Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Zablockaja, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vitarenta“ ieškinį atsakovui mažajai bendrijai „Rhinosta“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, prašydamas priteisti 3 277,67 Eur skolą, 1 311,07 Eur delspinigių, 14,37 Eur palūkanų, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40 Eur kompensuojamų išieškojimo išlaidų ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2019-11-22 buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 2019-11/1/VITR, kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo atlikti sutartus statybos rangos darbus objekte adresu (duomenys neskelbtini) , o atsakovas įsipareigojo atsiskaityti už atliktus darbus.

Nurodo, kad ieškovas pagal rangos sutartį už atliktus rangos darbus 2019-12-20 parengė atliktų darbų aktą Nr. 2019-12-20/R001, kurį 2019-12-22 įteikė atsakovui ir dar kartą pakartojo įteikimą 2019-12-27. Ieškovas 2019-12-27 pateikė atsakovui 2019-12-27 PVM sąskaitą-faktūrą VIT Nr. 694 3277,67 Eur sumai, apmokėjimo terminas – 2020-01-02, atsakovas iki šiol nėra atsiskaitęs su ieškovu.

Atsakovo klientas ((duomenys neskelbtini), kuriam priklausančiame objekte adresu (duomenys neskelbtini) dirbo) atsakovo atliktų darbų aktą (tame tarpe ir ieškovo atliktų darbų dalį) priėmė be jokių trūkumų, pretenzijų nereiškė ir apmokėjo pilną darbų kainą, ką patvirtina (duomenys neskelbtini) paskirta technine prižiūrėtoja veiklos organizavimo skyriaus vadove L. V.. Pasak ieškovo, atsakovas elgiasi nesąžiningai, neteisėtai siekia sumažinti atliktų darbų kainą ir delsia atsiskaityti.

2020-01-02 rangovas pateikė atsakymą į defektinį raštą Nr. 20191231/1, kuriuo pareiškė nesutinkantis su užsakovo nustatytais defektais, o 2020-01-14 atsiuntė užsakovui pranešimą „Dėl vienašalio atliktų darbų akto ir sąskaitos faktūros pateikimo“, kuriuo pranešė, jog atliktų darbų aktą Nr. 2019-12-31/R001 ir sąskaitą faktūrą VIT Nr. 69 (2019-12-27) teikia užsakovui vienašališkai ir reikalauja iki 2020-01-16 atsiskaityti už atliktus darbus.

Užsakovo atstovas 2020-01-16 išsiuntė rangovui pranešimą, jog poziciją dėl pateikto atliktų darbų akto ir sąskaitos-faktūros pateiks iki 2020-01-21. Atsižvelgiant į tai, 2020-01-21 ieškovo atstovas pranešė rangovui, jog su vienašališku atliktų darbų akto Nr. 2019-12-31/R001 ir sąskaitos faktūros VIT Nr. 69 (2019-12-27) teikimu užsakovas nesutinka, taigi, atsakovui nekyla pareiga apmokėti ieškovo pateiktos sąskaitos faktūros VIT Nr. 69.

Nurodo, kad užsakovui tenka teisė pasirinkti, kokiu būdu būtų pašalinami rangovo darbų trūkumai (CK 6.665), tad ieškovas nepagrįstai nurodo, kad atsakovas neteisėtai reikalauja mažinti atliktų darbų kainą.

Teisme gauti šalių sutikimai bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Dėl per didelių remonto darbų kainų nurodo, kad 2019-12-31 atsakovas atsiuntė defektinį aktą ieškovui, kuriame nurodė, jog atsakovo sudarytos komisijos nuomone yra nurodyta per didelė šių darbų kaina: 1) plintusams dažytiems ar formuotiems iš grindų plytelių, 2) laiptinės sienų tinkavimui, 3) kabinetų sienų apdailai, 4) lietaus nuotėkų vamzdžio keitimui, 5)vidaus sienų mūrijimui, 6) sienų vagų pjovimui, laidų tiesimui ir vagų užtaisymui, 7) apdailinių kampukų dėjimui. Ieškovas, palyginęs kainas su UAB „Sistela“ statistiniais įkainiais, nurodė, kad atliko darbų 1 844,31 Eur su PVM pigiau nei rekomenduojama, kad jis papildomai ir nemokamai demontavo 48 kv. m. pakabinamų lubų ir išnešė visas šiukšles, tad pretenzijos dėl per didelių įkainių yra nepagrįstos.

Nurodo, kad atsakovo teiginys, kad dėl tariamo konflikto nebuvo priimta ir sumokėta už papildomus darbus yra klaidinantis ir neatitinkantis realybės. Iš sudarytos sutarties tarp MB „Rhinosta“ ir (duomenys neskelbtini) Nr. SUT-2019-209 (2019-11-15) dėl vidaus patalpų paprastojo remonto aiškiai matosi, jog sutarties punkte 2.3. nurodoma, jog yra taikoma fiksuotos kainos kainodara, o 2.4. punkte minima, kad ši kaina taikoma visai sutarties galiojimo trukmei, nepriklausomai kokia apimtimi yra atlikti darbai. MB „Rhinosta“, prieš dalyvaudama viešajame pirkime, privalėjo įsivertinti ir pateikti papildomų darbų sąmatas, tačiau jie to neatliko.

2020-06-26 nutartimi teismas nutarė atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2019-11-22 tarp rangovo UAB „Vitarenta“ ir užsakovo MB „Rhinosta“ buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 2019-11/1/VITR, kurios pagrindu rangovas (ieškovas) įsipareigojo iki 2019-12-10 atlikti sutartus statybos rangos darbus objekte adresu (duomenys neskelbtini), o užsakovas (atsakovas) įsipareigojo atsiskaityti už atliktus darbus (sutarties 1.1 p., 5.1 p.). Sutarties 2.1 punkte šalys sulygo dėl darbų atlikimo kainos nustatymo (2.1.1-2.1.5 p.), 3.1 punkte sulygo dėl sąskaitos apmokėjimo už atliktus darbus per 5 darbo dienas po sąskaitos ir atliktų darbų akto gavimo.

Byloje kilo klausimas dėl užsakovo teisės sumažinti atliktų darbų kainą (CK 6.665 str.). Ginčas byloje yra dėl 993,58 Eur (be PVM) sumos, kurios atsakovas nesutinka mokėti dėl nepagrįstai didelės darbų kainos, nekokybiškai atliktų darbų ir vėlavimo tuos darbus atlikti.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad dėl netinkamo rangos sutarties vykdymo nukentėjusios šalies teisių gynimo būdai įtvirtinti tiek bendrosiose sutarčių teisės normose (pvz., CK 6.207, 6.209, 6.213, 6.217, 6.256, 6.261 straipsniuose), tiek ir specialiosiose (pvz., CK 6.665 straipsnyje). Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis teisių gynimo būdus, jeigu jų bendrą taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015).

Specialieji užsakovo rangos sutartyje teisių gynimo būdai, įtvirtinti CK 6.665 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje.

CK 6.665 straipsnyje įtvirtintos teisės normos yra specialiosios bendrųjų sutartinės civilinės atsakomybės normų atžvilgiu ir turi būti taikomos prioritetiškai, kai reikalavimai kildinami dėl rangos sutarties darbų trūkumų; kiti užsakovo rangos sutartyje teisių gynimo būdai taikytini tiek, kiek specialiųjų nuostatų nepakanka pažeistoms teisėms apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutarties civilinėje byloje e3K-3-197-469/2020 46 p.).

CK 6.662 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus.

2020-08-21 rašytiniuose paaiškinimuose atsakovas nurodė, kad sutinka sumokėti 2 763,75 Eur su PVM, t. y. iš 2 855,12 Eur sumos be PVM minusuojant 571,02 Eur komercinę nuolaidą, iš viso 2 284,09 Eur be PVM (atsakovo pateiktas paskaičiavimas).

Į bylą pateiktas BM „Rhinosta“ defektinis aktas Nr. 20191231/1.

Atsakovas 2020-01-21 rašte nurodė, kad rangovo atlikti darbai neatitinka įprastai remonto darbams keliamų kokybės reikalavimų, kadangi laiptinės angokraščiai išteplioti samanėle, laiptinėje nebaigti klijuoti plintusai, vietos, kur turėjo klijuotis plinusai iš plytelių, nudažytos, vietomis plintusų plytelių aukštis nevienodi, samanėlė laiptinės vietomis neuždėta pakankamai – matosi tinko siena, laiptinės kampai grubiai apdėti samanėle, nerūdijančio plieno turėklai aptaškyti neaiškia nenusivalančia medžiaga, vietomis pridrabstyta tinko mišinio, sienos kabinete vietomis dažytos neglaistant pažeidimų, nekokybiškai nuglaistytos sienos, nebaigtos šveisti, vietomis sienos dažytos tik vieną kartą, matosi plėmai, sienų kabinete kampai vietomis nebaigti.

Pažymėtina, kad byloje kilo ginčas dėl atliktų darbų akte nurodytų per didelių darbų įkainių. Atsakovas 2020-08-21 rašytiniuose paaiškinimuose pateikė skaičiavimus dėl darbų įkainių.

Kaip matyti iš sutarties, jos 2.1 punktu šalys sulygo dėl konkrečių darbų, jų atlikimo ir kainos nustatymo (2.1.1-2.1.5 p.). Iš minėto sutarties 2.1 punkto matyti, kad šalys sulygo dėl lubų dažymo laiptinėje, sienų padengimo dekoratyviniu tinku „Samanėlė“ laiptinėje, sienų dažymo bendrinėse patalpose, plytelių klijavimo.

Iš statybos rangos sutarties 3.2 punkto matyti, kad šalys susitarė, kad užsakovas, esant būtinybei, gali įsigyti papildomus darbus. Papildomi darbai - sutartyje nenumatyti, tačiau tiesiogiai su sutartyje numatytais darbais susiję ir būtini sutarčiai įvykdyti (užbaigti) darbai. Papildomų darbų būtinumas turi būti pagrįstas dokumentais ir raštu suderintas su užsakovu.

Nors atsakovas 2020-08-21 rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad pretenzijos dėl per didelių kainų yra pagrįstos, sutartyje tokie darbai nebuvo numatyti, jų kainos nebuvo suderintos, tačiau atsakovas byloje neįrodinėjo, kad ieškovas faktiškai atliko tik sutartyje numatytus darbus, t. y. neteigė, kad papildomi darbai nebuvo atlikti. Tai, kad dėl papildomų darbų buvo susitarta žodžiu, patvirtina ta aplinkybė, kad atsakovas teikė savo užsakovui aktą dėl papildomų darbų ir sąskaitą faktūrą. Be to, atsakovas pats nurodė, kad viešųjų pirkimų sutartis numato papildomus darbus. Vien ta aplinkybė, kad dėl kažkokių priežasčių atsakovas negavo pinigų už papildomai atliktus darbus, nesudaro pagrindo paneigti tarp ieškovo ir atsakovo buvusį susitarimą dėl papildomų darbų.

Nors tarp šalių ir nebuvo sudarytas rašytinis susitarimas ar bent jau susirašinėjimas dėl papildomų darbų būtinumo ir kainos, tačiau įvertinus, kad atsakovas neginčija atliktų darbų akte nurodytų darbų „eilučių“, o tik jų kainą, kad tarp šių atsakovo pripažįstamų darbų (tik mažesne kaina) yra darbai, dėl kurių šalys sutartyje apskritai nebuvo susitarusios, teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad šalys buvo susitarusios dėl papildomų darbų, kurie nebuvo aptarti rašytinėje sutartyje, t. y. tai patvirtina tarp šalių buvus žodinį susitarimą.

Šalys sutartyje numatė tik tai, kad būtina papildomus darbus pagrįsti dokumentais ir raštu suderinti su užsakovu, kas, kaip matyti iš pateiktų į bylą duomenų, nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta. Sutartis taip pat nenustatė tokių darbų kainos, jos nustatymo mechanizmo.

Įvertinus, kad sutarties 1.1 punktas numatė, kad užsakovas įsipareigojo priimti ir atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus, teismas sprendžia, kad atsakovas turi pareigą apmokėti ir jo užsakytus bei ieškovo atliktus papildomus darbus.

Pažymėtina, kad ikiteisminiame ginče atsakovas buvo nurodęs nesutikimą dėl per didelės kainos ir dėl daugiau darbų nei vyksta ginčas teisme, kad UAB „Vitarenta“ 2020-01-02 atsakyme į defektinį raštą detaliai nurodė argumentus, kad kaina yra adekvati. Teismas pasisako tik dėl tų darbų, dėl kurių vyksta ginčas teisme.

Palyginus ieškovo pateiktą atliktų darbų aktą ir atsakovo su defektiniu aktu pateiktą paskaičiavimą matyti, kad atsakovas nesutinka su laiptinės sienų tinkavimo įkainiu: vietoj 4,5 Eur už kv. m. nurodo tik 2 Eur, su mažojo kabineto sienų apdailos įkainiu: vietoj 8 Eur nurodo 6,5 Eur, su didžiojo kabineto sienų apdaila: vietoj 7,5 Eur nurodo 6,5 Eur, su lietaus nuotekų vamzdžio remontu: vietoj 45 Eur nurodo 10 Eur, su sienų mūrijimu: vietoj 90 Eur nurodo 30 Eur, su sienų vagų pjovimu laidams ir jų užtaisymu: vietoj 28,75 Eur nurodo 10 Eur.

Teismas pažymi, kad ieškovas 2020-06-16 raštu pateikė UAB „Vitarenta“ atliktų darbų kainos palyginimą su UAB „Sistela“ statistiniais įkainiais: ieškovo paskaičiuota suma už 14 eilučių sudaro 3 277,67 Eur be PVM, o UAB „Sistela“ – 4 801,89 Eur be PVM, ieškovas taip pat nurodė, kad dar nemokamai demontavo 48 kv. m. pakabinamų lubų ir išnešė visas šiukšles į konteinerį.

Lyginant ginčo eilutes, teismas iš esmės nenustatė, kad ieškovo reikalaujamos sumos, išskyrus sienų mūrijimą, yra nepagrįstai užaukštintos.

Teismas pasirinktinai pasisako dėl mažojo kabineto sienų apdailos, kuomet UAB „Vitarenta“ nurodo, kad atsakovas reikalavo visas sienas pilnai išglaistyti, nors sutarties 2.1.3 punktas to nenumatė. Sutarties 2.1.3 punktu šalys susitarė, kad pataisomi įtrūkimai, nežymūs įdubimai, sienos nelyginamos ir visos pilnai neglaistomos, atliekamas tik minimalus kosmetinis pataisymas ir nudažomos užsakovo pasirinktais dažai. Teismas pažymi, kad šios aplinkybės pateisina didesnės kainos nurodymą atliktų darbų akte ir sąskaitoje.

Įvertinus, kad ieškovas atliko papildomus darbus, esant nustatytam žodiniam susitarimui dėl papildomų darbų, atsakovas turi pareigą juos apmokėti. Teismas pažymi, kad atsakovas neįrodinėjo leistinais įrodymais, kad ieškovo nurodytos kainos yra per didelės, jis vadovaujasi tik subjektyviais pamąstymais dėl per didelių kainų. UAB „Vitarenta“ 2020-01-02 atsakyme į defektinį raštą detaliai nurodė argumentus dėl per didelių kainų, tačiau atsakovas šioje byloje papildomų argumentų dėl papildomų darbų apimties ir kainos nepateikia, tad teismas dėl kiekvienos akto eilutės plačiau nepasisako.

Pats ieškovas nurodo, kad už sienų mūrijimą prašo 90 Eur, kad pagal Sistela skaičiavimus suma sudarytų 16,84 Eur, o atsakovas teigia, kad už tokį darbą ieškovui priklausytų tik 30 Eur. Įvertinus nurodytas aplinkybes, ieškovo prašoma priteisti 90 Eur suma už sienos mūrijimą mažintina 60 Eur suma, t. y. iki tos sumos, su kuria sutinka atsakovas.

Dėl nurodytos priežasties teismas daro išvadą, kad ieškovas turi teisę į sutartyje aptartų ir papildomų darbų apmokėjimą, mažinant prašomą priteisti sumą 60 Eur, t. y. iki 3 217,67 Eur.

Iš atsakovo 2020-08-21 rašytinių paaiškinimų ir pateikto paskaičiavimo matyti, kad atsakovas paskaičiavo 571,02 Eur be PVM komercinę nuolaidą už 10 dienų vėlavimą ir paliktus defektus.

Iš UAB „Vitarenta“ 2020-01-14 rašto matyti, kad pagal sutartį rangovas darbus turėjo pabaigti 2019-12-10, tačiau pabaigė 2019-01-20 (teismo pastaba: rašymo apsirikimas, pagal bylos esmę turėtų būti 2019-12-20), kadangi darbų eigoje užsakovas prašė atlikti papildomus darbus, kad vėlavimas dėl papildomų darbų buvo suderintas su užsakovu, kad jokių pretenzijų dėl to nebuvo.

Įvertinus, kad sutartyje buvo numatyti konkretūs darbai, kuriuos turi atlikti rangovas, ir 2019-12-10 galutinis darbų atlikimo terminas, kad byloje nustatyta, kad užsakovo nurodymu buvo atlikti ir papildomi darbai, dėl kurių atlikimo ir terminų nėra pateiktas susitarimas, susirašinėjimas, teismas laiko, kad natūralu, kad papildomiems darbams atlikti buvo reikalingas papildomas terminas, o šis, įvertinus bylos duomenis, buvo 10 dienų ilgesnis nei sutartyje nustatytas darbų atlikimo terminas. Į bylą nepateikti duomenys, kad atsakovas kreipėsi į ieškovą dėl vėlavimo atlikti darbus, kad atsakovas prašė ieškovo griežtai laikytis terminų ir pan. Atsakovas 2020-01-21 raštu patvirtino, kad 2019-12-22 gavo ieškovo el. paštu siųstą 2019-12-20 atliktų darbų aktą. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, kad rangovas (ieškovas) darbus atliko iki atsakovo užsakovo apsilankymo objekte, t. y. 2019-12-23, 9 val.

Atsakovas, pavedęs ieškovui atlikti papildomus darbus, ir žinodamas darbų atlikimo terminus pagal sutartį su savo užsakovu, turėjo teisę ir galimybę jau po 2019-12-10 tikrinti rangovo atliekamų darbų eigą ir kokybę, reikšti pastabas ir pan., tačiau byloje nėra duomenų, kad jis pats ėmėsi veiksmų, tikrindamas rangovo atliekamus darbus ir jų kokybę bei reikšdamas pretenzijas.

Teismas iš UAB „Vitarenta“ 2020-01-02 rašto nustatė, kad, pasak ieškovo, šalys tarėsi dėl 2019-12-20 galutinio darbų atlikimo termino, tačiau atsakovas, prieš spausdindamas sutartį, neinformavęs ieškovo, šį terminą pakeitė į 2019-12-10, kad ieškovas, pasitikėdamas atsakovu, pasirašė sutartį, jos nepatikrinęs.

Į bylą nepateikti įrodymai, patvirtinantys rangos sutarties sąlygas (tad ir darbų atlikimo terminą) ikisutartinių santykių metu. Pagal sutarties tarp ieškovo ir jo užsakovo (duomenys neskelbtini) 3.1 punktą rangos darbai turi būti atlikti per 1,5 mėnesio nuo sutarties įsigaliojimo dienos, bet ne vėliau nei iki 2019-12-19. Ši sutartis pasirašyta 2019-11-15, dėl ko darbų atlikimo terminas nuo 1,5 mėnesio sutrumpėjo iki 1 mėn. 4 dienų. Įvertinus, kad atsakovo su jo užsakovu sutartis sudaryta 2019-11-15, o ginčo sutartis sudaryta 2019-11-22, teismas laiko, kad yra tikėtina ieškovo nurodoma aplinkybė dėl darbų atlikimo termino sutrumpinimo (palyginus su pradiniu šaliu susitarimu) ir darbų atlikimo termino sąlyga iš tiesų galėjo būti pakeista ieškovo nenaudai, kuris, pasitikėdamas atsakovu, pasirašė sutartį.

Remdamasis nurodytais argumentais bei įvertinęs, kad atsakovo prašymu ieškovas iš tiesų atliko papildomus darbus, kad tarp šalių nėra susitarimo dėl papildomų darbų atlikimo termino bei susirašinėjimo, reikalaujančio laikytis sutarties terminų, kad ieškovas teigia, kad darbų atlikimo vėlavimas dėl papildomų darbų buvo suderintas su atsakovu žodžiu, teismas neturi pagrindo spręsti, kad nagrinėjamu atveju ieškovas yra pažeidęs darbų atlikimo terminą, dėl ko jis turėtų teisę į „komercinę nuolaidą“.

Kaip minėta, atsakovas paskaičiavo 571,02 Eur be PVM komercinę nuolaidą už 10 dienų vėlavimą ir paliktus defektus.

Pažymėtina, kad statybos rangos sutarties 6.1.2 punkte yra numatyta užsakovo pareiga raštu ir nedelsiant rangovui pranešti apie defektus, rastus po atliktų statybos darbų patikrinimo.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas 2019-12-23 persiuntė ieškovui atsakovo užsakovo 2019-12-23 vykusio patikrinimo akto su atsakovo darbų trūkumais ištrauką. Iš pateiktos ištraukos neaišku, kurie trūkumai yra priskirtini ieškovo darbo trūkumams. Iš dokumento matyti, kad jame vardinami trūkumai, susijęs su įvairiais darbais, kurie iš esmės ir nėra priskirtini ieškovui (durų įrengimas darbai, elektros įrengimai ir kt.). Iš esmės atsakovas, persiuntęs ieškovui minėtą dokumentą, nenurodė, kokie trūkumai yra priskirtini ieškovui. UAB „Vitarenta“ pateikė šio dokumento ištrauką (DOK 118575), kurioje yra pabraukti kai kurie trūkumai: už radiatorių nenudažyta siena, neišvalytas antro aukšto koridorius, tarp vamzdžių nenudažyta siena.

Ieškovas byloje teigia, kad trūkumus jis šalino, ką atsakovas patvirtina ir savo 2020-08-21 rašytiniuose paaiškinimuose, kuriuose nurodė, kad ieškovas defektus ištaisė, tačiau ne viską, t. y. atliko tam tikrus padažymus, išvalė koridorių. Aplinkybes apie atliktą dažymą patvirtina ir ieškovo pateiktos nuotraukos. Pažymėtina, kad atsakovas, ieškovui ištaisius defektus, taip ir nenurodo, kurių jo paties užsakovo nustatytų trūkumų ieškovas nepašalino.

Nors atsakovas teigia, kad, jam pačiam vėluojant priduoti darbus, jis pats šalino savo ir ieškovo darbų trūkumus, tačiau neįvardina, kokius ieškovo darbo trūkumus jis šalino, nenurodo, kad dėl tų trūkumų kreipėsi į ieškovą. Pažymėtina, kad pagal pateikto dokumento turinį trūkumai turėjo būti pašalinti iki 2019-12-30, tačiau atsakovas atskiru raštu nepateikė ieškovui duomenų apie konkrečius ieškovo darbo trūkumus ir terminą tiems trūkumams ištaisyti.

Nors atsakovas pateikė atliktų darbų aktą Nr. 20191219 ir 2019-12-19 PVM sąskaitą faktūrą Nr. RHN 0003 2 955,97 Eur sumai dėl vidaus patalpų paprastojo remonto darbų, teismas įvertinęs šių dokumentų datą (2019-12-19) sprendžia, kad šie dokumentai negali patvirtinti, kad atsakovas po ieškovo atliktų darbų šalino trūkumus. Be to, atsakovas nepateikė duomenų, dėl kokių priežasčių užsakovas nepasirašė šio akto ir nepriėmė sąskaitos. Vien tik į bylą pateiktas atsakovo įsakymas dėl 2019-12-19 PVM sąskaitos faktūros Nr. RHN 0003 panaikinimo negali patvirtinti bylai svarbių aplinkybių.

Nors atsakovas ieškovui pateikė 2019-12-31 defektinį aktą, tačiau teismui nepateikti duomenys, kad (duomenys neskelbtini), reikalavęs 2019-12-23 nustatytus trūkumus pašalinti iki 2019-12-30, apskritai dar teikė pretenzijas dėl darbų trūkumo ir kada atsakovo perduotus darbus faktiškai priėmė. Tad vien 2019-12-31 atsakovo defektinis aktas negali patvirtinti, kad dėl jame nurodytų priežasčių darbų atsakovas negalėjo priduoti. Atsakovas į bylą nepateikė duomenų, kada tiksliai (duomenys neskelbtini) priėmė jo darbus pagal sutartį, kad jam po 2019-12-30 buvo apskritai reiškiamos pretenzijos dėl darbų trūkumo. Nors atsakovas teigia, kad jo užsakovas (duomenys neskelbtini) nepriėmė papildomų darbų, kad jam teko anuliuoti sąskaitą, tačiau šią bylą nagrinėjančiam teismui nepateikti duomenys, kokius konkrečiai papildomus darbus atsakovas norėjo priduoti, dėl kokių priežasčių jie nebuvo priimti. Teismas, atnaujinęs bylos nagrinėjimą iš esmės, įpareigojo atsakovą pateikti papildomus įrodymus, tačiau juos atsakovas teikė pasirinktinai, neatskleisdamas visos situacijos. Įvertinus, kad nepateikti jokie rašytiniai įrodymai, galintys patvirtinti ieškovo kaltę dėl darbų trūkumų, (CPK 178 str.), teismas negali daryti išvados, kad ieškovo darbai atlikti su trūkumais.

Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, kad atsakovas nagrinėjamu atveju nesilaikė sutartyje nustatytos tvarkos pranešti ieškovui dėl nustatytų defektų (raštu ir nedelsiant pranešti, sutarties 6.1.2 p.) ir pareigos ieškovo sąskaita tuos trūkumus šalinti (sutarties 6.2.2 p.). Kadangi atsakovo užsakovas darbo rezultatu naudojasi, teismas neturi pagrindo spręsti, kad ieškovo atlikti darbai ir jų rezultatas negali būti naudojamas pagal paskirtį, tad ir nėra pagrindo spręsti dėl būtinybės taikyti CK 6.665 straipsnį. Dėl nurodytos priežasties atsakovo argumentas dėl būtinybės mažinti darbų kainą dėl netinkamos darbų kokybės yra nepagrįstas.

Ieškovas taip pat prašė iš atsakovo priteisti 1 311,07 Eur delspinigių, paskaičiuotų pagal sutarties 8.1 punktą, 2 proc. dydžio už 20 pradelstų dienų. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad pareiga mokėti delspinigius kyla tik už atliktus ir priimtus darbus, o ieškovo darbai nebuvo priimti. Pasak atsakovo, šalys susitarė dėl akivaizdžiai per didelių delspinigių, tad teismas turėtų juos mažinti, vertindamas bylos aplinkybes.

Pagal sutarties 8.1 punktą užsakovas dėl savo kaltės pavėlavęs laiku apmokėti už atliktus ir priimtus darbus, moka rangovui 2 proc. delspinigių nuo vėluojamos apmokėti sumos už kiekvieną pavėluotą dieną rangovui pareikalavus.

Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinyje nurodo, kad 2019-12-27 apmokėjimo terminas yra 2020-01-02, tad nuo šios dienos skaičiuoja delspinigius už 20 dienų. Įvertinus, kad tarp šalių, kaip patvirtina 2020 m. sausio mėn. susirašinėjimas, vyko ikiteisminis ginčas dėl darbų defektų, darbų priėmimo, o atsakovas aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė poziciją, dėl kokių priežasčių atsisako priimti darbus, teismas neturi pagrindo spręsti, kad ieškovas turi teisę už nurodytą laikotarpį prašyti delspinigių. Pažymėtina, kad, kaip nurodo atsakovas, delspinigių skaičiavimas įmanomas tik esant priimtiems darbams ir užsakovo kaltei. Šiuo gi atveju darbai nebuvo priimti, o vien užsakovo kaltės, kilus ginčui dėl darbų priėmimo, teismas nenustatė. Dėl nurodytų priežasčių ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo delspinigius yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 8 proc. dydžio 14,37 Eur palūkanų už 20 dienų pagal CK 6.37 str. 2d., 6.261 str. ir Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 5 d. Atsakovas nurodė, kad ieškovas negali reikalauti ir delspinigių, ir palūkanų, kadangi tai būtų dvigubas nuostolių atlyginimas, kas pagal teismų praktiką yra neleistina.

Nagrinėjamu atveju šalis, juridinius asmenis, siejo sutartiniai santykiai, o sutarties 3.1 punktu šalys susitarė dėl sąskaitos faktūros apmokėjimo per 5 darbo dienas po sąskaitos ir atliktų darbų akto gavimo.

Pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 str. 1 d. pasibaigus šio įstatymo 4 straipsnyje ir 5 straipsnio 1, 3 ar 4 dalyse nurodytiems laikotarpiams, kreditorius turi teisę į komercinėje sutartyje ar šiame įstatyme nustatytas palūkanas be įspėjimo skolininkui, jeigu kreditorius:1) ir įvykdė komercinėje sutartyje ir (ar) įstatymuose jam nustatytas pareigas, 2) ir laiku negavo jam priklausančios mokėtinos sumos, išskyrus atvejus, kai skolininkas nėra atsakingas už vėlavimą sumokėti.

Atsakovas su ieškovu neatsiskaitė sutartyje nustatytu terminu. Atsiliepime atsakovas kaip pagrindą netenkinti šio reikalavimo nurodė tai, kad delspinigių ir palūkanų vienu metu priteisti negalima. Atsakovui nenurodžius jokių kitų pagrindų priteisti palūkanas, teismas sprendžia, kad pagal minėtą įstatymą yra pagrindas ieškovo prašomas 8 proc. dydžio 14,37 Eur palūkanas už 20 dienų priteisti, tad šis ieškovo reikalavimas yra tenkintinas.

Pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 str. 1 d. kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą. Teismui nustačius ieškovo teisę į palūkanas pagal minėtą įstatymą, ieškovui reikalaujant, jam iš atsakovo priteistinas 40 Eur suma.

Atsakovui taip pat kyla pareiga sumokėti ieškovui ir 8 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis).

Ieškovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas ir pateikė duomenis apie sumokėtą 104 Eur dydžio žyminį mokestį. Atsakovas nepateikė duomenų apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovui, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (70,47 proc.) iš atsakovo priteistina 73,29 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 142 str. 4 d., 279 str. 2 d., 285 str., 286 str., 287 str. teismas,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui UAB „Vitarenta“, j. a. k. 305151863, iš atsakovo MB „Rhinosta“, j. a. k. 305211381, 3 217,67 Eur (trijų tūkstančių dviejų šimtų septyniolikos eurų 67 ct) skolą, 14,37 Eur (keturiolikos eurų 37 ct) palūkanų, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 232,04 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2020-01-27, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40 Eur (keturiasdešimt eurų) kompensuojamų išieškojimo išlaidų ir 73,29 Eur (septyniasdešimt tris eurus 29 ct) žyminio mokesčio.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.