Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2012-01-24 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį penkiems mėnesiams laisvės apribojimu;

2) 2012-06-29 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 243 straipsnį, taikant BK 64 straipsnio 3 dalį, 65 straipsnio 1 dalies 2 punktą, areštu 25 paroms;

3) 2013-11-28 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dešimčiai mėnesių laisvės apribojimu, pritaikius BK 64¹ straipsnį paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu;

4) 2014-05-15 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį areštu 45 paroms, pritaikius BK 64¹ straipsnį paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu, teistumai neišnykę ir nepanaikinti, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kad kaltinamasis A. B. 2017 m. kovo 10 d. apie 14.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), mosuodamas rankoje laikomu peiliu priešais stovintį sūnų Ž. B. ir sakydamas jam "papjausiu", taip grasino nužudyti Ž. B., dėl ko buvo pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje, smurtavo savo nepilnamečio vaiko atžvilgiu, tai yra rankoje turėtu peiliu sužeidė Ž. B. dešinį delną, po to Ž. B. abejomis rankomis sudavė smūgį į krūtinę, dėl ko Ž. B. griūdamas nugara trenkėsi į atidarytos spintelės dureles, tuo nukentėjusiajam Ž. B. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. B. savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad įvykio dieną neblaivus grįžo į namus. Namuose buvo sūnus Ž. B.. Sūnui pradėjo priekaištauti dėl nesutvarkytos virtuvės, tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Visų aplinkybių gerai nepamena dėl girtumo. Aplinkybių, kaip grasino sūnui virtuviniu peiliu, gerai neprisimena, tačiau išgėręs būna agresyvus, todėl galėjo peiliu grasinti. Kiek pamena, norėjo eiti į kambarį atsigulti, tačiau Ž. neleido jo į kambarį. Jis peiliu bandė atkabinti duris. Ž. laikė duris. Tuo metu galėjo sužaloti sūnų. Įėjęs į kambarį, rankomis pastūmė sūnų. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Su sūnumi bendrauja, šiuo metu nevartoja alkoholio.

Panašius parodymus kaltinamasis A. B. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 60, 63-64).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė pilnai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos BPK 291 str. nustatyta tvarka, BPK 273 str. pagrindu atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Nepilnametis nukentėjusysis Ž. B., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad jis gyvenu kartu su tėčiu ir mama. Su tėčiu kartais sutaria, o kartais nesutaria. Tėtis yra ankščiau prieš jį smurtavęs. Paskutinį kartą smurtavo maždaug prieš tris metus ir tada buvo policijoje atliekamas tyrimas. 2017 m. kovo 10 dieną apie 14.15 val. jis grįžęs iš mokyklos buvo namuose. Grįžo neblaivus tėtis. Tėtis jam pradėjo priekaištauti, kad jis ne taip pakūrė krosnį, nes rūko dūmai. Dėl to tarp jų įvyko konfliktas. Virtuvėje tėvas paėmęs nuo stalo peilį jam grasino, kad papjaus. Peilio tėtė prie jo nebuvo prikišęs, tik per atstumą laikydamas peilį mojavo į jo pusę. Jis išsigandęs pabėgo į lauką ir vėl sugrįžo į namus. Tėtis norėjo įeiti į tą kambarį, kuriame jis buvo, tačiau jis laikė duris ir tėtės neįleido. Jis laužė duris, kišo pro jas peilį, kuriuo pataikė į dešinį delną. Delne liko įdrėskimai. Durų neišlaikė ir jos atsidarė. O tada tėtis įėjęs į kambarį jį pastūmė, tai yra abejomis rankomis atsirėmė į krūtinę ir pastūmė. Nuo pastūmimo nukrito. Krisdamas atsitrenkė į spintelės dureles, kurios nulūžo. Skaudėjo, kai tėtis sudavė rankomis į krūtinę. Taip pat skaudėjo kai atsitrenkė į dureles. Buvau išsigandęs, kad tėtė nepapjautų su peiliu, kuomet grasino (b. l. 42-43, 46-48).

Liudytoja Z. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2017-03-10 apie 14.00 val. ji sugrįžo į namus iš miestelio ir užėjusi į namo vidų pamatė, kad neblaivus jos buvęs vyras A. B. kabinėjosi prie nepilnamečio sūnaus žodžiais, t. y. priekaištavo, kad blogai kūrena namuose įrengtą krosnį. Jos sūnus nieko nelaukęs ir nieko nesakęs nubėgo iš virtuvės į kambarį ir užsidarė duris. Jos neblaivus vyras iškart nieko nesakęs nuėjo prie kambario durų ir pradėjo rankomis atidarinėti (laužti) duris, kad jos atsidarytų. Jos sūnus iš vidaus laikė duris, tačiau pritrūkęs jėgų jas atidarė. Vyras užėjo ir nieko nesakęs abejomis rankomis sūnų stūmė ties krūtinės sritimi ir šis atsitraukdamas atbuline eiga (t. y. krisdamas atgal) atsitrenkė į už jo stovinčios spintelės atidarytas dureles. Spintos durelės nuo smūgio sulūžo ir nukrito ant žemės. Sūnus po smūgio į spintelės duris sušaukė, nes jam skaudėjo. Pats sūnus nukrito ant žemės po pastūmimo. Ji iškart vyrą stvėrė rankomis, sakydama, ką jis daro, jį atitraukė nuo sūnaus, o vyras iškart išėjo į lauką (b. l. 26-27, 28-29).

Iš protokolo-pareiškimo matyti, kad Z. B. 2017-03-10 kreipėsi į policijos komisariatą, nurodydama, kad jos vyras A. B. smurtavo prieš nepilnametį sūnų Ž. B. (b. l. 1-2).

Tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje patvirtina smurto artimoje aplinkoje panaudojimo faktą, iš protokolo matyti, kad 2017-03-10 apie 16 val. (duomenys neskelbtini) tėvas smurtauja prieš nepilnametį sūnų stumdamas, taip sukeldamas jam fizinį skausmą (b. l. 8-11).

Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Protokole konstatuota išlaužtos spintos durelės (b. l. 13-22).

Iš Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiūros protokolų matyti, kad kaip daiktinis įrodymas apžiūrėtas Z. B. pateiktas virtuvinis peilis, kuriuo buvo grasinta ir įbrėžta nepilnamečiui nukentėjusiajam (b.l. 32, 33-37).

Iš specialisto išvados matyti, kad esant bylos medžiagoje duomenims, patvirtinantiems mušimo ar kitokio smurtavimo faktą, neatmetama fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajam galimybė (b. l. 54-55).

Šių įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. B. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Kaltinamasis, mosuodamas rankoje laikomu peiliu priešais stovintį sūnų Ž. B. ir sakydamas jam "papjausiu", tokiu būdu grasino nužudyti nukentėjusįjį, toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, rankoje turėtu peiliu sužeidė nukentėjusiojo dešinį delną bei abejomis rankomis suduodamas į krūtinę ir taip stumdamas, dėl ko nukentėjusysis griūdamas nugara trenkėsi į atidarytos spintelės dureles, tuo nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą. Praeityje Ž. B. yra nukentėjęs nuo kaltinamojo panaudoto smurto, todėl grasinimas papjauti rankoje laikomu peiliu, teismas tokį grasinimo būdą laiko realiu. Nukentėjusiojo ir liudytojos parodymai ir kiti aukščiau ištirti duomenys patvirtina fizinio smurto panaudojimo faktą. Tarp kaltinamo tyčinių veiksmų ir nukentėjusiajam atsiradusių pasekmių (fizinio skausmo sukėlimo) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nukentėjusysis yra kaltinamojo sūnus, todėl konstatuotina, kad smurtas panaudotas artimoje aplinkoje prieš šeimos narį. Kaltinamojo veiksmuose yra nusikaltimų, numatytų BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje, požymiai. Taip pat įvertinus visus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstami veiksmai yra tęstinio pobūdžio, jie kilo to paties konflikto pasėkoje, laiko požiūriu nebuvo nutolę, todėl bausmės pagal nusikaltimus turi būti bendrintinos, taikant BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas, tai yra griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę.

Virtuvinis peilis, saugojamas Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal kvitą Nr. 001813 (b.l. 40), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas kaip menkavertis.

Dėl proceso išlaidų

Byloje gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma (b.l. 109), iš kurios matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl kaltinamojo gynybos sudaro 46,32 eur.

Teismas 2017-05-24 nutartimi pripažino gynėjo dalyvavimą būtinu. Todėl esant tokiam teisiniam reguliavimui, kai šioje baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo yra nesuderinamas su kaltinamojo teise į gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgiant į tai, taip pat į kaltinamojo turtinę padėtį, kadangi kaltinamasis niekur nedirba, šeima gyvena iš žemės ūkio gaunamų pajamų, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos (Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d.).

Bausmės skyrimas

Skiriant kaltinamajam bausmę ir parenkant jos rūšį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias bei kitas teismo nustatytas aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamiems veiksmams.

Kaltinamasis padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus. Praeityje yra teistas, tame tarpe už analogiškų nusikaltimų padarymą. Baustas administracinėmis nuobaudomis. Kaltinamasis niekur nedirba, ūkininkauja. Seniūnijos charakterizuojamas patenkinamai. Kaltinamajam, kaip teistam asmeniui, skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmės rūšis, jos vykdymą atidedant, tikint, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus jos atlikimo, bet skiriant kaltinamajam griežtus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę (BK 75 str.). Teismas mano, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus. Įvertinus tai, kad A. B. ne pirmą kartą teisiamas už smurtinio pobūdžio nusikaltimą, padarytą apsvaigus nuo alkoholio, jam skirtina BK 67 str. 2 d. 9 p. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino pilnai, buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl jo atžvilgiu taikytinos Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. straipsnio nuostatos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-307 straipsniais,

nusprendžia:

- padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 4 mėnesiams;

- padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir A. B. skirti subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. B. skirti galutinę bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti A. B. laikino sulaikymo laiką nuo 2017-03-10 iki 2017-03-12.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieniems metams.

Bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigoti A. B. neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti ar registruotis darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67, 72² straipsniais, A. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas artimam giminaičiui ar šeimos nariui.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktinį įrodymą – virtuvinį peilį, saugojamą Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nepriteisti išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.