Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. S., a.k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kauno r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, turintis 9 klasių išsilavinimą, mokosi Kauno suaugusiųjų mokymo centre, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, teistas :

1. 2013-04-09 Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d. - laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant nuo 22 val. ik i 6 val. būti namuose, išskyrus moksleivių atostogų metu, atostogaujant su tėvais ar artimiausiais giminaičiais, seneliais, ir mokyti;

2. 2013-10-01 Kauno apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. (2012-12-12 plėšimas) – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 180 str. 1 d. (2013-01-16 plėšimas) – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., paskirtos bausmės subendrintos su 2013-04-09 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 6 mėn. laisvės apribojimo bausme, dalinio sudėjimo būdu, taikant BK 65 str. 1 d. 1 p. b) pp. numatytas bausmių keitimo taisykles, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 1 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., 2 d., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir laikyti, kad galutinė bausmė yra 9 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., į bausmės laiką įskaitytas pagal 2013-04-09 Kauno apylinkės teismo nuosprendį iš dalies atlikta laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, skiriant BK 82 str. 1 d. 3 p., 5 p. numatytas auklėjamojo poveikio priemones – 60 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant juos atlikti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų, bei elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant mokytis arba dirbti, bei nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose;

3. 2015-09-09 Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. (5 veikos), 178 str. 2 d. (3 veikos), 187 str. 1 d. (2 veikos) ir 187 str. 3 d. - 1 m. ir 9 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64/1 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirta R. S. galutinė bausmė – 1 metai ir 2 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 82 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktais, 85 straipsniu, 87 straipsnio 2 dalies 2 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus, įpareigojant nuteistąjį per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ir nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, bei paskirtas elgesio apribojimas 12 mėnesių, įpareigojant nuteistąjį tęsti mokslą arba dirbti arba būti registruotam darbo biržoje. Kauno apylinkės teismas 2016-04-21 nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2015-09-09 nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiuntė R. S. atlikti nuosprendžiu jam paskirtą 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, teistumui neišnykus,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, o būtent:

jis 2015-11-20 apie 23.30 val. Nemuno krantinėje, ties Birštono g. ir Karaliaus Mindaugo pr. sankirta, Kaune, veikdamas bendrininkų grupėje su nepilnamečiu Ž. L., gim. (duomenys neskelbtini)., panaudodamas fizinį smurtą, t. y. Ž. L. du kartus kumščiu sudavus nukentėjusiajam A. U. į pilvo sritį ir vieną kartą į veido sritį, pagrobus iš nukentėjusiojo A. U. jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „S. G. A7“ 499 eurų vertės su SIM kortele 1 vertės, tuo metu sudavė vieną smūgį, nukentėjusiajam D. V. į galvos sritį ir toliau bendrais veiksmais su Ž. L. sudavė D. V. ne mažiau kaip po dešimt smūgių į galvos sritį, o pastarajam nukritus ant grindinio, spyrė ne mažiau kaip keturis kartus į D. V. viršutinę kūno dalį, po ko R. S. nutraukė nuo D. V. kaklo ir pagrobė jam priklausančią auksinę grandinėlę 300 eurų vertės, iš viso pagrobdamas turto už 800 eurų, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 1 d.

Kaltinamasis R. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad lapkričio 20 d. buvo „(duomenys neskelbtini)“ bare. Jis yra senamiestyje prie Rotušės. Neatsimena, su kuo buvo, su Ž tikrai ir su M. D.. Bare vartojo alkoholinius gėrimus. Ar dar kas nors buvo bare, neatsimena. Susipažino su kažkokiais vaikinais, sėdėjo prie vieno stalo, jiems reikėjo kažkur išsimiegoti, sakė varo pas juos. Nuėjo į naktinę parduotuvę, nusipirko alaus. Nukentėjusysis susipyko su Ž ir Ž trenkė pora kartų jam į snukį, draugas puolė Ž ir jis jam trenkė. Kuriam trenkė, neatsimena, vienam pora smūgių trenkė Ž. Ar paėmė ką, neatsimena. Kad priėjo D, bandė užstoti, jis vardų neatsimena. J. D. trenkė. Pradžioj jis trenkė, nes Ž su kitu kažką aiškinosi. Paskui gali būti, kad 10 smūgių sudavė ir nukritusiam spyrė ne mažiau, kaip keturis kartus. Jis paėmė grandinėlę, ją nutraukė. Ar prašė iš D telefono neatsimena, bet telefono nepaėmė. Ž iš to kito vaikino paėmė telefoną, kaip paėmė, nematė. Nukentėjusiesiems sakė, kad nesikreiptų į policiją. Niekas jų nematė. Manto nebuvo, jis iš baro išvažiavo namo. K. Ž. mušė tą kitą vaikiną, jis nieko nedarė. Kaltę pripažįsta pilnai. Dėl savo poelgio labai gailisi, buvo išgėręs. Jeigu būtų buvęs blaivus, tikrai taip nebūtų pasielgęs. Po įvykio buvo susitikę su nukentėjusiaisiais, šnekėjo dėl grandinėlės, sakė atiduoti, bet jos nebuvo. Neatsimena, ar atsiprašė D. V.. Paskui per telefoną atsiprašė. Tas, kuriam nutraukė grandinėlę skambino, ir jo mama skambino. Dėl žalos nesitarė, ne jis norėjo grandinėlės, sakė palikimas, pinigų nenorėjo. Grandinėlę jis išmetė. Norėjo parduoti, bet sakė, kad ne auksas ir išmetė. Telefoną jis po įvykio paėmė iš Ž, paskui iš jo tą telefoną atėmė, kas atėmė, nežino. Ateityje galvoja nedaryti daugiau tokių nusikaltimų, atlygins žalą jeigu reikės (2 t., b.l. 113-114).

Kaltinamajam R. S. pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas ((duomenys neskelbtini) str.).

Motyvuojamoji dalis

Be R. S. parodymų, jo kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:

Kauno apskrities VPK KTV NVRS tyrėjo M. A. 2015-11-21 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriuo nustatyta, kad 2015-11-20 apie 23.30 val. A. U. būnant su draugu D. V. ir einant Nemuno upės krantine ties Birštono ir Karaliaus Mindaugo pr. sankryža juos užpuolė ir sumušė trys iš matymo pažįstami asmenys, o po to iš A. U. atėmė mobilaus ryšio telefoną (1 t., b.l. 16-19); nukentėjusiojo A. U. parodymais, kuriais nustatyta, kad 2015-11-20 apie 23.30 val. kartu su draugu D. V. ir dar trimis vaikinais, išėjo iš kavinės „(duomenys neskelbtini)“, ėjo Nemuno krantine. Sustojo ties Karaliaus Mindaugo ir Birštono gatvių sankirta, krantinėje, ketindami išgerti su savimi turėto alaus. Vienas iš vaikinų buvo vardu Ž, antras vaikinas buvo R. S.. Sustojus Nemuno krantinėje, Ž pradėjo kibti žodžiais, jam kažką atsakė mandagiai, kadangi matė, jog Ž kelia konfliktą. Tada Ž du kartus dešinės rankos kumščiu sudavė A. U. į pilvo sritį ir iš karto vieną kartą rankos kumščiu sudavė į veido sritį. Po šių smūgių, jis įsakmiu tonu paliepė „įdėk į ranką telefoną“ ir ištiesė ranką. Suprato, kad reikalauja atiduoti telefoną. Būdamas išsigandęs ir bijodamas, kad dar muš, iš džinsinių kelnių kišenės išsitraukė savo mobiliojo ryšio telefoną „S. G. A7“, auksinės spalvos korpusu, IMEI(duomenys neskelbtini), 499 eurų vertės su „Tele 2 pildyk“ SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), 1 euro vertės. Tuo metu R. S. stovėjo apie 2 m. atstumu ir nieko nedarė, o dar toliau stovėjo trečiasis vaikinas ir taip pat nieko nedarė. Tada priėjo D ir paprašė, kad Ž nusiramintų ir viską baigtų. Tada pamatė, kad R. S. suėmė D už drabužių viršutinės dalies ir patraukė šiek tiek į šalį. Greitu žingsniu prie jų priėjo ir Ž. Matė, kad Ž, ir R rankų kumščiais suduoda smūgius D į viršutinę kūno dalį. Iš matyto bendro vaizdo mano, kad kiekvienas iš vaikinų sudavė D ne mažiau kaip po penkis smūgius. Po suduotų smūgių, D nukrito ant grindinio ir tuomet abu vaikinai kojomis spyrė D ne mažiau kaip po penkis kartus į įvairias kūno vietas. Visą laiką, kol Ž ir R davė smūgius D, abu reikalavo, kad D atiduotų telefoną, bet D jiems savo telefono nedavė. Aprimus smūgiams, D atsisėdo ant grindinio. Tada pamatė, kad R. D. nuo kaklo nutraukė grandinėlę, kiek žino, ji buvo auksinė. Po to, D nuo jų pabėgo, jį dar vijosi Ž, kuris tuojau pat grįžo. Abu jam pagrasino, kad nesikreiptų į policiją. Visą laiką, kol R ir Ž smūgiavo D, trečiasis vaikinas stovėjo nuošaliai ir prašė jų abiejų liautis muštis, bet nei Ž, nei R neklausė. Į gydymosi įstaigą nesikreipė, medicininė pagalba nebuvo reikalinga, pas teismo med. ekspertus nebuvo nuvykęs, nes patirti sužalojimai buvo nereikšmingi, tiesiog smūgių sudavimo metu patyrė fizinį skausmą. Dėl pagrobto mobiliojo ryšio telefono padaryta 500 eurų žala. Civilinio ieškinio byloje nereiškia, kadangi pagrobtas mobiliojo ryšio telefonas „S. G. A7 Gold“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) yra surastas ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir grąžintinas (1 t., b.l. 17, 26-28, 29-30);2016-03-09 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriuo nustatyta, kad nukentėjusysis A. U. atpažino Ž. L., kaip asmenį, sudavusį smūgius ir pagrobusį iš jo mobiliojo ryšio telefoną, bei pagrobusį D. V. grandinėlę (1 t., b.l. 31-33);nukentėjusiojo D. V. parodymais, kuriais nustatyta, kad 2015-11-20 apie 23.30 val. kartu su draugu A. U. ir dar trimis nepažįstamais vaikinais, išėjo iš kavinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje, Kaune, netoliese požeminės perėjos. Išėjo iš kavinės visi apsvaigę nuo alkoholio, tačiau dar nusprendė kartu išgerti alaus. Nusipirkę alaus, nuėjo į Nemuno krantinę. Sustojo ties Karaliaus Mindaugo ir Birštono gatvių sankirta, krantinėje, ketindami išgerti su savimi turėtą alų. Pirmas nepažįstamas vaikinas buvo apie 17 m. amžiaus, apie 180 cm. ūgio, lieso kūno sudėjimo, tamsių plaukų, ovalaus veido, siauresnių nei įprastai akių, vilkėjo sportinį kostiumą, kurio apibūdinti negali, daugiau požymių neįsidėmėjo, bet atpažinti galėtų iš nurodytų požymių bei atmintyje išlikusių bendrų veido bruožų. Antras vaikinas buvo 16 m. amžiaus, apie 170 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo, šviesių plaukų, ovalaus veido, vilkėjo tamsiai mėlynos ir rudos spalvų striukę, daugiau požymių neįsidėmėjo, bet atpažinti gali iš nurodytų požymių bei atmintyje išlikusių bendrų veido bruožų. Trečiasis vaikinas buvo apie 19 m. amžiaus, apie 185 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, daugiau požymių neįsidėmėjo, atpažinti jo negalėtų, kadangi į jį nekreipė dėmesio. Sustojus Nemuno krantinėje, antrasis vaikinas žodžiais prikibo prie A ir rankos kumščiu sudavė A smūgį į pilvo sritį ir smūgį į veidą. Kiek kartų tiksliai sudavė ir kur pataikė A, tiksliai neprisimena. Antrasis vaikinas po suduotų smūgių pareikalavo, kad A atiduotų savo mobiliojo ryšio telefoną, bet ar atidavė, nepastebėjo. Tada jis priėjo prie jų ir liepė vaikinui nusiraminti. Tuojau pat pajuto smūgį į galvos nugarinę dalį ir atsisukęs pamatė prie savęs pirmąjį vaikiną, kuris tuojau pat rankos kumščiu sudavė dar smūgį. Matė, kad priėjo ir antrasis vaikinas, kuris rankomis pradėjo smūgiuoti. Abu vaikinai sudavė ne mažiau kaip po dešimt smūgių į galvos sritį. Pirmasis vaikinas nuolat reikalavo, kad atiduotų savo mobiliojo ryšio telefoną, tačiau jis nedavė. Tada ir antras vaikinas jam pradėjo antrinti, kad atiduotų telefoną. Mobiliojo ryšio telefonas „S. G. S6 EDGE“, kurio vertė 500 eurų, buvo kelnių kišenėje ir jiems neatidavė. Po suduotų smūgių jis nukrito ant grindinio ir dar pajuto ne mažiau kaip keturis spyrius į viršutinę kūno dalį. Mano, kad spyrė abu vaikinai. Pajutęs, kad smūgiai liovėsi, atsisėdo ant grindinio ir pajuto dar ne mažiau kaip du smūgius į veidą ir pajuto, kaip nuo kaklo nutraukė grandinėlę. Kuris sėdint ant grindinio sudavė smūgius ir kuris iš dviejų vaikinų nuo kaklo nuplėšė grandinėlę, nežino, nes buvo užsidengęs rankomis veidą. Negirdėjo, kad nors vienas iš vaikinų reikalautų, atiduoti grandinėlę, ją tiesiog nutraukė nuo kaklo. Pasinaudodamas tuo momentu, atsistojo ir pabėgo. Kiek prisimena, trečiasis vaikinas nieko nedarė, jis stovėjo nuošaliau. Pagrobta auksinė grandinėlė, sunerta iš kilpų, kurios plokščios, apie 0,5 cm pločio, apie 50 cm ilgio, apvaliu užsegimu, ypatingų požymių neturėjo, tačiau gali atpažinti iš nurodytų požymių bei atmintyje išlikusio bendro vaizdo, jos vertė 300 eurų. Mano, kad po įvykio grandinėlė bus nutraukta, kadangi nuo kaklo ją nutraukė, o ne atsegė. Padaryta 300 eurų turtinė žala. Dėl suduotų smūgių buvo patinęs veidas, buvo kraujosrūvų, tačiau į gydymo įstaigą nesikreipė, sužalojimai buvo nežymūs, nereikėjo medicininės pagalbos, tiesiog smūgių sudavimo metu patyrė fizinį skausmą. Apie įvykį niekam nepranešė, nes nesuteikė jam reikšmės. Po įvykio, kitą dieną, kalbėjo su A ir sužinojo, kad iš jo vaikinai pagrobė telefoną. Detaliau įvykio aplinkybių paaiškinti negali, nes viskas vyko labai greitai. Pilnai išaiškinta teisė pareikšti civilinė ieškinį, tačiau civilinio ieškinio byloje dėl pagrobtos auksinės grandinėlės 300 eurų vertės nereikš. Po suduotų smūgių buvo patinęs veidas, buvo kraujosruvų ant veido, tai matė mama A. V.. Po akivaizdžiai matomų sužalojimų į viešumą nėjo (1 t., b.l. 35-37, 40-41);2016-02-23 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriuo nustatyta, kad nukentėjusysis D. V. atpažino R. S., kaip asmenį, apklausoje įvardintą pirmuoju ir sudavusį smūgius bei pagrobusį iš jo grandinėlę (1 t., b.l. 42-43); 2016-02-24 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriuo nustatyta, kad nukentėjusysis D. V. atpažino Ž. L., kaip asmenį, apklausoje įvardintą antruoju ir sudavusį smūgius ir pagrobusį iš jo grandinėlę (1 t., b.l. 45-47);liudytojos A. V. parodymais, kuriais nustatyta, kad jos sūnus D. V., gyvena kartu. Sūnus yra labai uždaro būdo, apie savo asmeninį gyvenimą nepasakoja. Galimai 2015 m. lapkričio mėnesio pabaigoje, tikslios datos neprisimena, sūnus buvo išvažiavęs į Kauną, vakaroti su draugais. Po dviejų dienų sūnaus elgesys jai sukėlė įtarimą ir anksti ryte nuėjusi į jo kambarį, kol Daniel dar miegojo, pamatė, kad jo veidas buvo sužalotas: jo visas veidas buvo sutinęs bei su kraujosrūvomis. Paklausus sūnaus, kas įvyko, jis atsakė, kad Kaune, Nemuno krantinėje prieš dvi paras, vakare jį užpuolė, sumušė bei atėmė jo auksinę grandinėlę. Sūnus nešiojo auksinę grandinėlę, kurios tą rytą ant jo kaklo nematė (1 t., b.l. 49-50);liudytojo M. D. parodymais, kuriais nustatyta, kad R. S. yra jo draugas, palaiko draugiškus santykius, taip pat pažįsta Ž. L., tačiau artimų, draugiškų ryšių nepalaiko. 2015 lapkričio mėn. pabaigoje, galimai 20 d., apie 19 val., kartu su R. S. atvyko į kavinę „Euro baras“, esančią Kauno senamiestyje, Vilniaus g., Kaune. Kavinėje taip pat buvo Ž. L.. Kartu sėdėjo prie vieno stalelio bei gėrė alų. Šalia, prie kito stalelio sėdėjo nepažįstami du vaikinai. Matė, kad jie turėjo mobiliojo ryšio telefonus, tačiau kokius, nekreipė dėmesio. Bebūnant, kažkuris iš vaikinų, galimai R, tiksliai neprisimena, pasiūlė atimti iš nepažįstamų vaikinų telefonus. M. D. atsisakė su jais kartu tolau būti, nes reikėjo važiuoti namo, kadangi kitą dieną turėjo eiti į darbą. Apie 21 val. išėjo iš baro, palikdamas Ž ir R bei nepažįstamus vaikinus bare. Tą vakarą grįžo namo ir niekur nėjo. Kitą dieną, galimai apie 16 val., susitiko su R prekybos ir pramogų centre „Akropolis“, kur jis pasakė, kad turi mobiliojo ryšio telefoną, kurį praėjusį vakarą pagrobė iš nepažįstamo vaikino. Dar sakė, kad pagrobė grandinėlę. Kaip viskas vyko, kur, iš kurio vaikino ir ką, bei kas pagrobė, nežino, neklausė. R parodė pagrobtą telefoną. Tai buvo „S. G. A7“ telefonas, auksinės spalvos korpusu. Jis pasakė, kad telefoną išsimainys į planšetinį kompiuterį, laikinojoje autobusų stotyje, esančioje prie „Akropolis“ (1 t., b.l. 52);liudytojos A. K. parodymais, kuriais nustatyta, kad 2015 m. spalio ar lapkričio mėn., tiksliai datos neprisimena, ji parašė skelbimą interneto svetainėje „skelbiu.lt“, jog parduoda savo mobiliojo ryšio telefoną „Sony Z3 plius“ ir nurodė savo mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini). Galimai 2015 m. gruodžio mėnesio viduryje, tiksliai datos neprisimena, į mobiliojo ryšio telefoną gavo SMS žinutę su pasiūlymu keisti mobiliojo ryšio telefonais į „S. G. A7“. Kitą dieną SMS pranešimu dar prie „S. G. A7“ pasiūlė pridėti telefoną „iPhone 4S“ mainais į jos vieną telefoną. Pasvarsčiusi sutiko susitikti ir apie 20 val. susitarė susitikti Baršausko g., Kaune, šalia prekybos centro „Molas“ esančiame greito maisto restorane „Hesburger“. Sutartu laiku atvyko į sutartą vieną, kur prie stalelio valgydami, laukė du vaikinai. Pirmas apie 25 m. amžiaus, apie 175 cm. ūgio, lieso kūno sudėjimo, juodų plaukų, tamsesnės, nei įprastai odos, pailgo veido, galimai rudų akių, buvo apsirengęs tamsios spalvos sportiniu kostiumu, avėjo sportinius batelius, daugiau požymių neįsidėmėjo, bet vaikiną galėtų atpažinti iš nurodytų požymių bei atmintyje išlikusio bendrų veido bruožų. Antras vaikinas buvo apie 22 m. amžiaus, apie 170 cm ūgio, stambesnio nei vidutinio kūno sudėjimo, apvalaus veido, šviesių plaukų ir šviesios veido odos, vilkėjo šviesios salvos sportinį bliuzoną, mūvėjo pilkos spalvos sportines kelnes, daugiau požymių neįsidėmėjo, bet atpažinti galėtų iš nurodytų požymių bei atmintyje išlikusių bendrų vaido bruožų. Pirmasis vaikinas ant stalo buvo pasidėjęs du mobiliojo ryšio telefonus „S. G. A7“ ir „iPhone 4S“. Abu telefonai buvo panaudoti. Vaikinas sakė, kad jie nupirkti jau padėvėti užsienyje, taip pat aiškino, kad nori būtent „Sony“ telefono, nes tokio dar neturėjo ir nori būtent tokio. Vaikinui padavė savo mobiliojo ryšio telefoną „Sony Z3 plius“ su visais telefono įsigijimo dokumentais, garantiniu lapu, dėžute bei telefono priedais. Vaikinas jai padavė „S. G. A7“ ir „iPhone 4S“. Telefonai buvo be dokumentų. Vaikinas padavė tik du telefono įkroviklius. Sėdėdami prie stalelio, abu atstatė telefonų gamyklinius parametrus ir ji pasiėmė „S. G. A7“ ir „iPhone 4S“, o vaikinas pasiėmė jos „Sony Z3 plius“, po to, išėjo, palikdama vaikinus restorane. Vaikinas sakė, kad jei bus problemų su telefonu, tai jam skambinti ir bandys spręsti. Pirmojo vaikino telefono numerio nežino, nes visi kontaktai liko atiduotame telefone. Telefonu „S. G. A7“ naudojosi iki apklausos dienos, o telefonu „iPhone 4S“ ji visai nesinaudoja. Apie tai, kad telefonas gali būti vogtas, net neįtarė (1 t., b.l. 54-56);2016-03-07 savanoriško daiktų pateikimo protokolu, kuriuo nustatyta, kad ikiteisminiam tyrimui liudytoja A. K. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „S. G. A7“ IMEI (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 64-65). Apžiūros protokolu, kuriuo buvo apžiūrėtas „S. G. A7“ (1 t., b.l. 66-68). Pakvitavimu 2016-03-09 grąžintas nukentėjusiajam A. U. (1t., b.l. 69);Ž. L., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas Nr.01-1-64179-15 nutrauktas vadovaujantis LR BK 93 str. tvarka, parodymais, kuriais nustatyta, kad galimai 2015-11-20 vakare, tiksliai laiko neprisimena, su pažįstamu R. S., ir dar vienu vaikinu, kurį matė pirmą kartą, buvo kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje Vilniaus g., Kaune, kur susipažino su vaikinais, su kuriais pradėjo bendrauti. Taip sužinojo, kad vienas buvo A, o kitas – D. Po kurio laiko A ir nepažįstamas vaikinas pradėjo žodžiais kivirčytis dėl alkoholio. Apie 23 val., visi išėjo iš kavinės ir nuėjo į Nemuno krantinę, netoliese Birštono g. ir Karaliaus Mindaugo pr. sankirtos, kur R ir Al sakė dar gers alaus. Dar būnant kavinėje, A iš kišenės buvo iškritęs telefonas ir visi matė, kad A turi „S. G. A7“. Tuomet R buvo sakęs, kad kai išeisim iš kavinės, reikia iš jo pavogti telefoną. Po to, suprato, kad alaus gėrimas krantinėje buvo tik pretekstas nusivesti A į nuošalesnę vietą. Nuėjus į Nemuno krantinę A su R dar išgėrė alaus. Tada R Ž. L. pasakė, kad laikas užpulti Albertą ir nurodė pareikalauti iš jo telefono. Jis sakė prisijungs. Tada Ž. L. du kartus rankos kumščiu sudavė Albertui į pilvo sritį ir vieną kartą į veidą bei pareikalavo, kad jis atiduotų telefoną. Albertas padavė savo mobiliojo ryšio telefoną „S. G. A7“. Telefoną Ž. L. iš karto perdavė Rimantui. Po Ž. L. suduotų smūgių A nenukrito. Po to, Rimantas sudavė D smūgius rankomis į galvos sritį, todėl D nukrito ant grindinio o R spyrė eilę kartų gulinčiam. Nustojus smūgiuoti, matė kaip D atsisėdo, R pasakė, kad atiduotų telefoną, bet ar atidavė jam telefoną, nežino. Matė, kaip R nuo D kaklo nutraukė jo grandinėlę. Po to, D pabėgo. R liepė atiduoti D telefoną, nes galvojo, kad iš D Ž. L. irgi pagrobė telefoną, tačiau jo neėmė. Ž. L. grįžo namo. R su draugu taip pat, o kuriuo metu pasišalino A, nepastebėjo. Kitą dieną paskambino R ir pasakė, kad jis nešė priduoti pagrobtą iš A mobiliojo ryšio telefoną į lombardą, bet jį patį užpuolė ir atėmė A ir jo telefonus. Galimai po savaitės ar kelių, buvo atsitiktinai sutikęs R, ir matė, kad jis ant kaklo nešiojo iš D pagrobtą grandinėlę. Su R. S. nuo to įvykio nebendrauja. Labai nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo ir pasižada daugiau nenusikalsti, prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Mokosi (duomenys neskelbtini) ūkio mokykloje ir gyvena bendrabutyje (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) , tačiau savaitgaliais grįžta namo. Namuose gyvena su mama S. L., kuri išlaiko materialai. Tėtis A. L. su mama išsiskyręs ir gyvena atskirai (duomenys neskelbtini) Kaune. Su juo visiškai nebendrauja (1 t., b.l.136-138; 161);2016-05-16 Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros nutarimu atleisti įtariamąjį nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės ir ikiteisminį tyrimą nutraukti BK 93 str. pagrindu Ž. L. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemones (1 t., b.l.142-149);2016-05-16 priimtu nutarimu atskirti ikiteisminį tyrimą R. S. atžvilgiu į atskirą ikiteisminį tyrimą, kadangi jam paskelbta paieška. Surastas 2016-06-02 ir sulaikytas (1 t., b.l. 3-7, 175);

BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Būtinieji plėšimo objektyvieji požymiai yra turto pagrobimas ir prievartos (tiek fizinės, tiek psichinės) panaudojimas. Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia. Taigi, kvalifikuojant veiką pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad kaltininkas turėjo sumanymą, siekė pagrobti svetimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis kasacinėje byloje Nr.2K-580-895/2015).

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina pagrįsta išvada, kad kaltinamojo veika 2015-11-20 apie 23.30 val. Nemuno krantinėje, ties Birštono g. ir Karaliaus Mindaugo pr. sankirtoje, Kaune, veikiant bendrininkų grupėje su nepilnamečiu Ž. L., pasireiškė tyčia, jis panaudodamas fizinį smurtą, t. y. Ž. L. du kartus kumščiu sudavus nukentėjusiajam A. U. į pilvo sritį ir vieną kartą į veido sritį, pagrobus iš nukentėjusiojo A. U. jam priklausantį turtą - mobiliojo ryšio telefoną „S. G. A7“ 499 eurų vertės su SIM kortele 1 vertės, sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam D. V. į galvos sritį ir toliau bendrais veiksmais su Ž. L. sudavė D. V. ne mažiau kaip po dešimt smūgių į galvos sritį, o pastarajam nukritus ant grindinio, spyrė ne mažiau kaip keturis kartus į D. V. viršutinę kūno dalį, po ko jis nutraukė nuo D. V. kaklo ir pagrobė D. V. priklausantį turtą - auksinę grandinėlę 300 eurų vertės, iš viso pagrobdamas turto už 800 eurų, numatė, kad turto savininkui bus padaryta žala ir norėjo šį turtą užvaldyti. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. sudėtį, kvalifikuota teisingai ir įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 str. išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais bei BK 80-81 str., 90-91 str. numatytais bausmių skyrimo ypatumais nepilnamečiams, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, jo sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytų poveikio priemones ir jų veiksmingumą, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

Teismas skirdamas bausmę nusikalstamos veikos padarymo metu buvusiam nepilnamečiu R. S., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padaryta tyčinė nusikalstama veika), kaltės formą (nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikalstama veika padaryta siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), padarytas vienas apysunkis nusikaltimas, kaltinamojo asmenybę, jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą. R. S. teistas (2 t., b.l. 11-56), administracine tvarka baustas (2 t., b.l. 60-64), Kauno priklausomybės ligų centre neužregistruotas (2 t., b.l. 66), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (2 t., b.l. 67).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje.

Sprendžiant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės priemonių parinkimo nepilnamečiui, prioritetas turi būti teikiamas nepilnamečio pataisymui, neizoliuojant jo nuo visuomenės, t. y. paskiriant auklėjamojo poveikio priemones, kontroliuojant nepilnamečio elgesį, sulaikant jį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo bei palaipsniui pripratinant jį prie normalaus (visuomenei priimtino) gyvenimo būdo, tokiu būdu prisidedant prie jo pilnavertės asmenybės ugdymo. Realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nepilnamečiui turi būti paskutinė priemonė (ultima ratio), kuria siekiama paveikti nusikaltusį asmenį. Skiriant nepilnamečiui realią laisvės atėmimo bausmę itin atidžiai turi būti įvertinta tai, ar tokia bausmė yra būtina siekiant pakeisti nepilnamečio nusikalstamus polinkius, ar šiam tikslui pasiekti pakaktų ir laisvės atėmimo bausmės nepilnamečiui paskyrimo, atidedant jos vykdymą. Nesant tokiam būtinumui paskirta reali laisvės atėmimo bausmė neatitiktų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, prieštarautų teisingumo, proporcingumo imperatyvams.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, bei įvertinus kaltinamojo elgesį teismo posėdžio metu, jį charakterizuojančias aplinkybes, tai, kad jis teistas tris kartus, šiuo metu jam yra panaikintas bausmės vykdymo atidėtas ir jis pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės, todėl nesant kitų aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti kitą bausmės rūšį, kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką skirtina savo rūšimi griežčiausia iš BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatytų bausmių – terminuotas laisvės atėmimas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, įvertinus tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, dėl veikos padarymo nuoširdžiai gailėjosi, pažadėjo atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei bausmės vidurkis.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpintų įrodymų tyrimo būdu ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktiniai įrodymai - kompaktinė plokštelė su liudytojo Ž. L. apklausa, paliktina saugoti prie bylos (1 t., b.l.162), mobilaus ryšio telefonas „S. G. A7“ IMEI(duomenys neskelbtini), grąžintas nukentėjusiajam A. U. (1t., b.l. 69), jam ir paliktinas.

Civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str., 273 str., 291 str., 297 str., 298 str., 301- 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 – 305 str., 307 str.-308 str., 313 str. 3 d., 432 str. 3 d.,

nusprendžia:

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. ir paskirti bausmę – 1 (vienus) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose

Vadovaujantis BK 64¹str., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1, 3 d. šiuo nuosprendžiu paskirtą galutinę bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2015-09-09 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta galutine 1 (vienų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie pastarosios pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – 1 (vienus) metus 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikas atliktas pagal Kauno apylinkės teismo 2015-09-09 nuosprendį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo pagal įsiteisėjusią Kauno apylinkės teismo 2016-04-21 nutartį.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus - kompaktinę plokštelę su liudytojo Ž. L. apklausa, palikti saugoti prie bylos, mobilaus ryšio telefoną „S. G. A7“, IMEI (duomenys neskelbtini), grąžintą nukentėjusiajam A. U., jam ir palikti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.