- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-26
- Bylos Nr.
- 1A-245-312-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-2-00526-2010-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Laureta Ulbienė, Artūras Pažarskis
- Nukentėjusysis
- S. V.
- Nuteistasis
- D. Š.
- Civilinis ieškovas
- S. V.
- Advokatai
- Loreta Guižauskienė
- Kategorijos
Pranešėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Baudžiamoji byla Nr. 1A-245/2013
Teisėja Jonas Ivanauskas Teisminio proceso Nr. 1-10-2-00526-2010-0
2013 m. kovo 26 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Š. (D. Š.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) BK 284 str. 1 d. ir jam paskirta devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį per šį laikotarpį atlyginti nukentėjusiajam S. V. priteistą žalą.
Nuosprendžiu iš dalies tenkintas S. V. civilinis ieškinys. Iš D. Š. S. V. naudai priteista 1380,59 Lt (vienas tūkstantis trys šimtai aštuoniasdešimt litų 59 ct) jo patirtai turtinei žalai atlyginti bei 6000,00 Lt (šeši tūkstančiai litų) neturtinei žalai atlyginti. Taip pat iš D. Š. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. V. naudai priteista 907,50 Lt (devyni šimtai septyni litai 50 ct) proceso išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. Š. nuteistas už tai, kad pažeidė viešąją tvarką, t. y. jis 2010 m. birželio 16 d., apie 20.00 val., būdamas parduotuvės „Maxima“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, automobilių stovėjimo aikštelėje, tyčia, viešoje vietoje, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, kuomet savo automobiliu „Subaru Impreza“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) užtvėręs pravažiavimą nukentėjusiojo S. V. vairuojamam automobiliui „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir priėjęs prie S. V., tuo metu sėdėjusio minėto automobilio vairuotojo vietoje, bei stebint tame pačiame automobilyje buvusiai N. Č., dėl menkavertės priežasties sudavė ranka nukentėjusiajam tyrimo metu tiksliai nenustatytą smūgių skaičių - apie keturis smūgius į veido sritį, padarydamas nukentėjusiajam nosies kaulų lūžį, kraujosruvą kairės akies vokuose ir nežymiai sutrikdė S. V. sveikatą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio, sumažinti priteistą turtinės ir neturtinės žalos dydį bei įpareigoti atlyginti nukentėjusiajam žalą per du metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Skunde nurodoma, kad nuteistasis nesutinka su nuosprendžio dalimi dėl jam priteisto civilinio ieškinio ir jo atlyginimo termino. Nuteistojo vertinimu, iš nuosprendžio formuluotės visiškai neaišku, kokiais ištirtais įrodymais teismas rėmėsi nustatydamas turtinės žalos dydį. Nei apie vieną įrodymą, kuris vienaip ar kitaip pagrįstų turtinę žalą, nuosprendyje nėra pasisakyta. Pats nukentėjusysis patikslintame ieškinyje nurodė, kad jo patirtą turtinę žalą sudarė mokestis Teismo medicinos institutui už apžiūrą, siekiant nustatyti patirtų sužalojimų sunkumą, išvados parengimą ir išdavimą – 49,00 Lt. Tačiau iš pridėto grynųjų pinigų pervedimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad šį mokestį sudaro 46,00 Lt (3,00 Lt banko mokestis), be to, jį sumokėjo liudytoja N. Č.. Jokių duomenų, kad S. V. būtų gražinęs N. Č. nurodytą sumą ir įgytų teisę šią sumą reikalauti iš nuteistojo, byloje nėra. Taip pat nukentėjusysis pareiškė, kad jo neišmokėta dalis atlyginimo už pirmą nedarbingumo laikotarpį yra 452,15 Lt, o už antrą - 879,44 Lt. Tačiau ieškinyje nėra nurodyta kokiais laikotarpiais nukentėjusysis buvo nedarbingas, nėra jokio negautų pajamų apskaičiavimo. Byloje esančios nukentėjusiojo uždarbio pažymos (b. l. 34 ir 43) visiškai neįskaitomos. Iš pateikto VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad S. V. buvo nedarbingas nuo 2010 m. birželio 17 d. iki 23 d. ir už šį laikotarpį jam buvo išmokėta 279,03 Lt ligos pašalpa. Jokių duomenų, kurie patvirtintų dar kažkokį nedarbingumo laikotarpį byloje nėra.
Skunde taip pat nesutinkama su teismo argumentais, jog dėl patirto sužalojimo S. V. turėjo atsisakyti tam tikrų numatytų planų. Pats nukentėjusysis nepateikė teismui įrodymų, kad dėl nuteistojo veiksmų sužlugo jo planai, o teisme miglotai paaiškino, kad negalėjo skirti reikiamo dėmesio kažkokiems svečiams iš užsienio (nenurodydamas kokiems). Nuteistojo įsitikinimu, niekuo nepagrįsta teismo išvada, kad dėl nuteistojo veiksmų nukentėjusiajam reikėjo atlikti nosies operaciją, siekiant atstatyti normalią kvėpavimo funkciją. Šią išvadą teismas padarė remdamasis vien tik nukentėjusiojo paaiškinimu. Po to, kai teisme paaiškėjo, kad nukentėjusysis praeityje, t. y. iki šio įvykio, buvo patekęs į autoįvykį, dėl ko jam jau buvo sulaužyta nosis ir kitaip sužalotas veidas, kurio pasekmės teisme matėsi vizualiai, nuteistojo gynėja raštu kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti, kokioje ligoninėje (poliklinikoje) po autoįvykio gydėsi nukentėjusysis ir išreikalauti duomenis apie jo patirtą sveikatos sužalojimą autoįvykio metu bei gydimosi eigą. Šis prašymas dėl nesuprantamų priežasčių buvo patenkintas dalinai - išreikalauti duomenys kurioje gydymo įstaigoje gydėsi S. V., tačiau dalis prašymo apie jo sveikatos sutrikdymą ir pasekmes išreikalauta nebuvo. Todėl, nuteistojo vertinimu, civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos nėra išnagrinėtas visapusiškai, o priteista suma neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis su nukentėjusiuoju bandė taikytis, tačiau būtent dėl S. V. reikalaujamos civilinio ieškinio sumos susitaikyti nepavyko. Nuteistasis teigia, kad jo finansinės galimybės ribotos, jis atlygino ligonių kasai už nukentėjusiojo gydymą, gyvena su nedarbingais tėvais, mama serga sparčiai progresuojančia onkologine liga, jokio nekilnojamojo turto neturi, o mėnesinė alga yra 2000,00 Lt, be to, dar už tą pačią veiką yra nubaustas administracine tvarka ir susimokėjęs paskirtą baudą. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis vienas iš savo 2000,00 Lt atlyginimo išlaiko butą, nedarbingus ir ligotus tėvus, toks trumpas laikotarpis atlyginti nukentėjusiajam žalą nuteistajam bus nepakeliamas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusysis ir prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste BPK) 320 str. 3 d. nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos neginčija, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo nukentėjusiojo naudai priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžiu.
Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Lietuvos Respublikos BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (Lietuvos Respublikos BPK 113 str. 2 d.). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1 d.).
Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš dalies tenkino nukentėjusiojo S. V. civilinį ieškinį, priteisdamas visą jame nurodytą turtinę žalą ir dalį jo prašytos priteisti neturtinės žalos sumos. Kaip matyti iš patikslinto civilinio ieškinio, kuris į bylą buvo pateiktas 2012 m. rugpjūčio 27 d., bei jo priedų (b. l. 51-64), jame yra aiškia nurodyta, kokios turtinės žalos nukentėjusysis reikalauja iš nuteistojo, reikalaujamas sumas visiškai pagrindžia prie patikslinto civilinio ieškinio pateikti priedai. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde mini neva neįskaitomus dokumentus, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, minėti dokumentai buvo pateikti kartu su pirminiu civiliniu ieškiniu (b. l. 30-39), kuris vėliau buvo patikslintas, kartu pateikiant ir visus įrodymus, kuriuos priimdamas sprendimą iš dalies tenkinti nukentėjusiojo civilinį ieškinį, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino. Vien ta aplinkybė, kad nukentėjusysis civiliniame ieškinyje nenurodė paskaičiavimų, kurių pagrindu jis reikalauja atitinkamo dydžio žalos turtinės žalos, nėra pagrindas netenkinti pareikšto reikalavimo, jeigu jis yra pagrįstas prie ieškinio pateiktais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
Akcentuotina, kad turtine žala pripažįstama ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), bet ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Taigi, nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje suformuluotas reikalavimas priteisti negautą atlyginimo dalį už nedarbingumo laikotarpį yra teisėtas. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2010 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl S. V. teisės į ligos pašalpą matyti, kad ligos pašalpa jam buvo mokėta laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 19 d. iki 2010 birželio 23 d., t. y. po 2010 m. birželio 16 d., kai nusikalstamos veikos metu jam buvo sulaužyta nosis, šiuo laikotarpiu atskaičius mokesčius išmokėtos pašalpos dydis yra 279,03 Lt (atskaičius mokesčius), už pirmąsias dvi nedarbingumo dienas nuo 2010 m. birželio 17 d. iki 2010 m. birželio 18 d. nukentėjusiajam pašalpą mokėjo darbdavys (b. l. 56). Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2010 m. rugpjūčio 16 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) apie darbo užmokestį matyti, kad 2010 metų birželio mėnesį nukentėjusiajam buvo išmokėta 3448,82 Lt (atskaičius mokesčius) dydžio darbo užmokestis, nes iš pagal grafiką dirbti turėtų 21 dienos, nukentėjusysis realiai dirbo tik 15 dienų, be to, pažymoje nurodyta, kad jeigu darbuotojas 2010 metų birželio mėnesį būtų dirbęs pagal grafiką, jam būtų priklausiusi 4180 Lt (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio suma (b. l. 55). Kolegijos vertinimu, tokiu būdu nukentėjusiojo prašyta priteisti 452,15 Lt suma už pirmąjį nedarbingumo laikotarpį yra visiškai pagrįsta ir įrodyta (4180,00 Lt – 3448,82 Lt – 279,03 Lt = 452,15 Lt).
Kaip matyti iš VĮ Vilniaus universitetinės greitosios pagalbos ligoninės išrašo iš medicininių dokumentų Nr. (duomenys neskelbtini), S. V. buvo hospitalizuotas 2010 m. spalio 27 d., 2010 m. spalio 28 d. jam atlikta operacija – išorinė septorinoplastika, būklė atvykus – nosies pertvaros S formos iškrypimai, ašis nukrypusi į kairę, impresija iš dešinės ir nosies rakto srityje, išrašytas 2010 m. lapkričio 4 d., nedarbingumo laikotarpis nuo 2010 m. spalio 27 d. iki 2010 m. lapkričio 11 d. (b. l. 62).
Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2012 m. gegužės 16 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 64) apie asmens gautas išmokas matyti, kad ligos pašalpa nukentėjusiajam buvo mokama nuo 2010 m. spalio 28 d. iki 2010 m. lapkričio 15 d. Kolegijos vertinimu, byloje yra pakankamai įrodymų, kad antrasis nukentėjusiojo nedarbingumo laikotarpis truko nuo 2010 m. spalio 27 d. iki 2010 m. lapkričio 15 d. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2012 m. gegužės 16 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat matyti, kad už jį S. V. buvo išmokėta 1395,13 Lt dydžio ligos pašalpa (1674,16 Lt – 279,03 Lt). Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. gruodžio 9 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) apie darbo užmokestį matyti, kad 2010 metų spalio - lapkričio mėnesį nukentėjusiajam buvo išmokėta 6507,15 Lt dydžio darbo užmokestis, be to, pažymoje nurodyta, kad jeigu darbuotojas 2010 metų spalio – lapkričio mėnesiais būtų dirbęs pagal grafiką, jam būtų priklausiusi 8781,72 Lt (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio suma (b. l. 63). Kolegijos vertinimu, tokiu būdu nukentėjusiojo prašyta priteisti 879,44 Lt suma už antrąjį nedarbingumo laikotarpį yra visiškai pagrįsta ir įrodyta (8781,72 Lt – 6507,15 Lt – 1395,13 Lt = 879,44 Lt).
Pažymėtina, kad nuteistasis ginčija ir nukentėjusiojo naudai priteistą mokestį Teismo medicinos institutui už apžiūrą, siekiant nustatyti patirtų sužalojimų sunkumą, išvados parengimą ir išdavimą – 49,00 Lt, nes minėtą sumą sumokėjo liudytoja N. Č.. Akcentuotina, kad iš bylos medžiagos matyti, kad liudytoja ir nukentėjusysis buvo pora, draugavo. Grynųjų pinigų pervedimo kvite Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 54), mokėjimo paskirtyje nurodyta, kad sumokama už S. V.. Kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės yra pakankamos daryti išvadą, kad nukentėjusysis S. V. patyrė papildomas išlaidas, nors byloje ir nėra pateikto dokumento, kad jis grąžino minėtą sumą N. Č.. Akcentuotina, kad byloje taip pat nėra dokumento, kuris patvirtintų, kad N. Č. reikalavo S. V. minėtą sumą grąžinti. Akivaizdu ir tai, kad nukentėjusysis šias išlaidas patyrė dėl neteisėtų nuteistojo veiksmų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš S. V. priteisė 49,00 Lt mokesčio Teismo medicinos institutui atlyginimą. Pažymėtina ir tai, kad 907,50 Lt proceso išlaidų S. V. naudai taip pat priteista pagrįstai, nes šios išlaidos visiškai įrodytos prie patikslinto ieškinio pridėtais dokumentais (b. l. 57-60). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino nukentėjusiojo ieškinį dalyje dėl turtinės žalos ir proceso išlaidų priteisimo.
Kaip ne kartą savo praktikoje yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiais Teismas, neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 6.250 str. 1 d.). Neturtine žala laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms. Ji gali būti padaroma, pažeidžiant skirtingus teisinius gėrius. Žmogaus sveikata neabejotinai yra tokia vertybė ir nuteistasis savo neteisėtais veiksmais šį teisinį gėrį pažeidė, tą įrodo Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, kad S. V. padaryta: nosies kaulų lūžis, kraujosruva kairės akies vokuose ir šis sužalojimas vertintinas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 20). Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad dėl patirto sužalojimo nukentėjusysis patyrė papildomus nepatogumus, skausmą, neigiamus emocinius išgyvenimus, pažeminimą, reputacijos darbovietėje pablogėjimą, turėjo atsisakyti savo planų, nes turėjo gydytis padarytus sužalojimus. Nors, nuteistojo įsitikinimu, niekuo nepagrįsta teismo išvada, kad dėl jo veiksmų nukentėjusiajam reikėjo atlikti nosies operaciją siekiant atstatyti normalią kvėpavimo funkciją, nes nukentėjusysis praeityje, t. y. iki šio įvykio, buvo patekęs į autoįvykį, dėl ko jam jau buvo sulaužyta nosis ir kitaip sužalotas veidas, su tokia pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Kaip matyti iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo apžiūros metu buvo nustatyta, kad nosis yra patinusi, išorinė ašis dislokuota kairiau vidurio linijos, o palyginus asmens dokumentuose turimas nuotraukas matyti, kad apžiūros metu nustatyta nosies deformacija yra panaši. Iš Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Antakalnio filialo išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad 2010 m. birželio 17 d. S. V. buvo diagnozuotas nosies kaulų lūžis ir nosies pertvaros iškrypimas po traumos (b. l. 201). Nukentėjusiojo asmens sveikatos istorijoje 2010 m. birželio 16 d. atlikus rentgenogramą užfiksuotas nosikaulio lūžis, 2010 m. liepos 1 d. užfiksuota, kad nukentėjusysis poliklinikos siuntimu atvyko pakartotinei konsultacijai, jį vargina pasunkėjęs alsavimas per nosį, kreiva nosis po traumos 2010 m. balandžio 16 d. (b. l. 202-204). Nustatyta, kad nosies pertvara iškrypusi, S formos. Paskirta nosies operacija, kuri, kaip jau buvo minėta, atlikta 2010 m. spalio 28 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje surinktų duomenų visuma patvirtina, kad nukentėjusiajam atlikta nosies operacija buvo nuteistojo neteisėtų veiksmų pasekmė. Byloje nėra jokių duomenų, kad iki nusikalstamos veikos padarymo nukentėjusysis būtų planavęs atlikti nosies operaciją ar, kad jam būtų pasunkėjusi kvėpavimo funkcija, to nepatvirtina ir byloje esančios nukentėjusiojo ligos istorijos įrašai. Todėl apeliacinio skundo motyvas dėl operacijos būtinumo laikytinas nepagrįstu. Akcentuotina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkino dalinai ir priteisė 6000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Buvo atsižvelgta į tai, kad nuteistasis sutiko atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, nors ir mažesne apimtimi, kad atlyginta žala ligonių kasai už nukentėjusiojo gydymą, į nuteistojo turtinę padėtį, aplinkybę, kad gyvena kartu su tėvais, kurie yra nedarbingi, motina serga onkologine liga, kuriai pastoviai reikalinga priežiūra bei operacijos, kad jis vienas išlaiko butą, jokio nekilnojamojo turto neturi. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nustatyti būtent 6000,00 Lt dydžio nukentėjusiajam priteistiną neturtinės žalos atlyginimą yra teisėtas, atitinka Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. nuostatas, teisingumo ir protingumo reikalavimus, jo dydžio mažinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo. Kolegijos vertinimu, nuteistajam nustatytas žalos atlyginimo terminas, kuris sutampa su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirto laisvės apribojimo terminu, nėra laikytinas neprotingu ar per trumpu. Jo keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais taip pat nėra jokio pagrindo.
Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistasis už tą pačią veiką, t. y., kad 2010 m. birželio 16 d., apie 20.00 val., prie parduotuvės „Maxima“, esančios adresu Didlaukio g. 1, Vilniuje, viešoje vietoje sukėlė muštynes, buvo nubaustas ir administracine tvarka (b. l. 9), nutarimas nepanaikintas (b. l. 169) ir yra įvykdytas (b. l. 11). Tačiau tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau tekste - EŽTT), tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos raida leidžia daryti išvadą, kad nuteisimas už nusikalstamą veiką po to, kai už tą pačią veiką asmuo jau buvo nubaustas administracine tvarka, nėra besąlygiškas pagrindas nutraukti baudžiamąją bylą ir konstatuoti non bis in idem principo pažeidimą. Akcentuotina, kad EŽTT praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, jeigu pagal nacionalinę teisę dėl veikos yra įmanomas tik baudžiamasis procesas, tuo tarpu administracinė nuobauda pirmiau paskirta dėl klaidos arba nepaaiškėjus visoms veikos kvalifikavimui reikšmingoms aplinkybėms, non bis in idem principas nelemia baudžiamojo proceso neteisėtumo (Ščiukina prieš Lietuvą (Ščiukina v. Lithuania, no. 19251/02, decision of 5 December 2006), kasacinė nutartis Nr. 2K-686/2007). Nagrinėjamu atveju, ikiteisminis tyrimas keletą kartų buvo nutrauktas, nes bylą tyrę asmenys klaidingai interpretavo jos aplinkybes, nuteistojo nusikalstamą veiką traktuodami kaip administracinės teisės pažeidimą (b. l. 10, 15, 21, 100-101, 109-110, 114-116, 117-121, 123-125, 140-141, 150). Vis dėlto, pasitvirtinus aplinkybei, kad nuteistojo veikoje yra nusikalstamos veikos sudėtis ir pirmosios instancijos teismui pripažinus jį kaltu, o apeliacinės instancijos teismui palikus nuosprendį galioti, iškyla nuteistojo nubaudimo administracine tvarka teisėtumo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas išaiškina nuteistajam, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 302¹⁶ str. nuostatomis, bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi, gali būti atnaujintos Lietuvos Respublikos ATPK dvidešimt trečiajame² skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka, o nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 12N-272568-10 gali būti panaikintas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą nuosprendį bei apeliacinio skundo argumentus konstatuoja, kad nuosprendyje pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino prie nukentėjusiojo patikslinto ieškinio pateiktus įrodymus, įvertino juos bendrame bylos duomenų kontekste ir spręsdamas dėl priteistinos turtinės ir neturtinės žalos dydžio, Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. reikalavimų nepažeidė, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nuosprendis paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo D. Š. (D. Š.) apeliacinį skundą atmesti.