Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-07-11 · Civilinė byla Nr. e2S-1208-560/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-11
Bylos Nr.
e2S-1208-560/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dainius Rinkevičius
Ieškovas
S. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1208-560/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11009-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.6.; 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. liepos 11 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 27 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Parengiamojo teismo posėdžio metu, kuris vyko 2019-05-15, ieškovas prašė prijungti ir paaiškinti tam tikrus dokumentus. Pirmasis prašymas buvo susijęs su netinkamu atsakovo Lietuvos advokatūros atstovavimu. Antrasis ieškovo prašymas buvo susijęs su įrodymų prijungimu – išrašo iš Juridinių asmenų registro viešosios duomenų paieškos apie Lietuvos teisininkų draugijos buveinės deklaravimą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Teismas 2019-05-15 parengiamojo teismo posėdžio metu protokoline nutartimi ieškovo prašymus atmetė. Nurodė, kad atsakovo Lietuvos advokatūros atstovavimas yra tinkamas. Byloje pateiktos galiojančios atstovavimo sutartys, kurios patvirtina, kad Lietuvos advokatūrai gali atstovauti advokatė B. V. ir advokato padėjėja L. S.. Teismas sprendė, kad tai pakankami duomenys, pagrindžiantys tinkamą atstovavimą, kurie yra tinkamai įforminti. Teismas atmetė ieškovo prašymą dėl įrodymų (išrašo iš Juridinių asmenų registro viešosios duomenų paieškos apie Lietuvos teisininkų draugijos buveinės deklaravimą) prijungimo. Pažymėjo, kad teikiami ieškovo įrodymai nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku ir pagrindu. Teisme 2019-05-22 gautas ieškovo S. G. atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-15 žodinių nutarčių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-05-27 nutartimi atsisakė priimti ieškovo atskirąjį skundą. Nurodė, kad pareikštų prašymų atmetimas protokolinėmis nutartimis nėra rungtyniškumo principo pažeidimas. Tai neužkirto kelio tolesnei bylos eigai, ieškovo skundžiamos teismo parengiamajame posėdyje priimtos protokolinės nutartys negali būti apeliacijos objektu. 2019-05-15 parengiamajame teismo posėdyje teismas paaiškino ieškovui, kad trečiasis asmuo nuo bylos iškėlimo teisme procesinių dokumentų nepriimdavo. Teismo siųstas ieškinys su priedais bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo trečiajam asmeniui buvo siųsti trečiajam asmeniui jo buveinės adresu ir įteikti CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Teismo šaukimas į 2019-05-29 parengiamąjį teismo posėdį, teismo pranešimo kopija ir ieškinio kopija buvo įteikta trečiajam asmeniui Lietuvos teisininkų draugijai CPK 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, trečiojo asmens atstovui Lietuvos teisininkų draugijos Vilniaus skyriaus pirmininkei L. A.. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo Lietuvos teisininkų draugija EP paskyros neturi. Dėl netinkamo atsakovo Lietuvos advokatūros atstovavimo teismas 2019-05-15 parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad yra pateikta galiojanti atsakovo Lietuvos advokatūros atstovo galiojanti atstovavimo sutartis, atstovavimo dokumentai yra įforminti tinkamai. Parengiamasis teismo posėdis atidėtas ieškovui pasiūlius pasirūpinti tinkamu atstovavimu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Ieškovas S. G. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-27 nutartį ir priimti atskirąjį skundą. Nurodė, kad atskirajame skunde buvo keliamas klausimas dėl Lietuvos advokatūros atstovavimo teisėtumo ir teismo pareigos neleisti atstovauti Lietuvos advokatūrą advokatams ir jų padėjėjams, kurie tuo pačiu metu yra Advokatūros administracijos darbuotojai. Tokia situacija užkerta galimybę bylą nagrinėti, kol nebus išspręstas klausimas dėl tinkamo Advokatūros atstovavimo. Advokatūros administracijos darbuotojų B. V. ir L. S. pateiktos atstovavimo sutartys neatitinka įstatymų reikalavimų. Teismas nevertino ieškovo nurodytų teisinių argumentų ir juos pagrindžiančios teisės bei faktų. Teismas turi pareigą ištirti ieškovo nurodytus faktus ir nustatyti, ar Advokatūros sudaryti su savo administracijos darbuotojomis B. V. ir L. S. atstovavimo sandoriai yra niekiniai arba negaliojantys, pašalinti niekinių ar negaliojančių sandorių teisines pasekmes.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo nurodo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai ir teisėtai priėmė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-27 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-259-989/2019. S. G. atskirasis skundas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.

4. Atsakovas Lietuvos advokatūra pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovo skundžiamos teismo parengiamajame posėdyje priimtos protokolinės nutartys negali būti apeliacijos objektu. Lietuvos advokatūra, kaip ir bet kuris kitas byloje dalyvaujantis asmuo, turi teisę pats nuspręsti dėl savo atstovavimo teisme: ar samdyti advokatą ar advokato padėjėją, ar duoti pavedimą atstovauti teisme aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turinčiam darbuotojui.

5. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovas nenurodo, kaip vieno iš atsakovų atstovavimas teisme gali paveikti galutinį bylos išnagrinėjimo rezultatą ir kokią įtaką gali turėti sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Ieškovo atskirojo skundo argumentai dėl neva netinkamo advokatūros atstovavimo yra nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

7. Ieškovas atskiruoju skundu nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, kuria teismas atsisakė priimti ieškovo atskirąjį skundą dėl 2019-05-15 parengiamojo teismo posėdžio metu priimtų protokolinių nutarčių, kuriomis teismas atmetė ieškovo prašymą prijungti ir paaiškinti tam tikrus dokumentus. Teismas nurodė, jog protokolinė nutartis neužkerta kelio tolimesnei bylos eigai, todėl negali būti atskirojo skundo objektu. Apeliacinės instancijos teismas su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais sutinka.

8. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo tik CPK numatytais atvejais ir kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Vadovaujantis CPK 290 straipsnio 2 dalies nuostata, teismo nutartis turi būti rašytinė, jeigu pagal CPK ji gali būti skundžiama atskiruoju skundu. CPK 181 straipsnyje, kuriame numatyta teismo teisė atsisakyti priimti įrodymus, nėra detalizuota, kokia nutartimi, t. y. žodine ar rašytine, teismas privalo išspręsti šį klausimą, todėl teismas turi teisę šį klausimą išspręsti tiek žodine, tiek rašytine nutartimi. Be to, nei CPK 181 straipsnyje, nei kitose proceso įstatymo normose nėra nurodyta, kad teismo nutartis, kuria atsisakoma priimti rašytinius įrodymus, gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Įstatyme tik nurodyta, kad atsisakymas priimti byloje dalyvaujančio asmens nustatyta tvarka pateiktą įrodymą turi būti motyvuotas. Šiuo atveju teismas ieškovo pateiktų naujų įrodymų atsisakymo priimti motyvus nurodė žodžiu teismo posėdžio metu. CPK nenumato galimybės apeliacine tvarka apskųsti protokolinę (žodinę) teismo nutartį (CPK 290 straipsnio 2 dalis), t. y. tokia teismo nutartis negali būti apeliacijos objektu.

9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-15 protokolinė nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. Ieškovo atskirojo skundo argumentai yra deklaratyvūs ir ieškovas nenurodo kaip teismo protokolinė nutartis užkerta kelią tolimesnei bylos eigai. Motyvus dėl šios nutarties pagrįstumo/nepagrįstumo ieškovas galės nurodyti apeliaciniame skunde, jeigu, išnagrinėjus bylą, nuspręstų pateikti apeliacinį skundą dėl teismo priimto sprendimo. Atskirojo skundo argumentai, susiję su tinkamu ar netinkamu Lietuvos advokatūros atstovavimu ir pan. nėra šios bylos, kurioje yra sprendžiamas klausimas ar teismas pagrįstai atsisakė priimti atskirąjį skundą, dalykas, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

10. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad protokolinė nutartis nėra apeliacijos objektu, pagrįstai atsisakė priimti atskirąjį skundą dėl 2019-05-15 protokolinės nutarties.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Ieškovo S. G. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Dainius Rinkevičius