Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2025-03-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-88-1046/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-03-20
Bylos Nr.
1-88-1046/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22469-2024-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė
Nukentėjusysis
S. G.
Kaltinamasis
J. R.
Advokatai
Diana Balčiūnienė, Vytautas Kupcikevičius
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-88-1046/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22469-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.14.9.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 20 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė,sekretoriaujant Editai Pupelytei,dalyvaujant prokurorui Evaldui Šidlauskui,nukentėjusiajai S. G., jos įgaliotam atstovui advokatui Vytautui Kupcikevičiui,kaltinamajam J. R., jo gynėjai advokatei Dianai Balčiūnienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, pensininkas, gyv. ir gyv. vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį.

Teismas, ištyręs bylos įrodymus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis J. R. (duomenys neskelbtini), apie 14 val., kolektyviniame sode ,,(duomenys neskelbtini)“ esančiame (duomenys neskelbtini), chemine medžiaga glisofatu – sisteminiu, visuotinio veikimo herbicidu – tyčia, norėdamas sunaikinti, nupurškė S. G. auginamus augalus: pomidorus 24 vnt., po 2.50 eurus, bendros 60 eurų vertės, agurkus, 9 vnt., po 3 eurus, bendros 27 eurų vertės, pupeles 1.50 eurų vertės, gėles „Jurginai“, 2 vnt., po 3.50 eurus, bendros 7 eurų vertės, gėles „Petunija“, 1 vnt., 12 eurų vertės, vynuoges, 4 vnt., po 12 eurų, bendros 48 eurų vertės, rožių krūmus, 5 vnt., po 15 eurus, bendros 75 eurų vertės, gėles „Pinavija“, 5 vnt., po 3 eurus, bendros 15 eurų vertės, gėles „Kanai“, 5 vnt., po 3 eurus, bendros 15 eurų vertės, juodųjų serbentų krūmus, 3 vnt., po 15 eurus, bendros 45 eurų vertės, morkas, 1 vnt., 2 eurų vertės, dekoratyvinį krūmą „Hortenzija“, 1 vnt., 12 eurų vertės, dekoratyvinius mažus krūmelius „Hortenzija“, 4 vnt., po 8 eurus, bendros 32 eurų vertės, šilauogių krūmus, 7 vnt., po 15 eurų, bendros 105 eurų vertės, paprikas 9 vnt., po 3 eurus, bendros 27 eurų vertės, 5 vnt. juodųjų serbentų krūmeliai, po 15 Eur, bendros 75 eurų vertės, 2 vnt. vyšnių medeliai, po 25 Eur, bendros 50 eurų vertės, 1 vnt. koloninė trešnė, 20 eurų vertės, 2 vnt. sausmedžių medeliai, po 7 Eur, bendros 14 eurų vertės, 1 vnt. gėlė rododendras, 15 eurų vertės, 1 vnt. koloninė obelaitė, 18 eurų vertės, 1 vnt. gėlė kinrožė, 7 eurų vertės, 1 vnt. medelis „Medzlieva“, 8 eurų vertės, 8 vnt. gėlių sodinukai „Pelargonija“ ir ,,Begonija“, po 5 eurus, bendros 40 eurų vertės ir taip tyčia sunaikino svetimą, S. G. priklausantį 730,50 eurų vertės turtą ir nukentėjusiajai S. G. padarė 730,50 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis J. R. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini) klinikose. Pristatė pažymą, kad ten buvo. (duomenys neskelbtini) klinikose buvo iki 2024 m. birželio 7 d., 16 val. Į jas išvyko birželio 6 d., o namo grįžo birželio 7 d., apie 18 val. Buvo pas gydytoją, kurio pavardės nepamena. Nakvojo (duomenys neskelbtini), nes norėjo pasitikrinti kraujagyslių praeinamumą, o tą dieną nepriėmė, nes buvo pavartojęs kraują skystinančių vaistų, todėl susitarė dėl vizito kitą dieną. Į Vilnių važiavo vienas, vienas ir grįžo. Savo telefono numerį pamena, jis yra (duomenys neskelbtini). Mažai juo naudojasi, jis dažniausiai būna namie. Nežino, ar išvykdamas į (duomenys neskelbtini) buvo pasiėmęs telefoną, bet, mano, kad neturėjo. Kai jo (kaltinamojo) nebūna, gal jo telefonu naudojasi sūnūs, žmona, anūkai. Telefonas būna ant stalo, jo neužrakina, tai artimieji gali juo pasinaudoti. Turi du sūnus, anūkus. Vienas sūnus gyvena Panevėžyje, o kitas Vilniuje jau gal 10-12 metų. Nepamena, ar tam sūnui, kuris gyvena Vilniuje, duodavo savo telefoną, nebent kai atvykdavo į svečius, sūnus savo telefoną turi. 2024 m. birželio 6-7 d., kai buvo Vilniuje, nebendravo su sūnumi. Sūnus, gyvenantis Panevėžyje, nevažiavo į Vilnių tomis dienomis, nors negali atsakyti, nežino. Negali paaiškinti savo telefono judėjimo 2024 m. birželio 6 d. iš Vilniaus į Panevėžį, nes tų dalykų nesupranta. Negali paaiškinti kodėl birželio 7 d. telefonas jungėsi prie bokšto Panevėžyje. 2024 m. birželio 6 d. nebuvo sode. Po birželio 7 d. buvo nuvykęs į sodą, bet birželio 7 d. sode nebuvo. Nuvykęs į sodą nelabai dairėsi į (duomenys neskelbtini) sklypą, bet vynuogė kaip augo, taip auga. Nematė, kad būtų kažkas apvytę. Jo (kaltinamojo) sodo sklypas nuo (duomenys neskelbtini) sklypo atitvertas, į sodo sklypą gali patekti bet kas, o namelis ir kiti statiniai rakinami. Jo ir sodo bendrijos pirmininkės santykiai normalūs, nesipyksta. Pirmininkė paskambino ir paklausė, ką pridirbo, pasakė, kad atvažiuos su policija, uždės antrankius ir pasodins. 2024 m. birželio 11 d. skambino sodo pirmininkei ir prašė leisti atšvęsti Jonines. Su (duomenys neskelbtini) santykiai nėra geri. Žiūrėjo vaizdo įrašą, kuriame matosi vaikštantis kažkoks vyras, iš pilvo į jį panašus. Matosi, kad vaikšto jo sklype, pas kaimynus, pro Z. S. sklypą eina, paskui matosi, kad kitur stovi, bet kad purkštų, nesimato. Nepažįsta to asmens, kuris užfiksuotas vaizdo įraše. Pats neturi nei žalios skrybėlės, nei žalio grėblio, nei purkštuvo. Per kratą nebuvo tokie daiktai rasti. Civilinio ieškinio nepripažįsta. Kaltinamajame akte nurodyta augalų kaina per didelė. Jis (kaltinamasis) už pomidorus moka 40 eurų, o (duomenys neskelbtini) 60 eurų. Nemano, kad apsimoka už tokią kainą pirkti. Galima rasti pigesnių augalų.Nežino, kokia kriaušė gali kainuoti 25 eurus. Matė jų sklype vynuogę, kuri gražiausiai auga. Siūlė policininkams nuvažiuoti apžiūrėti, tik nepamena per kurią apklausą. Policija buvo nuvažiavusi apžiūrėti 2024 m. spalio 16 d., apie 15.46 val. Jis tada kasė jurginus ir kanus po šalnų nuvytusius. Vyras pareigūnas vaikščiojo po sklypą, pareigūnė moteris į sklypą nėjo, po to pareiškė, kad žala padidėjo. Ieškinyje nurodytos kainos neatitinka realybės. Nematė, kad (duomenys neskelbtini) augalai būtų nuvytę, jurginai žydėjo, vynuogė augo iki pat stogo. Savo augalus laisto pelenais, purkštuvo neturi, chemijos niekada nenaudoja.

Nukentėjusioji S. G. parodė, kad 2024 m. birželio 7 d. sode buvo iki pietų, maždaug iki 13 val. Į sodą atvyko birželio 6 d., apie 11 val. Per tą laiką, kol buvo sode, J. R. nematė. 2024 m. birželio 7 d. per pietus išvyko iš savo sodo. Išvykstant augalai buvo sveiki ir nenuvytę. 2024 m. birželio 10 d. ryte vėl atvyko į sodą ir eidami pastebėjo, kad tiek lauke, tiek šiltnamyje kažkaip apvytę augalai. Kadangi sode turėjo įsivedę internetą ir įrengė vaizdo stebėjimo kameras, kurios buvo reikalingos dėl saugumo, išsigandusi paskambino vaikams ir kartu peržiūrėjo vaizdo įrašus. Pamatė kaip kaimynas J. R. eina per sodą su purkštuvu ir purškia augalus. Jis purškė su nedideliu purkštuvu. Kaimyną atpažino iš karto ir nekilo abejonių, kad tai gali būti kitas asmuo. Tą asmenį pažino iš eisenos ir kitų bendrų bruožų. Kai peržiūrėjo vaizdo įrašus, pamatė, kad J. R. buvo su drabužiais, kuriuos jau anksčiau yra vilkėjęs sode. Yra mačiusi tuos rūbus, tik skrybėlės nėra mačiusi. Su kitais kaimynais pasidalino tuo, kas įvyko, ir parodė jiems vaizdo įrašus. Tą vaizdo įrašą matė kaimynai: A. K., V. K., R. M., G. M.. Paminėti kaimynai matė vaizdo įrašo dalis, kur matėsi kaip asmuo purškė. Kaimynai irgi pasakė, kad tai J. R.. J. R. tą purkštuvą buvo pasikabinęs ant šulinio, kuris yra bendras su kaimynais. Su kaimyne Z. S. konfliktinių situacijų nebuvo, buvo ginčų, bet jie išspręsti taikiai. Negali pasakyti, kodėl kaimynas J. R. taip pasielgė, tačiau iki įvykio tarpusavio draugiškų santykių nebuvo. J. R. visuomet buvo kažkuo nepatenkintas. Jam niekada neįtiko tai ką jie su vyru darė savo sode. Pasitarę su vaikais nutarė, kad reikia rašyti pareiškimą policijai. Pareiškimus padėjo surašyti marti. Pareiškimą taip pat parašė ir Valstybinei augalininkystės tarnybai. 2024 m. birželio 13 d. atvykę policijos pareigūnai bei Valstybinės augalininkystės tarnybos ekspertai paėmė mėginius. Su policijos pareigūnu eidami per visą sodą viską fiksavo ir užrašinėjo. Tą dieną policijos pareigūnams padavė ir vaizdo kamerų įrašus. Kamerose laikas nustatytas teisingai ir viskas buvo fiksuojama realiu laiku. Po to įvykio su J. R. nebendravo, nors kvietė jį ateiti pasikalbėti, šis nereagavo. Buvo padaryta turtinė žala. Nykstančius augalus, paveiktus chemine medžiaga, fiksuodavo nuolat vaizdo įrašuose. Apie tai, kokia chemine medžiaga buvo išpurkšti augalai, sužinojo iš Valstybinės augalininkystės tarnybos. Nutarė keisti žemę po to, kai iš Valstybinės augalininkystės tarnybos sužinojo koks herbicidas buvo panaudotas ir, kad ši cheminė medžiaga laikosi žemėje kelis metus, o ne pačiame augale. Dirvožemis pakeistas dar nebuvo, jį keis pavasarį prieš sodinant augalus. Specialistai apskaičiavo, kiek reikės žemės ir kiek ji kainuos. Paskaičiavo – 500 eurų. Likusią turtinę žalą apskaičiavo pagal pirktų augalų kainas. Už kiek augalus pirko, tiek juos ir įvertino. Augalų įsigijimo dokumentų nebeturi. Augalus pirko turguje ir parduotuvėje, tačiau, tarkim serbentai, jau buvo 6 metų amžiaus. Morkos vertintos pakeliais, o ne vienetais. Nurodyta kaina 2 eurai yra už sėklų pakelį. Visas sėklas pasėjo ir visos sudygo. Civiliniame ieškinyje nurodė daugiau pažeistų aaugalų, nei tuo metu, kai buvo rašomas apžiūros protokolas, nes, tarkime, pareigūnai apžiūros protokole pažymėjo, kad pažeista tik viena vynuogė, o ji (nukentėjusioji) pažymėjo visas, nes jos nuvyto vėliau. Vynuogės augo prie namo, vakarinėje ir rytinėje pusėse. Vakarinėje pusėje augo 3 vnt. vynuogių, o rytinėje pusėje augo 2 vnt. vynuogių. Atsodino visas vynuoges, jas pirko ir mokėjo po 8–10 eurų. Jurginai augo iš kaimyno J. R. sodo pusės, vakarų pusėje, ten buvo 2 vnt. Prie J. R. sklypo pusės be jurginų augo hortenzijos, rožės, petunijos, kanai, pinavijos. 3 vnt. juodųjų serbentų augo už šiltnamio ir 5 vnt. augo pagal kaimynų (duomenys neskelbtini) tvorą. Už šiltnamio visi 3 vnt. juodųjų serbentų buvo labai pažeisti, o 5 vnt. buvo pažeisti, tačiau jie rodė gyvybę, ir pareigūnai sakė, kad galės vėliau papildyti pažeistų augalų sąrašą. Mažesnės hortenzijos buvo vazonuose, o žemėje pasodinti buvo 2–3 metų krūmeliai, apie 50 centimetrų aukščio. Trešnė auga prie (duomenys neskelbtini) sklypo, o kitos augo prie griovio, tačiau jos pirmos apžiūros metu nebuvo apvytusios ir jų nefiksavo. Sausmedžiai augo netoli šiltnamio. Šilauogių krūmai buvo kelių metų amžiaus, juos rodė policijos pareigūnams, kurie viską užsirašė. Pomidorus, paprikas pirko daigeliais turguje po 2–3 eurus. Kitus augalus vertina pagal tai, kad jie jau buvo paauginti. Augalų kainas vertino objektyviai, nes pagal šios dienos įkainius jie kainuotų dar daugiau. Dauguma augalų yra nudžiūvę, gal tik viena obelis lyg turėjo žalius lapelius. Vynuoges, hortenzijas pasikeitė 2024 m. birželio–liepos mėnesį. Jiems žemė buvo keista prieš augalus pasodinant. Tiksliai nepasakys, kiek žemės maišų nusipirko. Patyrė ir neturtinę žalą, nes tas įvykis paveikė psichologiškai. Vykdama į sodą bijo ir pergyvena, kad kaimynas gali vėl kažką blogo padaryti ten. Jaučiasi nesaugi. Po įvykio pablogėjo savijauta, teko kreiptis į gydytojus, nes paūmėjo turimos lėtinės ligos. Buvo stresas, tačiau pakako lengvesnių vaistų, nereikėjo psichotropinių. Be to, kai po įvykio nurovė sunaikintus augalus, 2024 m. birželio 12 d. ar 13 d. išbėrė veidą. Nuėjusi į vaistinę nusipirko vaistų nuo alergijos, į gydytojus nesikreipė. Keli nunykę augalai yra svarbūs ir emociškai. Tarkim, pinavijos, kurios buvo atvežtos iš tėviškės. Sode jos augo jau 15 metų, kėlė didelius prisiminimus. Dabar tie augalai yra sunaikinti. Labai mėgsta gėles ir jos visos buvo sunaikintos.

Liudytoja Z. S. parodė, kad nieko nežino apie S. G. sodo sklype sunaikintus augalus, nors sodo sklypai ir ribojasi. Nesidomi jų sodu. (duomenys neskelbtini) sklype yra augalų krūmų, jurginai lyg yra, slyvos auga, gal 3-4 serbentų krūmai, nepamena, ar matė hortenzijas. Vyšnių, trešnių gal yra kokios dvi. Tikrai nepamena, kad pas kaimynus būtų nuvytusios gėlės. Savo sode lankėsi 2024 m. birželio mėnesį. Kas trečią dieną nuvažiuoja ten. Nematė, kad S. G. savo sklype atsodintų augalus. (duomenys neskelbtini) nesutaria su J. R., o ji (liudytoja) su J. R. pasikalba, gerai sutaria. (duomenys neskelbtini) ir J. R. santykiai blogi dėl tvoros. (duomenys neskelbtini) netinka, kad gal J. R. per didelę teritoriją turi, buvo krūmai susodinti, paskui iškirsti ir pastatyta tvora. Pačios santykiai su (duomenys neskelbtini) irgi įtempti, nes kaimynai jai kenkia. J. R. nepasakojo apie (duomenys neskelbtini) augalų sunaikinimą. Nematė, ar J. R. turi purkštuvą augalams purkšti. J. R. sodo sklype matė pernai vasarą, jis turi kažkokią skrybėlę, gal šiaudinę, kurią dėvi būdamas sode.

Liudytoja E. K. parodė, kad (duomenys neskelbtini) paskambino (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad pas juos sode viskas nupurkšta, pradėjo džiūti. 10 val. prisistatė pas juos į sodą, kadangi yra sodų bendrijos pirmininkė ir turi viską žinoti kas vyksta. Nuvykusi ir šiltnamyje, ir lysvėse tikrai rado apdžiūvusius augalus, viskas buvo apdžiūvę, lyg nupurkšta kokiu cheminiu preparatu. Buvo sunku žiūrėti. Matė apdžiūvusius agurkus, hortenzijas, juoduosius serbentus. Šiltnamyje agurkai su vaisiais buvo susiraitę, medžių lapai iš apačios susiraitę. Iš pradžių ji (liudytoja) gynė J. R., klausė, kodėl jį kaltina, kol neparodė vaizdo medžiagos. S. G. pasakė, kad su J. R. lyg ir konfliktas buvo. Paklausus kodėl jį įtaria, parodė vaizdo medžiagą, kur žmogus apvaikšto teritoriją, įeina į (duomenys neskelbtini) teritoriją, apžiūri, pasiima nuo šulinio purkštuvą, eina ir apipurškinėja augalus. Pati vaizdo įraše atpažino J. R.. Jį atpažino iš eisenos, kadangi jis išėjo iš savo sodo, apvaikščiojo, nuėjo iki kelio, pažiūrėjo, ar nėra žmonių, sugrįžo, nuėjo į (duomenys neskelbtini) sodą, paėmė purkštuvą nuo šulinio. J. R. pažino iš karto, kadangi žino jį 18 metų. J. R. rūbus, kuriais jis buvo įvykio dieną, ir anksčiau yra mačiusi, jis lyg rožinius marškinėlius vilkėjo, tiksliai nebepamena. Mato J. R. sode nuolatos, pravažiuoja pro šalį. Vaizdo įraše J. R. turėjo grėblį ir purkštuvą, kurį atsinešė iš namų. Vaizdo įraše taip pat matosi, kad J. R. pasideda purkštuvą ant šulinio. Panaudojęs purkštuvą jį išsineša, o kur nusinešė, nekreipė dėmesio. J. R. lyg turėjo galvos apdangalą, nepamena kokį. Dar tą pačią dieną skambino J. R., bet jis nekėlė ragelio. Kadangi kieme pas J. R. yra vilkšunis, kuris anksčiau buvo užpuolęs, nėjo pas J. R. į kiemą. Žino apie Z. S. ir (duomenys neskelbtini) konfliktą dėl statinio, kuris buvo per arti (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) reikalavo perkelti toliau statinį. Dėl kitų įvykių pas ją (liudytoją) nėra jokių skundų.

Iš 2024 m. birželio 13 d. – birželio 14 d. apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra sklypas, aptvertas 1,4 m tinkline tvora, įvažiavimas į sklypą yra iš pietinės pusės. Įvažiavimas atviras, vartų nėra. Namo vakarinėje pusėje prie sienos yra gėlių darželis su nuvytusiomis gėlėmis (Nuotrauka Nr. 2), nuvytusia vynuoge (Nuotrauka Nr. 3). Sklype palei pietinę tvorą (Nuotrauka Nr. 5) yra nuvytusios gėlės (Nuotrauka Nr. 6), apvytę serbentų krūmai, apvytęs vyšnios sodinukas (Nuotraukos Nr. 7, 8). Sklypo rytinėje pusėje stovi šiltnamis (Nuotrauka Nr. 9). Šiltnamyje matomi nuvytę pomidorų, apvytusių paprikų daigai (Nuotrauka Nr. 11). Centrinėje sklypo dalyje yra daržas, kuriame matosi įvairūs augalai, tarp kurių matomi nuvytę agurkai ir jurginai (Nuotraukos Nr. 11, 13, 14). Už šiltnamio yra du nuvytę serbentų krūmai (Nuotrauka Nr. 12). Palei sklypo vakarinę pusę yra pasodintos pupelės (Nuotrauka Nr. 15), kurios yra nuvytusios, susisukusiais lapais (Nuotraukos Nr. 16, 17). Šių pupelių stiebai paimami ir vieni supakuojami į kartoninę dėžę, kiti supakuojami į hermetišką metalinį kibirėlį. Paimta dviem būdais, nes nežinoma, kokia medžiaga jie paveikti (1 t., b. l. 19-31).

Iš 2024 m. spalio 18 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad atliekant papildomą įvykio vietos apžiūrą buvo fiksuotas bendras sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vaizdas, padarytos sklypo bendros nuotraukos (1 t., b. l. 32-43).

Iš 2024 m. birželio 13 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad S. G. pateikė kompaktinį diską su vaizdo įrašu (1 t., b. l. 80-82).

Iš 2024 m. spalio 8 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad S. G. pateikė kompaktinį diską su nuotraukomis, kuriose užfiksuoti papildomi nudžiūvę augalai ir jų būklė (1 t., b. l. 83-98).

Iš 2024 m. liepos 5 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti vaizdo įrašai, esantys CD diske „Optimal“. Vaizdo įraše Cam01 užfiksuota kaip 2024 m. birželio 7 d., 13.59 val., vyras vaikšto po teritoriją, stebimą vaizdo kameromis, kurį laiką pavaikšto, apsižiūri ir 14.05 val. nuėjęs prie gretimo namo pasiima purkštuvą. Grįžęs atgal į filmuojamą teritoriją ima purkšti ten pasodintus augalus. Vaizdo įraše Cam02 matosi kaip 2024 m. birželio 7 d., 14.09 val., vyras vaikšto po daržą ir su purkštuvu purškia ten pasodintus augalus (1 t., b. l. 99-101).

Iš 2024 m. liepos 25 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tyrimui pateikti dėžė, kuriame yra rusvai žalios spalvos, orasausės augalų dalys ir kibiras, kuriame yra tamsiai žalios spalvos, sumirkę vandeniu ir a gendančiai augalinei medžiagai būdingą dvoką skleidžiančios augalų dalys. Abiejose pateiktose pakuotėse yra antžeminės augalų dalys – pupelių stiebai. Specialistų išvadoje nurodyta, kad tyrimui pateiktuose augalų dalyse yra glisofato pėdsakų. Glisofatas (gamintojų pavadinimai: Roundap, Dalgis, Glisofas ir kiti) yra sisteminio, visuotinio veikimo herbicidas, skirtas profesionaliam ir individualiam naudojimui žemės ūkyje, miškų ūkyje ir ne žemės ūkio naudmenose (1 t., b. l. 107-109).

Iš Panevėžio apskr. VPK Rokiškio r. PK vyresniosios tyrėjos D. P. tarnybinių pranešimų matyti, kad buvo analizuojami sąrašai telefono numerio (duomenys neskelbtini) (naudotojas J. R.) įeinančių ir išeinančių skambučių bei bazinių stočių, prie kurių jungėsi šis telefono numeris. Nustatyta, kad 2024 m. birželio 7 d. telefono numeris (duomenys neskelbtini) jungėsi prie bazinės stoties (duomenys neskelbtini) (koordinatės: (duomenys neskelbtini)). Išklotinėje užfiksuoti trys prisijungimai prie tos pačios bazinės stoties: 2024 m. birželio 7 d., 12:52:01 val., 2024 m. birželio 7 d., 14:22:02 val. ir 2024 m. birželio 7 d., 15:46:38 val. Daugiau prisijungimų prie ryšio bokšto analizuojamu laikotarpiu nebuvo. Nuo 2024 m. birželio 6 d., 11.00 val., iki 2024 m. birželio 7 d., 16.00 val., J. R. telefono numeris 2024 m. birželio 6 d., 09:41:25 val., jungėsi prie bazinės stoties, esančios (duomenys neskelbtini), po to, 2024 m. birželio 6 d., 10:47:11 val., jungėsi prie bazinių sočių, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Nuo 2024 m. birželio 6 d., 11:52:06 val., iki 2024 m. birželio 6 d., 11:57:12 val., jungtasi prie bazinių stočių, esančių (duomenys neskelbtini). Po to prie ryšio bokštų, esančių (duomenys neskelbtini) fiksuoti prisijungimai nuo 2024 m. birželio 6 d., 12:54:14 val., iki 2024 m. birželio 6 d., 12:54:25 val., o 2024 m. birželio 6 d., 13:52:05 val., fiksuotas prisijungimas prie ryšio bokštų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Prie ryšio bokšto, esančio (duomenys neskelbtini) jungtasi nuo 2024 m. birželio 6 d., 13:59:21 val., iki 2024 m. birželio 6 d., 13:59:24 val. Po to jungtasi 2024 m. birželio 6 d., 14:46:47 val., prie ryšio bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), o nuo 2024 m. birželio 6 d., 15:22:11 val., iki 2024 m. birželio 6 d., 16:46:53 val., prisijungimas buvo fiksuotas adresu (duomenys neskelbtini). Vėliau matyti, kad telefono numeris prisijungė prie ryšio bokšto, adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 6 d., 18:45:51 val., iki 2024 m. birželio 7 d., 08:56:01 val. 2024 m. birželio 7 d., 09:49:22 val., fiksuotas prisijungimas prie ryšio bokštų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). 2024 m. birželio 7 d., 10:02:28 val., jungtasi prie ryšio bokštų, esančių (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 7 d., 11:21:37 val., iki 2024 m. birželio 7 d., 15:46:38 val., buvo jungtasi prie ryšio bokšto, esančio (duomenys neskelbtini). Išanalizavus išklotinę matyti, kad telefono numeris prie ryšio bokštų, esančių Vilniuje ((duomenys neskelbtini)), prisijungia nuo 2024 m. birželio 6 d.,10:47:11 val., iki 2024 m. birželio 6 d., 11:57:12 val. Nuo 2024 m. birželio 6 d., 12:54:14 val., matyti, kad telefono numeris jungiasi prie bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), o prie ryšio bokštų, esančių Panevėžio mieste ((duomenys neskelbtini)) jungiasi laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 6 d., 13:52:05 val. iki 2024 m. birželio 7 d., 08:56:01 val. Prie ryšio bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), fiksuoti prisijungimai nuo 2024 m. birželio 7 d., 09:49:22 val., iki 2024 m. birželio 7 d., 15:46:38 val. Daugiau prisijungimų prie ryšio bokšto analizuojamu laikotarpiu nebuvo (1 t., b. l. 142-143, 155-157).

Iš ambulatorinio apsilankymo aprašymo kopijos matyti, kad J. R. 2024 m. birželio 6 d., 11.17 val., lankėsi (duomenys neskelbtini) klinikose (2 t., b. l. 34).

Motyvuojamoji dalis

BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto sugadinimą ar sunaikinimą. Kaltinamasis J. R. tvirtina, kad jis jokių neteisėtų veiksmų nukentėjusiosios S. G. sodo sklype 2024 m. birželio 7 d. neatliko, nes tuo metu sode nebuvo, o nuo 2024 m. birželio 6 d. iki 2024 m. birželio 7 d., apie 18 val., buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini) klinikas, tačiau tokius kaltinamojo parodymus teismas atmeta kaip prieštaraujančius byloje surinktų įrodymų visumai. Iš ambulatorinio apsilankymo aprašymo kopijos matyti, kad J. R. (duomenys neskelbtini) klinikose lankėsi tik 2024 m. birželio 6 d., 11.17 val. (2 t., b. l. 34). Jokių jo apsilankymų minėtoje gydymo įstaigoje 2024 m. birželio 7 d. fiksuota nebuvo, nors kaltinamasis ir tvirtino, kad 2024 m. birželio 6 d. liko ir nakvojo Vilniuje savo automobilyje prie (duomenys neskelbtini) klinikų, nes (duomenys neskelbtini) klinikose lankėsi pas specialistą. Šioje vietoje pažymėtina ir tai, kad visiškai nelogiški yra kaltinamojo paaiškinimai, kad jis tariamai likęs nakvojo prie (duomenys neskelbtini) klinikų savo automobilyje, nors vienas iš kaltinamojo sūnų, paties kaltinamojo teigimu, gyvena Vilniuje. Taip pat pažymėtina, kad teisiamojo posėdžio metu J. R. patvirtino, jog jis naudojasi telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Panevėžio apskr. VPK Rokiškio r. PK vyresniosios tyrėjos D. P. tarnybinių pranešimų matyti, kad buvo analizuojami sąrašai telefono numerio (duomenys neskelbtini) (naudotojas J. R.) įeinančių ir išeinančių skambučių bei bazinių stočių, prie kurių jungėsi šis telefono numeris. Iš šios analizės matyti, kad kaltinamojo J. R. telefono numeris prie ryšio bokštų, esančių Vilniuje ((duomenys neskelbtini)), prisijungia nuo 2024 m. birželio 6 d.,10:47:11 val., iki 2024 m. birželio 6 d., 11:57:12 val. Nuo 2024 m. birželio 6 d., 12:54:14 val., matyti, kad telefono numeris jungiasi prie bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), o prie ryšio bokštų, esančių Panevėžio mieste ((duomenys neskelbtini)) jungiasi laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 6 d., 13:52:05 val. iki 2024 m. birželio 7 d., 08:56:01 val. Prie ryšio bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), fiksuoti prisijungimai nuo 2024 m. birželio 7 d., 09:49:22 val., iki 2024 m. birželio 7 d., 15:46:38 val. Daugiau prisijungimų prie ryšio bokšto analizuojamu laikotarpiu nebuvo (1 t., b. l. 142-143, 155-157). Taigi ši analizė rodo, kad kaltinamasis J. R. (duomenys neskelbtini) klinikose buvo tik 2024 m. birželio 6 d. ir tą pačią dieną grįžo į Panevėžį, o 2024 m. birželio 7 d. jau vyko ir buvo savo sode, esančiame, (duomenys neskelbtini). Kaltinamojo telefono numerio (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių analizės išklotinėje nurodytas telefono numerio jungimosi laikas prie bazinės stoties, aptarnaujančios sodo teritoriją (nuo 2024 m. birželio 7 d., 09:49:22 val., iki 2024 m. birželio 7 d., 15:46:38 val.), sutampa su nukentėjusiosios pateiktame vaizdo įraše užfiksuotų neteisėtų veiksmų atlikimo laiku, t. y. vaizdo įraše Cam01 užfiksuota kaip 2024 m. birželio 7 d., 13.59 val., vyras vaikšto po teritoriją, stebimą vaizdo kameromis, kurį laiką pavaikšto, apsižiūri ir 14.05 val. nuėjęs prie gretimo namo pasiima purkštuvą. Grįžęs atgal į filmuojamą teritoriją ima purkšti ten pasodintus augalus. Vaizdo įraše Cam02 matosi kaip 2024 m. birželio 7 d., 14.09 val., vyras vaikšto po daržą ir su purkštuvu purškia ten pasodintus augalus (1 t., b. l. 99-101). Ir nors kaltinamasis J. R. tvirtina, kad savęs jis minėtame vaizdo įraše neatpažįsta, teismas tokius jo parodymus vertina kaip pasirinktą gynybos taktiką. Nukentėjusioji S. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme parodė, kad kadangi sode turėjo įsivedę internetą ir įrengė vaizdo stebėjimo kameras, kurios buvo reikalingos dėl saugumo, išsigandusi paskambino vaikams ir kartu peržiūrėjo vaizdo įrašus. Pamatė kaip kaimynas J. R. eina per sodą su purkštuvu ir purškia augalus. Jis purškė su nedideliu purkštuvu. Kaimyną atpažino iš karto ir nekilo abejonių, kad tai gali būti kitas asmuo. Tą asmenį pažino iš eisenos ir kitų bendrų bruožų. Kai peržiūrėjo vaizdo įrašus, pamatė, kad J. R. buvo su drabužiais, kuriuos jau anksčiau yra vilkėjęs sode. Yra mačiusi tuos rūbus, tik skrybėlės nėra mačiusi. Su kitais kaimynais pasidalino tuo, kas įvyko, ir parodė jiems vaizdo įrašus. Tą vaizdo įrašą matė kaimynai: A. K., V. K., R. M., G. M. Paminėti kaimynai matė vaizdo įrašo dalis, kur matėsi kaip asmuo purškė. Kaimynai irgi pasakė, kad tai – J. R. Liudytoja E. K. teisme parodė, kad (duomenys neskelbtini) parodė vaizdo medžiagą, kur žmogus apvaikšto teritoriją, įeina į (duomenys neskelbtini) teritoriją, apžiūri, pasiima nuo šulinio purkštuvą, eina ir apipurškinėja augalus. Pati vaizdo įraše atpažino J. R. Jį atpažino iš eisenos, kadangi jis išėjo iš savo sodo, apvaikščiojo, nuėjo iki kelio, pažiūrėjo, ar nėra žmonių, sugrįžo, nuėjo į (duomenys neskelbtini) sodą, paėmė purkštuvą nuo šulinio. J. R. pažino iš karto, kadangi žino jį 18 metų. J. R. rūbus, kuriais jis buvo įvykio dieną, ir anksčiau yra mačiusi, jis lyg rožinius marškinėlius vilkėjo, tiksliai nebepamena. Mato J. R. sode nuolatos, pravažiuoja pro šalį. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tiek nukentėjusioji S. G., tiek ir liudytoja E. K. kaltinamąjį J. R. pažįsta jau ilgus metus, nuolat jį mato, daro išvadą, kad nėra pagrindo abejoti tuo, jog jos atpažino kaltinamąjį. Teismas tiki nukentėjusiosios ir minėtos liudytojos parodymais, nes jie sutampa tarpusavyje ir atitinka kitą bylos medžiagą.

Taigi įvertinus tai, kas išdėstyta, teismui nekyla abejonių, kad būtent kaltinamasis J. R. nukentėjusiosios S. G. sode chemine medžiaga nupurškė augalus ir tokiu būdu tyčia sunaikino svetimą, S. G. priklausantį turtą. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Nukentėjusioji S. G. teisme pareiškė civilinį ieškinį dėl 1230,50 Eur dydžio turtinės, 3000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą atlyginti žalą, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo (2 t., b. l. 155-160).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žalos instituto esmė yra visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), kuris reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado dėl žalą padariusio asmens neteisėtų veiksmų. Tiek civiliniame ieškinyje, tiek teisiamojo posėdžio metu duodama parodymus nukentėjusioji S. G. paaiškino, kad dėl neteisėtų kaltinamojo J. R. veiksmų neteko didelės dalies sode augintų augalų, dalis augalų buvo stipriai sužaloti chemine medžiaga ir neaišku, ar jie toliau dar augs. Be to, augalus paveikus stipria chemine medžiaga, buvo užterštas ir dirvožemis, kuriame jie augo. Minėta cheminė medžiaga dirvožemyje išsilaiko gana ilgai, todėl bijodama neigiamo poveikio savo sveikatai yra nusprendusi pakeisti dalį dirvožemio nauju. Kol kas dirvožemį keitė tik atsodindama dalį dekoratyvinių augalų. Teismo vertinimu, nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra visiškai pagrįstas tiek nukentėjusiosios parodymais, tiek ir rašytiniais įrodymais. Nors kaltinamasis ir jo gynėja tvirtina, kad nebuvo sunaikinta ir pažeista tiek augalų, kiek yra nurodyta kaltinime, be to, ginčija ir šių augalų kainas (vertę), teismas neturi pagrindo su tuo sutikti. Tiek įvykio vietos apžiūros protokoluose (1 t., b. l. 19-31, 32-43), tiek ir nukentėjusiosios pateiktuose vaizdo įrašuose bei nuotraukose (2 bylos tomo galinis virželis su CD) matyti apvytę, sunykę augalai. Be to, nukentėjusiosios po įvykio periodiškai darytose nuotraukose matyti, kaip palaipsniui žūsta chemine medžiaga paveikti augalai. Tai, kad atliekant įvykio vietos apžiūrą nebuvo visiškai detaliai aprašytas kiekvienas paveiktas augalas, nereiškia, kad nukentėjusioji neteisingai nurodė tokius augalus. Pažymėtina, kad kaip nurodė ir pats kaltinamasis, glifosatu paveikti augalai visiškai žūsta po 2-3 savaičių, bet poveikis jau pradeda ryškėti po kelių dienų, t. y. augalai pradeda vysti, džiūti, ir palaipsniui tas poveikis stiprėja pražudydamas nupurkštus augalus. Taigi nuo to, kokį kiekį glifosato kuris augalas gavo purškimo metu priklauso ir tai, ar jis visiškai žus ir per kiek laiko tai įvyks. Todėl normalu, kad atliekant pirmąją įvykio vietos apžiūrą dar nebuvo išryškėjęs tikrasis padarytos žalos mastas, o jis paaiškėjo jau vėliau. Kaltinamojo argumentas, kad papildoma įvykio vietos apžiūra buvo atlikta po pirmųjų rudens šalnų ir tos apžiūros metu užfiksuoti augalai buvo pažeisti ne cheminės medžiagos, o šalnų, yra niekuo nepagrįstas ir deklaratyvus. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, kokie augalai buvo sunaikinti, taip pat ir jos parodymais dėl minėtų augalų kainos. Nukentėjusioji parodė, kad augalus pirko tiek parduotuvėse, tiek ir turguje. Be to, dalis augalų, atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika buvo įvykdyta birželio mėnesį, jau buvo gerokai paaugę, kiti augalai sode augo jau ir kelerius metus, taigi yra atitinkama ir jų vertė.

Teismo vertinimu, šiuo atveju yra pagrįstas ir nukentėjusiosios reikalavimas priteisti turtinę žalą, susijusią su dirvožemio keitimu. Teisme nukentėjusioji parodė, kad nutarė keisti žemę po to, kai iš Valstybinės augalininkystės tarnybos sužinojo koks herbicidas buvo panaudotas ir, kad ši cheminė medžiaga laikosi žemėje kelis metus, o ne pačiame augale. Dirvožemis pakeistas dar nebuvo, jį keis pavasarį prieš sodinant augalus. Specialistai apskaičiavo, kiek reikės žemės ir kiek ji kainuos. Paskaičiavo – 500 eurų. Iš 2024 m. liepos 25 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tyrimui pateiktose augalų dalyse yra glisofato pėdsakų. Glisofatas (gamintojų pavadinimai: Roundap, Dalgis, Glisofas ir kiti) yra sisteminio, visuotinio veikimo herbicidas, skirtas profesionaliam ir individualiam naudojimui žemės ūkyje, miškų ūkyje ir ne žemės ūkio naudmenose (1 t., b. l. 107-109). Iš į bylą pateikto Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos rašto „Dėl veikliosios medžiagos glifosato poveikio augalams ir aplinkai“ matyti, kad glifosatas stipriai prisitvirtina prie dirvožemio dalelių, dėl šios savybės sumažėja jo mobilumas ir tikimybė glifosatui išsiplauti į gruntinius vandenis. Dirvožemyje glifosatas, priklausomai nuo aplinkos veiksnių, tokių kaip temperatūra, dirvožemio sudėtis, pH, drėgmė, mikroorganizmų aktyvumas ir kitų veiksnių, gali išlikti skirtingą laikotarpį. 90 proc. šios medžiagos suskyla per vidutiniškai 94 dienas. Glifosato pagrindinis metabolitas dirvoje yra AMPA, kuris išlieka daug ilgiau nei glifosatas – 90 proc. metabolito AMPA skilimo laikas dirvožemyje vidutiniškai yra 690 dienų (2 t., b. l. 171). Taigi iš šių duomenų matyti, kad nukentėjusiajai priklausę augalai buvo nupurkšti glifosatu, kurio sudedamosios dalys dirvožemyje gali išsilaikyti net iki kelių metų, todėl šiuo atveju yra visiškai pagrįstas nukentėjusiosios reikalavimas iš kaltinamojo priteisti pinigų sumą kaip būsimas išlaidas, susijusias su užteršto dirvožemio keitimu.

Esant tokioms aplinkybėms nukentėjusiosios S. G. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai iš kaltinamojo J. R. nukentėjusiosios S. G. naudai priteisiant 1230,50 Eur turtinei žalai atlyginti.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas nustato neturtinės žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją.

Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Teismas turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros.

Nukentėjusioji S. G., pagrįsdama prašomos neturtinės žalos dydį, nurodė, kad neturtinę žalą sudaro dvasiniai išgyvenimai. Nukentėjusioji nurodė, kad įvykis paveikė psichologiškai. Vykdama į sodą bijo ir pergyvena, kad kaimynas gali vėl kažką blogo padaryti ten. Jaučiasi nesaugi. Po įvykio pablogėjo savijauta, teko kreiptis į gydytojus, nes paūmėjo turimos lėtinės ligos. Buvo stresas, tačiau pakako lengvesnių vaistų, nereikėjo psichotropinių. Be to, kai po įvykio nurovė sunaikintus augalus, 2024 m. birželio 12 d. ar 13 d. išbėrė veidą. Nuėjusi į vaistinę nusipirko vaistų nuo alergijos, į gydytojus nesikreipė. Keli nunykę augalai yra svarbūs ir emociškai. Tarkim, pinavijos, kurios buvo atvežtos iš tėviškės. Sode jos augo jau 15 metų, kėlė didelius prisiminimus. Dabar tie augalai yra sunaikinti. Labai mėgsta gėles ir jos visos buvo sunaikintos. Teismui nekelia abejonių, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių nukentėjusioji patyrė neigiamus išgyvenimus. Teismas sutinka ir su tuo, kad nukentėjusioji po įvykio psichologiškai jautėsi prastai. Taigi teismas pripažįsta, kad nukentėjusioji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nustatydamas nukentėjusiajai žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusioji iki šiol jaučia nerimą ir nesaugumo jausmą, taip pat atsižvelgia ir į tai, kad nors nukentėjusioji dėl įvykio ir patyrė dvasinius išgyvenimus, tačiau jokių vaistų jai vartoti nereikėjo, į gydytojus nesikreipė. Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo turtinę padėtį – J. R. turi neįgalumą, yra garbingo amžiaus. Taip pat atsižvelgia ir į tai, kad veika yra tyčinė. Taigi teismas, įvertinęs aptartų aplinkybių visetą, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, šiuo atveju nukentėjusiosios S. G. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo mažina iki 500 Eur. Kitoje dalyje ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo atmeta.

Kaip minėta, nukentėjusioji taip pat prašo priteisti jai 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas plenarinės sesijos kasacinėje nutartyje Nr. 2K-P-75-788/2019 yra pasisakęs, kad teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas. Teismo vertinimu, šis nukentėjusiosios prašymas yra pagrįstas ir tenkintinas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2025 m. kovo 6 d. pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos, suteiktos nukentėjusiajai S. G., išlaidų bendros 562,50 Eur sumos pripažinimo proceso išlaidomis ir priteisimo. Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusiąją atstovo advokatas Vytautas Kupcikevičius. Teismo vertinimu, šios išlaidos yra pagrįstos, todėl jos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo J. R., nes jis įvykdė nusikalstamą veiką (BPK 103 straipsnis, 106 straipsnis).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis), veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis neteistas (2 t., b. l. 52-54), nebaustas administracine tvarka (2 t., b. l. 54¹), nedirba (2 t., b. l. 56-58), duomenų apie jo psichikos sveikatos sutrikimus ir priklausomybės ligas byloje nėra. Atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad kaltinamasis neteistas, nedirba, į visas kitas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam parenkant bausmės rūšį skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros, skiriant atitinkamus įpareigojimus. Bausmė trukmė, atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, nustatyta artima vidurkiui.

Daiktai – pupelių augalai/(duomenys neskelbtini), supakuoti kartoninėje dėžėje, plombos Nr. (duomenys neskelbtini), pupelių augalai/(duomenys neskelbtini), supakuoti metaliniame kibire, plombos Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti saugojimui į Panevėžio apskr. VPK Daiktų saugyklą (2 t., b. l. 142-143), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki pradėjimo vykdyti įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

J. R. pripažinti kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros 1 (vieneriems) metams, uždraudžiant visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį bendrauti su S. G. bei lankytis S. G. sodo sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), taip pat įpareigojant per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai S. G. padarytą turtinę ir neturtinę žalą bendros 1730,50 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų trisdešimties eurų 50 ct) sumos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nukentėjusiosios S. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jos naudai iš J. R. 1230,50 Eur (vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt eurų 50 ct) turtinei žalai atlyginti, 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą atlyginti 1730,50 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų trisdešimties eurų 50 ct) dydžio žalą, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Išieškoti valstybės naudai iš J. R. 562,50 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt du eurus 50 ct) proceso išlaidų už nukentėjusiajai S. G. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki pradėjimo vykdyti įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

Daiktus – pupelių augalus/(duomenys neskelbtini), supakuotus kartoninėje dėžėje, plombos Nr. (duomenys neskelbtini), pupelių augalus(duomenys neskelbtini) supakuotus metaliniame kibire, plombos Nr. (duomenys neskelbtini), perduotus saugojimui į Panevėžio apskr. VPK Daiktų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė