- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-07
- Bylos Nr.
- eI-438-790/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01921-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Ina Kirkutienė, Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- J. R.
- Atsakovas
- Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Inos Kirkutienės ir Rūtos Miliuvienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. R. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja J. R. kreipėsi į teismą skundu (b. l. 1–8), prašydama panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) 2016 m. balandžio 7 d. sprendimą Nr. BR6-813620 ,,Dėl mokėtinos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ ir įpareigoti NMA išmokėti J. R. paramą pagal pateiktą 2014 m. birželio 11 d. paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką reg. Nr. 14-1011757451-1. Nurodė, kad 2014 m. birželio 11 d. pareiškėja NMA pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką, reg. Nr. 14-1011757451-1 (toliau – ir paraiška). 2016 m. balandžio 7 d. NMA priėmė sprendimą Nr. BR6-813620 „Dėl mokėtinos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėjai dėl nustatytų pažeidimų taikomos sankcijos ir išmokama sumažinta paramos suma. 2016 m. balandžio 15 d. pareiškėja NMA pateikė prašymą, kuriuo prašė NMA iš pagal paraišką deklaruotų naudmenų plotų pašalinti kontrolinį žemės sklypą Nr. 125546-2299, lauko Nr. 1, naudmenos kodas 5GP-1, ir paraišką vertinti iš naujo. 2016 m. balandžio 27 d. NMA pateikė raštą Nr. BR6-4589 „Dėl atsakymo į prašymą“, kuriame nurodė, jog pareiškėjos prašymas dėl paraiškos duomenų tikslinimo negali būti tenkinamas, kadangi minėtas prašymas gautas jau po to, kai parama buvo išmokėta. Pareiškėja pagrindinei tiesioginei išmokai už žemės naudmenų plotus deklaravo 198,79 ha žemės plotą, taip pat kreipėsi dėl išmokos už pirmuosius hektarus bei paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos priemones: 1) „Išmokoms ūkininkams vietose, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ (mažo nepalankumo vietovės); 2) „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veiklos sritį „Ražienų laukai per žiemą“. Sprendimu NMA pareiškėjai paskyrė sankcijas ir sumažino išmokas, kadangi ji neva nesilaikė nurodytų reikalavimų savo deklaruotose pievose ir ganyklose laikyti nustatytą skaičių ūkinių gyvūnų. Tokiu būdu, NMA nuomone, pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171 patvirtintas Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisykles (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. kovo 22 d. iki 2014 m. rugpjūčio 21 d.) (toliau – Taisyklės), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-151 patvirtintas Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su Direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ ir „Natura 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisykles (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. gegužės 24 d. iki 2015 m. sausio 1 d.) (toliau – MPŪV taisyklės); Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327 patvirtintą Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės žemės ūkio naudmenoms reikalavimų aprašą (toliau – GAAB reikalavimų aprašas), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-152 patvirtintas Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programų „Kraštovaizdžio tvarkymas“, „Ekologinis ūkininkavimas“ ir „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ įgyvendinimo taisykles (toliau – AGRO taisyklės). Remiantis GAAB reikalavimų aprašo 7 punkto nuostata, pareiškėjai, deklaruojantys ganyklas ir pievas (kodas: 5GP-1) (ši naudmena aktuali nagrinėjamu atveju), privalo laikyti ūkinius gyvūnus, registruotus Ūkinių gyvūnų registre, o 1 deklaruojamų pievų ir ganyklų hektarui, už kurį prašoma tiesioginių išmokų, tenkantis ūkinių gyvūnų skaičius turi sudaryti nuo 2014 m. – ne mažiau kaip 0,3 SG (sutartinio gyvulio). Jeigu deklaruotos ganyklos ir pievos (kodas: 5GP-1) sudaro mažiau nei 10 proc. (nuo 2014 m.) visų tiesioginėms išmokoms deklaruotų ir tinkamų paramai žemės ūkio naudmenų, neįskaičiuojant plotų, deklaruojamų kaip „(Ganyklos) pievos, skirtos prekinei žolinės produkcijos gamybai“ (kodas: 5PP-2), reikalavimas dėl ūkinių gyvūnų laikymo netaikomas. Sprendime nurodyta, kad pareiškėja deklaravo paramai gauti bendrą 198,79 ha plotą, NMA faktiškai nustatytas plotas, už kurį mokama parama 198,76 ha. Iš bendro paramai gauti deklaruoto ploto ganyklos ir pievos (kodas: 5GP-1) sudarė 19,84 ha. Taigi deklaruotos ganyklos ir pievos sudarė 9,98 proc. (19,84 ha × 100 proc. / 198,76 ha) faktiškai NMA nustatyto pareiškėjos deklaruoto ploto, t. y. mažiau nei 10 proc. visų tiesioginėms išmokoms deklaruotų ir tinkamų paramai žemės ūkio naudmenų. Pareiškėja dėl sudėtingos GAAB reikalavimų aprašo 7 punkto normos konstrukcijos nesuprato, kad apskaičiuojant minėtą deklaruotų ganyklų ir pievų (kodas: 5GP-1) 10 procentų ribą (kurios nepasiekus nekyla reikalavimas laikyti ūkinius gyvūnus), kuri skaičiuojama nuo visų tiesioginėms išmokoms deklaruotų ir tinkamų paramai žemės ūkio naudmenų, į bendrą naudmenų sumą (kuri šiuo atveju – 198,76 ha) nėra įskaičiuojamos naudmenos „(Ganyklos) pievos, skirtos prekinei žolinės produkcijos gamybai“ (kodas: 5PP-2). Dėl šios priežasties pareiškėja į paraišką įtraukė 4,14 ha plotą naudmenų „(Ganyklos) pievos, skirtos prekinei žolinės produkcijos gamybai (kodas: 5PP-2)“, o tai lėmė, jog plotas, nuo kurio skaičiuojama minėta 10 proc. riba, sumažėjo nuo 198,76 ha iki 194,62 ha (198,76 ha – 4,14 ha). Atitinkamai, padidėjo pareiškėjos deklaruotų pievų ir ganyklų bei visų tiesioginėms išmokoms deklaruotų ir tinkamų paramai žemės ūkio naudmenų plotų santykis nuo 9,98 proc. iki 10,19 proc. (19,84 ha × 100 proc. / 194,62 ha). Taigi, pareiškėjos deklaruotų pievų ir ganyklų bei visų tiesioginėms išmokoms deklaruotų ir tinkamų paramai žemės ūkio naudmenų plotų santykis 0,19 proc. peržengė 10 proc. ribą ir tai buvo sąlyga reikalavimo laikyti ūkinius gyvūnus atsiradimui. Pareiškėjos padarytas GAAB reikalavimų aprašo pažeidimas yra nežymus ir tesudaro 0,19 proc. viršijimą nuo 10 proc. ribos. Pareiškėja nesiekė pažeisti GAAB reikalavimų aprašo 7 punkto, o priešingai – sąmoningai siekė, jog nebūtų peržengta minėta 10 proc. riba, ką patvirtina ir aptartos faktinės aplinkybės, t. y. deklaruotų pievų ir ganyklų bei visų tiesioginėms išmokoms deklaruotų ir tinkamų paramai žemės ūkio naudmenų plotų santykis, neišskaičiavus deklaruotų (ganyklų) pievų, skirtų prekinei žolinės produkcijos gamybai (kodas: 5PP-2) plotų, buvo 9,98 proc. (neviršijantis 10 proc. ribos). Pareiškėjos nuomone, remiantis teismų praktika, būtina atsižvelgti ir į teisingumo principą, pagal kurį nėra pagrįsta taikyti 50 proc. dydžio sankciją paramai, kuomet pats pažeidimas yra nežymus, mažareikšmis ir padarytas dėl suklydimo, todėl Sprendimas turėtų būti pripažintas neteisėtu bei panaikintas. Sankcija paskirta vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306 patvirtintų Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos (redakcija, galiojusi iki 2015 m. gegužės 21 d.) (toliau – Metodika) 18¹ punktu. Sankcija paskirta neįsigilinus į atsiradusio GAAB reikalavimų aprašo 7 punkto pažeidimo priežastis, o tik formaliai atitikus jos taikymo sąlygoms. Pareiškėja GAAB reikalavimų aprašo 7 punkto pažeidimą padarė dėl suklydimo, šį suklydimą sąlygojo sudėtingas ir neaiškiai išdėstytas teisinis reguliavimas, nustatytas pažeidimo mastas yra nedidelis, t. y. nustatytą 10 proc. ribą viršijo tik 0,19 proc., dėl pažeidimo nekilo jokių neigiamų padarinių. Pagal šiuo metu galiojančią (ir sankcijų pritaikymo metu galiojusią) Metodikos redakciją, Metodikos 18¹ punktas yra netekęs galios. Pareiškėjos manymu, remiantis proporcingumo, teisingumo ir protingumo principais, paramos sumažinimo sankcijos pareiškėjai už GAAB reikalavimų aprašo 7 punkto pažeidimą skirtos neteisėtai ir nepagrįstai, todėl Sprendimas turėtų būti panaikintas. Vien dėl nustatytos 10 proc. ribos viršijimo 0,19 proc., nebuvo sukelta žalos aplinkai, pavojaus žmonių sveikatai, gyvūnų gerovei ir sveikatai, todėl NMA nustatytas pažeidimas negali būti laikomas tyčiniu, todėl Sprendimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas, o NMA įpareigota išmokėti sumažintos paramos dalį. Sprendime nėra nurodyta, kaip konkrečiai pasireiškė NMA neva nustatyti teisės aktų pažeidimai, iš Sprendimo turinio neaišku, kokiais faktais remiantis nustatytos aplinkybės dėl pareiškėjos deklaruotų plotų sumos paklaidos. Sprendimas prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniui, todėl yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
Atsakovas NMA atsiliepimu į skundą (b. l. 31–36) su juo nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėja, teikdama paraišką, patvirtino, kad jai yra žinomi teisės aktai, reglamentuojantys paramos skyrimą bei nustatantys reikalavimus, kurių privalo laikytis pareiškėjai, teikdami paraiškas NMA, taip pat žino, kad už neteisingą duomenų pateikimą ar reikalavimų nesilaikymą, jai gali būti taikomos sankcijos. Pareiškėja paraiškoje įsipareigojo apie išskirtines aplinkybes, nepriklausančias nuo jos valios, informuoti NMA per 15 darbo dienų nuo įvykusio fakto (Paraiškos III dalies 3 punktas). Skunde nurodytos aplinkybės, kad pareiškėja, neturėdama teisinio išsilavinimo ir žinių, suklydo pasirinkdama, kokias žemės ūkio naudmenas deklaruoti, negali būti laikomos ne nuo jos valios priklausančiomis aplinkybėmis. Metodikos 18¹ punkte aiškiai nurodyta, kad nustačius, jog GAAB reikalavimų aprašo 7 punkte nurodyto GAAB reikalavimo pažeidimo plotas, kuriame nustatytas minėtas pažeidimas, sudaro 100 proc. viso tiesioginėms išmokoms deklaruoto ir tinkamo paramai pievų ir ganyklų ploto, einamaisiais metais parama sumažinama 50 proc. (Metodikos 18¹.2 papunktis). Todėl NMA, vadovaudamasi Metodikos nuostatomis, teisėtai konstatavo, jog paraiškoje nustatytas pažeidimas yra tyčinis, todėl paraiškai turi būti taikoma sankcija – einamaisiais metais paramos sumažinimas 50 proc. Nei Metodikoje, nei kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose paraiškų administravimą ir sankcijų taikymą, nėra nurodyta, kad sankcijos negali būti taikomos ar sumažinamos dėl to, kad pažeidimas nežymiai skiriasi nuo teisės aktuose nustatytų pažeidimų ribų. Todėl pareiškėjos teiginys, kad jos padarytas pažeidimas yra mažareikšmis vien dėl to, kad paraiškoje deklaruoti ganyklų (pievų) plotai sudarė nežymiai daugiau (0,19 proc.) kaip 10 proc. visų tiesioginėms išmokoms deklaruotų ir tinkamų paramai žemės ūkio naudmenų, yra nepagrįstas, nes teisės aktai nenumato galimų pažeidimų dydžio paklaidų, o 7 punkte nurodyto GAAB reikalavimo pažeidimo plotas, kuriame nustatytas minėtas pažeidimas, sudaro 100 proc. viso tiesioginėms išmokoms deklaruoto ir tinkamo paramai pievų ir ganyklų ploto. Sprendime nurodytos visos objektyvios faktinės aplinkybės, argumentai bei teisės aktų nuostatos, kuriomis remiantis jis priimtas, motyvai išdėstyti adekvačiai, aiškiai ir pakankamai, juos pareiškėja suprato. Sprendimas nėra ir negali būti pripažįstamas neatitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų ir yra teisėtas bei pagrįstas.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės ir kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Metodikos 17.4 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. balandžio 12 d. iki 2015 m. gegužės 21 d.) ta apimtimi, kuria jame nenumatyta galimybė, nustačius GAAB reikalavimų aprašo 7 punkto pažeidimą, tokį pažeidimą priskirti netyčiniam reikalavimų pažeidimui, taip pat ar Metodikos 18¹.2 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. gegužės 21 d.) ta apimtimi, kuria jame nenumatyta galimybė, nustačius GAAB reikalavimų aprašo 7 punkto pažeidimą visame tiesioginėms išmokoms deklaruotame ir tinkamame paramai pievų ir ganyklų plote, atsižvelgti į kaltės formą, pažeidimo sunkumą, mastą, pastovumą, pasikartojimą ir einamaisiais metais taikyti mažesnį paramos sumažinimo procentą, nei 50 proc., arba netaikyti paramos sumažinimo, atitinka konstitucinius teisingumo, teisinės valstybės principus, Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte bei Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintą proporcingumo principą, Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 6 straipsnio 1 ir 3 punktuose įtvirtintus paramos žemės ūkiui, maisto ūkiui ir kaimo plėtrai teikimo principus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. kovo 21 d. sprendimu pripažino, kad Metodikos 17.4 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. balandžio 12 d. iki 2015 m. gegužės 21 d.) ta apimtimi, kuria jame nenumatyta galimybė, nustačius GAAB reikalavimų aprašo 7 punkto pažeidimą, paramos gavėjui įrodyti, jog jo elgesys nebuvo tyčinis, taip pat Metodikos 18¹.2 punktas (žemės ūkio ministro 2013 m. balandžio 25 d. įsakymo Nr. 3D-291 redakcija, galiojusi nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. gegužės 21 d.) ta apimtimi, kuria jame nenumatyta galimybė, nustačius GAAB reikalavimų aprašo 7 punkto pažeidimą visame tiesioginėms išmokoms deklaruotame ir tinkamame paramai pievų ir ganyklų plote, atsižvelgti į kaltės formą ir einamaisiais metais taikyti mažesnį paramos sumažinimo procentą, nei 50 proc., arba netaikyti paramos sumažinimo, prieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo ir proporcingumo principams.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 29 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą. Teisminio bylos nagrinėjimo metu šalių atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškėja 2014 m. birželio 11 d. NMA pateikė paraišką, pagal kurią pagrindinei tiesioginei išmokai už žemės naudmenų plotus deklaravo 198,79 ha plotą (b. l. 44-55), taip pat prašė išmokos už pirmuosius hektarus bei paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Išmokos ūkininkams vietose, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ (mažo nepalankumo vietovės) ir „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veiklos sritį „Ražienų laukai per žiemą“. NMA skundžiamu 2016 m. balandžio 7 d. sprendimu (b. l. 17-21) konstatavo, kad pareiškėja padarė GAAB reikalavimų aprašo tyčinį pažeidimą ir paramą pagal visas priemones sumažino 50 proc. (19 009,23 Eur). Kaip GAAB reikalavimų aprašo pažeidimas įvertinta tai, kad pareiškėja, deklaravusi pievas ir ganyklas (5GP-1), nelaikė ūkinių gyvūnų. Sankcija pareiškėjai paskirta taikant Taisyklių 9, 31.5, 42.2.3 punktus, MPŪV taisyklių 5.4, 5.5.4, 33.5.3 punktus, AGRO taisyklių 8.5, 8.6, 41 punktus ir Metodikos 2, 5, 7, 17, 18¹.2 punktus.
Žemesnės instancijos teismas
Taisyklių 9 punktas, MPŪV taisyklių 5.4 punktas (redakcija nuo 2013 m. balandžio 19 d.), AGRO taisyklių 8.5 punktas nustato žemės ūkio veiklos subjektų, siekiančių gauti atitinkamas išmokas, pareigą laikytis GAAB reikalavimų, nurodytų GAAB reikalavimų apraše. Taisyklių 42.2.3 punkte, MPŪV taisyklių 33.5.3 punkte, AGRO taisyklių 41 punkte nustatyta, kad už GAAB reikalavimų pažeidimus sankcijos skaičiuojamos pagal atskiru Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintą metodiką.
Iš skundžiamo NMA sprendimo matyti, kad pareiškėjai 50 proc. paramos sumažinimo sankcija pritaikyta dėl GAAB reikalavimų aprašo 7 punkto pažeidimo. Aptariamas GAAB reikalavimų aprašo punktas (redakcija, galiojanti nuo 2013 m. rugpjūčio 11 d.) nustato, kad pareiškėjai, deklaruojantys pievas ir ganyklas („Ganyklos (pievos) iki 5 m.“ <...> ir „Daugiametės ganyklos (pievos) 5 m. ir daugiau“ <...>), turi laikyti ūkinius gyvūnus, registruotus Ūkinių gyvūnų registre, o 1 deklaruojamų pievų ir ganyklų hektarui, už kurį prašoma tiesioginių išmokų, tenkantis ūkinių gyvūnų skaičius 2012 m. turi sudaryti ne mažiau kaip 0,1 SG (sutartinio gyvulio), 2013 m. – ne mažiau kaip 0,2 SG, nuo 2014 m. – ne mažiau kaip 0,3 SG pagal šio įsakymo priede pateiktą Gyvūnų perskaičiavimo į sutartinius gyvulius lentelę. <...> Šio punkto reikalavimas netaikomas pareiškėjams, kurie nelaiko gyvūnų, tačiau jų deklaruoti pievų ir ganyklų plotai 2012 m. sudaro ne daugiau kaip 30 proc., 2013 m. – ne daugiau kaip 20 proc., nuo 2014 m. – ne daugiau kaip 10 proc. visų tiesioginėms išmokoms deklaruotų ir tinkamų paramai žemės ūkio naudmenų, neįskaičiuojant plotų, deklaruojamų kaip „(Ganyklos) pievos, skirtos prekinei žolinės produkcijos gamybai“, „Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas“ (iki 2011 m.), „Programa „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ (iki 2011 m.), „Ganyklos (pievos) iki 5 m.“ (Ekologinio ūkininkavimo programa iki 2011 m.) ir „Daugiametės ganyklos (pievos) 5 m. ir daugiau“ (Ekologinio ūkininkavimo programa iki 2011 m.) <...>.
Taigi, pagal minėtą GAAB reikalavimų aprašo 7 punkto nuostatą reikalavimas laikyti ūkinius gyvūnus pareiškėjai galėjo būti netaikomas, jeigu jos deklaruotas pievų ir ganyklų plotas būtų sudaręs ne daugiau kaip 10 proc. visų tiesioginėms išmokoms deklaruotų ir tinkamų paramai žemės ūkio naudmenų, neįskaičiuojant plotų, deklaruojamų kaip „(Ganyklos) pievos, skirtos prekinei žolinės produkcijos gamybai“ (kodas 5PP-2). Administruojant paraišką buvo nustatytas 198,76 ha deklaruotas ir tinkamas paramai gauti žemės ūkio naudmenų plotas (ginčo dėl šios aplinkybės nėra). Pareiškėja paraiškoje kaip „(Ganyklos) pievos, skirtos prekinei žolinės produkcijos gamybai“ (kodas 5PP-2) deklaravo 4,14 ha plotą. Į deklaruotą ir tinkamą paramai plotą (198,76 ha) neįskaičiavus ploto, deklaruoto kaip ganyklos (pievos), skirtos prekinei žolinės produkcijos gamybai (4,14 ha), gaunamas 194,62 ha plotas. Kadangi pareiškėja deklaravo bendrą 19,84 ha ganyklų (pievų) plotą, jis sudarė 10,19 proc. nuo deklaruoto ir tinkamai paramai ploto, į jį neįskaičiavus ploto, deklaruoto kaip ganyklos (pievos), skirtos prekinei žolinės produkcijos gamybai (19,84 ha × 100 / 194,62 ha). Kadangi bendras deklaruotas ganyklų (pievų) plotas viršijo 10 proc. nuo deklaruoto ir tinkamo paramai ploto, į jį neįskaičiavus ploto, deklaruoto kaip ganyklos (pievos), skirtos prekinei žolinės produkcijos gamybai, remiantis GAAB reikalavimų aprašo 7 punktu pareiškėjai turėjo būti taikomas reikalavimas laikyti ūkinius gyvūnus, registruotus Ūkinių gyvūnų registre. Kadangi pareiškėja ūkinių gyvūnų nelaikė (ginčo dėl šios aplinkybės nėra), NMA pripažino pareiškėją pažeidus GAAB reikalavimų aprašo 7 punktą.
Sankcijų dėl kompleksinės paramos reikalavimų – žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų, geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų bei standartų – nesilaikymo žemės ūkio veiklos subjektams, pateikusiems paraišką gauti tiesiogines išmokas ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, taikymo tvarką nustato Metodika.
Pažymėtina, kad žemės ūkio ministras Metodiką patvirtino vadovaudamasis 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 73/2009, nustatančiu bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiu tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiančiu reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinančiu reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 (toliau – Reglamentas Nr. 73/2009), bei 2009 m. lapkričio 30 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1122/2009, nustatančiu išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 įgyvendinimo taisykles, susijusias su kompleksiniu paramos susiejimu, moduliavimu ir integruota administravimo ir kontrolės sistema pagal tame reglamente nustatytas ūkininkams skirtas tiesiogines paramos schemas, ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 įgyvendinimo taisykles, susijusias su kompleksiniu paramos susiejimu pagal vyno sektoriui numatytą paramos schemą (toliau – Reglamentas Nr. 1122/2009).
Reglamento Nr. 73/2009 23 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad, jei bet kuriuo metu atitinkamais kalendoriniais metais nesilaikoma teisės aktais nustatytų valdymo arba geros žemės ūkio bei aplinkosaugos būklės reikalavimų, ir reikalavimų buvo nesilaikoma dėl veiksmų arba neveikimo, kurie tiesiogiai priskiriami ūkininkui, pateikusiam paraišką paramai gauti atitinkamais kalendoriniais metais, visa tam ūkininkui skirtų ar skirtinų tiesioginių išmokų suma, taikant 7, 10 ir 11 straipsnius, yra sumažinama arba neskiriama, laikantis išsamių 24 straipsnyje nustatytų taisyklių. Reglamento 24 straipsnio 1 dalyje buvo nurodyta, kad išsamios išmokų sumažinimo ir neskyrimo, nurodyto 23 straipsnyje, taisyklės nustatomos 141 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. Tokiais atvejais atsižvelgiama į nustatyto pažeidimo sunkumą, mastą, pastovumą bei pasikartojimą ir į šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse išdėstytus kriterijus. Aplaidumo atveju išmoka sumažinama ne daugiau kaip 5 proc., o pasikartojančio pažeidimo atveju – 15 proc. Tinkamai pagrįstais atvejais valstybės narės gali nuspręsti nemažinti išmokos, jei, atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą, mastą ir pastovumą, jį galima laikyti nedideliu pažeidimu. Tačiau jei dėl to, kad nesilaikoma reikalavimų, kyla tiesioginis pavojus visuomenės ar gyvūnų sveikatai, tai neturėtų būti laikoma nedideliu reikalavimų pažeidimu (2 dalis). Tyčinio pažeidimo atveju išmoka iš esmės mažinama ne mažiau kaip 20 proc. ir net gali būti visiškai neskiriamos išmokos pagal vieną ar kelias paramos schemas vienus ar daugiau kalendorinių metų (3 dalis).
Reglamento Nr. 1122/2009 preambulės 75 paragrafas numatė, kad išmokų mažinimas ir neskyrimas turėtų būti nustatomi laikantis proporcingumo principo <...>. Išmokos turėtų būti mažinamos arba jas skirti turėtų būti atsisakoma laipsniškai, t. y. atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą, numatant galimybę tam tikrą laikotarpį paramos visiškai neskirti pagal vieną ar kelias paramos schemas <...>. Reglamento Nr. 1122/2009 71 straipsnio 1 dalis numatė, kad nepažeidžiant 77 straipsnio, jei nustatytas reikalavimų pažeidimas padarytas dėl ūkininko aplaidumo, taikomas išmokų sumažinimas. Dažniausiai 3 proc. mažinama visa 70 straipsnio 8 dalyje nurodyta suma. Tačiau mokėjimo agentūra, remdamasi kompetentingos kontrolės institucijos <…> parengtoje tikrinimo ataskaitoje pateiktu įvertinimu, gali nuspręsti minėtą procentą sumažinti iki 1 proc. arba padidinti iki 5 proc. visos sumos arba, 54 straipsnio 12 dalies c punkto antroje pastraipoje nurodytais atvejais, mažinimo apskritai netaikyti. Reglamento 71 straipsnio 3 dalis numatė, kad, jei valstybė narė pasinaudoja galimybe laikyti, kad reikalavimų pažeidimas yra nedidelis, kaip apibrėžta Reglamento Nr. 73/2009 24 straipsnio 2 dalies antroje ir trečioje pastraipose, o ūkininkas per nustatytą laikotarpį padėties neištaisė, išmoka mažinama. Reglamento 72 straipsnio 1 dalis numatė, kad nepažeidžiant 77 straipsnio, jei nustatytą reikalavimų pažeidimą ūkininkas padarė tyčia, 70 straipsnio 8 dalyje nurodyta bendra suma paprastai mažinama 20 proc. Tačiau mokėjimo agentūra, remdamasi kompetentingos kontrolės institucijos pagal 54 straipsnio 1 dalies c punktą parengtoje tikrinimo ataskaitoje pateiktu vertinimu, gali nuspręsti išmokos mažinimą sumažinti iki 15 proc. visos sumos arba, tam tikrais atvejais, padidinti iki 100 proc. visos sumos.
Pagal aptartas reglamentų nuostatas, dėl teisės aktais nustatytų geros žemės ūkio bei aplinkosaugos būklės reikalavimų nesilaikymo išmokos gali būti sumažinamos ar neskiriamos laikantis proporcingumo principo, atsižvelgus, ar pažeidimas padarytas dėl aplaidumo ar tyčia, taip pat atsižvelgus į pažeidimo sunkumą, mastą, pastovumą bei pasikartojimą.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad reglamentai, kuriuose įtvirtintas reguliavimas taikomas tiesiogiai, numato galimybę mažinti pareiškėjams skiriamą paramą (jos nemokėti), jei jie nesilaiko teisės aktais nustatytų valdymo arba GAAB reikalavimų, t. y. taikyti sankcijas atitinkamose ribose. Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai taikytini tiek, kiek reglamentuose apibrėžtos diskrecijos ribose juos papildo ar patikslina. Nagrinėjamu atveju detalesnis sankcijų skyrimo reglamentavimas nustatytas Metodikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-2015-14).
Metodikos 5 punkte numatyta, kad sankcijų dydis apskaičiuojamas įvertinus, ar pažeidimas netyčinis, ar tyčinis; pagal masto, sunkumo ir poveikio trukmės kriterijus, vadovaujantis šios Metodikos 1, 2 ir 3 priedais; pagal pasikartojimo kriterijų, t. y. nustatant, ar pažeidimas yra pakartotinis <...>.
Pagal Metodikos 2.4 punktą netyčinis reikalavimų pažeidimas – pareiškėjo per aplaidumą sukelti veiksmai, kai nepadaroma didelės žalos aplinkai, nesukeliama pavojaus žmonių sveikatai, gyvūnų gerovei ir sveikatai. Tuo tarpu pagal Metodikos 2.10 punktą tyčinis reikalavimų pažeidimas – pareiškėjo veika siekiant neteisėtai gauti paramą, kai jis sąmoningai neužtikrina net būtinosios žemės ūkio naudmenų priežiūros arba daro žalą aplinkai, kelia pavojų žmonių sveikatai, gyvūnų gerovei ir sveikatai. Pakartotinis netyčinis reikalavimų pažeidimas Metodikoje nustatytu atveju ir tvarka taip pat laikomas tyčiniu reikalavimų pažeidimu.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Metodikos 2.6 punktą reikalavimų pažeidimo mastas – bent vieno iš geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės <...> reikalavimų pažeidimo sukeltų padarinių dydis, nustatomas atsižvelgiant į tai, ar reikalavimo pažeidimo sukelti padariniai daro įtaką tik žemės ūkio valdai, ar turi platesnį poveikį. Pagal Metodikos 2.8 punktą reikalavimų pažeidimo poveikio trukmė – bent vieno iš geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės <...> reikalavimų pažeidimo sukeltų padarinių poveikio trukmė, įvertinama atsižvelgiant į galimybes tą poveikį nutraukti. Pagal Metodikos 2.9 punktą reikalavimų pažeidimo sunkumas – bent vieno iš geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės <...> reikalavimų pažeidimo sukeltų padarinių svarba, nustatoma atsižvelgiant į tai, kokių tikslų buvo siekiama nustatant tam tikrą reikalavimą, kuris buvo pažeistas.
Metodikos 8 punkte (2014 m. balandžio 9 d. įsakymo Nr. 3D-206 redakcija nuo 2014 m. balandžio 12 d.) numatyta, kad už netyčinį reikalavimų pažeidimą nustatoma 3 proc. dydžio sankcija, kuri atitinkamai padidinama ar sumažinama įvertinus reikalavimų pažeidimą pagal masto, sunkumo ir poveikio trukmės kriterijus vadovaujantis šios Metodikos 1, 2 ir 3 priedais ir atsižvelgiant į šios Metodikos 9 punkto nuostatas. Metodikos 19 punkte numatyta, kad nustačius tyčinį reikalavimo pažeidimą, išmoka sumažinama 20 proc. ir sankcijos dydis atitinkamai padidinamas ar sumažinamas įvertinus reikalavimų pažeidimą pagal masto, sunkumo ir poveikio trukmės kriterijus vadovaujantis šios Metodikos 1, 2 ir 3 priedais. Metodikos 1 priede esančios lentelės 15 punkte numatyta, kad GAAB reikalavimų aprašo 7 punkto pažeidimo mastas visada laikomas mažu, pažeidimas visada laikomas sunkiu, o poveikio trukmė visada laikoma nepastovia.
Atsakovas, pritaikydamas pareiškėjai 50 proc. paramos sumos mažinimo sankciją, taikė Metodikos 17 ir 18¹.2 punktus.
Pagal Metodikos 17.4 punktą (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. balandžio 12 d. iki 2015 m. gegužės 21 d.) tyčiniams reikalavimų pažeidimams priskiriami atvejai, kai pareiškėjo valdoje nustatomas GAAB reikalavimų aprašo 7 punkte nurodytas GAAB reikalavimo pažeidimas, kai plotas, kuriame nustatytas minėtas pažeidimas, sudaro daugiau kaip 50 proc. viso tiesioginėms išmokoms deklaruoto ir tinkamo paramai pievų ir ganyklų, nurodytų GAAB reikalavimų aprašo 7 punkte, ploto. Ši nuostata reiškia, kad kai plotas, kuriame nustatytas GAAB reikalavimų aprašo 7 punkto pažeidimas, sudaro ne daugiau kaip 50 proc., pažeidimas laikomas netyčiniu ir taikomas Metodikos 8 punktas. T. y. jei pareiškėjas laiko gyvulių, nors ir mažiau nei reikalaujama, ir jo perskaičiuotu SG padengiama daugiau nei pusė ploto, kuris turi būti padengtas pagal GAAB reikalavimų aprašo 7 punktą, toks pažeidimas traktuojamas kaip netyčinis ir taikoma 3 proc. sankcija.
Pagal Metodikos 18¹.1 punktą (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. gegužės 21 d.), jeigu nustačius GAAB reikalavimų aprašo 7 punkte nurodyto GAAB reikalavimo pažeidimą, plotas, kuriame nustatytas minėtas pažeidimas, sudaro daugiau kaip 50 proc. viso tiesioginėms išmokoms deklaruoto ir tinkamo paramai pievų ir ganyklų ploto, sankcijos dydis apskaičiuojamas pagal šios Metodikos 19 punktą (t. y. išmoka sumažinama 20 proc. ir sankcijos dydis atitinkamai padidinamas ar sumažinamas įvertinus reikalavimų pažeidimą pagal masto, sunkumo ir poveikio trukmės kriterijus). Tuo tarpu pagal Metodikos 18¹.2 punktą (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. gegužės 21 d.), jeigu nustačius GAAB reikalavimų aprašo 7 punkte nurodyto GAAB reikalavimo pažeidimą, plotas, kuriame nustatytas minėtas pažeidimas, sudaro 100 proc. viso tiesioginėms išmokoms deklaruoto ir tinkamo paramai pievų ir ganyklų ploto, einamaisiais metais parama sumažinama 50 proc.
Iš aptartų Metodikos nuostatų matyti, kad, kai nustatomas GAAB reikalavimų aprašo 7 punkte nurodytas pažeidimas, t. y. kai nustatoma, kad 1 deklaruojamų pievų ir ganyklų hektarui tenka mažiau kaip 0,3 SG (sutartinio gyvulio), tuo atveju, jeigu plotas, kuriame nustatytas pažeidimas sudaro daugiau kaip 50 proc. viso deklaruoto ir tinkamo paramai pievų ir ganyklų ploto (kai reikiamu sutartinių gyvulių skaičiumi „nepadengiama“ bent pusė viso deklaruoto pievų ir ganyklų ploto), toks pažeidimas pats savaime (neatsižvelgiant į jokias kitas aplinkybes) laikomas tyčiniu, o tai lemia arba išmokos sumažinimą 20 proc. dydžiu (kai reikiamu sutartinių gyvulių skaičiumi „nepadengiama“ bent pusė viso deklaruoto pievų ir ganyklų ploto) arba 50 proc. dydžiu (kai reikiamu sutartinių gyvulių skaičiumi „nepadengiamas“ visas deklaruotas pievų ir ganyklų plotas).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjos deklaruotas bendras 19,84 ha ganyklų (pievų) plotas sudarė 10,19 proc. nuo deklaruoto ir tinkamo paramai ploto, į jį neįskaičiavus ploto, deklaruoto kaip ganyklos (pievos), skirtos prekinei žolinės produkcijos gamybai, todėl atsakovas nustatė, jog pareiškėjai kilo GAAB reikalavimų aprašo 7 punkte įtvirtinta pareiga laikyti ūkinius gyvūnus. Kadangi pareiškėja ūkinių gyvūnų nelaikė, atsakovas, pritaikęs Metodikos 17.4 punktą (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. balandžio 12 d. iki 2015 m. gegužės 21 d.), pareiškėjos pažeidimą, neatsižvelgęs į jokias kitas aplinkybes, priskyrė tyčiniam, ir, kadangi sutartiniais gyvuliais visiškai nebuvo padengiamas deklaruotas ganyklų (pievų) plotas, pritaikė Metodikos 18¹.2 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. gegužės 21 d.) nurodytą 50 proc. paramos sumažinimo sankciją.
Iš pareiškėjos skundo matyti, kad ji neginčija nesilaikiusi GAAB reikalavimų aprašo 7 punkto reikalavimo laikyti ūkinius gyvūnus, tačiau teigia peržengusi GAAB reikalavimų aprašo 7 punkte nustatytą 10 proc. ribą, nuo kurios taikomas reikalavimas laikyti ūkinius gyvulius, itin nežymiai ir ne dėl siekio neteisėtai gauti paramą, bet dėl to, kad pirmą kartą deklaruodama naudmenis, kurių kodas 5PP-2, ji dėl teisės normos konstrukcijos sudėtingumo, tinkamos informacijos iš seniūnijos specialistų negavimo, teisinio išsilavinimo neturėjimo nesuprato, kad šis plotas bus išskaičiuojamas vertinant 10 proc. santykį, numatytą GAAB reikalavimų aprašo 7 punkte. Pareiškėja taip pat nurodo, kad anksčiau jai nėra taikytos jokios sankcijos. Pareiškėja teigia neturėjusi tikslo ir tyčia nesiekusi pažeisti GAAB reikalavimų aprašo 7 punkto.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą ištirti Metodikos teisėtumą, 2017 m. kovo 21 d. sprendimu pripažino, kad Metodikos 17.4 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. balandžio 12 d. iki 2015 m. gegužės 21 d.) ta apimtimi, kuria jame nenumatyta galimybė, nustačius GAAB reikalavimų aprašo 7 punkto pažeidimą, paramos gavėjui įrodyti, jog jo elgesys nebuvo tyčinis, taip pat Metodikos 18¹.2 punktas (žemės ūkio ministro 2013 m. balandžio 25 d. įsakymo Nr. 3D-291 redakcija, galiojusi nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. gegužės 21 d.) ta apimtimi, kuria jame nenumatyta galimybė, nustačius GAAB reikalavimų aprašo 7 punkto pažeidimą visame tiesioginėms išmokoms deklaruotame ir tinkamame paramai pievų ir ganyklų plote, atsižvelgti į kaltės formą ir einamaisiais metais taikyti mažesnį paramos sumažinimo procentą, nei 50 proc., arba netaikyti paramos sumažinimo, prieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo ir proporcingumo principams.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d., taikytina nagrinėjant šią administracinę bylą) 116 straipsnio 1 dalį norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu. Ši nuostata reiškia, kad nagrinėjamo ginčo atveju teismas negali taikyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 21 d. sprendimu pripažinto neteisėtu Metodikoje įtvirtinto teisinio reglamentavimo, t. y. Metodikos 17.4 punkto (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. balandžio 12 d. iki 2015 m. gegužės 21 d.) ir 18¹.2 punkto ta apimtimi, kiek jie nenumato galimybės, nustačius GAAB reikalavimų aprašo 7 punkto pažeidimą visame tiesioginėms išmokoms deklaruotame ir tinkamame paramai pievų ir ganyklų plote, paramos gavėjui įrodyti, jog jo elgesys nebuvo tyčinis, ir atsižvelgti į kaltės formą ir einamaisiais metais taikyti mažesnį paramos sumažinimo procentą, nei 50 proc., arba netaikyti paramos sumažinimo. Todėl nagrinėjamoje byloje teismas įvertins, ar NMA skundžiamame sprendime pritaikyta 50 proc. paramos sumažinimo sankcija, atsižvelgus į visas reikšmingas faktines aplinkybes, tarp jų kaltės formą, yra adekvati ir proporcinga, o tuo pačiu teisinga, poveikio priemonė.
Poveikio priemonės adekvatumo vertinimui svarbu atsižvelgti į GAAB reikalavimų aprašo 7 punkto, kurį pareiškėja pažeidė, įtvirtinimo tikslus. Kaip paaiškino Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepime į Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ištirti Metodikos teisėtumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. eI-4-822/2017), siekiant, kad parama atitektų tik tiems subjektams, kurie vykdo realią žemės ūkio veiklą ir ūkininkauja siekdami gauti pajamas, o ne tik siekia išmokų deklaruodami pievų ir ganyklų plotus, buvo nustatytas GAAB reikalavimų aprašo 7 punkte įtvirtintas reikalavimas. Šis reikalavimas suformuluotas taip, kad deklaruojantieji pievas ir ganyklas, aktyviai ūkininkaujančiais būtų laikomi visi ūkinius gyvūnus auginantys žemės ūkio subjektai (išskyrus išimtį augalininkystės ūkiams), nes į SG apskaičiavimą įtraukiami beveik visi ūkyje laikomi gyvūnai – pradedant vištomis ir bitėmis iki karvių ir arklių. GAAB reikalavimų aprašo 7 punkto nesilaikymo atveju, būtų nepasiektas tiesioginių išmokų mokėjimo tikslas, todėl būtų neefektyviai naudojamos Europos žemės ūkio garantijų fondo lėšos. Atsižvelgiant į tai, kad aktyviai ūkininkaujančiais yra laikomi ir augalininkystės sektoriaus žemės ūkio veiklos subjektai, ūkiams, užsiimantiems tik augalininkyste, nustatyta išimtis ir GAAB reikalavimų aprašo 7 punktas netaikomas, kai pievų ir ganyklų plotai užima nedidelę deklaruojamų tiesioginėms išmokoms plotų dalį, kuri pradedant 2012 m. proporcingai mažėjo, t. y. 2012 m. negalėjo būti didesnė nei 30 proc., 2013 – 20 proc., o 2014 m. – 10 proc. Tačiau ūkiuose, kuriuose vyrauja pievų ir ganyklų plotai, turėtų būti laikomi gyvuliai. Be to, pareiškėjai, gaminantys parduoti žolinę produkciją (presuotą šieną, šienainį, silosą, žolės miltus ir jų granules, žolės granules kurui), galėjo deklaruoti plotus nurodydami 5PP-2 kodą „(Ganyklos) pievos skirtos prekinei žolinės produkcijos gamybai“. Šiuo kodu deklaruotiems plotams GAAB reikalavimų aprašo 7 punkto reikalavimas dėl gyvulių laikymo netaikomas. Pareiškėjas, įvertinęs, kad sunku įvykdyti reikalavimą, nes turi šiek tiek mažiau aktyviai dirbamo ploto arba laikomų gyvulių skaičius, apskaičiavus SG vienam hektarui, mažesnis nei nustatyta, galėjo, siekdamas išlaikyti reikalavime nustatytas proporcijas, dalį pievų ir ganyklų plotų deklaruoti NDG-1 ir NGP-1 kodais. Tai reikštų, kad neprašoma tiesioginių išmokų už šiais kodais deklaruotus plotus, todėl jiems netaikomi tinkamumo paramai reikalavimai.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja jau nuo 2009 metų teikia paraiškas gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus (b. l. 92-121), NMA nei karto (išskyrus aptariamą atvejį) nėra pritaikiusi pareiškėjai sankcijų už netinkamą įsipareigojimų vykdymą. Iš 2014 m. paraiškos, dėl kurios buvo priimtas skundžiamas NMA sprendimas, duomenų matyti, kad pareiškėja joje, be pasėlių „5GP-1 Ganyklos-pievos (iki 5 m.)“ ir „5PP-2 Pievos, skirtos prekinių žolinių pašarų gamybai“, dar deklaravo pasėlius „5KV-1 Kviečiai (vasariniai)“, „5KR-1 Kvietrugiai (vasariniai)“, „5RA-2 Rapsai (žieminiai)“, „5KR-2 Kvietrugiai (žieminiai)“, „5KV-2 Kviečiai (žieminiai)“, „5RA-1 Rapsai (vasariniai)“, „RKR-1 Kvietrugiai (vasariniai) ir jų ražienos“, „RMI-2 Miežiai (vasariniai, nesalykliniai) ir jų ražienos“, „5PD-1 Pūdymas (juodasis)“ (b. l. 22-24). Įvertinus šias aplinkybes, o taip pat pareiškėjos teismui pateiktus 2015 m. laikotarpio pelno (nuostolių) ataskaitos finansinius duomenis (b. l. 88), atsižvelgus į kitų naudmenų, nei ganyklos (pievos), deklaruotą plotą, nekyla abejonių, kad pareiškėja vykdo realią žemės ūkio veiklą augalininkystės srityje ir ūkininkauja siekdama gauti pajamas, o ne tik gauti išmokų deklaruodama pievų ir ganyklų plotus.
Kaip minėta GAAB reikalavimų aprašo 7 punkte yra įtvirtinta išimtis, kada netaikomas reikalavimas laikyti gyvulius, tiems augalininkystės ūkiams, kuriuose pievų ir ganyklų plotai užima nedidelę deklaruojamų tiesioginėms išmokoms plotų dalį, kuri 2014 m. negalėjo būti didesnė, kaip 10 proc. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos deklaruotas pievų ir ganyklų plotas (19,84 ha) tik vos (0,19 proc.) viršijo 10 proc. viso deklaruoto ir tinkamai paramai ploto, į jį neįskaičiavus ploto, deklaruoto kaip ganyklos (pievos), skirtos prekinei žolinės produkcijos gamybai. Pagal byloje nustatytas aplinkybes tuo atveju, jeigu pareiškėja būtų deklaravusi bent 0,38 ha mažesnį ganyklų (pievų) naudmenų plotą arba mažesnį ganyklų (pievų), skirtų prekinei žolinės produkcijos gamybai, plotą, pareiškėjai GAAB reikalavimų aprašo 7 punkto reikalavimas laikyti ūkinius gyvulius apskritai nebūtų taikomas ir jokio pažeidimo nebūtų užfiksuota. Taigi, negalima pripažinti, kad dėl tokio nežymaus pievų (ganyklų) ploto ir bendro deklaruoto ploto santykio viršijimo, pareiškėjos augalininkystės ūkyje pievų ir ganyklų plotai tapo vyraujančiais, o pats ūkis realiai nevykdančiu žemės ūkio veiklos.
Dėl kaltės formos pirmiausia pasakytina, kad Metodikos preambulėje nurodytų Reglamentų jau aptartos nuostatos, įtvirtinančios išmokų sumažinimo ir neskyrimo taisykles, reikalauja atsižvelgti, ar pažeidimas padaromas tyčia ar dėl aplaidumo. Nors Reglamentuose aplaidumo ar tyčinio reikalavimų pažeidimo sąvokos neatskleistos, tačiau Teisingumo Teismas 2014 m. vasario 27 d. sprendime byloje A. M. van der Ham ir A. H. van der Ham-Reijersen van Buuren prieš College van Gedeputeerde Staten van Zuid-Holland, C‑396/12, EU:C:2014:98, aiškindamas 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004, 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 ir 2006 m. gruodžio 7 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1975/2006 nuostatas, nurodė, kad sąvoka „tyčinis įsipareigojimų nesilaikymas“ turi būti aiškinama autonomiškai ir vienodai, atsižvelgiant į jos įprastą prasmę, minėtų reglamentų nuostatų kontekstą ir teisės aktais, kuriame jos įtvirtintos, siekiamą tikslą. Tyčinis kompleksinio paramos susiejimo taisyklių pažeidimas, Teisingumo Teismo teigimu, grindžiamas, pirma, objektyviu elementu, t. y. šių taisyklių nesilaikymu, ir, antra, subjektyviu elementu. Kalbėdamas apie antrąjį elementą, Teisingumo Teismas pažymėjo, kad paramos gavėjas savo elgesiu gali sąmoningai nesilaikyti kompleksinio paramos susiejimo taisyklių, arba, nesiekdamas tokio tikslo, vis dėlto gali sutikti su galimybe, jog toks nesilaikymas gali atsirasti. Dėl sąvokos „tyčia“ konteksto buvo pažymėta, kad Reglamento Nr. 796/2004 67 straipsnio 1 dalyje Sąjungos teisės aktų leidėjas, be kita ko, numato galimybę ir sugriežtinti, ir sušvelninti sankcijas už tyčią, todėl ši nuostata apima tam tikrą paramos gavėjo tyčios atvejų įvairovę. Taigi sąvoka „tyčinis įsipareigojimų nesilaikymas“, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 796/2004 67 straipsnio 1 dalį ir Reglamento Nr. 1975/2006 23 straipsnį, turi būti aiškinama taip, kad pagal ją reikalaujama, jog kompleksinio paramos susiejimo taisykles pažeistų paramos gavėjas, kuris sąmoningai nesilaiko tokių taisyklių arba, nesiekdamas tokio tikslo, sutinka su galimybe, jog toks nesilaikymas gali atsirasti. Teisingumo Teismas, pažymėjęs, jog nei Reglamente Nr. 796/2004, nei Reglamente Nr. 1975/2006 nenumatyta įgyvendinimo taisyklių, kaip turi būti įrodoma, jog kompleksinio paramos susiejimo reikalavimų buvo nesilaikyta tyčia, darė išvadą, kad šių taisyklių kriterijai turi būti nustatyti nacionalinėje teisėje, todėl valstybės narės gali numatyti nuostatas, leidžiančias konstatuoti kompleksinio paramos susiejimo reikalavimų pažeidimo tyčinį pobūdį. Tačiau kartu Teisingumo Teismas aiškiai nurodė, kad jei valstybės narės šiuo tikslu pasirinktam kriterijui suteikiama didelė įrodomoji galia, ši valstybė vis dėlto turėtų paramos gavėjui suteikti galimybę įrodyti, jog jo elgesys nebuvo tyčinis.
Pagal aptartas Metodikos nuostatas, tai, ar pažeidimas padarytas tyčiniais veiksmais ar per aplaidumą, turi esminę įtaką taikomam paramos sumažinimo procentui, nes nustačius netyčinį reikalavimo pažeidimą taikomas 3 proc. dydis, o nustačius tyčinį reikalavimo pažeidimą, išmoka sumažinama 20 proc. Pagal Metodikos aptartas nuostatas šie sankcijų dydžiai, atitinkamai, neženkliai padidinami ar sumažinami, įvertinus reikalavimų pažeidimą pagal masto, sunkumo ir poveikio trukmės kriterijus. Be to, pagal Metodikos nuostatas, GAAB reikalavimų aprašo 7 punkto pažeidimo kvalifikavimas kaip tyčinio lemia arba išmokos sumažinimą 20 proc. dydžiu (kai reikiamu sutartinių gyvulių skaičiumi „nepadengiama“ bent pusė viso deklaruoto pievų ir ganyklų ploto) arba 50 proc. dydžiu (kai reikiamu sutartinių gyvulių skaičiumi „nepadengiamas“ visas deklaruotas pievų ir ganyklų plotas).
Vertinant pareiškėjos kaltės formą aptariamu atveju, būtina atsižvelgti, kad nors Metodika nustato prezumpciją, kad pareiškėjos padarytas pažeidimas yra tyčinis, tačiau pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 21 d. sprendimą, paramos gavėjui turi būti sudaryta galimybė įrodyti, kad jo elgesys nebuvo tyčinis. Vertinant paramos gavėjo kaltės formą, kaip tai nurodyta Teisingumo Teismo, būtina įvertinti subjektyvųjį elementą – tyčinis įsipareigojimų nesilaikymas bus tada, kai kompleksinio paramos susiejimo taisykles pažeis paramos gavėjas, kuris sąmoningai nesilaiko tokių taisyklių arba, nesiekdamas tokio tikslo, sutinka su galimybe, jog toks nesilaikymas gali atsirasti. Pagal Metodikos nuostatas, tyčinis reikalavimų pažeidimas bus tada, kai nustatoma, jog pareiškėjas veikia siekiant neteisėtai gauti paramą, kai jis sąmoningai neužtikrina net būtinosios žemės ūkio naudmenų priežiūros arba daro žalą aplinkai, kelia pavojų žmonių sveikatai, gyvūnų gerovei ir sveikatai. Tuo tarpu netyčinis reikalavimų pažeidimas – pareiškėjo per aplaidumą sukelti veiksmai, kai nepadaroma didelės žalos aplinkai, nesukeliama pavojaus žmonių sveikatai, gyvūnų gerovei ir sveikatai.
Kaip minėta, pareiškėja teigia nežymiai peržengusi GAAB reikalavimų aprašo 7 punkte nustatytą 10 proc. ribą, nuo kurios taikomas reikalavimas laikyti ūkinius gyvulius, ne dėl siekio neteisėtai gauti paramą, bet dėl to, kad pirmą kartą deklaruodama naudmenis, kurių kodas 5PP-2, ji dėl teisės normos konstrukcijos sudėtingumo, tinkamos informacijos iš seniūnijos specialistų negavimo, teisinio išsilavinimo neturėjimo nesuprato, kad šis plotas bus išskaičiuojamas vertinant 10 proc. santykį, numatytą GAAB reikalavimų aprašo 7 punkte. Pastebėtina, kad šiuos pareiškėjos paaiškinimus patvirtina pareiškėjos pateikti įrodymai, t. y. ankstesnių deklaracijų duomenys, kad anksčiau pareiškėja naudmenų, kurių kodas 5PP-2, nedeklaruodavo, Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vidiškių seniūnijos specialistės 2016 m. rugsėjo 9 d. paaiškinimas, kad dėl klaidos pareiškėjai nenurodė, jog naudmenos, žymimos kodu 5PP-2, nėra įskaičiuojamos į plotą, nuo kurio skaičiuojama 10 proc. riba, leidžianti pareiškėjui nelaikyti gyvulių (b. l. 87). Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjos argumentais dėl GAAB reikalavimų aprašo 7 punkto konstrukcijos sudėtingumo. Skaitant šią aprašo formuluotę, iš tiesų negalima lengvai suprasti, kad naudmenos, žymimos kodu 5PP-2, nėra įskaičiuojamos į plotą, nuo kurio skaičiuojama 10 proc. riba. Pastebėtina, kad atsakovas nepateikia įrodymų ir, apskritai, neįrodinėja, kad pareiškėja sąmoningai pažeidė GAAB reikalavimų aprašo 7 punktą dėl siekio gauti kuo didesnę paramos sumą. Pareiškėjos veiksmai po deklaracijos pateikimo rodo ir tai, kad ji, sužinojusi apie pažeidimą, siekė jį ištaisyti. Matyti, kad ji 2016 m. balandžio 15 d. kreipėsi prašymu į NMA, prašydama iš paraiškos deklaruojamų pasėlių ploto išbraukti 2,81 ha ploto lauką, deklaruotą kaip ganyklos-pievos (b. l. 61). Tokie pareiškėjos veiksmai rodo, kad ji siekė laikytis GAAB reikalavimų aprašo 7 punkto reikalavimo, ir nesiekė nepagrįstai gauti padidintą išmokos sumą, deklaruodama daugiau, nei leidžiama, ganyklų-pievų ploto. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, kad pareiškėja įrodė, jog atsakovas skundžiamame sprendime nepagrįstai vertino, kad jos elgesys buvo tyčinis.
Teisėjų kolegija, įvertinusi visų aptartų aplinkybių visumą, o būtent, tai, kad pareiškėja vykdo realią žemės ūkio veiklą augalininkystės srityje ir ūkininkauja siekdama gauti pajamas, kad dėl itin nežymaus pievų (ganyklų) ploto ir bendro deklaruoto naudmenų ploto santykio viršijimo (0,19 proc.) pareiškėjos ūkyje pievų ir ganyklų plotai netapo vyraujančiais, o pats ūkis realiai nevykdančiu žemės ūkio veiklos, kad pareiškėja siekė laikytis GAAB reikalavimų aprašo 7 punkto reikalavimų, tačiau pažeidimo padarymą lėmė tai, jog pirmą kartą deklaruodama naudmenis, kurių kodas 5PP-2, ji dėl teisės normos konstrukcijos sudėtingumo, tinkamos informacijos iš seniūnijos specialistų negavimo, teisinio išsilavinimo neturėjimo nesuprato, kad šis plotas bus išskaičiuojamas vertinant 10 proc. santykį, numatytą GAAB reikalavimų aprašo 7 punkte, taigi pažeidimą padarė iš esmės dėl klaidos, kas vertintina kaip nepakankamas atidumas aprašo laikymosi prasme, kad ji siekė ištaisyti padarytą pažeidimą, norėdama atsisakyti paramos už dalį deklaruotų ganyklų-pievų ploto, sprendžia, kad atsakovo skundžiamu sprendimu pritaikyta maksimali 50 proc. paramos sumažinimo sankcija, sudaranti itin reikšmingą (net 19 009,23 Eur) sumą, yra aiškiai neproporcinga ir neadekvati padarytam pažeidimui, o tuo pačiu nėra teisinga poveikio priemonė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai poveikio priemonė galėjo būti taikoma tik kaip už netyčinį reikalavimų pažeidimą, kuris, taikant Metodikos 8 punktą (2014 m. balandžio 9 d. įsakymo Nr. 3D-206 redakcija nuo 2014 m. balandžio 12 d.) ir 9 punktą bei atsižvelgus į Metodikos 1 priede esančios lentelės 15 punkte numatytą GAAB reikalavimų aprašo 7 punkto pažeidimo mastą, sunkumą ir poveikio trukmę, galėjo būti įvertinamas ne didesniu, kaip 3 proc. paramos sumažinimo dydžiu.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas NMA sprendimas, kuriuo pareiškėjai pritaikyta aiškiai neproporcinga ir neadekvati padarytam pažeidimui, o tuo pačiu neteisinga poveikio priemonė, yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas, o atsakovas įpareigotinas iš naujo įvertinti pareiškėjos 2014 m. birželio 11 d. pateiktą paraišką ir priimti sprendimą, kuriuo skirti ne daugiau kaip 3 proc. sumažintą galutinę paramos sumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjos skundą ir įpareigoti atsakovą išmokėti visą paramos sumą pagal pateiktą paraišką, nėra, nes pareiškėja dėl nepakankamo atidumo vis dėlto pažeidė GAAB reikalavimų aprašo 7 punktą ir deklaravo daugiau, nei maksimaliai galima užsiimant augalininkystės veikla, ganyklų (pievų) ploto.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1-2 punktais (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija, galiojusi nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d.), 132 straipsnio 1 dalimi (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.),
nusprendžia:
pareiškėjos J. R. skundą iš dalies patenkinti.
Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. balandžio 7 d. sprendimą Nr. BR6-813620 ,,Dėl mokėtinos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“.
Įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo įvertinti pareiškėjos J. R. 2014 m. birželio 11 d. pateiktą Paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką ir priimti sprendimą skirti J. R. galutinę paramos sumą, kuri dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327 patvirtinto Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės žemės ūkio naudmenoms reikalavimų aprašo 7 punkto pažeidimo būtų sumažinta ne daugiau kaip 3 procentais.
Kitą pareiškėjos skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.