Kauno apylinkės teismo įsakymas

2022-06-27 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1991-548/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-06-27
Bylos Nr.
e1-1991-548/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-14848-2022-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ričardas Juodis
Kaltinamasis
J. U.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1991-548/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14848-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 27 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis, išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros pirmojo skyriaus (Kaišiadorys) prokurorės J. Č. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje:

J. U., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. vasario 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį - 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. gruodžio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį - 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme (bausmės pabaiga 2022 m. birželio 25 d.),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. U., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2022 m. balandžio 28 d. apie 11.30 val. gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, žodinio konflikto metu, panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį - brolį V. U., tai yra parvertęs nukentėjusįjį V. U. ant žemės, jį laikydamas, tyčia kumščiais sudavė ne mažiau kaip du smūgius į veido sritį, tokiu būdu nukentėjusiajam V. U. padarydamas kraujosruvas kaktos, akių, skruostų srityse ir taip nežymiai sutrikdydamas V. U. sveikatą.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis J. U. su jam pateiktu įtarimu sutiko, kaltę pripažino pilnai. Teigė, kad psichinėmis ligomis neserga, pas psichiatrus nesilanko, narkologo įskaitoje nėra įrašytas. Lankėsi pas psichologę tik dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais. Su jam pateiktu įtarimu sutinka, kaltę pripažįsta, tačiau nori pasakyti, kad konfliktą išprovokavo brolis V.. Papildomai paaiškino, kad nuo 2022 m. balandžio 25 d. iki 2022 m. balandžio 28 d. pas jį į namus buvo atvykęs brolis V. U.. Jis jam namuose padėjo dirbti prie namų, visokius ūkinius darbus. 2022 m. balandžio 28 dienos ryte su broliu V. atvyko į Kaišiadorių miestą apsipirkti. Tuo pačiu metu nusipirko ir alaus 6 laipsnių stiprumo 6 butelius 1 l. talpos ir su taksi automobiliu grįžo namo. Namuose tuo metu nieko nebuvo, jie abu lauke sėdėjo ir gėrė nusipirktą alų. Kažkuriuo metu, kažkuris iš jų (nepamena kuris) paskambino mamai ir ją pasikvietė, kad ji atvyktų ir padėtų jiems apsitvarkyti. Mama D. Z. atvyko taksi automobiliu viena, tuo metu jis susitarė su taksi automobilio vairuotoju, kad jis jį dar pavežtų iki artimiausios parduotuvės. Nuvykus iki parduotuvės jis dar nupirko 10 butelių 1 l. talpos stipraus alaus 6 laipsnių ir grįžo namo. Toliau su broliu V. lauke gėrė nusipirktą alų. Mama alaus negėrė, ji tuo metu buvo namuose ir jiems darė valgyti. Kadangi jis jau buvo gerokai apsvaigęs, kiek pamena mamos paprašė, kad ji jį nuvestų į lovą. Prie lovos nusinešė iš nusipirktą alų 6 butelius. Brolis tuo metu liko lauke. Nežino kiek laiko buvo praėję, į kambarį kur jis miegojo, atėjo brolis V. ir pradėjo prie jo pirmas lįsti, jis jį pradėjo kelti, jis jo prašė nelįsti prie jo ir leisti miegoti. V. pradėjo prie jo kabinėtis, tačiau dėl ko nepamena, nes buvo tikrai neblaivus. Jis ne viską nuosekliai pamena, tačiau pamena, kad jie kambaryje susistumdė, parkrito ant žemės ir abu susimušė. Kuris pradėjo pirmas smūgiuoti negali pasakyti dėl to, kad buvo neblaivus. Kiek atsimena jis broliui V. sudavė smūgius kumščiais į veido sritį, tačiau kiek smūgių jis jam sudavė negali pasakyti, nes neskaičiavo. Grumtynių metu V. taip pat jam sudavė keletą smūgių, tačiau tuo momentu jokio skausmo jis nejautė, dėl to, kad buvo neblaivus. Tik sekančią diena pajuto, kad skauda galva ir buvo patinusi lūpa, o ant dešinės kojos šlaunies buvo dvi mėlynės. Mėlynės galėjo atsirasti nuo grumtynių su broliu V.. Grumtynių metu brolis pradėjo prašyti, kad jis jį paleistų, nemuštų ir, kad leistų jam išeiti. Tada nustojo muštis jis jam liepė eiti iš jo namų. Iš karto po grumtynių jis ant savęs nematė jokių sužalojimo žymių, todėl į medikus nesikreipė. Kai jie su broliu kambaryje mušėsi, mama į kambarį nebuvo užėjusi ir jų grumtynių nematė. Po grumtynių brolis V. išėjo į lauką ir kartu su mama nuėjo link pagrindinio kelio sakydamas jam, kad iškvies policiją. Jis tuo metu užsirakino namus ir nuėjo miegoti. Vėliau jam mama papasakojo, kad iki jo namų buvo atvykę policijos pareigūnai ir medikai, tačiau jis miegojo ir jų neįsileido. Patikslina dar kartą, kad negali pasakyti kiek jis broliui V. sudavė smūgių kumščiais į veido sritį ir kuris iš jų pradėjo pirmas konfliktą, kadangi buvo neblaivus, todėl tikslių aplinkybių nepamena. Jis dėl patirtų smūgių iš brolio V. jokių pretenzijų jam nereiškia, niekur pas medikus nesikreipė, niekur nėra užfiksuoti jo patirti sužalojimai. Nuo akistatų su broliu V. atsisako, kadangi dėl neblaivumo ne viską pamena, todėl konkretizuoti detalių jis negali. Šiuo metu su broliu V. susitaikė, tačiau yra nusprendęs su juo nebendrauti ir vengti su juo kontaktuoti, kadangi būnant su juo visada būna problemų (b. l. 71-73).

Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis J. U. paaiškino, kad su jam pateiktu įtarimu sutinka, kaltę pripažįsta pilnai. Teigia, kad laikosi pirminių savo duotų parodymų, papildomai neturi ką pasakyti. Kaltę pripažįsta, labai gailisi dėl to kaip pasielgė su broliu V. U., jo atsiprašė, jis jam atleido. Stengsis su juo daugiau nekonfliktuoti (b. l. 77-78).

Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė, padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje esančiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusysis V. U. paaiškino, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Vakar, t. y. 2022 m. balandžio 28 d., jo brolis J. U., pasikvietė jį pas save į svečius, adresu (duomenys neskelbtini), kad padėtų jam pastatyti priestatą. Jis apie 7.30 val. nuvyko pas brolį, kaip tik atvažiavo jis jau pasirodė, kad yra neblaivus, jis jam sakė, kad jau išgėrė apie 3 butelius alaus. Jis kartu su juo statė priestatą ir tuo metu jie kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Jo brolis J. smarkiai apgirto, buvo smarkiai neblaivus, nes jau sėdėdamas miegojo, tada jų mama D. Z. brolį J. nuvedė į kambarį, kad jis galėtų eiti miegoti, o jis liko toliau dirbti. Jis dirbdamas lauke išgirdo, kad jo brolis šaukia ant mamos, kad ji jam duotų mobilaus ryšio telefoną paskambinti, jis tai išgirdęs nuėjo pas jį į kambarį ir jis jam davė savo telefoną, numetė jį ant lovos, ant kurios jis gulėjo. Jisai iš karto dėl to supyko ant jo ir puolė muštis, iš pradžių jie dar stumdėsi, jis jį norėjo nustumti nuo savęs, nes nenorėjo su juo muštis, jis jį parvertė ant žemės, laikydamas prispaudęs, jis jam kumščiais smūgiavo į įvairias veido vietas, kiek kartų tiksliai pasakyti negali, nes taip pat buvo neblaivus ir neatsimena. Jam kažkaip pavyko jį patraukti nuo savęs, jisai atsisėdo ant lovos, jis išėjo į lauką su mama ir paskambino į BPC, kad atvažiuotų policija. Kai jį mušė, mama nematė, ji buvo išėjusi į lauką, o jis su broliu buvo kambaryje. Daugiau jokių asmenų namuose nebuvo. Jis savo brolio nesužalojo ir nemušė. Kai atvažiavo greitosios pagalbos ekipažas jie jį iš karto išsivežė į Kaišiadorių priėmimo skyrių, jam ten liepė laukti apie 4 valandas, arba eiti namo, jis išėjo pas savo mamą, adresu (duomenys neskelbtini). Šiandien atsikėlęs ant savo veido pamatė, kad yra patinimai po akimis, o ant kaktos nubrozdinimas. Tokiais savo veiksmais jam brolis J. U. sukėlė fizinį skausmą ir padarė kūno sužalojimus (b. l. 24-27).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. Z. paaiškino, kad ji nuo 2021 m. gruodžio 7 d. gyvena, adresu (duomenys neskelbtini), su ja kartu gyvena jos mažamečiai vaikai. (duomenys neskelbtini) gyvena jos sūnus V. U., gimęs (duomenys neskelbtini). Kitas sūnus J. U., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini), namas pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2022 m. balandžio 28 d. apie 11 val. ji nuvyko pas J. U. į (duomenys neskelbtini), vežė jam valgyti. Vykstant pas J. U., ji pastebėjo, kad J. U. ir V. U. laukia jos prie kelio. Ją atvežęs automobilis nuvažiavo toliau, ji su J. ir V. nuėjo pas J. U. į namus. J. su V. į lauką išsinešė kėdes, garso kolonėlę ir vartojo alkoholinius gėrimus. Ji tuo metu tvarkė namus, buvo virtuvėje. Po kiek laiko ji pastebėjo, kad J. sunkiai vaikšto, kadangi buvo stipriai neblaivus ir ji J. nuvedė atsigulti į lovą, ir toliau nuėjo į virtuvę. Po kelių minučių ji išgirdo, kad V. nuėjo pas J. ir pradėjo tarpusavyje konfliktuoti. Dėl ko kilo konfliktas, ji nežino ir negirdėjo. Pačio konflikto ji nematė. Taip pat nematė, ar jie vienas prieš kitą naudojo fizinį smurtą. Išgirdus juos konfliktuojant, ji V. liepė eiti su ja į lauką ir važiuoti namo. Einant iš namų V. paskambino pagalbos numeriu 112 ir pranešė apie įvykį. Ką V. sakė paskambinęs pagalbos numeriu, ji negirdėjo. Teigė, kad J. ir V. nuo balandžio 23 d. vartoja alkoholinius gėrimus. Jų veidai buvo nešvarūs ir patinę nuo alkoholio vartojimo. Ar po šio įvykio jų veiduose padaryti kokie nors sužalojimai, ji nepastebėjo, kadangi pas juos veiduose nuolat būna įbrėžimai ir purvas. Teigė, kad ji nematė, kad minėto įvykio metu būtų naudotas smurtas ar sukeltas fizinis skausmas (b. l. 35-37).

Šalies argumentai

Protokolu–pareiškimu nustatyta, kad V. U. nurodė, jog 2022 m. balandžio 28 d. apie 11.30 val. (duomenys neskelbtini), namo kambaryje jo brolis J. U., smurtavo prieš jį, jį laikydamas prispaudęs ant žemės ir rankomis smūgiavo į veido sritį, kiek kartų pasakyti negali, tokiu būdu sukėlė jam fizinį skausmą ir padarė sužalojimus (b. l. 1).

Iš įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra gyvenamojo namo kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu daiktų, objektų bei pėdsakų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti nerasta ir nepaimta (b. l. 9-17).

Šalies argumentai

Pareiškimu dėl civilinio ieškinio nustatyta, kad V. U. nurodė, jog ikiteisminio tyrimo medžiagoje dėl sužalojimo civilinio ieškinio neteikia, broliui J. U. pretenzijų neturi (b. l. 33).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad atlikta Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktos skaitmeninės garso įrašo kopijos apžiūra, surašyta stenograma, iš kurios matyti, kad V. U. praneša, jog (duomenys neskelbtini), prieš jį smurtavo J. U. – mušė rankomis, jam sužalotas veidas, kraujuoja, reikalinga medikų pagalba (b. l. 45-46).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad V. U. nustatyta kraujosruvos kaktos, akių, skruostų srityse. Sužalojimai padaryti dėl ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 55-56).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs prokurorės pareiškimą ir pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui – broliui V. U.).

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

J. U. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, tačiau teismo prašo skirti laisvės apribojimo bausmę, nes dėl sveikatos problemų arešto bausmės negali atlikti. Jis turi reguliariai lankytis gydymo įstaigose dėl akies sužalojimo (b. l. 128-129).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas tyčinis, baigtas, nesunkus nusikaltimas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas panaudotas dėl niekuo nepateisinamo pykčio, prieš šeimos narį – brolį; į tai, kad yra viena atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė; į kaltininko asmenybę – teistas, t. y. du kartus teistas už analogiško nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, jam buvo skirtos laisvės apribojimo bausmės (b. l. 82-98), administracine tvarka baustas, apie baudų sumokėjimą informacijos nėra (b. l. 113-126), psichikos sveikatos ligų kabineto priežiūros grupėje ir priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas (b. l. 103), dirba (b. l. 114), darbovietės charakterizuojamas teigiamai, nusiskundimų neturi (b. l. 110). Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, tikslinga jam skirti bausmę – areštą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, jam skirtina bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 79-80), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinas.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas nepaskirtas.

Proceso išlaidų nėra.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – laikmena su BPC garso įrašu (b. l. 47), esantis prie baudžiamosios bylos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

J. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir jam skirti 54 (penkiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 36 (trisdešimt šešių) parų arešto bausmę.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: laikmeną su BPC garso įrašu, esančią prie baudžiamosios bylos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

J. U. išaiškinti, kad:

- nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

- išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

- nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Ričardas Juodis