Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro G. Misevičiaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010-12-22 nuosprendžio, kuriuo D. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

D. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., dėl to, kad jis 2006-05-15 apie 19.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) k., ant kelio, viešoje vietoje, kartu su R. U. įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, ir sumušė nukentėjusįjį V. R., padarydami jam nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. R. U. sudavė nukentėjusiajam V. R. pagaliu ne mažiau kaip du kartus į dešinį petį ir vieną kartą į dešinę galvos pusę, po to D. B. sudavė nukentėjusiajam V. R. vieną kartą pagaliu į dešinę galvos pusę.

Teismo posėdžio metu atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės prašė prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti, jo gynėja prašė prokuratūros apeliacinį skundą atmesti, prokuroras prašė prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Susipažinęs su bylos medžiaga ir prokuratūros apeliaciniu skundu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010-12-22 nuosprendis nepagrįstas, priimtas netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, to pasėkoje nepagrįstai atleidus D. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai nustatė, kad D. B. viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė rimtį bei tvarką. Apylinkės teismas nuosprendyje teisingai D. B. padarytą veiką kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Tačiau apylinkės teismas nepagrįstai D. B. atžvilgiu taikė BK 38 str. 1 d. nuostatas ir atleido jį nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukė.

Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiuoju arba valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik esant visoms BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytoms būtinoms sąlygoms.

Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais nuo baudžiamosios atsakomybės negali būti atleistas recidyvistas. Pagal Lietuvos Respublikos BK 27 straipsnio 1 dalį recidyvistas yra asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, ir vėl padaręs vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Lietuvos Respublikos BK 97 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmenys, nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą ir realiai atlikę paskirtą bausmę, laikomi turinčiais teistumą bausmės atlikimo laikotarpiu ir trejus metus po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo. Pagal Lietuvos Respublikos BK 11 str. nuostatas Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Šiaulių rajono apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu D. B. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., padarymą ir jam buvo paskirta 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, kurią jis atliko 2005 m. liepos 5 d., po to 2006 m. gegužės 15 d. vėl padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d., t. y. nepraėjus numatytiems trejiems metams po ankstesnės bausmės atlikimo. Lietuvos Respublikos BK 97 str. 8 d. nurodyta, kad jeigu turintis teistumą asmuo padaro naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą teistumo išnykimo eiga nutrūksta, ir teistumo už ankstesnę nusikalstamą veiką išnykimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą atlikimo. Asmuo laikomas teistas už kiekvieną nusikalstamą veiką tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš jų. Byloje nėra duomenų, kad šio nusikaltimo padarymo metu, 2006-05-15, D. B. teistumas pagal minėtą Šiaulių rajono apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 9 d. nuosprendį buvo išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka.

Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas taikydamas D. B. Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalį, atleisdamas jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir nutraukdamas jo atžvilgiu baudžiamąją bylą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi teismas neatsižvelgė į BK 38 straipsnio 2 dalyje numatytą imperatyvią nuostatą, kurioje nurodyta, kad šio straipsnio (BK 38 str.) 1 dalyje numatytais pagrindais recidyvistas negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, o, kaip matyti iš to, kas paminėta, D. B. yra recidyvistas, todėl jo atžvilgiu BK 38 str. nuostatos netaikytinos.

Dėl paminėto Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010-12-22 nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 1 d. 3 p.).

Kadangi pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas, todėl sprendžiamas D. B. bausmės klausimas. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d., padarymą skiriant bausmę D. B. atsižvelgiama į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, kad nusikalto būdamas teistas, teistumui neišnykus, Lietuvos Respublikos BK 27 str. prasme – recidyvistas, nustatyta D. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veiką padarė bendrininkų grupėje. Be to, kolegija skirdama bausmę atsižvelgia ir į tai, kad nusikalstama veika padaryta beveik prieš penkerius metus, kad D. B. administracine tvarka nebaustas, atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą, atsiprašė ir susitaikė su juo, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad D. B. suvokė savo veiksmų pavojingumą ir neteisėtumą, tinkamai įvertino šiuos veiksmus, dėl jų gailisi, ir teisėjų kolegija mano, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali nutraukti jo siekį ir stengimąsi gyventi pilnavertį ir teisingą gyvenimą. Taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad tokį asmenį būtina izoliuoti nuo visuomenės tam, kad būtų įgyvendinta būtinybė sulaikyti jį nuo nusikaltimų darymo ateityje, nubausti ir šiuo būdu užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, kolegija daro išvadą, kad teisingumo principas bus įgyvendintas ir bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus D. B. laisvės atėmimo bausmę, artimą BK 284 str. 1 d. numatytam sankcijos vidurkiui, tačiau atidedant jos vykdymą.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010-12-22 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

D. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. ir 2 d. 7 p., D. B. atidėti paskirtos bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., D. B. į paskirtą bausmę įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2010 m. spalio 29 d. iki 2010 m. gruodžio 22 d.