Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2013-03-26 · Civilinė byla Nr. 2-40-341/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-03-25Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-03-26Vilniaus regiono apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-03-26
Bylos Nr.
2-40-341/2013
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-03029-2012-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Pareiškėjas
V. Z.
Suinteresuotas asmuo
M. P., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, H. Z.
Kategorijos
  • 22.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-40-341/2013Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03029-2012-1 Procesinio sprendimo kategorija:
22.4.; 30.4.1.; 114.9.1.; 114.9.2.;114.9.3.; 114.11.; 128.2.;116.4VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 26 d. Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Marius Rapolas Žukas,sekretoriaujant Almai Buinovskienei,dalyvaujant pareiškėjui V. Z., jo atstovei adv. Liudmilai Grigorjevai,

suinteresuotam asmeniui M. P., suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei L. K.,

vertėjai Lucijai Jasnauskienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. Z. (V. Z.) pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, M. P. ir H. Z. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu /b.l. 43-48/, kuriame nurodė, kad yra pretendentės į nuosavybės teisių atkūrimą S. Z. įstatyminis turto paveldėtojas. S. Z. yra jo motina, kuri 1999-03-25 Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui (duomenys neskelbtini)seniūnijoje pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į V. Č. nuosavybės teisėmis valdytą žemę, buvusią (duomenys neskelbtini). S. Z. mirė (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius 2012-08-23, informavo pareiškėją, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus komisija dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti 2012-07-27 išnagrinėjo nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančius nuosavybės teises bei giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus, ir nustatęs jog V. Č. mirė (duomenys neskelbtini), pasiūlė kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nes V. Č. nacionalizacijos metu negalėjo būti žemės sklypo savininku. S. Z. pretenduoja atkurti nuosavybės teises į jos sutuoktinio, o pareiškėjo tėvo S. Z., kuris mirė (duomenys neskelbtini), motinos V. Z. (iki santuokos Č.) nuosavybės teisėmis valdytą žemės sklypą, kurį ji paveldėjo po savo tėvo V. Č. mirties. Aplinkybes, jog dokumentų, patvirtinančių V. Z. nuosavybės teises į paveldėtą po tėvo V. Č. žemę nėra, grindžia Lietuvos valstybinio archyvo 1993-04-17 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) valstybinio archyvo 1993-04-19 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2012-07-26 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini).

Nurodė, kad V. Č. yra pareiškėjo prosenelis, kuris su žmona T. (mergautinė pavardė M.) turėjo dukrą V. Č. (po santuokos Z.) - pareiškėjo močiutę. Daugiau vaikų V. Č. neturėjo. V. Č. nuosavybės teise valdė 1,98 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), pagal dabartinį teritorinį suskirstymą. V. Č. sutuoktinė T. Č. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. iki palikėjo mirties ((duomenys neskelbtini)), todėl paveldėjimo po V. Č. santykiuose nedalyvavo. Pagal Civilinio įstatymo sąvado X tomo normas, reglamentuojančias paveldėjimo santykius, V. Z. (iki santuokos Č.), kaip vienintelei V. Č. įpėdinei perėjo nuosavybės teisės į visą palikėjo turtą, t.y. ir į 1,98 ha žemės (duomenys neskelbtini), kurią ji valdė nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos. V. Č. priėmė palikimą iškart po savo tėvo V. Č. mirties (duomenys neskelbtini) metais. 1933-02-28 V. Č. ištekėjo už A. Z. ir su šeima gyveno po tėvo paveldėtame name. Šią aplinkybę pareiškėjas grindžia Lietuvos valstybinio archyvo 1993-04-17 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini)duomenimis iš 1942-05-27 gyventojų surašymo žinių.

Kadangi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius tik 2012-08-23, t.y. po įstatymo nustatyto termino pabaigos, informavo pareiškėją apie tai, kad nuosavybės atkūrimo dokumentacijos byloje esamų dokumentų nepakanka nuosavybės teisėms į buvusių savininkų V. Č. ir V. Z. turėtą žemę atkurti, mano, jog pareiškėjas įstatymo numatytą terminą pateikti nuosavybės teises patvirtinantį dokumentą,- teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, praleido dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios ir todėl priežastį, dėl kurios praleido terminą pateikti suinteresuotam asmeniui nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, prašo pripažinti svarbia ir pakankama, kad terminas būtų atnaujintas.

Nuosavybės teisių atkūrimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad iki nacionalizacijos V. Z. (iki santuokos Č.) nuosavybės teisėmis valdė 1,9804 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal dabartinį teritorinį suskirstymą bei atnaujinti pareiškėjui V. Z., įstatymo nustatytą terminą pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos nuosavybės teises bei giminystės ryšį su buvusia savininke V. Z. patvirtinančius dokumentus.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, nesutikdama su pareiškimu atsiliepime /b.l. 72-74/ nurodė, kad šioje byloje pareiškėjas nepateikė nė vieno dokumento, patvirtinančio, kad pareiškėjo močiutė V. Z. paveldėjo jos tėvo V. Č. turėtą žemę ir valdė ją nuosavybės teisėmis. Pažymėjo, jog pareiškėjas teigia, kad jo močiutė V. Z. su šeima gyveno po tėvo mirties paveldėtame name, tačiau pareiškėjo pateikta Lietuvos valstybinio archyvo 1993-04-17 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)nepatvirtina šio fakto, joje nenurodyta, jog tai yra tas pats namas, sutampa tik kaimo pavadinimas. Minėtoje pažymoje taip pat nenurodyta, kad V. Z. valdė žemę, todėl pareiškėjo teiginys, jog V. Z. naudojosi paveldėta žeme savo ir šeimos pragyvenimui iki kolūkių sudarymo yra nepagrįstas. Mano, kad nesant nė vieno buvusio savininko žemės valdymą nuosavybės teisėmis patvirtinančio dokumento negali būti nustatomas prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, kadangi, vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu negalima teigti jog labiau tikėtina, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas egzistavo negu, kad neegzistavo. Nesant pagrindo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad iki nacionalizacijos V. Z. nuosavybės teisėmis valdė 1,9804 ha žemė sklypą esantį (duomenys neskelbtini), nėra pagrindo ir atnaujinti terminą pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus. Prašo pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.

Suinteresuotas asmuo M. P., H. Z. atsiliepimuose nurodė, kad sutinka su pareikštu reikalavimu /b.l. 65, 66 /.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes, prašė jį tenkinti, papildomai paaiškino, kad aplinkybes apie tai, kad močiutė V. Z. žemę paveldėjo ir iki nacionalizacijos valdė žino iš tėtės ir tetos M. P..

Pareiškėjo atstovė adv. L.Grigorjeva teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad iš 1937-03-25 hipotekos įrašo matyti, kad ir po V. Č. mirties apskaita buvo vedama jo vardu. Paveldėjimą grindžia įstatymu; be to, V. Z. (Č.) gyveno tame pačiame name; M. P. patvirtino, kad jos tėvas atėjo gyventi į tą namą, žemę, kuri paveldėta po V. Č. mirties. A. Z. žemės neturėjo. Dėl termino pažymėjo, jog atkūrimo byloje buvo dokumentas apie tai, kad V. Z. mirė (duomenys neskelbtini) metais, tačiau 1994 m. komisijos pasiūlyme-išvadoje buvo pripažinta, kad dokumentų pakanka, todėl nebuvo pagrindo anksčiau kreiptis į teismą. Komisija 2012 metais dar kartą nagrinėjo dokumentus ir panaikino 1994 m. pasiūlymą išvadą bei pasiūlė kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Prašė tenkinti pareiškimą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo M. P. su pareiškimu sutiko, paaiškino, jog jos mama V. Z. brolių, seserų neturėjo, tėvas A. atėjo gyventi pas mamą į (duomenys neskelbtini), tėvas savo žemės neturėjo.

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovė teismo posėdyje sutiko, jog V. Č. buvo prašomo žemės sklypo savininkas, tačiau su pareiškimo reikalavimais nesutinka, kadangi byloje nėra tiesioginių rašytinių įrodymų, kad V. Č. po savo tėvo mirties paveldėjo žemę. Atkuriant nuosavybės teises vadovaujamasi tik tiesioginiais įrodymais, o kiti įrodymai – papildomi; jie patvirtina naudojimosi faktą, o ne nuosavybės teisę. Palaikė poziciją, išdėstytą atsiliepime.

Suinteresuotas asmuo H. Z. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėjama jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas nustato asmenų, turinčių teisę pateikti prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo (Įstatymo 2 straipsnis), dokumentų, pagrindžiančių turėtas nuosavybės teises, sąrašą (Įstatymo 10 straipsnio 4 dalis), valstybės institucijas, įgaliotas pateiktus prašymus nagrinėti ir priimti atitinkamus sprendimus (Įstatymo 17 straipsnis), ir kt. Įstatymo nustatyta, kad asmuo, pateikdamas prašymą atkurti nuosavybės teises, kartu turi pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus. Tokiais dokumentais laikytini išrašai iš hipotekos knygų, jeigu šių nėra – turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai, testamentai ar kiti Vyriausybės nustatyti dokumentai (Įstatymo 9 straipsnio 1 dalis). Dokumentų sąrašas tikslinamas Įstatymo lydimuosiuose aktuose: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarime Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“, 1993 m. birželio 10 d. nutarime Nr. 407 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodančių papildomų dokumentų“, taip pat 1993 m. gegužės 20 d. nutarime Nr. 349 „Dėl kai kurių dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą“. Tik tuo atveju, kai dokumentų nėra išlikę ar jų nepakanka, asmuo turi teisę dėl nuosavybės teisių nustatymo kreiptis į teismą CPK nustatyta tvarka (Įstatymo 9 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-06-17 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 nurodė, jog pastaraisiais metais suformuotoje kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad ligvistiškai ir sistemiškai aiškinant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 1, 9 straipsnių, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057, 1993 m. birželio 10 d. nutarimo Nr. 407 ir 1993 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. 349 nuostatas, sprendžiant dėl nuosavybės teisės patvirtinimo Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo prasme teisiškai reikšmingas yra nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise nacionalizavimo momentu faktas. Šis faktas gali būti nustatomas tiek įrodžius nuosavybės teisės įgijimo pagrindą, tiek valdymo nuosavybės teise faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugpjūčio 24 d, nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. L. v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2009). Tai reiškia, kad, administracine tvarka sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo klausimus, asmuo gali pateikti pirmiau nurodytuose teisės aktuose išvardytus dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teisių įgijimo pagrindą arba valdymo nuosavybės teise nacionalizavimo momentu faktą. Minėta, kad kai asmuo negali gauti tam tikrą juridinį faktą patvirtinančių dokumentų arba jie prarasti, jis gali kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti juridinį faktą. (...) Tai, kad tokiu atveju procesas vyksta ne administracine, o civilinio proceso nustatyta tvarka, lemia įrodinėjimo skirtumus. Spręsdamas dėl juridinio fakto nustatymo, teismas visų pirma vadovaujasi CPK nustatytomis normomis, tarp jų ir reglamentuojančiomis įrodinėjimo procesą (CPK 176 straipsnio 2 dalis). CPK 177 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Šie duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2–3 dalyse nurodytomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais ir ekspertų išvadomis; įrodinėjimo priemonėmis taip pat gali būti nuotraukos, vaizdo bei garso įrašai, padaryti nepažeidžiant įstatymų. Taigi CPK nustatytas įrodinėjimo priemonių sąrašas yra daug platesnis, nei nustatytas nagrinėjant prašymus atkurti nuosavybės teises administracine tvarka, ir bendroji taisyklė yra ta, kad asmuo turi teisę visomis šiomis priemonėmis įrodinėti valdymo nuosavybės teise nacionalizavimo momentu faktą.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog pareiškėjo motina S. Z. (b.l. 17) 1999-03-25 kreipėsi su prašymu dėl savininkui V. Č. (jos mirusio sutuoktinio S. Z. seneliui (b.l. 11, 13-15)) priklausiusios 1,98 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), gavimo neatlygintinai (b.l. 8). F. Z. dar 1991-11-28 buvo pateikęs prašymą Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnybai grąžinti motinos V. Z. žemę (1,5 ha), esančią (duomenys neskelbtini) V. Č. (V. Č. nuosavybės teisių į žemę įrodančių dokumentų byla)

Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės darbinės grupės ir rajono ekspertų komisija dokumentams, įrodantiems nuosavybės teisę, nagrinėti 1994-03-23 išnagrinėjusi dokumentus dėl savininkui V. Č. priklausančios žemės, Pasiūlyme-išvadoje pasiūlė atstatyti nuosavybės teisę į 1,989 ha bendro ploto, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) žemės sklypų savininkų 1936 metų dokumentais (b.l. 36). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Komisija dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių dokumentų 2012-07-27 posėdyje panaikino minėtą 1994-03-23 Pasiūlymą-išvadą, kadangi V. Č. mirė (duomenys neskelbtini)ir negalėjo būti iki 1940 m. nacionalizacijos 1,9804 ha žemės ploto savininku; taip pat nutarė, jog esamų dokumentų dėl buvusios savininkės V. Z. (Č.) turėtos 1,9804 ha ploto žemės, esančios (duomenys neskelbtini), nepakanka nuosavybės teisėms atkurti (b.l. 29-35). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius 2012-08-23 raštu pareiškėjui pasiūlė kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo (buvusios savininkės V. Z. nuosavybės teise valdytos žemės ploto nacionalizacijos metu) arba ieškoti papildomų dokumentų (b.l. 25-28).

Pareiškėjas teismui pateikė Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2012-07-26 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad Vilniaus apygardos teismo ipotekos skyriaus archyviniame fonde, (duomenys neskelbtini) po rėžių panaikinimo nekilnojamojo turto ipotekos knygoje (duomenys neskelbtini) žemės matavimo 1930 m. sąrašo, patvirtinto 1930-05-26 nuoraše įrašytas Č. V., sklype Nr. (duomenys neskelbtini) turėjęs 1,9804 ha žemės (b.l. 105-106). Suinteresuoto asmens NŽT atstovė teismo posėdyje neginčijo aplinkybės, jog iki savo mirties V. Č. nuosavybės teise valdė 1,9804 ha žemės. V. Č. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 9).

Palikimo atsiradimo momentu galiojusio Civilinių įstatymų sąvado X tomo 1127 straipsnyje buvo nustatyta, kad „artimiausia teisė paveldėti po tėvo ar motinos mirties priklauso jų teisėtiems vaikams vyriškos ir moteriškos lyties (...)“. Žmona gauna po vyro ¼ dalį jo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nuosavybe; jeigu nėra įpėdinių, tad žmona gauna po vyro kitas ¾ dalis iki gyvos galvos arba ligi ji ištekės (Sąvado 1148 straipsnis). Pagal šio įstatymo 1261 straipsnį - palikimo priėmimu laikoma, kada paveldėtojai nei atsišaukimo apie skolų nemokėjimą nepadarė, nei mirusiojo turto pajamų, nesutaupė, tik turėjo ir naudojo turtą savo asmens pelnui.

Rusų Senato sprendimuose pasisakyta, jog įpėdiniui iš įstatymo (1222 ir 1254 str.) palikimas priklauso vien dėl palikėjo mirties fakto ir be jokio atskiro teismo patvirtinimo (71/1150). Įstatymas leidžia įpėdiniams kreiptis į teismą, kad nustatytų jų teises tais atvejais, kai jie tai išranda reikalinga (80/101)“, „palikimas laikomas priimtas, kada įpėdinis: nors tiesiog ir nepareiškė savo valios, bet turėjo ir naudojo tą turtą savo asmens pelnui (69/1226, 88/71,93/88)“. Vyriausiojo tribunolo sprendime nurodyta, jog įstatymas nereikalauja įpėdinystės teisių patvirtinimo, tad įvykdymui savo paveldėjimo teisės pakanka faktinai valdyti pačiam, ar kam kitam pavedus valdyti (V.T.K.S. 1927.I.3 Nr. 217).

Bylos duomenimis V. Č. su sutuoktine T. Č. (iki santuokos M.) turėjo vieną dukrą – V. Č. (po santuokos Z.) (b.l. 11, 50). T. Č. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 49). Duomenų apie kitus V. Č. įpėdinius nėra.

Pareiškėjas pateikė duomenis iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo, jog ir po V. Č. mirties ((duomenys neskelbtini) metais, (duomenys neskelbtini) metais) 1,9804 ha sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), dokumentuose buvo registruotas (nurodytas) V. Č. vardu (b.l. 107-122). Lietuvos valstybinio archyvo 1993-04-17 pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini)nurodyta, jog žinių apie Z. V. N. valsčiuje (duomenys neskelbtini)turėtą žemę nepilnai išlikusiuose archyvo dokumentuose nerasta (b.l. 10).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje liudytoja M. R., gim. (duomenys neskelbtini) metais, nurodė, kad yra pareiškėjos kaimynė, ji pažinojo V. Z., ir žino, kad ji turėjo du hektarus žemės (duomenys neskelbtini). Ar ją gavo po tėvo, tiksliai nežino, žino, kad tai buvo jos žemė. Gyvena kaimynystėje, visi šneka, jog šitą žemę V. Č. gavo po tėvų. Nurodė, kad V. neturėjo nei brolių, nei seserų (b.l. 91). Liudytoja J. B., gim. (duomenys neskelbtini)metais, posėdyje nurodė, kad V. Z. pažinojo; gyvena netoliese, todėl žino, kad ji turėjo 2 ha žemės, kurią gavo iš tėvo. Šią aplinkybę jai sakęs tėvas. V. Z. vyras A. atėjo gyventi pas ją į namus (b.l. 91).

Pagrįsdamas aplinkybes, jog ir po nacionalizacijos pareiškėjo močiutė V. Č. gyveno po tėvo mirties paveldėtame name bei naudojosi ta pačia žeme, pareiškėjas taipogi pateikė Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini)apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto dokumentų fonde, (duomenys neskelbtini) 1946-1951 m. ūkinėse knygose esančio A. Z. ūkio žinių lapų kopijas (b.l. 98-104), iš kurių matyti, kad A. Z. nurodytas šeimos galva, ir jis turėjo iš viso 21,46 ha (iš jų – 2 ha sodybinės žemės) žemės; vėliau – 9,40 ha (0,80 ha – sodybinės) žemės. Taigi, V. Č. ir po santuokos sudarymo gyveno tame pačiame (duomenys neskelbtini), ir bylos duomenimis, jos šeima po nacionalizacijos naudojosi žeme.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, rašytinius įrodymus, pareiškėjo, jo atstovės paaiškinimus, liudytojų M. R. bei J. B. parodymus, patvirtinančius pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad V. Č. apie 2 ha žemės turėjo po savo tėvo, darytina išvada, jog byloje surinktų įrodymų visumos pakanka konstatuoti faktą, kad V. Z. (iki santuokos Č.) iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 1,9804 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį paveldėjo po savo tėvo V. Č. mirties.

Dėl termino nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti atnaujinimo.

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad praleidus šiame įstatyme nustatytą terminą (iki 2003 m. gruodžio 31 d.) pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Kaip minėta, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Komisija dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių dokumentų 2012-07-27 posėdyje panaikino 1994-03-23 Pasiūlymą-išvadą, kuria buvo pasiūlyta atstatyti nuosavybės teisę į 1,98 ha ploto žemę, ir tik 2012-08-23 raštu Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto nustatymo pasiūlė pareiškėjui kreiptis į teismą arba ieškoti papildomų dokumentų. Pažymėtina, jog 2012-07-27 Komisijos protokole nurodyta, kad prie atkūrimo bylos nėra pridėti V. Z. gimimo ir mirties faktą įrodantys bei kiti giminystės su savininku patvirtinantys įrodymai.

Pareiškėjas į teismą kreipėsi 2012-11-07, t.y. vos daugiau nei po dviejų mėnesių. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teismas mano, jog įstatymo nustatytas terminas yra praleistas dėl objektyvių priežasčių, ir pripažįsta, kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatyto termino pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus praleidimo aplinkybės yra svarbios. Išdėstytų aplinkybių pagrindu bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, terminas pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus atnaujintinas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo V. Z. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, tenkintinas (CPK 444 str. 2 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 176, 183, 186, 259, 263-270 ir 444 str. teismas

nusprendė:

Pareiškimą tenkinti.

Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad iki nacionalizacijos V. Z. (iki santuokos Č.) nuosavybės teisėmis valdė 1,9804 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal dabartinį teritorinį suskirstymą.

Atnaujinti V. Z. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimo įstatymo 10 str. 4 d. numatytą terminą pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos nuosavybės teises bei giminystės ryšį su buvusia savininke V. Z. patvirtinančius dokumentus.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas M. R. Žukas