Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2013-02-06 · Byla Nr. Ik-144-406/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-06
Bylos Nr.
Ik-144-406/2013
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00685-2012-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Asta Urbonienė, Natalja Zelionkienė, Gintaras Čekanauskas
Pareiškėjas
N. P.
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo
UAB „ (duomenys neskelbtini) “, D. V.
Kategorijos
  • 4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 72.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-144-406/13Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00685-2012-8Procesinio sprendimo kategorija 4.5; 72.1; 73. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2013 m. vasario 6 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Urbonienės ir Nataljos Zelionkienės,

sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,dalyvaujant pareiškėjui N. P. , jo atstovei pagal įgaliojimą L. E. A.,

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Ričardui Balkei,

trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „ (duomenys neskelbtini) “ atstovui R. S. ,trečiajam suinteresuotam asmeniui D. V. ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „ (duomenys neskelbtini) “ ir D. V. dėl administracinio akto panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašo panaikinti 2012 m. sausio 11 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyriaus įsakymo Nr. 4VĮ-(14.4.2.)-31 „Dėl nekilnojamojo turto kadastro duomenų keitimo“ 1 dalį dėl Nekilnojamojo turto kadastro duomenų keitimo, kuria nustatytas 0.1654 ha D. V. priklausančio žemės sklypo plotas (b.l. 46).

Pareiškėjas paaiškino, kad 2000 m. sausio 11 d. dovanojimo sutarties pagrindu jis iš savo motinos M. K. D. įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) . Jo sklypas ribojasi su kaimynui D. V. priklausančiu žemės sklypu, bet tarp jų yra įsiterpęs ir laisvos žemės fondui priklausantis sklypas. Nors dovanojimo sutartyje ir nekilnojamojo turto registre jam priklausančio žemės sklypo plotas 0.15 ha, tačiau faktiškai jis naudojasi 0.1711 ha žemės sklypu. Po patikslintų kadastrinių matavimų, kuriuos atliko UAB „MTL servisas“, tokio dydžio sklypas ir buvo nustatytas, tačiau atsakovas atsisakė derinti naują žemės sklypo planą. Pareiškėjas nurodo, jog tuo tarpu kaimyninio sklypo savininkui D. V. skundžiamu 2012 m. sausio 11 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyriaus įsakymu po atliktų kadastrinių matavimų buvo pakeisti Nekilnojamojo turto kadastro duomenys, padidinat žemės sklypo plotą nuo 0.1577 ha iki 0.1654 ha. Tokiu būdu, pareiškėjo nuomone, nepagrįstai taikomi dvigubi standartai, nes jo sklypo atlikti kadastriniai matavimai nepripažįstami, o D. V. leidžiama legalizuoti didesnio ploto žemės sklypą. Prašo skundą tenkinti ir panaikinti ginčijamą įsakymą.

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas su pareiškėjo skundu nesutinka. Nurodo, kad pareiškėjas, ginčydamas įsakymą, nenurodo nei vieno teisės akto, kurį Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyrius galimai pažeidė. Pažymi, jog pareiškėjui priklausančio žemės sklypo pagal naujai padarytus kadastrinius matavimus ribos nesiderina su gretimų Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ir kadastro žemėlapyje pažymėtų žemės sklypų ribomis, tai yra konstatuota ir VĮ Registrų centro Alytaus filialo išvadoje, be to, jo sklypas yra 0.15 ha dydžio, jam jau buvo atlikti kadastriniai matavimai ir jis yra registruotas Nekilnojamojo turto registre, kuriame esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Prašo pareiškėjo skundą atmesti.

Tretysis suinteresuotas asmuo D. V. ir trečiojo suinteresuoto asmens – UAB „ (duomenys neskelbtini) “ atstovas su skundu nesutinka. Prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, kadangi priimant ginčijamą įsakymą jokių pažeidimų padaryta nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas paliktinas nenagrinėtu.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl 2012 m. sausio 11 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyriaus įsakymo Nr. 4VĮ-(14.4.2.)-31 „Dėl nekilnojamojo turto kadastro duomenų keitimo“ 1 dalies, kuria pakeisti trečiojo suinteresuoto asmens D. V. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. 188 (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) , Nekilnojamojo turto kadastro duomenys, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 1999 m. spalio 15 d. Alytaus apskrities viršininko sprendimu D. V. buvo atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn turėtajam 0.1577 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) . Atkuriant nuosavybės teises žemės sklypas buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus. 2010 m. rugsėjo 2 d. UAB „ (duomenys neskelbtini) “ atliko 0.1577 ha ploto žemės sklypo Nr. 188, esančio (duomenys neskelbtini) , kadastrinius matavimus, nustatė sklypo plotą – 0.1654 ha. ir pateikė juos Nacionalinės žemės tarnybos Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyriui, kuris priėmė skundžiamą įsakymą. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko įrašas (b.l. 26-28) patvirtina, kad 2011 m. gruodžio 5 d. kadastro duomenų bylos ir ginčijamo įsakymo pagrindu 0.1654 ha žemės sklypas registruotas Nekilnojamojo turto registre, įrašas galioja nuo 2012 m. sausio 20 d.

Skųsdamas 2012 m. sausio 11 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyriaus įsakymo Nr. 4VĮ-(14.4.2.)-31 dalį, pareiškėjas N. P. teigia, jog plotas, įsiterpęs tarp jam ir trečiajam suinteresuotam asmeniui nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ginčijamu įsakymu po atliktų kadastrinių matavimų nuo 0.1577 ha iki 0.1654 ha padidintas jo naudojamo sklypo sąskaita ir D. V. priskirtas nepagrįstai.

Pareiškėjas neprašo įpareigoti atsakovą leisti rengti jam priklausančio žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, siekiant tarp sklypų įsiterpusios laisvos valstybinės žemės sąskaita padidinti jo žemės sklypo plotą ir byloje kelia vienintelį reikalavimą, ginčydamas nurodytą įsakymą bei motyvuodamas tariamu savo teisių pažeidimu, kadangi, jo nuomone, atlikus D. V. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, jo faktiškai naudojamas žemės sklypas sumažėjo. Pažymėtina tai, kad pareiškėjas nei pažeidimų, kurie buvo padaryti atliekant šias procedūras, nei teisės aktų, kurių nuostatas pažeidė atsakovas, priimdamas, jo manymu, visiškai neteisėtą ginčijamą įsakymą, nenurodo.

ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kaip ne kartą yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. pvz., bylos Nr. AS556-341/2009, AS63-404/2009), Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą neatsiejama nuo pareigos tai padaryti pagal visiems privalomas įstatymų nustatytas taisykles. Teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka

Nagrinėjant byloje kilusį ginčą, pirmiausia būtina įvertinti, ar pareiškėjas N. P. laikėsi teisės aktuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos.

Pagal ABTĮ 25 straipsnį prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teises aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami, kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos. Asmens procesinė teisė kreiptis į teismą, priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų. Viena iš tokių prielaidų – kreipimosi į teismą tvarka, kurią įtvirtina Administracinių bylų teisenos įstatymo 22-24, 32-33 straipsniai. Be to, būtina laikytis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatytų teisės kreiptis į administracinį teismą prielaidų ir šios teisės tinkamo realizavimo sąlygų. Asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos tik tada, kai laikosi tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Taikant privalomą ikiteisminį administracinio ginčo išnagrinėjimą, įgyvendinamas principas ir administracinės justicijos sistemos siekiamybė, kad teismas būtų paskutinė priemonė pažeistoms teisėms ginti, ir į jį būtų galima kreiptis tik išnaudojus visas kitas prieinamas teisinės tvarkos atstatymo priemones. Jei minėtos tvarkos nesilaikoma, teismas atsisako priimti pareiškėjo skundą (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktas), o jei byla jau iškelta ir tokia tvarka nebegalima pasinaudoti – nutraukia bylą (ABTĮ 101 straipsnio 7 punktas), kitu atveju skundą palieka nenagrinėtą (ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-168/2009, 2012 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-370/2012).

Pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalį Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka. Dėl paminėtos įstatymo nuostatos taikymo ne kartą pasisakyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-304/2011, 2011 m. liepos 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-449-11, 2012 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-57/2012, 2012 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-370/2012).

Skundžiamu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyriaus įsakymu pakeisti D. V. žemės sklypo duomenys bei nustatytos žemės specialiosios naudojimo sąlygos. Pareiškėjo teigimu, taip pažeistos jo nuosavybės teisės, nes pakeitus kaimyninio žemės sklypo kadastrinius duomenis, jo faktiškai naudojamas žemės sklypas tariamai sumažėjo.

Vertinant byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes, akivaizdu, kad ginčijamas įsakymas savo turiniu ir forma nėra administracinis aktas, kuriuo buvo sprendžiamas klausimas, susijęs ar su pareiškėjo nuosavybės teisių atkūrimu ar su žemės sklypo suteikimo jam nuosavybėn neatlygintinai, ar su žemės sklypo (-ų) pardavimu, nuoma ar perdavimu žemės sklypą (-us) naudotis neatlygintinai. Taigi pareiškėjo keliamas ginčas dėl įsakymo panaikinimo patenka į Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies veikimo sritį, t.y. klausimą dėl tokio ginčijamo akto panaikinimo turi nagrinėti ikiteisminė ginčų nagrinėjimo ne per teismą institucija – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Be kita ko, pažymėtina, jog skundžiamo įsakymo paskutinėje pastraipoje yra nuoroda dėl jo apskundimo tvarkos, nurodant, kad įsakymas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka.

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas pasinaudojo keliamam ginčui nustatyta privaloma išsprendimo tvarka, t. y. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos vadovą. Kolegija pažymi, kad byloje yra 2012 m. birželio 18 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsakymas į N. P. 2012 m. balandžio 3 d. prašymą (b.l. 15,16). Tačiau šis atsakymas patvirtina, kad pareiškėjas kreipėsi į Druskininkų savivaldybės administratorių, kurio iniciatyva prašymas buvo persiųstas Nacionalinei žemės tarnybai. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas prašė patikslinti jam nuosavybės priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , kadastro duomenis pagal UAB „MTL servisas“ atliktus kadastrinius matavimus, kurių metu nustatytas žemės sklypo plotas – 0.1711 ha, bet šioje byloje ginčijamo įsakymo, kuris tariamai pažeidžia jo subjektines teises, neskundė. Todėl Nacionalinė žemės tarnyba pasisakė tik dėl paties pareiškėjo iniciatyva atliktų jam pačiam priklausančio žemės sklypo kadastrinių duomenų keitimo, o ginčijamo įsakymo, kuriuo po atliktų kadastrinių matavimų buvo pakeisti D. V. priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto kadastro duomenys visiškai nerevizavo ir dėl jo teisėtumo nepasisakė.

LVAT jurisprudencijoje pripažįstama, kad teisė į teisminę gynybą nėra absoliuti: asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos tik tada, kai laikosi tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS11-296/2007, Administracinių teismų praktika Nr. 3 (13). Tai, kad teisės aktai nustato pareigą tam tikrą visuomeninį konfliktą iš pradžių spręsti ikiteismine tvarka, nepaneigia konstitucinės teisės pasinaudoti teismine gynyba (LVAT 2007 m. lapkričio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS17-298/2007). Privalomos ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarkos nesilaikymas sąlygoja konkrečias įstatyme nustatytas teisines pasekmes. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog pareiškėjas, nesilaikydamas šiai bylų kategorijai Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatytos privalomos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, procesinės teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos, ginčijant 2012 m. sausio 11 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyriaus įsakymo Nr. 4VĮ-(14.4.2.)-31 „Dėl nekilnojamojo turto kadastro duomenų keitimo“ dalį neįgijo. Pagal ABTĮ 103 straipsnio 1 punktą, teismas skundą palieka nenagrinėtą, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima pasinaudoti ta tvarka. Pareiškėjas, skųsdamas įsakymą Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, turi prašyti atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, nurodydamas šio termino praleidimo priežastis ir pateikdamas tai patvirtinančius įrodymus. Pagal ABTĮ 104 straipsnio 2 punktą, pašalinus sąlygas, kurios buvo pagrindas skundą (prašymą) palikti nenagrinėtą, suinteresuotas asmuo turi teisę vėl kreiptis į teismą su skundu (prašymu) bendra tvarka.

Konstatavus, jog pareiškėjas nesilaikė ikiteisminės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos ir skundą palikus nenagrinėtu, jo skundo argumentai plačiau netiriami.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu, 105 - 106 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjo N. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „ (duomenys neskelbtini) “ ir D. V. dėl administracinio akto panaikinimo palikti nenagrinėtu.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Gintaras ČekanauskasNatalja ZelionkienėAsta Urbonienė