Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto M. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-03-12 nutarties, kuria M. G. skundas tenkintas iš dalies: pakeistas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio specialisto V. Čėsnos 2012 m. sausio 18 d. nutarimas ir M. G. už padarytą administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 125 straipsnį paskirta 800 (aštuonių šimtų) litų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams, kita nutarimo dalis palikta nepakeista,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių AVPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos I-ojo būrio patrulis 2012-01-02 surašė M. G. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2012-01-02 14.50 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairuodamas automobilį „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas KET 173 punktą, pervažiavo nereguliuojamą geležinkelio pervažą nesustojęs prie kelio ženklo Nr. 204 „Stop“. Šia veika M. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 125 straipsnyje (1 b. l.).

Šiaulių AVPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio specialisto 2012-01-18 nutarimu M. G. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 125 straipsnyje ir jam paskirta 1000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams (2 b. l.).

Apelianto nuomone, iš tos vietos, kurioje stovėjo policijos pareigūnų automobilis, pareigūnai negalėjo matyti, ar jis sustojo prie „stop“ ženklo, nes iš pareigūnų buvimo vietos apskritai nesimato už „stop“ ženklo stovintis automobilis dėl esančių medžių ir namų. Pareigūnai sėdėjo automobilyje, tuo dar labiau sumažino savo stebimo lauko apimtį.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino gamtinių meteorologinių sąlygų, buvusių byloje nagrinėjamo įvykio dieną. Nurodo, kad diena buvo niūri ir ūkanota, buvo pilnas debesuotumas, oro sąlygos matomumui iš viso buvo nepalankios, be to, įvykis buvo fiksuotas 14 val. 50 min., o sausio mėnesį, net ir esant giedrai dienai, tokiu metu matomumas darosi ribotas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

M. G. paskirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos ATPK 125 straipsnį, kuriame administracinė atsakomybė nustatyta už kelio ženklo „Stop“ reikalavimo nesilaikymą, kai jis pastatytas prieš geležinkelio pervažą.

Nors apeliantas M. G. neigia padarę jam inkriminuotą pažeidimą, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad M. G. 2012-01-02, 14.50 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairuodamas automobilį pažeisdamas KET 173 punktą, pervažiavo nereguliuojamą geležinkelio pervažą nesustojęs prie kelio ženklo Nr. 204 „Stop“. Tai patvirtina bylos duomenys: administracinio teisės pažeidimo protokolas (1 b. l.), policijos pareigūnų A. J., Ž. S. tarnybiniai pranešimai (6, 7, 9 b. l.), policijos pareigūnų A. J., Ž. S. parodymai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (18, 28, 29 b. l.). Įvertinus šiuos neprieštaringus ir nuoseklius byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog M. G. kaltė padarius Lietuvos Respublikos ATPK 125 straipsnio pažeidimą yra įrodyta. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių policijos pareigūnai A. J. ir Ž. S. būtų suinteresuoti melagingai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, pareigūnai pažeidimo darymą matė tiesiogiai, o jokių įrodymų, kodėl šie asmenys galėtų sakyti netiesą, apeliantas nepateikė. Todėl M. G. argumentai, kad jis prie kelio ženklo Nr. 204 „Stop“, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), prieš nereguliuojamą pervažą, sustojo ir kelių eismo taisyklių nepažeidė, vertintini kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, ir atmestini kaip nepagrįsti.

Apeliaciniame skunde M. G. nurodo, kad iš tos vietos, kurioje stovėjo policijos pareigūnų automobilis, dėl esančių medžių ir namų pareigūnai negalėjo matyti, ar jis sustojo prie „stop“ ženklo, taip pat policijos pareigūnai sėdėdami tarnybiniame automobilyje dar labiau sumažino savo stebimo lauko apimtį. Be to, pirmosios instancijos teismas nevertino gamtinių meteorologinių sąlygų, buvusių byloje nagrinėjamo įvykio dieną. Šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Kaip matyti iš byloje esančių fotonuotraukų, kurios padarytos iš policijos pareigūnų tarnybinio automobilio stovėjimo vietos, vietoje, kurioje buvo pareigūnai, buvo aiškiai matyti geležinkelio pervaža ir prie jos esantis kelio ženklo Nr. 204 „Stop“(5 b. l.). Kadangi administracinis teisės pažeidimas padarytas 2012-01-02, t. y. žiemos metu, pažeidimo padarymo metu medžiai nebuvo sužialavę ir neturėjo įtakos matomumui. Be to, apklausti liudytojais policijos pareigūnai A. J. ir Ž. S. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad jiems niekas netrukdė stebėti M. G. vairuojamo automobilio, jį pareigūnai stebėjo pro pravirą tarnybinio automobilio langą (18, 29 b. l.). Kaip matyti iš bylos medžiagos pažeidimas padarytas 14.50 val., t. y. šviesiu paros metu. Tai, kad pažeidimo padarymo dieną oro sąlygos matomumui buvo palankios patvirtina ir paties apelianto pateikta pažyma apie hidrometeorologines sąlygas (30 b. l.).

Nors apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė liudytojos E. G. parodymais, nes ji buvo jo automobilyje ir puikiai matė, kad jis sustojo prie „stop“ ženklo, tačiau teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė šios liudytojos parodymais, kadangi ši liudytoja yra susijusi su apeliantu asmeniniais ryšiais, ir yra pagrindas manyti, kad ji siekia padėti M. G. išvengti administracinės atsakomybės.

Apeliaciniame skunde M. G. teigia, kad pirmosios instancijos teismas neišsireikalavo iš VPK visų policijos pareigūnų Ž. S. ir A. J. radijo ryšio pokalbių su budėtoju laikotarpyje nuo 2012-01-02 13 val. iki 14 val. 30 min., nes tik iš fiksuotų pokalbių neabejotinai būtų galima įsitikinti apie kokį jo neva padarytą pažeidimą buvo pranešta budėtojui bei kokius pažeidimus jie toje vietoje iki tol bei po to fiksavo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka išvadai, kad M. G. vairuodamas automobilį, pažeisdamas KET 173 punktą, pervažiavo nereguliuojamą geležinkelio pervažą nesustojęs prie kelio ženklo Nr. 204 „Stop“, todėl apelianto teiginiai, kad tik iš fiksuotų pokalbių tarp policijos pareigūnų su budėtoju neabejotinai būtų galima įsitikinti apie kokį jo neva padarytą pažeidimą buvo pranešta budėtojui, yra nepagrįsti.

M. G. apeliaciniu skundu prašo jam paskirtą administracinę nuobaudą sušvelninti - netaikyti vairavimo teisės atėmimo.

Lietuvos Respublikos ATPK 125 straipsnyje numatyta, kad kelio ženklo „Stop“ reikalavimo nesilaikymas, kai jis pastatytas prieš geležinkelio pervažą, užtraukia baudą vairuotojams nuo 500 iki 1000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 6 mėnesių. Nagrinėjamu atveju M. G. už jo padarytą administracinį teisės pažeidimą buvo paskirta artima vidurkiui Lietuvos Respublikos ATPK 125 straipsnio sankcijoje nurodyta nuobauda 800 litų piniginė bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams.

Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N756-403/2010, N444-633/2011). Teismas, įvertinęs šios bylos medžiagą, yra tos nuomonės, kad tokių aplinkybių šioje byloje nėra.

M. G. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės – tai, kad jis už itin šiurkščius KET pažeidimus anksčiau niekada nėra baustas, taip pat nėra baustas už važiavimo per geležinkelio pervažas taisyklių pažeidimą, už anksčiau padarytus KET pažeidimus nuoširdžiai gailėjosi, vairavimo teisių praradimas ženkliai pablogintų jo materialinę padėtį, nes jis negalėtų tinkamai ir laiku atlikti visų su verslu susijusių pareigų, taip pat jam nuolat darbo reikalais reikia važinėti į įvairias miesto bei šalies vietoves, teismo vertinimu, nėra išskirtinio pobūdžio, sudarančios pagrindą švelninti jam paskirtą nuobaudą. Šių apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių nepakanka apeliaciniam skundui tenkinti ir taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnyje numatytą administracinės nuobaudos švelninimo galimybę.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, M. G. yra baustas administracine tvarka daug kartų ir pažeidimo padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų už tos pačios rūšies pažeidimus (22-26 b. l.). Tai neigiamai apibūdina M. G. asmenybę, rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Be to, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktą pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda yra laikomas atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Teismas pažymi, kad sunkinančių aplinkybių buvimas paprastai užkerta kelią taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, M. G. kaltė dėl Lietuvos Respublikos ATPK 125 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo neabejotinai įrodyta byloje surinkta medžiaga, M. G. skirta administracinė nuobauda už jo padarytą pažeidimą atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl tenkinti apelianto skundą jame nurodytais motyvais ir taikyti jam Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-03-12 nutartį palikti nepakeistą ir M. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.