Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios A. B. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau - Komisija) 2019 m. birželio 11 d. nutarimą Nr. 01/7-2043 taikyti nuteistajai lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. B. nuteista Panevėžio apygardos teismo 2018 m. spalio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 2 dalį, 157 straipsnio 1 dalį subendrinta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. B. skirta galutinė subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2019 m. vasario 4 d., bausmės pabaiga – 2019 m. gruodžio 12 d. 2019 m. birželio 4 d. nuteistoji atliko 1/3 paskirtos bausmės. 2019 m. birželio 6 d. ji faktiškai atliko 4 metus 5 mėnesius 25 dienas paskirtos bausmės.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistosios skundas tenkinamas.

7.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal šį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

8.Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus skundžiamos nutarties turinį konstatuotina, kad Komisija tinkamai įvertino nuteistosios asmenybę, jos elgesio bausmės atlikimo metu korekciją bei pažangą mažinant savo kriminogeninius veiksnius, dėl ko pagrįstai sprendė, jog šiuo metu įmanoma nuteistąją toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, jos atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą ir tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti jai paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimą. Aukštesniojo teismo vertinimu, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajai lygtinį paleidimą, apylinkės teismas išskirtinę reikšmę suteikė aplinkybėms, kuriomis padarytas nusikaltimas, nusikaltimo pobūdžiui, faktiškai atliktam bausmės laikui bei tam, jog šiuo metu nuteistosios atžvilgiu Šiaulių apygardos teisme yra nagrinėjama panašaus pobūdžio baudžiamoji byla. Tokie apylinkės teismo nutarties motyvai svarūs, tačiau ne tiek, jog paneigtų nuteistosios teisę tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, tuo atveju, jei ji įvykdys visus įstatyme keliamus reikalavimus. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.

9. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistoji pataisos namuose dalyvauja įvairiose programose, projektuose, vykdant integracijos į visuomenę programą išklausė teisinio ir socialinio švietimo užsiėmimus nuteistosioms, rengiamoms paleisti iš laisvės atėmimo vietos, atlieka gerovės darbus, dalyvauja nuteistųjų organizuojamuose kultūrinio pobūdžio renginiuose. Bausmės atlikimo laikotarpiu A. B. nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų, yra neskatinta, priskirta paprastajai nuteistųjų grupei. Nuteistoji yra išsituokusi, turi mažametę dukrą, kurios globėju paskirtas A. B. sugyventinis, palaiko socialinius ryšius su giminaičiais, nutraukė santykius su buvusiu vyru, su kuriuo įvykdė nusikalstamas veikas. Nuteistoji yra vidurinio išsilavinimo, turi įgijusi specialybę, darbo patirties, prieš atlikdama veiksmus apsvarsto bei apgalvoja įvairias alternatyvas. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad nuteistosios elgesys laisvės atėmimo vietoje keičiasi teigiama linkme. Sprendžiant lygtinio paleidimo prieš terminą klausimą visų pirma pažymėtina, kad nuteistajai paskirtos ir atliktos bausmės dalis atitinka įstatymo reikalavimus, t.y. iš jai skirtos 5 m. laisvės atėmimo bausmės 2019 m. birželio 6 d. ji faktiškai jau buvo atlikusi 4 metų 5 mėnesių 25 dienų laisvės atėmimo bausmę, todėl tokia bausmės dalis tikrai negali būti traktuojama kaip per maža, prieštaraujanti teisingumo principui ar bausmės tikslų įgyvendinimui. Faktiškai atliktos bausmės dalis nuo A. B. sulaikymo vykdant nuosprendį šiuo atveju nesuteikia prioriteto jau atliktos bausmės atžvilgiu, nes 2018-10-03 nuosprendžiu buvo įskaitytas sulaikymo, suėmimo bei pagal 2015-03-26 Panevėžio apygardos teismo nuosprendį jau atliktas bausmės laikas 4 m. 1 mėn. 23 d., t.y. visą šį laiką A. B. jau atlikinėjo jai skirtą laisvės atėmimo bausmę. Esant šioms aplinkybėms, sprendžiant nuteistosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, esminę reikšmę įgauna jos socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimas bei pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju, aukštesniojo teismo vertinimu, neabejotinai sudaro pagrindą manyti, kad nuteistoji, išėjusi į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš apygardos teismui pateiktoje A. B. asmens byloje esančių duomenų matyti, jog nuteistoji vykdė visas anksčiau minėtas priemones, nėra pažeidusi režimo reikalavimų, ji kryptingai siekia įrodyti, jog pasitaisė, vykdė visas jai teikiamas rekomendacijas, turi tvirtus šeimyninius ryšius, o iki sulaikymo yra dirbusi bei įgijusi apskaitininkės specialybę. Be to, manytina, jog nagrinėjamu atveju reikėtų atsižvelgti ir į tai, jog nuteistoji yra nutraukusi visus ryšius su buvusiu sutuoktiniu, kuris darė jai neigiamą įtaką ir įtraukė į nusikalstamą veiką, tai patvirtina jos asmens byloje esantys duomenys apie ištuoką, turimą sugyventinį, kuris šiuo metu augina nuteistosios dukrą. Visą tai rodo, kad pirmos instancijos teismo išvada ir A. B. nusikalstamo elgesio rizikos kriminogeninio veiksnio – pasidavimo kitų įtakai suabsoliutinimas yra nepagrįstas.

10. Šiuo metu tikėtina, kad laikas, J. B. praleistas įkalinimo įstaigoje, turima specialybė, dalyvavimas įvairiuose užsiėmimuose, šeimyniniai ryšiai ir jų svarbumas žmogaus gyvenime nuteistajai leido suvokti neteisėtų ir pavojingų veiksmų esmę bei jų padarinius, bei ateityje leis priimti sprendimą ir toliau gyventi nenusikalstamai. Kita vertus, ankstesni teistumai bei skirtos bausmės, tame tarpe ir paskutiniuoju nuosprendžiu skirta griežta bausmė, skirta teismui atsižvelgus į nuteistosios padarytos veikos pavojingumą ir sunkumą. Tuo tarpu sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais, todėl nesutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad šiuo metu Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. B. kaltinama pagal BK 147 straipsnio 1 dalį rodo jos didesnį pavojingumą visuomenei, nes tokiu atveju būtų paneigiama nekaltumo prezumpcija.

11.Taigi teismas sprendžia, kad skundžiamoje nutartyje vertintos aplinkybės negali paneigti nuteistąją teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, liudijančių apie jos pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką ir nulemti lygtinio paleidimo netaikymo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistosios pakartotinio nusikalstamos elgesio rizika išlieka žema – 38 balai, o tai rodo, jog nuteistoji savo elgesiu deda pastangas mažindama savo nusikalstamo elgesio riziką, koreguojant savo elgesį teigiama linkme, kas pagrįstai leidžia manyti, kad nuteistoji yra minimaliai pavojinga visuomenei. Teismo nuomone, apylinkės teismo nutarties argumentai nors ir yra reikšmingi, tačiau vis tik nepaneigiantys galimybės taikyti nuteistajai lygtinį paleidimą, kuomet ji įvykdė visus jai įstatyme keliamus reikalavimus. Pabrėžtina ir tai, kad lygtinis paleidimas nereiškia, jog nuteistoji besąlygiškai atleidžiama nuo likusios laisvės atėmimo bausmės, priešingai – ji bus prižiūrima ir nesilaikydama jai nustatytų pareigų gali būti pasiųsta atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.

12.Atsižvelgus į tai, kas aptarta, skundžiama nutartis naikinama ir dėl nuteistosios skundo priimamas naujas sprendimas – taikyti nuteistajai lygtinį paleidimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 28 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą:

patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Panevėžio pataisos namų 2019 m. birželio 11 d. nutarimą Nr. 01/7-2043 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajai A. B. gim. (duomenys neskelbtini) taikymo.

Iki bausmės atlikimo pabaigos nustatyti A. B. šias pareigas bei baudžiamojo poveikio priemones:

- lygtinio paleidimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6. 00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Nutartis neskundžiama.