- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-05
- Bylos Nr.
- e2S-492-803/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16074-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Žirmūnų būstas“
- Atsakovas
- A. P., A. L.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (ieškovo) uždarosios akcinės bendrovės „Žirmūnų būstas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Žirmūnų būstas“ ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovams A. P. ir A. L.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Žirmūnų būstas“ pateikė teismui ieškinį, prašymas priteisti iš atsakovų solidariai 96,31 Eur užmokestį už administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (el. b. priedo b. l. 1-2).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 7 d. sprendimu už akių ieškovo ieškinį patenkino, priteisdamas ieškovui iš atsakovų solidariai 96,31 Eur užmokestį už administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas (iš atsakovo A. P. – 8,77 Eur, iš A. L. – 8,78 Eur; el. b. priedo b. l. 26-27).
Šalies argumentai
Atsakovas A. P. pateikė teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartimi atsakovo A. P. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkino, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-07 sprendimą už akių ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės nuo bylos skyrimo į parengiamąjį teismo posėdį stadijos (el. b. priedo b. l. 43-44).
Ieškovas pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, nurodydamas, jog įsiskolinimas yra sumokėtas (el. b. priedo b. l. 47).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2015 m. spalio 19 d. nutartimi ieškovo UAB „Žirmūnų būstas“ atsisakymą nuo ieškinio priėmė ir civilinę bylą nutraukė. Skundžiama nutartimi taip pat išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, priteisdamas iš ieškovo UAB „Žirmūnų būstas“ atsakovui A. P. 341 Eur bylinėjimosi išlaidų. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą nurodė, kad atsakovas A. P. pateikė pakankamai rašytinių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog neturi prievolės mokėti reikalautų įmokų. Pažymėjo, kad dar prieš ieškovo kreipimąsi į teismą dėl skolos priteisimo Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-09-01 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4149-872/2014, kuris paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2015-06-25 nutartimi, A. M. ir atsakovo A. P. sudaryta 1993-05-08 buto, esančio Žirmūnų g. 57-108, Vilniuje, pirkimo – pardavimo sutartis pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento bei panaikinta šio turto nuosavybės teisės registracija atsakovo vardu, todėl atsakovas A. P. pagrįstai pradėjo ginti savo interesus ir nesutiko su ieškiniu. Teismo teigimu, atsakovo A. P. procesinis elgesys buvo tinkamas, jis aktyviai teikė procesinius dokumentus, siekdamas, kad ieškovo reikalavimai priteisti iš jo skolą nebūtų patenkinti, todėl nutraukiant civilinę bylą yra pagrindas atsakovui A. P. priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas įvertino atsakovo A. P. prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį ir sprendė, jog bylinėjimosi išlaidų dydis atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr.1R-77 „Dėl 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Rekomendacijos) maksimalius dydžius (el. b. priedo b. l. 60-61).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovas UAB „Žirmūnų būstas“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas sumažinti bylinėjimosi išlaidų dydį iki 100 Eur. Nurodo, kad nustatant priteistino advokatui darbo užmokesčio dydį atsižvelgiama į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, teisinių paslaugų pastovumą ir kitas svarbias aplinkybes. Mano, jog vertinant atsakovo atstovo pateiktą pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pagal bylos sudėtingumą bei advokato darbo ir laiko sąnaudas, 300 Eur advokato teisinės pagalbos suma yra akivaizdžiai per didelė. Apelianto teigimu, pateiktą pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo sudaro vienas nepilnas lapas, sudarytas iš nesutikimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kurį iš esmės galėjo sudaryti pats atsakovas, be to, rengiant minėtą procesinį dokumentą, neprireikė specialių žinių, nebuvo naudojama nei teismų praktika, nei civilinio proceso nuostatos. Apeliantas pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas atmetė atsakovo prašymą dėl baudos ieškovui skyrimo, todėl atsakovas, prašydamas priteisti pernelyg dideles bylinėjimosi išlaidas, siekia nubausti ieškovą (el. bylos priedo b. l. 65-67).
Atsiliepimas
Atsakovas A. P. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo: 1) atskirojo skundo netenkinti; 2) priteisti iš ieškovo atsakovo naudai 50 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme; 3) apsvarstyti baudos skyrimo ieškovui klausimą. Nurodo, kad ieškovas turėjo galimybę kreiptis dėl bylos nutraukimo jau gavęs pirmuosius atsakovo procesinius dokumentus ir tokiu būdu išvengti nereikalingų bylinėjimosi išlaidų. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovui pateikus pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, ieškovas su juo nesutiko, nors žinojo, kad priteistos piniginės sumos iš atsakovo yra neteisėtos ir nesąžiningos. Mano, jog ieškovas iki bylos nutraukimo elgėsi nesąžiningai, be to, nesąžiningai vengia atlyginti atsakovo patirtas išlaidas. Mano, jog 300 Eur advokato teisinės pagalbos suma pagrįsta atliktais procesiniai veiksmais (el. b. priedo b. l. 68).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria nutraukiant civilinę bylą buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, priteisiant iš apelianto atsakovo naudai advokato teisinės pagalbos išlaidas, turėtas pirmosios instancijos teisme. Pagal proceso įstatymą, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, todėl nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas apeliacine tvarka vertina tik atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, o dėl kitų Vilniaus apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartyje išnagrinėtų klausimų išsamiau nepasisako (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas A. P. patyrė 300 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme. Iš 2015 m. spalio 19 d. sąskaitos už teisines paslaugas Nr. J11/11, kurioje detalizuotos suteiktos paslaugos, matyti, jog 300 Eur advokato teisinės pagalbos sumą sudaro: 25 Eur už prieštaravimų parengimą, 25 Eur už atsiliepimo parengimą, 200 Eur už pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimą parengimą ir 50 Eur už atstovavimą teisme (el. b. priedo b. l. 49-50). Apeliantas įrodinėja, jog 300 Eur suma už advokato teisinę pagalbą rengiant pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pagal bylos sudėtingumą bei advokato darbo ir laiko sąnaudas yra akivaizdžiai per didelė, dėl ko turėtų būti sumažinama iki 100 Eur. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokie apelianto argumentai, nepagrįsti. Visų pirma, apeliantas klaidingai nurodo, kad 300 Eur suma per didelė už pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo parengimą. Kaip matyti iš suteiktos teisinių paslaugų detalizacijos, 300 Eur sudaro kompleksas teisinių paslaugų, ne tik pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo parengimas. Antra, vertinant bylinėjimosi išlaidų sumažinimo galimybę svarbu įvertinti visą eilę kriterijų, numatytų CPK 98 straipsnio 2 dalyje, kurių sąrašas yra nebaigtinis. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju sprendžiant bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumą būtų teisinga įvertinti ir apelianto procesinius veiksmus civilinėje byloje. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas A. P. apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-01 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-4149-872/2014, kurio pagrindu A. M. su atsakovu A. P. sudaryta 1993-05-08 buto, esančio Žirmūnų g. 57-108, Vilniuje, pirkimo – pardavimo sutartis pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento bei panaikinta šio turto nuosavybės teisės registracija atsakovo vardu, informavo dar pateikdamas atsiliepimą į ieškinį (el. b. priedo b. l. 23), taip pat ir prašydamas peržiūrėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. sprendimą už akių (el. b. priedo b. l. 30). Be to, kaip matyti iš atsiliepimo į prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, apeliantas toliau tęsė civilinį procesą, nors gavęs atsakovo A. P. pareiškimą turėjo galimybę susipažinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-01 sprendimu (minėtas sprendimas pateiktas kaip priedas prie sprendimo už akių peržiūrėjimo) ir proceso prasme gerokai anksčiau imtis aktyvių veiksmų siekiant nutraukti procesą prieš atsakovą A. P.. Taigi, tęsiantis procesui bei rengiant procesinius dokumentus, pagrįstai didėjo ir advokato teisinės pagalbos išlaidos. Trečia, apeliantas nepagrįstai atskirajame skunde remiasi aplinkybe, jog pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo galėtų parengti ir atsakovas. Proceso įstatyme numatyta galimybė vesti bylą pačiam arba pasitelkiant profesionalų teisininką – advokatą ar advokato padėjėją (CPK 51 straipsnio 1 dalis). Procesinių dokumentų parengimas reikalauja specialių žinių, jiems taikomi proceso įstatyme numatyti turinio ir formos reikalavimai. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas yra teisininkas, galintis parengti procesinius dokumentus teismui pagal proceso įstatyme keliamus reikalavimus. Taigi atsakovas pasinaudojo įstatyme numatyta teise turėti teisines paslaugas teikiantį atstovą nagrinėjamoje civilinėje byloje ir aplinkybė, jog atsakovas pats galėjo parengti procesinį dokumentą, nepriklausomai nuo jo turinio, neturi teisinės reikšmės sprendžiant bylinėjimosi išlaidų sumažinimo klausimą.
Bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą priteisiamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R–85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatytus dydžius (nauja redakcija nuo 2015.03.20). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovo A. P. atstovo suteiktų teisinių paslaugų dydžiai neviršija maksimalių Rekomendacijose nurodytų rekomenduojamų dydžių. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad atsakovo advokato teisinės pagalbos išlaidos už atskirus procesinius veiksmus yra mažesnės nei Rekomendacijos patvirtinti maksimalūs rekomenduojami dydžiai, jų dydis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atitinka advokato darbo indėlį rengiant procesinius dokumentus, todėl nėra pagrindo jų sumažinti iki apelianto prašomo 100 Eur dydžio.
Apelianto argumentas, jog atsakovas, nurodydamas neva nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas siekia „nubausti“ apeliantą nepagrįstas, yra deklaratyvaus pobūdžio ir neturi reikšmės vertinant atskirajame skunde išdėstytus argumentus. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovo prašymas skirti apeliantui baudą už piktnaudžiavimą procesu atmestas kaip nepagrįstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartimi (kuria išspręstas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas bei civilinės bylos nutraukimo klausimas), kai tuo tarpu atsakovo bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys įrodymai pateikti 2015-10-19 parengiamajame teismo posėdyje. Taigi prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateiktas anksčiau negu išspręstas baudos skyrimo klausimas, todėl nėra pagrindo vertinti atsakovo prašymo priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas kaip siekio nubausti ieškovą.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo prašymas atlyginti visas patirtas advokato teisinės pagalbos išlaidas atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (CK 1.5 straipsnis), kadangi dėl priešingos šalies nepagrįstai reiškiamo reikalavimo patyrusi bylinėjimosi išlaidas šalis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Vertintina, jog priešingu atveju atsakovas nepagrįstai dėl priešingos šalies neapdairumo ar kitokių aplinkybių turėtų patirti neigiamų finansinių padarinių. Pažymėtina, kad ieškovas, pradėjęs procesą, turi prisiimti pats jo padarinius, todėl nebūtų teisinga bylinėjimosi dalies riziką perketi laimėjusiai bylą šaliai (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo advokatas bylos procese veikė aktyviai, pasisakydamas dėl ieškovo teiktų procesinių dokumentų, laiku parengė atsikirtimus, teikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, todėl vertintina, jog nėra objektyvių veiksnių, dėl kurių turėtų būti mažinamas atlyginimas už suteiktas teisines paslaugas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
Remiantis išdėstytu teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas procesinį reikalavimą – bylinėjimosi išlaidų atlyginimą - išsamiai įvertino ir visapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, dėl ko ieškovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiamos nutarties dalies paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).
Atsakovas prašo teismo priteisti 50 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimas. Kadangi ieškovo atskirasis skundas atmestas, o atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus atsiliepimo parengimo dydžio (8.15 punktas), todėl atsakovui priteistinos jo patirtos 50 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Prašymas dėl baudos skyrimo buvo išnagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartimi, jis atmestas, naujų argumentų ir motyvų atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą nenurodė, todėl nėra pagrindo pakartotinai svarstyti baudos ieškovui skyrimo klausimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. nutarties dalį, kuria išspęstas bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovui A. P. klausimas, nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo UAB „Žirmūnų būstas“, juridinio asmens kodas 121483222, atsakovui A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 50 Eur (penkiasdešimt eurų) advokato teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.