Kauno apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. D., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, pensininkas, gyvenamąją vietą deklaravęs ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. D. nuo tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2024 m. birželio 18 d. savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo laikė didelį kiekį šaudmenų – 981 vnt. pramoninės gamybos 5,6 mm (.22) kalibro žiedinio įskėlimo ilgųjų (.22 LR) šovinių, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra A ir B kategorijų ginklams skirti šaudmenys, skirti šaudyti iš daugelio modelių 5,6 mm (.22) kalibro šaunamųjų ginklų, kol 2024 m. birželio 18 d., apie 06.14 val. kratos metu šiuos šaudmenis rado ir paėmė pareigūnai.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, ir nustačius, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės abejonių nekelia, prokurorui ir kaltinamajam sutikus, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Teismų praktikoje išaiškinta, kad neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nenešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje savo pasirinktoje vietoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-677/2015). Kaltinamasis V. D. paaiškino teismui, kad neturi ir neturėjo leidimo įsigyti, laikyti, nešioti šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, kas reiškia, kad 981 vnt. šovinių savo namuose kaltinamasis laikė neteisėtai – neturėdamas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme apibrėžto leidimo. Šiame įstatyme nurodoma, kad Leidimas laikyti ginklus – tai dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad fizinis ar juridinis asmuo turi teisę laikyti jame nurodytus ginklus (2002-01-15 įstatymo Nr. IX-705 redakcija galiojusi nuo 2013-12-30 iki 2024-07-01).

V. D. kaltinamas ne tik tuo, kad savo gyvenamojoje vietoje neturėdamas leidimo laikė 981 vnt. šaudmenų, bet kaltinamas ir juos įgijęs. Kaltinamajame akte šaudmenų įgijimas nėra detalizuotas, nenurodyta, kada, iš kur ir kokiomis aplinkybėmis jis įgijo 981 vnt. šaudmenų. Pažymėtina, kad šaudmenų įgijimas yra alternatyvi BK 253 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatyta veika. Įgijimas suvokiamas kaip veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna šaudmenis. Tuo tarpu BK 253 straipsnio 2 dalyje nurodytos veikos turi savarankišką baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikšmę ir todėl kiekviena iš jų turi savarankišką procesinį įrodinėjimą ir negali būti preziumuojamos („išvedamos“) iš kitų BK 253 straipsnio 2 dalyje nurodytų ir įrodytų vėlesnių veikų – jei asmuo be leidimo laikė šaudmenis, vadinasi, jis juos be leidimo įgijo. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis V. D. paaiškino teismui, kad kratos metu jo namuose rastus šovinius jis rado buvusioje savo darbovietėje ,, (duomenys neskelbtini)“ maždaug 2007 metais ir parsinešė į namus. Pažymėtina, kad šios kaltinamojo nurodytos aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tiriamos ir nustatinėjamos, duomenų, kurie pagrįstų tokius kaltinamojo paaiškinimus, byloje nėra, todėl liko neįrodyta kada, kur ir kokiais veiksmais V. D. įgijo 981 vnt. šaudmenų. Jų įgijimas kaltinime siejamas tik su laikymo faktu. Teismo vertinimu, šioje byloje neabejotinai nustatytas tik šaudmenų laikymo faktas, todėl alternatyvi veiką kvalifikuojanti aplinkybė – įgijimas – iš kaltinimo šalinama.

BK 253 straipsnyje numatytas neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis medžiagomis pasireiškia keliais arba vienu iš nurodytų alternatyvių veiksmų: neteisėtu šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimu, įgijimu, laikymu, nešiojimu, gabenimu ar realizavimu neturint reikiamo leidimo. Šiuo atveju kaltinamasis V. D. realizavo vieną iš alternatyvių veiksmų – neturėdamas leidimo savo namuose (duomenys neskelbtini), koridoriuje esančioje spintoje laikė 981 vnt. šaudmenų – 5,6 mm kalibro žiedinio įskėlimo ilgųjų šovinių. V. D. suprato, jog šovinius savo namuose laiko neturėdamas tam leidimo ir norėjo taip veikti, tai yra, nusikaltimą jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į neteisėtai laikomų šaudmenų kiekį (981 vnt. tinkamų šaudyti), kuris laikomas dideliu kiekiu, V. D. veiksmai kvalifikuojami kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 253 straipsnio 2 dalį.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo V. D. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę V. D. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną sunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikaltimas baigtas, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Vertinant V. D. asmenybę, pažymėtina, kad jis teisiamas pirmą kartą (ankstesnis teistumas išnykęs), administracinėn atsakomybėn patrauktas nebuvo. Kaltinamasis yra vedęs, sulaukęs pensinio amžiaus, nedirba, išlaikytinių neturi, priklausomybės ligų centre ar psichikos ligų registre neužregistruotas.

BK 253 straipsnio 2 dalyje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki nuo ketverių iki aštuonerių metų. BK 54 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės skyrimas prieštarautų teisingumo principui, teismas gali skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatytą bausmę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką, jog BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas galimas tik tada, kai konkrečiu atveju nustatyta nusikaltimo padarymo aplinkybių visuma kartu su kaltinamojo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių visuma vertintina, kaip mažesnio pavojingumo, negu tipinis (rūšinis) tokio nusikaltimo pavojingumas (kasacinės nutartys 2K-179-693-2019, 2K-312-222-2019, 2K-316-788-2019 ir kt.).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad V. D. neturėdamas leidimo savo namuose laikė didelį kiekį (981 vnt.) tinkamų šaudyti 5,6 mm kalibro žiedinio įskėlimo ilgųjų šovinių. Kaltinamasis savo kaltę pripažino jau ikiteisminio tyrimo metu, kaltės neneigė ir apklausiamas teisme, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų. Pažymėtina, kad V. D., kuris jau yra sulaukęs pensinio amžiaus, teisiamas pirmą kartą (ankstesnis teistumas už eismo įvykį yra išnykęs), jis nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Svarbu ir tai, kad tyrimo metu nebuvo gauta jokių duomenų apie tai, kad kaltinamasis turėjo ketinimų neteisėtai laikomus šaudmenis panaudoti nusikalstamoje veikoje ar kitaip juos realizuoti. Galima daryti išvadą, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika šiuo atveju buvo atsitiktinio pobūdžio, o ne jau susiformavusio nusikalstamo kaltinamojo elgesio pasekmė, kad kaltinamasis nėra tiek pavojingas, kad galima būtų daryti išvadą, jog bausmės tikslai už jo padarytą sunkų nusikaltimą bus pasiekti tik paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Teismo vertinimu, paskyrus V. D. BK 253 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos bausmę – laisvės atėmimą, tokia bausmė aiškiai prieštarautų teisingumo ir protingumo principams bei bausmės paskirčiai. Nagrinėjamu atveju BK 62 straipsnyje numatytų sąlygų visumos, kas leistų skirti švelnesnę nei sankcijoje numatytą bausmę, nenustatyta. Šiuo metu galiojanti BK 75 straipsnio (Bausmės vykdymo atidėjimas) redakcija leidžia atidėti tik dalį laisvės atėmimo bausmės asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus, tačiau teismo vertinimu, net ir dalies laisvės atėmimo bausmės atlikimas pažeistų teisingumo principą.

Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes, V. D. skirtina švelnesnė bausmės rūšis, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką – bauda. Nustatant bausmės dydį, atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi, taip pat atsižvelgiama į jo gaunamos pensijos dydį (nepilnai 600 eurų), į tai, kad gyvena dviese su žmona, kuri taip pat yra pensinio amžiaus. Esant nustatytoms aplinkybėms, V. D. skirtina minimalaus dydžio bauda, kokia gali būti paskirta už sunkaus nusikaltimo padarymą – 7 500 Eur (BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktas). Teismo vertinimu tokia bausmė neprieštarauja teisingumo principui ir užtikrins BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą.

Baudžiamąją bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka (atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą) ir kaltinamajam pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Įvertinus paskirtos bausmės (baudos) dydį ir kaltinamojo V. D. gaunamos pensijos dydį (nepilnai 600 eurų), taip pat atsižvelgus į tai, kad kaltinamojo sutuoktinė taip pat yra pensinio amžiaus ir jų šeimos pajamos yra valstybės mokama pensija, nustatomas ilgesnis negu Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje numatytas dviejų mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminas – 18 (aštuoniolikai) mėnesių.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam V. D. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą, ši kardomoji priemonė paliekama nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomoji priemonė naikintina.

Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – 1 tūtelė ir 1 kulka, saugomos Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriuje adresu (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinos ir sunaikintinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti jam bausmę – 150 MGL (7 500 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmę sumažinus vienu trečdaliu skirti galutinę bausmę – 100 MGL (5 000 eurų) dydžio baudą.

Nustatyti 18 (aštuoniolikos) mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminą ir išaiškinti V. D., kad baudą (5 000 eurų) privaloma sumokėti per 18 (aštuoniolika) mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Sumokėjus baudą, privaloma Kauno apygardos teismo raštinės tarnautojui (Kaunas, A. Mickevičiaus g. 18, arba elektroniniu paštu kauno.apygardos@teismas.lt) pateikti tai patvirtinantį banko kvitą. Nesumokėjus per nustatytą terminą, baudos išieškojimas perduodamas antstoliui.

V. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, šią kardomąją priemonę panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, 1 tūtelę ir 1 kulką, saugomas Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriuje adresu (duomenys neskelbtini), konfiskuoti ir sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.