundą (bylos t. 2, 179-182 lapai), kuriame kelia klausimą ir dėl netinkamo teismo proceso, kiek tai susiję su juridinio asmens atstovavimu ir akcininkės J. B. neįtraukimu į bylos nagrinėjimą. Tai, kad suinteresuotas asmuo nurodo ne Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte, bet šio straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą absoliutų negaliojimo pagrindą, nekeičia vertinimo, jog byloje yra suinteresuoto asmens prašymas taikyti absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą dėl netinkamo dalyvaujančio asmens informavimo apie teismo posėdį. Pastebėtina, kad C. B. apeliacinis skundas formaliai nėra priimtas dėl to, kad jis nesumokėjo žyminio mokesčio, tačiau žyminis mokestis už apeliacinį skundą, kuris grindžiamas absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu, neturi būti mokamas, t. y. toks mokestis yra grąžinamas apeliantui, jei teismas naikina sprendimą dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo (Civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Todėl apeliacinės instancijos teismas vertina, kad suinteresuotas asmuo C. B. yra tinkamai pareiškęs prašymą taikyti Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą ir šiuo prašymu vadovaujasi.

19. CPK 313 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių. Nelaikomas blogesnio sprendimo priėmimu skundžiamo sprendimo panaikinimas ir bylos perdavimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, taip pat, kai sprendimas priimtas šio Kodekso 320 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju.

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 329 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.