Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eS2-46768-1080/2018 pagal pareiškėjo VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės prašymą dėl leidimo priverstinai hospitalizuoti ir gydyti suinteresuotą asmenį A. A.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

2. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo A. A. prašė atmesti pareiškėjo prašymą dėl priverstinio hospitalizavimo.

3. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens A. A. atstovas advokatas Gintaras Algirdas Perednis nurodė, kad neturi pagrindo abejoti pateikta gydytojų išvada.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria leista priverstinai hospitalizuoti ir gydyti suinteresuotą asmenį, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.

8. Pagal CK 2.26 str. 4 d. asmuo gali būti paguldytas į psichiatrijos įstaigą tik jo paties sutikimu, taip pat teismo leidimu. Jeigu asmuo serga sunkia psichikos liga ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti esminės žalos savo arba aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui, jis gali būti priverstinai hospitalizuotas, bet ne ilgiau kaip tris darbo dienas. Priverstinė hospitalizacija gali būti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu.

9. Pagal Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 27 str. asmuo, sergąs sunkia psichikos liga ir atsisakąs hospitalizavimo, gali būti hospitalizuojamas prievarta, jeigu yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti esminę žalą: 1) savo sveikatai, gyvybei; 2) aplinkinių sveikatai, gyvybei.

10. Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 28 str. 1 d. nurodyta, kad esant šio įstatymo 27 straipsnyje nurodytoms aplinkybėms pacientas gali būti priverstinai hospitalizuotas ir priverstinai gydomas psichiatrijos įstaigoje ne ilgiau kaip dvi paras be teismo leidimo. Jeigu per dvi paras teismas leidimo neduoda, priverstinis hospitalizavimas ir priverstinis gydymas turi būti nutraukti. Apie priverstinį hospitalizavimą psichiatrijos įstaigos administracija nedelsdama praneša paciento atstovui.

11. Nurodytas teisinis reglamentavimas lemia, kad priverstinė hospitalizacija ir gydymas gali būti taikomas tik tada, jei asmuo, sergantis sunkia psichinė liga ir tokia būklė kelia realią grėsmę paties asmens arba aplinkinių sveikatai ar gyvybei, atsisako būti hospitalizuotas.

12. Sunkių ligų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-177 „Dėl sunkių ligų sąrašo patvirtinimo“ 7 punkte nurodyta, kad sunkia liga pripažįstami labai ryškūs asmenybės pakitimai su adaptacijos sutrikimais dėl endogeninių psichikos susirgimų: F20; F21; F25.

13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 5 d. A. A., lydimas sesers, buvo atvežtas į VšĮ Respublikinę Vilniaus psichiatrijos ligoninę greitosios medicinos pagalbos automobiliu. A. A. buvo hospitalizuotas 7-ame skyriuje, pradžioje sutiko gydytis savanoriškai, tačiau nuo 2018 m. lapkričio 20 d. atsisakė tęsti rekomenduojamą gydymą. Išliekant ūmiai psichozei su galimu socialiniu pavojingumu, pareiškėjas VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninė, vadovaudamasis Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 28 str., kreipėsi į teismą, prašydamas leisti suinteresuotą asmenį priverstinai hospitalizuoti ir gydyti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-42972-808/2018 pareiškėjo prašymą tenkino ir leido suinteresuotą asmenį A. A. priverstinai hospitalizuoti ir gydyti 1 mėnesį, terminą skaičiuojant nuo 2018 m. lapkričio 21 d.

14. 2018 m. gruodžio 20 d. VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės gydytojų komisija priverstiniam hospitalizavimui, apžiūrėjusi suinteresuotą asmenį, ir vertinusi psichikos būklę, surašė išvadą, kad A. A. diagnozuota paranoidinė šizofrenija, rezistentiška gydymui, F20.0 (kodas pagal TLK-10-AM sisteminį ligų sąrašą). Išvadoje nurodyta, kad A. A. savo būklei ir psichikos ligai yra nekritiškas, gydytis nesutinka. Išvadoje konstatuota, kad kliniškai stebima išliekanti ūmi paranoidinė psichozė esant santykio, hipochondriniams kliedesiams, psichozinei įtampai, psichozinių išgyvenimų nulemtam neadekvačiam elgesiui ir sprendimams, todėl paciento elgesys neprognozuojamas, gali būti pavojingas savo bei aplinkinių sveikatai ir gyvybei. Išvadoje taip pat nurodyta, kad hospitalizacijos dieną (2018 m. lapkričio 5 d.) A. A. ėjo pas kaimyną, prašė nupirkti jam pistoletą, kalbėjo, kad geriau nusižudyti, nei toliau kankintis. 2018 m. vasarą tapo itin priešiškas artimųjų atžvilgiu, išeidavo iš namų, kalbėdavo, kad kartu gyvenanti sesuo yra apsimetėlė, apkeista, išsakė suicidines mintis, ketinimus, kaltino kolegas nuodijant maistą. Suinteresuotas asmuo priverstinai gydytas VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nuo 2018 m. liepos 26 d. iki 2018 m. rugsėjo 10 d., nes atsisakė savanoriškai gydytis, diagnozuotas ūminis poliforminis psichozinis sutrikimas su šizofrenijos simptomais be susijusio ūminio streso. Baigus stacionarinį gydymą, A. A. rekomenduotų vaistų nevartojo, skundėsi kairės kojos aptirpimu, tyrėsi VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų, VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės neurologijos skyriuose, diagnozuota kairės kojos šeivinio nervo neuropatija. Išgyveno, kad jam neva yra progresuojanti paralyžinė liga, kuri apims visą kūną, kalbėdavęs, kad verčiau nusižudyti. Susirūpinusi sesuo iškvietė greitąją medicininę pagalbą. VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninė, vadovaudamasi Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 27, 28 straipsnių nuostatomis, kreipėsi į teismą su prašymu pratęsti leidimą priverstinai gydyti suinteresuotą asmenį. Skundžiama nutartimi leista suinteresuotą asmenį A. A. priverstinai gydyti 1 mėnesį, terminą skaičiuojant nuo 2018 m. gruodžio 20 d.

15. Apeliantas A. A. atskiruoju skundu prašo pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, sutrumpinant priverstinio gydymo laikotarpį iki 15 kalendorinių dienų. Apeliantas nurodė, kad jis yra visiškai sveikas, jis nėra ūmios psichozės būsenoje, nekelia realios grėsmės sau ir aplinkiniams.

16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 20 d. VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės gydytojų komisijos išvadą, sprendžia, kad pareiškėjui kreipiantis į teismą dėl leidimo priverstinai hospitalizuoti ir gydyti apeliantą, buvo visos priverstinės hospitalizacijos sąlygos. 2018 m. gruodžio 20 d. pirmosios instancijos teismo posėdyje, vykusiame vaizdo konferencijos būdu, dalyvavo ir pats suinteresuotas asmuo. Sprendžiant klausimą dėl suinteresuoto asmens priverstinio gydymo, pirmosios instancijos teismas įvertino pareiškėjo prašyme ir VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės gydytojų komisijos išvadoje nurodytus argumentus dėl suinteresuoto asmens priverstinio gydymo būtinumo ir teismo posėdžio metu byloje dalyvaujančių asmenų duotus paaiškinimus. Pirmosios instancijos teismas prašymo nagrinėjimo metu neturėjo jokių duomenų, paneigiančių gydytojų konsultacinės komisijos išvadas dėl paciento psichikos sveikatos būklės ir jo keliamos realios grėsmės savo ir aplinkinių sveikatai ar gyvybei. Įrodymų, paneigiančių gydytojų konsultacinės komisijos išvadas, apeliantas A. A. nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog suinteresuoto asmens argumentai dėl geros jo sveikatos būklės, yra nepagrįsti, todėl atmestini (CPK 178 str., 185 str.).

17. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo yra nepagrįsti, todėl atmestini, kaip neįrodyti, paliekant skundžiamą nutartį nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų apeliacijos objektui (CK 2.26 str. 4 d.; Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 27–28 str.; CPK 2 str., 3 str., 7 str., 338 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį nepakeistą.