- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-08
- Bylos Nr.
- ATP-217-651/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-42-3-00127-2014-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalia Kursevičienė
- Pažeidėjas
- D. B.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. B. atskirąjį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė
Dariui B. Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutarimu už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 3 d., 124¹ str. 7 d. padarymą paskirta 4000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kreipėsi į teismą ir prašė sutrumpinti jam paskirtos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą. Nurodė, kad jo darbas UAB „(duomenys neskelbtini)“ susijęs su miško pjovimu Norvegijoje, todėl darbo funkcijų atlikimui yra būtinas vairuotojo pažymėjimas. Be to, tvirtino, jog suprato savo elgesio neleistinumą, nuoširdžiai gailisi, įvertino neigiamas savo priešingo teisei pasekmes.
Žemesnės instancijos teismas
Šilalės rajono apylinkės teismas 2016-02-24 nutartimi D. B. prašymą dėl paskirtos nuobaudos - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo atmetė.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu D. B. prašo Šilalės rajono apylinkės teismo 2016-02-24 nutartį panaikinti ir jo prašymą tenkinti – sutrumpinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2014-04-07 nutarimu paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ir grąžinti šią teisę. Nurodo, kad teismas nepagrįstai suabsoliutino ankstesnius pažeidimus, nes šios aplinkybės jau buvo vertintis priimant nutarimą dėl nuobaudos skyrimo už padarytą pažeidimą. Be to, nurodo, kad naujas pažeidimas nėra susijęs su pažeidimais, numatytais ATPK dešimtajame skirsnyje ir niekam žalos nepadarė. Mano, kad teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad yra išklausęs alkoholio ir narkotikų žalos mokymo kursą, baigė papildomą vairuotojų mokymą bei sumokėjo paskirtą baudą. Apelianto teigimu, jo darbdavio pateikta charakteristika apie jį įrodo, kad paskirtos nuobaudos tikslai jau yra pasiekti ir teismo sprendimas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą atitiktų sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariatas prašo D. B. skundą atmesti ir palikti Šilalės rajono apylinkės teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, kad D. B. prašyme nurodytos aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis ir nesuteikia prielaidų sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, vidaus vandenų transporto priemonę arba teisė medžioti ar užsiimti žvejyba, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą, būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs iš Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.
Teismų praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad iš šios teisės normos analizės išeina, jog paskyrusi nuobaudą Institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Sprendžiant klausimą dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 str. vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti). Visos aplinkybės, susijusios su pažeidimo pobūdžiu, pažeidėjo asmenybe, atsakomybę lengvinančiomis ir sunkinančiomis aplinkybėmis, turi būti įvertintos kaip ir sprendžiant švelnesnės nuobaudos skyrimo klausimą – pagal ATPK 30¹ straipsnį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. P-756-91/2008, Nr. N-1-1571/2007).
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas juos vertino tinkamai. Pareiškėjas, pateikdamas prašymą sutrumpinti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nepateikė tokių ypatingų aplinkybių, kurios būtų reikšmingos ATPK 329 straipsnio taikymui.
Kaip matyti iš bylos duomenų, už pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 3 d. ir ATPK 124¹ str. 7 d. buvo paskirta 4 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Pareiškėjas pateikė duomenis, kad įvykdė ATPK 329 straipsnyje numatytas sąlygas, sudarančias prielaidas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, tačiau jos negali būti taikomos tik formaliai. Kiekvienu atveju teismas vertina konkrečias aplinkybes ir sprendžia, ar yra pagrindas taikyti ATPK 329 str. Taigi vien aplinkybė, kad yra įvykdytos ATPK 329 str. numatytos sąlygos dar nesuponuoja teismo pareigos tenkinti prašymą.
Pareiškėjui nuobauda taikyta už pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, kuris vertintinas kaip itin šiurkštus KET pažeidimas, kuriuo buvo sukeltas pavojus ne tik paties pažeidėjo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Žemesnės instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į pareiškėjo po to padarytą pažeidimą – 2015-12-16 baustas už girto pasirodymą viešoje vietoje. Nesutiktina su apeliantu, kad šio pažeidimo padarymas neturi įtakos sprendžiant klausimą dėl nuobaudos sušvelninimo. Padarytas pažeidimas pirmiausia neigiamai charakterizuoja pažeidėją – rodo, kad jis yra linkęs piktnaudžiauti alkoholiu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ir ankstesnius jo pažeidimus, kurie taip pat patvirtina pažeidėjo polinkį piktnaudžiauti alkoholiu – ne vieną kartą baustas už pasirodymą neblaiviam viešoje vietoje. Taip pat teismas pagrįstai įvertino neadekvatų elgesį pažeidimo metu, į tai, kad buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 3,28 promilės ir sukeltas eismo įvykis. Atkreiptinas dėmesys, kad pažeidimo pobūdis šiuo atveju svarbu, nes itin šiurkštaus pažeidimo padarymas parodo pažeidėjo itin neatsakingą požiūrį į pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems asmenims keliančią ATPK uždraustą veiką.
Taikant ATPK 329 straipsnio nuostatą, svarbu įvertinti ir pažeidėjo asmenybę. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, charakterizuojančius pareiškėją, sutinka su žemesnės instancijos teismu, kad pareiškėjas turi polinkį nepaklusti įstatymo reikalavimams, be to, ankstesni bei po nutarimo priėmimo padaryti administraciniai teisės pažeidimai patvirtina pareiškėjo polinkį į alkoholį (b. l. 9–12). Pažeidėjo pateikta darbdavio charakteristika apie jį nepaneigia prieš tai nurodytų aplinkybių. Apygardos teismas pažymi, kad pažeidėjo pateiktoje charakteristikoje pateikti duomenys niekaip neatspindi jo asmenybės ir elgesio pokyčių po administracinės nuobaudos paskyrimo, jose tiesiog nurodomos įprastos aplinkybės: kad jis yra geras darbuotojas, darbštus, atsakingas ir pareigingas. Nurodytos aplinkybės neduoda pagrindo teigti, kad D. B. elgesys pasikeitė, kad jo atžvilgiu yra pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai, sudarantys pagrindą trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Apeliantas nurodo, jog teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga darbui. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog dėsninga, kad paskirta nuobauda sukelia teisės pažeidėjui neigiamų pasekmių. Pažeidėjui neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti, sutrumpinti paskirtą nuobaudą, nes neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taip pat pažymėtina, kad apeliantas, prieš sėsdamas neblaivus prie vairo, turėjo pagalvoti apie galimas pasekmes. Tai, kad D. B., nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, pablogino savo padėtį, yra tik netinkamo jo elgesio rezultatas. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Be to, kaip matyti, pažeidėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti 2014-04-12, t. y. iš karto po 2014-04-07 nutarimo priėmimo, kuriuo ir buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Vadinasi, aplinkybė, kad neturi vairuotojo pažymėjimo nesutrukdė įsidarbinti ir iki šiol tinkamai vykdyti savo pareigas. Pažeidėjas vis dar dirba įmonėje, o tai atskleidžia, kad realiai tiesioginėms darbo funkcijoms atlikti vairuotojo pažymėjimas nėra reikalingas. Remdamasis išvardintu, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo teigti, jog specialiosios teisės atėmimas sąlygojo ar gali sąlygoti apelianto darbo ir pragyvenimo šaltinio praradimą. Be to, vadovaujantis teismų praktika, net ir esant grėsmei pažeidėjui prarasti darbą, nebūtų pagrindo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nes, kaip minėta, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės saugumą.
Nors apeliantas teigia, kad įvykdė formalias ATPK 329 straipsnio sąlygas, gailisi, paskirta nuobauda pasiekė tikslus, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog administracinės nuobaudos sušvelninimas – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimas, akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, nes, kaip jau minėta, apeliantas padarė itin šiurkštų KET pažeidimą.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nutarties naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
D. B. atskirojo skundo netenkinti ir palikti Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.