Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2018-06-06 · Civilinė byla Nr. e2YT-5782-639/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-06-06
Bylos Nr.
e2YT-5782-639/2018
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-02950-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Saulius Zajarskas
Suinteresuotas asmuo
V. J., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Pareiškėjas
B. J.
Advokatai
Lina Miškinienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-5782-639/2018(Proceso Nr. 2-06-3-02950-2018-8)Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.8.; 3.4.5.2. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 6 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų tiesėjas Saulius Zajarskas,sekretoriaujant Raimondai Karbauskienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokato padėjėjai Linai Miškinienei,suinteresuotam asmeniui V. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo B. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, V. J., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis, B. J. po savo tetos V. J. mirties priėmė palikimą faktiškai jį valdydamas. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini), mirė V. J., po kurios mirties liko jai nuosavybės teise priklausęs turtas – kilnojamieji daiktai. Pareiškėjas dėl kilnojamųjų daiktų priėmimo į notarą nesikreipė, praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, todėl pareiškėjas kreipiasi į teismą, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas – jog jis nuo tetos mirties dienos valdo, naudoja, rūpinasi jos palikimu –kilnojamaisiais daiktais ir priėmė šį palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo VMI prie LR FM pateikė atsiliepimą į pareiškimą. Nurodė, kad nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo; testamento, kuriuo palikėja būtų turtą palikusi valstybei, - nebuvo sudariusi, todėl nagrinėjamu atveju turtas valstybei galėtų pereiti tik tokiu atveju, jei pareiškėjo prašymas būtų atmestas. Prašė pareiškėjo B. J. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra VMI atstovui nedalyvaujant.

3. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė patvirtino pareiškime išdėstytas aplinkybes ir paaiškino, jog po tetos V. J. mirties liko kilnojamieji daiktai bute, kurį yra paveldėjęs pareiškėjas, pareiškėjas juos priėmė pradėdamas faktiškai juos valdyti.

Atsiliepimas

4. Suinteresuotas asmuo V. J. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog sutinka, kad paveldimą turtą priimtų jo brolis B. J.. Teismo posėdžio metu patvirtino, kad aukštesnės eilės įpėdinių nėra, bei kad B. J. rūpinosi teta ir jos laidotuvėmis, todėl ginčo dėl turto nėra ir patvirtino, kad palikimą faktiškai priėmė B. J..

5. Liudytoja B. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad jos sutuoktinis B. J. rūpinosi savo teta V. J. ir po jos mirties priėmė likusius kilnojamuosius daiktus faktiškai pradėdamas juos valdyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo.

7. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, pareiškėjo atstovės paaiškinimais nustatyta, jog V. J. mirė (duomenys neskelbtini). (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). V. J. ištekėjusi nebuvo, vaikų neturėjo. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad V. J. nuosavybės teise turėjo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėda, kurį sudarytos rentos pagrindais perleido B. J.. Nustatyta, kad 2016 m. vasario 17 d. tarp V. J. ir B. J. buvo sudaryta išlaikymo iki gyvos galvos sutartis. Po palikėjos mirties minėtame bute likusiais palikėjos kilnojamaisiais daiktais toliau naudojasi pareiškėjas B. J.. Duomenų, kad būtų kitų paveldėtojų – aukštesnės eilės įpėdinių byloje nėra. Suinteresuotas asmuo V. J. sutinka, kad kilnojamuosius daiktus ir palikėjos vardu atidarytoje banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas perimtų faktiškas juos valdantis B. J.. Įvertinus visas bylos aplinkybes ir ištirtus įrodymus, darytina išvada, kad B. J. po V. J. mirties priėmė palikimą, pradėdamas valdyti turtą ir rūpintis juo.

8. Palikimo įgijimui, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.).

9. Pagal CPK 442 straipsnio 1 punktą bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo teismas nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka. Aiškinant ir taikant įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, kurios neatsiejamai būtinos nustatant vieno ar kito juridinio fakto būvimą ar nebūvimą, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

10. Iš byloje esančių duomenų, darytina išvada, jog pareiškėjas B. J. priėmė palikimą po savo tetos V. J. mirties 2017 m. kovo 29 d. jis valdo ir naudojasi palikėjos daiktais.

11. Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį, neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Taigi įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmęs visą palikimą. Todėl teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardinti) palikto turto kiekio, jo dalių ar vietos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d., nutarimas Nr. 56 13 p.). Kadangi pagal CK 5.51 str. 1 d. įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą, atsižvelgiant į pateiktus įrodymus byloje darytina išvada, kad B. J. priėmė po tetos V. J. mirties atsiradusį palikimą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėjo pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas nurodytas juridinę reikšmę turintis faktas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 448 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. J. asmens kodas (duomenys neskelbtini) po tetos V. J. asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Turintis juridinę reikšmę faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Saulius Zajarskas