Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Diana Bučienė, išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuroro Žilvino Šiurnos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

V. G. (V. G.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:

1) 1991-05-23 Klaipėdos miesto teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 151 str. 2d., 151 str. 3 d., 146 str. 2 d., laisvės atėmimu 3 m. 6 mėn.;

2) 1996-03-04 Klaipėdos miesto teismo pagal BK 271 str. 2 d., laisvės atėmimu 7 m.;

3) 2001-05-11 Klaipėdos rajono apylinkės teismo pagal BK 271 str. 3 d., 278 str. l d., laisvės atėmimu 3 m. 6 mėn.;

4) 2001-12-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 271 str. 3 d., 278 str. l d., laisvės atėmimu 5 m. 6 mėn.;

5) 2004-09-14 Palangos miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., laisvės atėmimu l m. 8 mėn.;

6) 2005-02-07 Klaipėdos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 302 str. l d., 22 str. l d., 178 str. 2 d., laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn.;

7) 2005-04-04 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., laisvės atėmimu 3 m. 3 mėn.;

8) 2012-02-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 284 str. l d. 3 mėn. viešųjų darbų bausme;

9) 2014-05-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d. ir laisvės apribojimu 10 mėnesių, įpareigojant per šį laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, bei nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu. 2015-02-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-02 nutartimi 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų areštu;

10) 2015-06-08 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d. 4 mėn. viešųjų darbų bausme, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015-05-24 iki 2015-05-25 (1 diena), skaičiuojant kad 1 diena prilyginama 6 viešųjų darbų valandoms, ir galutinė bausmė paskirta 4 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant per šį laiką išdirbti 74 valandas visuomenės labui, t. y. per 3 mėnesius neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį, o ketvirtą mėnesį – 14 valandų visuomenės labui, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis V. G. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui:

jis 2015 m. birželio 24 d., apie 18.00 val., apsvaigęs nuo alkoholio, savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto su sugyventine V. V., su kuria gyvena neįregistravęs santuokos, metu, pastarajai tyčia ne mažiau kaip tris kartus su keptuve ir ranka trenkė į veidą, tuo sukeldamas fizinį skausmą šeimos nariui.

Kaltinamasis V. G. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2015 m. birželio 24 d. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), su sugyventine V. V. šventė jo gimtadienį. Namuose buvo dviese. Vartojo alkoholį. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, susiginčijo, dėl ko, neprisimena. Šio konflikto metu V. V. trenkė į veidą, ar su kumščiu, ar su keptuve, nelabai prisimena, nes jau buvo išgėręs. Kiek kartų trenkė, nežino, gal ir galėjo būti ne mažiau trijų kartų. Po to V. V. išėjo iš buto. Jai išėjus, jis užsirakino duris. Po kurio laiko išgirdo, kad skambina į duris. Jas atidaręs, pamatė policijos pareigūnus. V. V. buvo kartu su jais. Ji norėjo pasiimti telefoną, bet jis telefoną metė į grindis ir tas telefonas sudužo. Telefonas buvo pirktas už jo pinigus. Po to pareigūnai jį išvežė į policijos komisariatą. Su V. V. gyvena jau 7 metus. Konfliktuoja nedažnai. Yra buvę, kad V. V. yra sudavęs, tačiau tikrai kasdien jos nemuša. Dėl savo poelgio gailisi (b. l. 26–27). Papildomai apklaustas V. G. parodė, kad pasilieka prie 2015 m. birželio 25 d. duotų parodymų, dėl savo poelgio gailisi, sutinka, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto proceso tvarka (b. l. 31–32).

Nukentėjusioji V. V. parodė, kad 2015 m. birželio 24 d. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), su sugyventiniu V. G. vartojo alkoholį. Šventė dviese jo gimtadienį. Jiems besikalbant, tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl jos praeities. Ji buvo stipriai išgėrusi ir negali tiksliai apibūdinti visų aplinkybių. V. jai trenkė į veidą, kiek kartų ir su kuo jis jai trenkė, negali paaiškinti. Mano, kad V. jai trenkė iš keptuvės, kadangi namuose rado keptuvę ant žemės, ir jos forma yra ovali, nors prieš tai buvo apvali. Kiek kartų V. jai trenkė, nežino, galėjo tris kartus ar daugiau. Nuo smūgių jai yra ištinęs visas kairės pusės veidas, mėlyna akis, kraujosruva prie lūpos bei kraujosruva kairės pusės pasmakrėje. Dėl šių smūgių ji patyrė fizinį skausmą. Į medikus nesikreips. Į namus medikai buvo atvykę, ją apžiūrėjo, pasiūlė vykti į ligoninę, ji atsisakė. Po to, kai V. jai trenkė, jis ją išvarė iš buto basomis, nespėjus nieko pasiimti. Duris užrakino ir jos į butą nebeįleido. Laiptinėje sutiko kaimyną D., paprašė iškviesti policiją. Atvykus policijos pareigūnams, V. į butą nieko neįleido, po kurio laiko vis skambinant į duris, V. jas atidarė. Jie su pareigūnais įėjo į vidų. V. paprašė, kad V. jai grąžintų telefoną, o jis iš pykčio telefoną numetė ant žemės, kuris iškart sudužo. Telefoną jie pirko kartu ir dėl jo jam pretenzijų neturi. Dėl sumušimo patyrė tik fizinį skausmą. Taip pat nori pridėti, kad ryte pastebėjo, kad jai yra sužalota dešinė ausis, ją skauda ir yra viršus pamėlęs. Kaip ir kokiomis aplinkybėmis V. ją sužalojo, negali paaiškinti, neprisimena, nes buvo išgėrusi. Daugiau ant kūno jokių sužalojimų nėra (b. l. 10–11). Papildomai apklausta nukentėjusioji V. V. parodė, kad keptuvės, su kuria galimai jai sudavė V. G., ji nebeturi. Ji buvo sugadinta ir jos išsaugojusi nėra, ją išmetė (b. l. 13–14).

Iš 2015 m. birželio 24 d. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2015 m. birželio 24 d., apie 18.31 val., buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), smurtaujama artimoje aplinkoje. Užfiksuoti V. V. padaryti sužalojimai (b. l. 1–4).

Iš nutarimo pripažinti nukentėjusiuoju nustatyta, kad V. V. minėtu nutarimu pripažinta nukentėjusiąja šioje byloje (b. l. 12).

Iš 2015 m. birželio 25 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad yra užfiksuota nukentėjusiosios V. V. asmens apžiūra. Apžiūrint V. V. kūną, matyti, kad yra sutinęs kairės pusės žandas. Kairė akis yra sutinusi, matosi kraujosruva. Kairio žando apačioje ties smakru yra didelė pailgos formos kraujosruva. Ties lūpa kairėje pusėje matosi dar viena kraujosruva. Dešinėje pusėje ausies viršuje yra raudona dėmė. Daugiau jokių dėmių ant kūno nesimato (b. l. 15–20).

Iš alkotesterio parodymų kvito matyti, kad 2015 m. birželio 24 d. 19.21 val. V. G. buvo nustatytas 2.22 promilių girtumas (b. 1. 33).

Išanalizavęs ir įvertinęs nurodytų duomenų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, kad kaltinamasis V. G. 2015 m. birželio 24 d., apie 18.00 val., smurtaudamas prieš savo šeimos narį – sugyventinę V. V., sukėlė jai fizinį skausmą. Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Kaltinamasis V. G. suprato, kad smurtauja prieš savo šeimos narį, kad tokiais veiksmais sukelia jai fizinį skausmą, ją žaloja ir norėjo taip elgtis, taigi veikė tiesiogine tyčia.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgia į tai, kad V. G. padarė vieną tyčinį nesunkų smurtinį nusikaltimą prieš fiziškai silpnesnį asmenį – moterį, be to, nusikaltimas nukreiptas prieš šeimos narį – savo sugyventinę, su kuria jau ilgai gyvena kartu. V. G. nusikalto ne pirmą kartą, anksčiau teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, viešajai tvarkai bei nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai ir gyvybei, teistumas neišnykęs. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. ir 2015 m. birželio 8 d. baudžiamaisiais įsakymais V. G. baustas už analogišką nusikaltimą prieš tą patį asmenį. Atsižvelgtina ir tai, kad nukentėjusioji įvykio metu taip pat buvo neblaivi (b. l. 6). Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, nustatant BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurį privaloma atlikti per 9 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė bendrintina su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta viešųjų darbų bausme, remiantis BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto a p. p. pakeičiant ją 26 laisvės apribojimo dienomis.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas V. G. laikinajame sulaikyme nuo 2015 m. birželio 24 d. 19.32 val. iki 2015 m. birželio 26 d. 13.55 val. (2 paros) išbūtas laikas (b. l. 35–36), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

V. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 37–38), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. G. (V. G.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu 9 (devynis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. G. (V. G.) nustatyti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu 9 (devynis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu – prie paskirtos bausmės pridedant dalį neatliktos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 80 val. viešųjų darbų bausmės, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto a p. p., pakeičiant ją 26 laisvės apribojimo dienomis ir V. G. (V. G.) skirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 10 (dešimčiai) dienų, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu 9 (devynis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti V. G. (V. G.) laikinajame sulaikyme nuo 2015 m. birželio 24 d. 19.32 val. iki 2015 m. birželio 26 d. 13.55 val. (2 paras) išbūtą laiką, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms ir skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešioms) dienoms, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu 9 (devynis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti V. G. (V. G.), kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.