Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2017-07-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-6-1008/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-07-03
Bylos Nr.
1-6-1008/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Maneikienė
Kaltinamasis
Ž. N., A. V.
Nukentėjusysis
R. K.
Advokatai
Mindaugas Normantas, Rimvydas Butis
AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 3 d.Naujoji Akmenė
Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja D. M.,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ilonai Digrylienei,

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Žilvinui Generauskui, kaltinamojo Ž. N. gynėjui advokatui Mindaugui Normantui, kaltinamojo A. V. gynėjui advokatui Rimvydui Bučiui, nukentėjusiajam R. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Ž. N., (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 7 klasių išsilavinimo, vedęs, dirbantis užsienyje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 5 kartus, paskutinį kartą 2013 m. gegužės 13 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį 10 mėnesių laisvės atėmimo, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.),

A. V., gimęs 1988 m. vasario 24 d. Naujojoje Akmenėje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis užsienyje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 8 kartus, paskutinį kartą 2015 m. birželio 23 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams 3 mėnesiams paskiriant įpareigojimus, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. N. ir A. V. veikdami kartu 2013 m. rugsėjo 14 d. apie 11 val. 30 min. viešoje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini), tyčia ne mažiau dviejų kartų medine lazda sudavė smūgius ant žemės gulinčiam R. K. į įvairias kūno vietas ir padarė jam dešinio alkūnkaulio lūžimą, muštines abiejų blauzdų žaizdas, nugaros sumušimą, kas nukentėjusiam R. K. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą ir tokiais savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį.

Kaltinamasis Ž. N., apklaustas teisiamajame posėdyje apie jam pareikštą kaltinimą ir žinomas bylos aplinkybes, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog nukentėjusįjį R. K. (duomenys neskelbtini) sumušė nuo netoliese esančiame konteineryje buvusio fotelio ar sofos nulaužtais mediniais porankiais. Kiek smūgių sudavė nukentėjusiajam tiksliai nepamena, tačiau galėjo suduoti 2-4 smūgius. Nukentėjusiojo atsiprašė ir su juo susitaikė, labai gailisi dėl tokio savo praeities poelgio.

Kaltinamasis A. V., apklaustas teisiamajame posėdyje apie jam pareikštą kaltinimą ir žinomas bylos aplinkybes, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog nukentėjusįjį R. K. sumušė nuo konteineryje esančio fotelio nuplėšę medines lazdas. Smūgius sudavė nukentėjusiajam R. K. gulint ant žemės. Nukentėjęs priešinosi, ir tai darydamas peiliui ar kažkokiu kitu aštriu daiktu, jį sužeidė. Gailisi dėl tokio savo poelgio, nukentėjusiojo atsiprašė, su juo susitaikė, prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu (BPK 273 straipsniai). Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Kaltinamųjų. Ž. N. ir A. V. kaltė padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) numatytus nusikaltimus, be jų pačių visiško prisipažinimo, yra visiškai įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais ir išvardintais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai):

nukentėjusiojo R. K. ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjai duotais parodymais, jog 2013 m. rugsėjo 14 d. telefonu bendraujant su Ž. N., šis pasiūlė susitikti išsiaiškinti „akis į akį“, kaip „vyras su vyru“. Ryte apie 10 val. laukė Ž. N. (duomenys neskelbtini). Atvažiavo automobilis „Peugeot 605“, iš kurio iššoko Ž. N. ir A. V. su beisbolo lazdomis. Tai pamatęs pradėjo bėgti, tačiau Ž. N. su A. V. jį pasivijo ir pradėjo mušti, o jis gindamasis įdūrė A. V. į koją. Jam buvo suduota apie 20-30 smūgių per galvą ir kojas. Smūgiai buvo suduoti jam gulint ant žemės. Ž. N. jį mušė per galvą, o kai ranka užsidengė galvą, kliuvo ir per rankas. A. V. mušė per kojas, kad negalėtų atsikelti. Vienu momentu, kai gulėjo ant žemės ir buvo mušamas, ant žemės ranka užčiuopė kažkokį metalinį daiktą panašų į pjūklą, ir gindamasis kaire ranka juo įdūrė A. V.. Tuomet išgirdo, kaip pradėjo šaukti kažkokios moterys ir Ž. N. su A. V. nustojo jį mušti (1 t., b. l. 28–30);

2013 m. spalio 2 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Mažeikių poskyrio specialisto išvada Nr. G 164/13(13), liudijančia, kad R. K. nustatyta: dešinio alkūnkaulio lūžimas, muštinės abiejų blauzdų žaizdos, nugaros sumušimas; sužalojimai padaryti kontaktų su kietu buku daiktu metu, galimai beisbolo lazda; sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje ir med. dokumentuose nurodytu laiku; abiejų blauzdų žaizdos sukėlė sveikatos sutrikdymą daugiau negu 10 dienų; sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą; alkūnkaulio lūžimas sukėlė sveikatos sutrikdymą daugiau negu 10 dienų; sužalojimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą; sužalojimai padaryti ne mažiau 3 trauminiais poveikiais (1 t., b. l. 35);

liudytojos J. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2013 m. rugsėjo 14 d. apie 12 val. būdama savo namuose (duomenys neskelbtini), lauke išgirdo triukšmą ir, pasižiūrėjusi pro langą, pamatė, kaip per kiemą bėga vyriškis vardu R., kaip vėliau paaiškėjo R. K., kurį vijosi du vyriškiai su beisbolo lazdomis rankose. Vienas vyriškis buvo stambesnis, apsirengęs mėlynos spalvos džemperiu, jį žinojo kaip neseniai grįžusi iš įkalinimo įstaigos, kaip vėliau paaiškėjo Ž. N.. Kitas vyriškis buvo smulkesnio kūno sudėjimo, vilkėjo pilku džemperiu, kaip vėliau paaiškėjo A. V.. Ant žolyno (duomenys neskelbtini) vyriškiai R. K. pasivijo ir gulintį ant žemės pradėjo mušti beisbolo lazdomis. Tai pamačiusi atidarė savo namų langą ir pradėjo šaukti, kad vyriškiai liautųsi mušti R. K.. Tuomet A. V. nustojo mušti R. K., o Ž. N. toliau medine beisbolo lazda mušė ant žemės gulintį R. K. (1 t., b. 1. 45–46);

liudytojo D. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2013 m. rugsėjo 14 d. ryte, tikslaus laiko nepamena, jam telefonu paskambino Ž. N. ir paprašė pavežti iki (duomenys neskelbtini). Sutikęs tai padaryti, savo automobiliu „Peugeot 605“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ž. N. nuvežė prie (duomenys neskelbtini) ir išvažiavo. Praėjus maždaug valandai ar dviem, jam vėl paskambino Ž. N. ir paprašė į ligoninę nuvežti A. V., kuriam muštynių metu buvo sužalota koja (1 t., b. 1. 47–48).

Motyvuojamoji dalis

BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad Ž. N. ir A. V. būdami viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), tyčia ne mažiau dviejų kartų medine lazda sudavė smūgius ant žemės gulinčiam R. K. į įvairias kūno vietas ir padarė jam dešinio alkūnkaulio lūžimą, muštines abiejų blauzdų žaizdas, nugaros sumušimą, kas nukentėjusiam R. K. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą ir tokiais savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl Ž. N. ir A. V. kaltės padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) numatytas veikas, todėl jie baustini už šį nusikaltimą.

Dėl bausmės Ž. N.

Kaltinamojo Ž. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi, taip pat tai, kad savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus BK 41 straipsnio dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Skirdamas Ž. N. bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir stadiją (nesunkūs baigti nusikaltimai), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamojo asmenybę – teistas 5 kartus (2 t., b. l. 10-18, 21-29, 30-31, 35-37, 40-43), bausmes atlikęs, praeityje baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinius teisės pažeidimus (2 t., b. l. 5-9), 2008 m. liepos 25 d. lankėsi VšĮ Akmenės rajono psichikos sveikatos centras, dgn. Emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas; adaptacijos sutrikimas (2 t., b. l. 46), po nusikalstamos veikos padarymo administracine tvarka nebaustas, duomenų apie tai, kad Ž. N. atžvilgiu būtų pradėta ikiteisminių tyrimų nėra, be to, Ž. N. yra sukūręs šeimą, pastaruosius metus gyvena ir dirba užsienyje, vienas išlaiko šeimą, kurioje auga du mažamečiai vaikai, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, žalą teritorinei ligonių kasai atlygino, su nukentėjusiuoju susitaikė, todėl įvertinus teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kaltinamojo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas – gailisi padaręs nusikalstamą veiką, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu paskiriant kaltinamajam švelnesnę bausmę nei BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta švelniausia bausmė, ir BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – baudą, jos dydį nustatant artimą BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte (straipsnio redakcija galiojusi nuo 2011 m. balandžio 28 d. iki 2016 m. balandžio 1 d.) numatytam bausmės dydžio vidurkiui (BK 41, 47, 54, 62 straipsniai).

Atsižvelgiant į tai, kad Ž. N. padarytos nusikalstamos veikos padarytos idealiąja sutaptimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę.

Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Ž. N. į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. birželio 11 d. iki 2017 m. birželio 12 d., vieną sulaikymo parą keičiant 2 MGL baudos (3 t., 88-89, 93 b. l.) (BPK 66 straipsnis).

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus Ž. N. 2017 m. birželio 13 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje, panaikintina.

Dėl bausmės A. V.

Kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, taip pat tai, kad savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

BK 38 straipsnio 1 dalies dispozicija numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo atsakomybės, jeigu yra nustatomos 1 – 4 punktuose numatytos sąlygos. Teismo apsisprendimą taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis gali lemti nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, kaltininko asmenybės ir kitų aplinkybių įvertinimas. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikymo pagrindu gali būti taikomas esant baudžiamajame įstatyme nurodytų imperatyvių pagrindų visumai: asmuo padarė atitinkamos kategorijos nusikalstamą veiką (veikas); savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė ją pašalinti arba atlyginti; susitaikė su nukentėjusiuoju (fiziniu asmeniu) arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; yra kaltininkui palankių bylos aplinkybių (paprastai apibūdinančių jo asmenybę ir padarytą veiką), leidžiančių manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Priimdamas sprendimą nutraukti baudžiamąją bylą ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas turi konstatuoti žalos atlyginimo (susitarimo atlyginti žalą) bei susitaikymo faktus, taip pat argumentuoti išvadą, kodėl yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Būtinoji sąlyga – pagrindas manyti, kad asmuo nebedarys naujų nusikalstamų veikų, gali būti nustatoma atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, liudijančias, kad nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltininko elgesio pasekmė.

Atsižvelgtina į tai, kad nagrinėjamu atveju nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė kaltinamojo elgesio pasekmė – A. V. iki nusikalstamos veikos padarymo teistas 7 kartus, po nusikalstamos veikos padarymo – 1 kartą, todėl nesant aplinkybių, kurios leistų teismui pagrįstai manyti, kad A. V. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, jo atžvilgiu BK 38 straipsnio nuostatos netaikytinos.

Skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus BK 41 straipsnio dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Skirdamas A. V. bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir stadiją (nesunkūs baigti nusikaltimai), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamojo asmenybę – teistas 8 kartus (1 t., 69-76, 80-82, 85-86, 87-91, 92-9394-96, 97-103, 104-127, 128-132 b. l., 3 t., 117-118 ), paskirtas bausmes atlikęs, pastaruosius metus gyvena ir dirba užsienyje, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (3 t., 97-98 b. l.), prisideda prie mažametės dukters išlaikymo, žalą teritorinei ligonių kasai atlygino, su nukentėjusiuoju susitaikė, todėl įvertinus teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kaltinamojo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas – gailisi padaręs nusikalstamą veiką, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu paskiriant kaltinamajam švelnesnę bausmę nei BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta švelniausia bausmė, ir BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – baudą, jos dydį nustatant artimą BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte (straipsnio redakcija galiojusi nuo 2011 m. balandžio 28 d. iki 2016 m. balandžio 1 d.) numatytam bausmės dydžio vidurkiui (BK 41, 47, 54, 62 straipsniai).

Atsižvelgiant į tai, kad A. V. padarytos nusikalstamos veikos padarytos idealiąja sutaptimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę.

Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Nuosprendžiui įsiteisėjus A. V. 2013 m. spalio 29 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 273, 297–305, 307, 428, 432 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ž. N. pripažinti kaltu:

pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti 45 MGL (1 694,70 Eur – vieno tūkstančio šešių šimtų devyniasdešimt keturių eurų 70 ct) dydžio baudą;

pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2007 m. liepos 21 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) ir paskirti 30 MGL (1 129,80 Eur – vieno tūkstančio šimto dvidešimt devynių 80 ct) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti galutinę bausmę – 45 MGL (1 694,70 Eur – vieno tūkstančio šešių šimtų devyniasdešimt keturių eurų 70 ct) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – 30 MGL (1 129,80 Eur – vieno tūkstančio šimto dvidešimt devynių eurų 80 ct) dydžio baudą, įpareigojant ją sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. birželio 11 d. iki 2017 m. birželio 12 d. ir laikyti, kad Ž. N. sumokėjo 2 MGL (75,32 Eur septyniasdešimt penkis eurus 32 ct) paskirtos baudos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus Ž. N. 2017 m. birželio 13 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje, panaikinti.

A. V. pripažinti kaltu:

pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti 45 MGL (1 694,70 Eur – vieno tūkstančio šešių šimtų devyniasdešimt keturių eurų 70 ct) dydžio baudą;

pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2007 m. liepos 21 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) ir paskirti 30 MGL (1 129,80 Eur – vieno tūkstančio šimto dvidešimt devynių eurų 80 ct) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti galutinę bausmę – 45 MGL (1 694,70 Eur – vieno tūkstančio šešių šimtų devyniasdešimt keturių eurų 70 ct) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – 30 MGL (1 129,80 Eur – vieno tūkstančio šimto dvidešimt devynių 80 ct) dydžio baudą, įpareigojant ją sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus 2013 m. spalio 29 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Daiva Maneikienė