Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-10-29 · Administracinė byla Nr. I-2619-596/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-10-29
Bylos Nr.
I-2619-596/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00848-2019-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jolita Rasiukevičienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Agvasta“
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2619-596/2019 Teismo proceso Nr. 3-61-3-00848-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.6.1; 55.1.3
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Agvasta“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB „Agvasta“ kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 8–10), prašydama: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2018 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. (23.24-08) 327-10220 (toliau – 2018 m. spalio 25 d. sprendimas); 2) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – LAGK arba Komisija) 2019 m. sausio 22 d. sprendimą Nr. 59 (AG-510/02-2018) (toliau – 2019 m. sausio 22 d. sprendimas).

Paaiškina, kad 2018 m. rugpjūčio 2 d. su VMI sudarė mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08)327-7323 (toliau – mokestinės paskolos sutartis), tačiau dėl objektyvių priežasčių 2018 m. spalio 25 d. jos negalėjo įvykdyti. Pareiškėja LAGK teiktame skunde nurodė argumentus, kad 2018 m. rugsėjo–spalio mėnesiais gavo pajamų tik minimalioms veiklos išlaidoms - atlyginimų darbuotojams ir valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimui, einamosioms bendrovės išlaidoms (kurui ir kt.), rugsėjo mėnesį įmonės išlaidos pajamas viršijo (duomenys neskelbtini) Eur, o spalio mėnesį - (duomenys neskelbtini) Eur, t. y. visą šį laikotarpį įmonė dirbo nuostolingai. Šios aplinkybės lėmė, kad pareiškėja neturėjo jokios galimybės įvykdyti mokestinės paskolos sutartį, tačiau LAGK pareiškėjos argumentų dėl sunkios finansinės padėties nenagrinėjo.

Vien tai, kad pareiškėja turėjo prisiimti tam tikrą riziką dėl paskolos vykdymo, pareiškėjos manymu, negali nulemti VMI sprendimo nutraukti mokestinės paskolos sutartį pagrįstumo bei teisėtumo. Pareiškėja neturėjo objektyvių galimybių vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, o pagal bendrąjį teisės principą, iš asmens galima reikalauti tik tokio įstatymų reikalaujamo elgesio, kurį jis atlikti objektyviai turi galimybę. Pažymi, kad įmonės veiklos pobūdis yra daugiau sezoninis, todėl įvykdyti mokestinę nepriemoką gali tik palaipsniui.

Atsiliepimas

Atsakovė VMI atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 22–25).

Nurodo, kad mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimą arba išdėstymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 88 straipsnis ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 „Dėl Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinė teisės pažeidimą mokėjimo atidėjimo ar išdėstymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklės (toliau – Taisyklės). Mokestinės paskolos sutarčiai nutraukti MAĮ ir jo pagrindu priimtame teisės akte keliamos šios sąlygos: mokesčių mokėtojas nesilaiko mokestinės paskolos sutarties sąlygų ir jis apie sutarties nutraukimą turi būti įspėtas.

Šiuo atveju pareiškėja nevykdė mokestinės paskolos sutarties sąlygų – 2018 m. rugsėjo 10 d. nesumokėjo pirmos įmokos ((duomenys neskelbtini) Eur), 2018 m. spalio 25 d. nesumokėjo antros įmokos. 2018 m. rugsėjo 10 d. buvo išsiųstas įspėjimas Nr.(23.24-08)327-8671 dėl ketinimo nutraukti pasirašytą mokestinės paskolos sutartį, jei per 20 dienų nuo įspėjimo įteikimo dienos pareiškėja nesumokės (duomenys neskelbtini) Eur. Pareiškėja per „Mano VMI“ portalą su įspėjimu susipažino 2018 m. rugsėjo 14 d., tačiau ir toliau nevykdė savo įsipareigojimų bei nemokėjo pagal mokestinės paskolos sutartyje nustatytą grafiką išdėstytų įmokų.

Pažymi, kad pareiškėjai buvo suteikta galimybė stabilizuoti savo finansinę būklę ir mokestinę skolą sumokėti vėliau – per mokesčių administratoriaus sprendime nustatytą laikotarpį. Mokesčių mokėtojas, būdamas sudaręs mokestinės paskolos sutartį, nepasinaudojo suteikta galimybe atsiskaityti per joje nustatytus terminus, todėl yra pagrindo manyti, kad pareiškėja nesiekia įvykdyti mokestinių prievolių per įstatymo nustatytą kuo trumpesnį terminą.

Atsakovės manymu, tiek VMI 2018 m. spalio 25 d. sprendimas, tiek LAGK 2019 m. sausio 22 d. sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, todėl jų naikinti nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl VMI sprendimo, kuriuo nutraukta mokestinės paskolos sutartis, ir LAGK sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjos skundas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš administracinėje byloje pateiktų, LAGK byloje Nr. AG-510/02-2018 (tolia – Komisijos byla) esančių rašytinių nustatyta, kad pareiškėja 2018 m. birželio 29 d. VMI pateikė prašymą išdėstyti (duomenys neskelbtini) Eur mokestinės nepriemokos terminus, kurį išnagrinėjusi, VMI 2018 m. rugpjūčio 1 d. priėmė sprendimą Nr. (23.24-08)327-7235 išdėstyti pareiškėjos mokestinės nepriemokos/baudos už administracinį nusižengimą sumokėjimą (b. l. 46–47).

2018 m. rugpjūčio 2 d. pareiškėja su VMI sudarė mokestinės paskolos sutartį (b. 1. 39–41), kurios 1 punkte nurodyta, kad mokestinės nepriemokos/baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo terminas atidedamas/išdėstomas nuo 2018 m. liepos 2 d. iki 2018 m. gruodžio 25 d., mokėjimo pradžią atidedant iki 2018 m. rugpjūčio 25 d. Mokestinės paskolos sutarties 2 punktu pareiškėja įsipareigojo (duomenys neskelbtini) Eur sumą (mokestinę nepriemoką) sumokėti pagal pridedamą grafiką, kuris yra neatsiejama šios sutarties dalis. Mokestinės paskolos sutarties 9 punkte nustatyta, kad mokesčių administratorius turi teisę nutraukti mokestinės paskolos sutartį, jei mokesčių mokėtojas nevykdo mokestinės paskolos sutarties sąlygų, jei atidėtos/išdėstytos mokestinės nepriemokos/baudos už administracinį nusižengimą apskaičiavimo pagrįstumas apskundžiamas arba jei mokesčių mokėtojui iškeliama bankroto (restruktūrizavimo) byla/paskirta bauda už administracinį nusižengimą yra pakeičiama viešaisiais darbais.

Mokestinės paskolos sutarties šalys patvirtino mokestinės nepriemokos ir palūkanų sumokėjimo grafiką, kuriame nustatė įmokų mokėjimo terminus ir sumas, t. y. pirmoji (duomenys neskelbtini) Eur įmoka turėjo būti sumokėta 2018 m. rugpjūčio 25 d., antroji (duomenys neskelbtini) Eur įmoka – 2018 m. rugsėjo 25 d. ir t. t. (b. 1. 42), tačiau pareiškėja nevykdė mokestinės paskolos sutarties nuostatų ir 2018 m. rugpjūčio 25 d. minėtame grafike nustatytos įmokos nesumokėjo.

VMI 2018 m. rugsėjo 10 d. pareiškėjai išsiuntė įspėjimą Nr. (23.24-08)327-8671, kuriuo įspėjo apie ketinimą nutraukti mokestinės paskolos sutartį, jeigu per 20 dienų nuo įspėjimo įteikimo dienos nebus sumokėta (duomenys neskelbtini) Eur suma (b. l. 48), tačiau pareiškėja ir toliau nevykdė įsipareigojimų ir nemokėjo pagal mokestinės paskolos sutartyje nustatytą grafiką išdėstytų įmokų. Iš VMI informacinės sistemos duomenų matyti, kad šis įspėjimas pareiškėjai įteiktas ir pareiškėja jį perskaitė 2018 m. rugsėjo 14 d. (b. 1. 51).

VMI 2018 m. spalio 25 d. parengė išvadą „Dėl mokestinės paskolos sutarties, sudarytos su UAB „Agvasta“ nutraukimo“ Nr. (23.31-08)-326-9068, kurioje nurodė, kad išvados rengimo dienai pareiškėjos pagal mokestinės paskolos sutartį pradelsta suma sudaro (duomenys neskelbtini) Eur, iš jų: (duomenys neskelbtini) Eur nesumokėtos įmokos, (duomenys neskelbtini) Eur palūkanos, (duomenys neskelbtini) Eur padidintos palūkanos, (duomenys neskelbtini) Eur palūkanų delspinigiai, bei pasiūlė nutraukti mokestinės paskolos sutartį (b. l. 43–44).

VMI, vadovaudamasi MAĮ 14 straipsnio 7 dalimi, 88 straipsniu, Taisyklėmis bei remdamasi minėta 2018 m. spalio 25 d. išvada, ginčijamu 2018 m. spalio 25 d. sprendimu nutraukė mokestinės paskolos sutartį (b. l. 11).

Pareiškėja, nesutikdama su VMI 2018 m. spalio 25 d. sprendimu, jį apskundė LAGK (Komisijos byla, b. l. 2–3), savo skundą grįsdama tuo, kad 2018 m. rugsėjo – spalio mėnesiais įmonėje buvo sunki finansinė padėtis, nes įmonė dirbo nuostolingai. Kartu su skundu pateikė įmonės buhalterinius dokumentus.

LAGK, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, ginčijamu 2019 m. sausio 22 d. sprendimu jį atmetė kaip nepagrįstą. Sprendimą grindė MAĮ 88 straipsnio bei Taisyklių 48–51 punktų nuostatomis (b. l. 30–33).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja MAĮ 88 straipsnis ir Taisyklės.

MAĮ 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą finansų ministro nustatyta tvarka mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti. Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu. Šio sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau. Pagal šio straipsnio 7 dalį, jeigu mokesčių mokėtojas nesilaiko mokestinės paskolos sutarties sąlygų, ji nutraukiama.

Taisyklių 47 punkte nustatyta, kad mokesčių administratorius priima sprendimą nutraukti mokestinės paskolos sutartį, jeigu mokėtojas nesilaiko mokestinės paskolos sutarties sąlygų. Mokesčių administratorius raštu arba elektroninėmis priemonėmis informuoja mokėtoją apie sprendimą pakeisti mokestinės paskolos sutarties sąlygas (48 punktas). Mokesčių administratorius, prieš nutraukdamas mokestinės paskolos sutartį, įteikia mokesčių mokėtojui įspėjimą apie ketinimą nutraukti mokestinės paskolos sutartį, išskyrus atvejus, kai mokestinės paskolos sutartis nutraukiama dėl to, kad mokesčių mokėtojui iškeliama bankroto arba restruktūrizavimo byla, taip pat išskyrus Taisyklių 51 punkte nurodytą atvejį (49 punktas). Įspėjime apie ketinimą nutraukti mokestinės paskolos sutartį nurodomas terminas, per kurį mokesčių mokėtojas turi įvykdyti šiame įspėjime išdėstytus nurodymus (50 punktas). Jeigu asmuo, kuriam paskirta bauda už administracinį nusižengimą, nesilaiko mokestinės paskolos sutarties sąlygų ir laiku nesumoka baudos už administracinį nusižengimą dalies pagal mokestinės paskolos sutarties grafiką, praėjus 5 darbo dienoms nuo mokestinės paskolos sutarties grafike numatytos įmokos mokėjimo dienos, mokestinės paskolos sutartis be atskiro mokesčių administratoriaus įspėjimo gali būti nutraukiama ir pradedami taikyti priverstinio išieškojimo veiksmai (51 punktas).

Taigi, mokestinės paskolos sutarčiai nutraukti būtinos sąlygos yra tai, kad mokesčių mokėtojas nesilaiko mokestinės paskolos sutarties sąlygų ir apie sutarties nutraukimą yra įspėtas.

Byloje nėra ginčo dėl mokestinės nepriemokos dydžio, taip pat pareiškėja neginčija fakto, kad pagal mokestinės paskolos sutartį prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė, o skundą teismui motyvuoja tuo, kad LAGK, nagrinėdama jos skundą, neatsižvelgė į įmonės sunkią finansinę padėtį, nes 2018 m. rugsėjo–spalio mėnesiais įmonė dirbo nuostolingai, todėl neturėjo jokios galimybės įvykdyti mokestinės paskolos sutartį.

Pažymėtina, kad nei MAĮ 88 straipsnis, nei Taisyklės neįtvirtina jokių mokesčių administratoriaus atžvilgiu taikomų apribojimų nutraukti mokestinės paskolos sutartį, atsižvelgiant į sunkią mokesčių mokėtojo finansinę būklę. Mokestinės paskolos sutarties nutraukimas siejamas iš esmės tik su šios sutarties įsipareigojimų nevykdymu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose yra išaiškinęs, kad, prieš priimdamas sprendimą dėl mokestinės paskolos sutarties nutraukimo, mokesčių administratorius neprivalo atsižvelgti į priežastis, dėl kurių susidarė mokestinė nepriemoka bei nebuvo vykdoma mokestinės paskolos sutartis – esminė sąlyga mokestinės paskolos sutarčiai nutraukti yra pats sutarties sąlygų nevykdymo faktas (žr., pvz., 2005 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-871/2005; 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-962/2011, 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1082-438/2018 ir kt.).

Iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad pareiškėja, pasirašydama mokestinės paskolos sutartį, žinojo apie šios sutarties sąlygas, sutarties neįvykdymo pasekmes, tačiau mokestinės paskolos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, net ir gavusi VMI 2018 m. rugsėjo 10 d. įspėjimą Nr. (23.24-08)327-8671 apie ketinimą nutraukti mokestinės paskolos sutartį, jei per nustatytą terminą nesumokės atitinkamos įmokos. Taigi, vadovaujantis minėtomis teisės aktų nuostatomis, VMI turėjo teisinį pagrindą nutraukti mokestinės paskolos sutartį.

Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės dėl sunkios įmonės finansinės padėties galėtų būti reikšmingos, kreipiantis į mokesčių administratorių dėl naujos mokestinės paskolos sutarties sudarymo ir mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo, tačiau ne dėl sprendimo nutraukti mokestinės paskolos sutartį panaikinimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad tiek VMI, tiek LAGK priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, kurių nėra pagrindo naikinti pareiškėjos skunde nurodytais ar kitais argumentais, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Agvasta“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jolita Rasiukevičienė