Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-06-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-211/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-25
Bylos Nr.
1S-211/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Garnelienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-211/2012Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2.
(S) (S)(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 25 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laima Garnelienė,sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorei Ligitai Valentukevičienei,

teismo posėdyje išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 13 d. nutarties, kuria buvo nutarta nepratęsti kardomosios priemonės – suėmimo termino įtariamajam I. L. (I. L.), gimusiam 1981 m. rugsėjo 20 d., įtrauktam į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, nedirbančiam, įtariamam padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau Lietuvos Respublikos BK) 129 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. L. yra įtariamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 28 d., 22.00 val. iki 2011 m. lapkričio 29 d., 04.00 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini) laiptinės (kur prasideda butai Nr. 130), rūsyje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sudavė M. A. rankomis ir kojomis ne mažiau kaip 4 smūgius į galvą ir kitas kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajam muštinę žaizdą su aplinkine kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje kairėje pusėje, poodines kraujosruvas su aplinkinėmis kraujosruvomis minkštuose audiniuose kaktos kairėje pusėje, kairiame skruoste, nosies šoniniame paviršiuje, kairėje pusėje su nosies kaulų lūžiu, kas komplikavosi kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu dešinėje kaktinėje-momeninėje-smilkininėje skiltyje (175 g.), kraujo išsiliejimu po galvos smegenų minkštaisiais dangalais abiejose kaktinėse skiltyse, dešinėje pakaušinėje skiltyje ir smegenėlėse, ko pasėkoje dėl galvos smegenų suspaudimo išsiliejusiu krauju po kietuoju smegenų dangalu nukentėjusysis mirė, tokiu būdu nužudė M. A..

Vadovaujantis LR BPK 140 str., I. L. sulaikytas 2011 m. gruodžio 12 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 14 d nutartimi I. L. buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas trims mėnesiams, o to paties teismo 2012 m. kovo 7 d. nutartimi I. L. suėmimo terminas vėl pratęstas trims mėnesiams.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 13 d. nutartimi prokurorės prašymą dar kartą pratęsti įtariamojo I. L. suėmimo terminą trims mėnesiams atmetė. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad suėmimo skyrimo įtariamajam pagrindai ir sąlygos yra išnykę. Nėra pagrindo manyti, kad I. L. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, trukdys procesui ar darys naujus nusikaltimus. Įtariamajam I. L. suėmimas taikomas daugiau negu 6 mėnesiai, o prokurorės pareiškime nėra motyvuojama, kodėl byla yra ypač sudėtinga ar didelės apimties. Byloje suimtajam pareikštas įtarimas tik dėl vienos nusikalstamos veikos, bylos medžiaga akivaizdžiai nėra didelės apimties.

Šalies argumentai

Skundu Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartį panaikinti ir paskirti įtariamajam I. L. kardomąją priemonę – suėmimą trims mėnesiams.

Skunde nurodoma, kad Vilniaus apygardos teismui pateiktame pareiškime dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo iš tikrųjų nebuvo nurodyta, kodėl byla yra laikytina didelės apimties ar ypač sudėtinga, bei nebuvo išvardinti pagrindiniai veiksmai, atlikti po suėmimo termino pratęsimo, tačiau toks pareiškimo trūkumas negalėjo būti laikomas pakankamu pagrindu atsisakyti pratęsti suėmimo terminą I. L.. Teismui buvo pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, iš kurios yra akivaizdžiai matyti, kad suėmimo termino pratęsimas įtariamajam neprieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 127 straipsnio nuostatoms. Per paskutinius du suėmimo taikymo mėnesius byloje buvo apklausti liudytojai, įtariamasis, atlikti parodymų patikrinimai vietoje, rinkta įtariamąjį charakterizuojanti medžiaga, paskirti papildomi objektų tyrimai, šiuo metu nėra gauti papildomi lavono tyrimai, be kurių nėra galimybės užbaigti ikiteisminį tyrimą.

Prokurorės įsitikinimu, taikyti I. L. suėmimą yra pagrindas, numatytas Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kadangi jis įtariamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, jam gresia griežta laisvės atėmimo bausmė, I. L. nevedęs ir Lietuvoje nėra susaistytas tvirtais socialiniais ryšiais, taip pat neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, niekur nedirba ir turi ryšių užsienyje. Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Teismui buvo pateikta ir pakankamai duomenų, kurie leidžia pagrįstai manyti, jog būdamas laisvėje I. L. gali trukdyti procesui. Byloje apklausti liudytojai yra davę parodymus apie tai, kad įtariamasis siekė, jog jie nurodytų kitokias aplinkybes, t. y., jog jis M. A. nemušė, nieko jam nedarė. Iš liudytojų parodymų taip pat matyti, jog jie bijo įtariamojo. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad I. L., būdamas laisvėje, gali bandyti paveikti liudytojus.

Byloje taip pat yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, jog būdamas laisvėje I. L. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Nors įtariamojo teistumai yra išnykę, tačiau anksčiau jis yra ne kartą nusikaltęs, baustas administracine tvarka. Be to, I. L. yra įtariamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, bandė paslėpti nusikaltimo padarymo pėdsakus, šios aplinkybės rodo jo didesnį pavojingumą, polinkį nusikalsti.

Teismo posėdyje prokurorė prašo skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės skundas tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos BPK 127 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad dėl ypatingo bylos sudėtingumo ar didelės apimties suėmimo terminą, kurio bendra trukmė viršija (ar gali viršyti) šešis mėnesius, apygardos teismo teisėjas gali pratęsti, bet ne ilgiau kaip iki trijų mėnesių. Taigi minėta Lietuvos Respublikos BPK norma imperatyviai nustato, kad tais atvejais, kai sprendžiamas suėmimo, kurio taikymas trunka (ar gali trukti) ilgiau nei šešis mėnesius, termino pratęsimo klausimas, būtina nustatyti, jog konkreti byla yra ypatingai sudėtinga arba didelės apimties. Ši aplinkybė yra būtina suėmimo termino pratęsimo virš šešių mėnesių sąlyga.

Lietuvos Respublikos BPK 127 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad jei pratęsus suėmimo terminą bendra suėmimo trukmė viršytų šešis mėnesius arba jei suėmimas trunka ilgiau kaip šešis mėnesius, prokuroro pareiškime turi būti pateikti motyvai, kodėl byla laikytina ypač sudėtinga ar didelės apimties, ir išvardyti pagrindiniai ikiteisminio tyrimo veiksmai, atlikti po suėmimo paskyrimo ar suėmimo termino paskutinio pratęsimo. Iš teismo turimos medžiagos matyti, jog prokurorė, pateikdama Vilniaus apygardos teismui pareiškimą dėl suėmimo termino I. L. pratęsimo, nesilaikė Lietuvos Respublikos BPK 127 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Visgi sutiktina su skundo argumentu, kad toks prokurorės pareiškimo trūkumas negali būti pakankamu pagrindu atsisakyti pratęsti suėmimo terminą. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas suėmimo paskyrimo ar jo termino pratęsimo klausimą, privalo įvertinti, ar konkrečiu atveju egzistuoja suėmimo taikymo sąlygos ir pagrindai. Be jokios abejonės, toks vertinimas negali būti patremtas vien tik formaliu prokuroro pareiškimo turinio įvertinimu. Siekiant priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą teismas privalo įvertinti pareiškime nurodomos informacijos teisingumą bei pagrįstumą remdamasis ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teismui pateiktais duomenimis. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, prokurorės pareiškime nebuvo nurodyti visi Lietuvos Respublikos BPK numatyti būtini duomenys, todėl siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos BPK 3 ir 119 straipsniuose numatytų tikslų realų įgyvendinimą, pareiškimą nagrinėjęs teismas privalėjo savo iniciatyva įvertinti, ar pareiškimas, kuriuo buvo prašoma pratęsti įtariamajam suėmimo terminą, galėjo būti tenkinamas neatsižvelgiant į jo turinio trūkumus. Akivaizdu, kad tokių veiksmų Vilniaus apygardos teismas nesiėmė, todėl jo išvados, susijusios su bylos sudėtingumu, negali būti laikomos pagrįstomis.

Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog ikiteisminis tyrimas yra atliekamas dėl labai sunkaus nusikaltimo, byloje yra duomenų, jog buvo bandoma slėpti nusikaltimo padarymo pėdsakus, taip apsunkinant tikrųjų aplinkybių nustatymą, siekiant išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta nemažai liudytojų, taip pat ir nepilnamečių, kurie buvo apklausiami pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Be to, pakankamai intensyviai buvo atliekami ir kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai (pvz., parodymų patikrinimas vietoje, įvykio vietos apžiūra ir t. t.), šiuo metu yra paskirta užduotis atlikti papildomus objektų tyrimus, tačiau dar negauti tų tyrimų rezultatai. Taigi įvertinus šias aplinkybes konstatuotina, jog byla, kurioje I. L. yra įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, laikytina ypač sudėtinga. Po paskutinio suėmimo termino pratęsimo buvo apklausti liudytojai, atlikti jų parodymų patikrinimai vietoje, renkama įtariamąjį charakterizuojanti medžiaga, paskirtos atlikti užduotys reikalaujančios specialių žinių. Taigi aukštesnysis teismas konstatuoja, jog byla atitinka Lietuvos Respublikos BPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytas sąlygas, kurioms egzistuojant gali būti sprendžiamas suėmimo termino pratęsimo virš šešių mėnesių klausimas.

Baudžiamojo proceso įstatymas nustato tam tikras kardomųjų priemonių, tarp jų ir griežčiausios – suėmimo, skyrimo pagrindus ir sąlygas. Lietuvos Respublikos BPK 121 straipsnio 2 dalis nustato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką.

Tarnybiniuose pranešimuose, liudytojų, įtariamojo apklausų, įvykio vietos apžiūros protokoluose, specialistų išvadose bei kitoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje užfiksuoti duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog I. L. gali būti padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje.

Skiriant suėmimą ar pratęsiant šios kardomosios priemonės taikymo terminą turi būti nustatytas bent vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų šios kardomosios priemonės skyrimo pagrindų. Žemesnysis teismas konstatavo, kad jų nagrinėjamu atveju nėra. Aukštesnysis teismas nesutinka su šia apygardos teismo išvada.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog I. L. yra įtariamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, kurio sankcijoje numatyta tik labai griežta laisvės atėmimo bausmė nuo septynerių iki penkiolikos metų. Taigi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo atveju, įtariamajam gresia griežta laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos Respublikos teismų praktikoje yra pripažįstama, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Taigi, vien ši aplinkybė yra pakankamas pagrindas manyti, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo, prokuroro ar teismo. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog įtariamasis yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, niekur nedirba, nėra susaistytas tvirtais socialiniais ryšiais, turi ryšių užsienyje (užsienyje gyvena įtariamojo sesuo bei draugai). Šios aplinkybės sustiprina tikimybę, jog būdamas laisvėje I. L. gali bėgti (slėptis) nuo teisėsaugos institucijų. Taigi taikyti suėmimą I. L. yra pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Iš byloje esančių liudytojų apklausų protokolų matosi, kad įtariamasis bandė įtikinti juos nurodyti jam palankias įvykio aplinkybes. Nepilnamečiai liudytojai R. G. bei A. K. parodė, kad I. L. jiems liepė nesakyti, kad jis (I. L.) mušė nukentėjusįjį, neleido jiems išeiti iš rūsio, kuriame buvo sumuštas nukentėjusysis. Jie I. L. bijojo. Liudytojas A. K. parodė, kad po įvykio I. L. kelis kartus skambino ir jo seseriai, kvietė susitikti, bet jie nėjo, nes bijojo. Tuomet dar kartą paskambinęs jo seseriai I. L. pasakė, kad visą kaltę vers ant jo (A. K.). Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje įtariamasis gali bandyti paveikti liudytojus ir tokiu būdu trukdyti procesui. Taigi taikyti suėmimą I. L. yra ir pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Pastebėtina, jog byloje yra duomenų, kad po nusikaltimo padarymo buvo bandoma paslėpti nusikaltimo padarymo pėdsakus, t. y. buvo plautos kraujo dėmės, nuo mobiliojo ryšio telefono valomi pirštų pėdsakai. Šios aplinkybės rodo, jog buvo bandoma apsunkinti teisingam bylos ištyrimui reikšmingų aplinkybių nustatymą, tuo pačiu šios aplinkybės sustiprina teismo įsitikinimą, jog įtariamasis gali bandyti ir kitais būdais trukdyti procesui.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog I. L. yra baustas administracine tvarka, anksčiau teistas, nors jo teistumas yra išnykęs, tačiau minėta aplinkybė charakterizuoja įtariamąjį, šiuo metu jis yra įtariamas labai sunkaus nusikaltimo žmogaus gyvybei padarymu, įtariamasis nedirba, buvo gydomas psichiatrinėje ligoninėje (jam nustatyta diagnozė – organinis sutrikimas, psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį). Taigi visos aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog būdamas laisvėje įtariamasis gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Išnagrinėjęs skundą ir pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad baudžiamojo proceso įstatyme numatyti suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo I. L. pagrindai ir sąlygos nustatyti, todėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis laikytina nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje yra prižįstama, jog tais atvejais, kai aukštesniojo teismo teisėjui nagrinėjant prokuroro skundą dėl suėmimo termino nepratęsimo įtariamasis jau išleistas į laisvę pasibaigus anksčiau paskirtam suėmimo terminui ir nustatoma, kad teisėjo nutartis neteisėta ir nepagrįsta, tada ji panaikinama, o suėmimas skiriamas įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 29 p.). Įtariamajam I. L. anksčiau paskirto suėmimo terminas baigėsi 2012 m. birželio 14 d., todėl Lietuvos apeliaciniam teismui panaikinus Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartį, spręstinas klausimas dėl kardomosios priemonės – suėmimo I. L. skyrimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 119-122 straipsniais ir 131 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartį, kuria įtariamajam I. L. nepratęstas kardomosios priemonės - suėmimo terminas, panaikinti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Laima Garnelienė