- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-27
- Bylos Nr.
- 2-2319-835/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audra Dudzinskienė
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Alseka“
- Advokatai
- Vilius Putkis
- Kategorijos
- 2.1.2Sandoriai
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Alseka“ dėl nuostolių atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Alseka“ 1815,31 Eur turtinės žalos atlyginimui, 54,00 Eur žyminį mokestį bei 400,00 Eur už procesinio dokumento paruošimą.
Ieškovas ir jo atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad 2014 m. sausio 16 d. ieškovas su atsakove sudarė sutartį Nr. 59-1/2 0110-5112 dėl plastikinių langų ir durų pagaminimo bei sumontavimo jo statomame name. Už atsakovės pagamintus ir sumontuotus langus ieškovas sumokėjo 15258,34 Lt (4419,12 Eur). Vėliau išaiškėjo, kad langai ir durys buvo pagaminti ir sumontuoti nekokybiškai. 2014 m. rugpjūčio 8 d. jis pateikė atsakovei pretenziją. Atsakovė mėgino ištaisyti broką, tačiau 2014 m. rugsėjo 11 d. šalys pasirašė atliktų darbų pridavimo aktą, kuriame konstatavo daugybę pažeidimų. UAB „Svertas“ atliko ekspertizę ir nustatė, kad pateikti langai ir durys yra nekokybiškai pagaminti ir netinkamai sumontuoti, todėl netinkami eksploatacijai. 2014 m. spalio 24 d. ieškovas kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuri atliko tyrimą ir 2014 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 10-1035 pripažino, kad jo reikalavimai yra pagrįsti, įpareigojo UAB „Alseka“ ištaisyti gaminių ir montavimo broką. Ieškovas atsakove jau nepasitikėjo ir nemanė, jog ji patieks kokybiškus gaminius, todėl kreipėsi į atsakovę, kad pasiimtų savo gaminius. Atsakovė savo gaminius pasiėmė ir patirtai žalai atlyginti pasiūlė papildomai sumokėti 1000,00 Eur kompensaciją. Ieškovas šio pasiūlymo atsisakė, nes UAB „Saulmega“ pagamino ir sumontavo langus ir duris už 5800,00 Eur, o atsakovė grąžino 4419,12 Eur, todėl jis turėjo papildomai sumokėti 1380,88 Eur. Dėl atsakovės kaltės jam teko pirkti brangesnius gaminius, todėl atsakovė privalo padengti kainų skirtumą, kuris sudaro 1380,88 Eur ir sumokėti 434,43 Eur išlaidas už atliktą ekspertizę bei atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovės atstovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad 2014 m. sausio 16 d. sudarė sutartį Nr. 59-1/2 0110-5112 dėl plastikinių langų pagaminimo ir montavimo ieškovo statomame name. Gaminių kaina 4419,12 Eur. Gavus ieškovo pretenziją dėl nekokybiškai sumontuotų gaminių, atsakovė reagavo į ją, įmonės atstovai nuvyko, buvo priimtas sprendimas pakeisti langų konstrukcijas, kurios netenkino užsakovo, tačiau net ir jas pakeitus, ieškovas pradėjo reikšti pretenzijas dėl konstrukcijų išlinkimo, todėl jos buvo permontuotos dar kartą. 2014 m. lapkričio 19 d. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba įpareigojo atsakovę ištaisyti defektus. Ieškovas pateikė 2014 m. lapkričio 28 d. eksperto išvadą, kurioje jis siūlo permontuoti atskirus langų ir durų blokus. Nepavykus susitarti su ieškovu dėl gaminių permontavimo, atsakovė priėmė sprendimą ir 2016 m. sausio 29 d. pasiūlė ieškovui grąžinti jo sumokėtą visą 4419,12 Eur kainą už gaminius ir juos pasiimti bei sumokėti 1000,00 Eur kompensaciją. Tačiau ieškovas nurodė, kad 2016 m. vasario 15 d. dieną su UAB „Saulmega“ sudarė sutartį dėl plastikinių langų ir durų pagaminimo ir sumontavimo už 5800,00 Eur, o atsižvelgiant į tai, kad atsakovė ieškovui grąžino 4419,12 Eur, jis prašo sumokėti 1380,88 Eur. Kadangi ieškovas pirko brangesnius, visiškai kitokios specifikacijos gaminius, didesnį kiekį, todėl šis kainų skirtumas nėra nei žala nei nuostoliai padaryti atsakovės ir ji negali būti laikoma atsakinga už pasikeitusius ieškovo poreikius, užsakant tobulesnius gaminius bei didesnį jų kiekį iš trečiųjų asmenų. Sutinka atlyginti ieškovo patirtas iš laidas už ekspertizę.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš šalių ir jų atstovų paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų, nustatyta, kad 2014 m. sausio 16 d. ieškovas su atsakove sudarė vartojimo rangos sutartį Nr. 59-1/2 0110-5112, pagal kurią atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais pagaminti langus ir duris bei suteikti montavimo darbų paslaugas, o ieškovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais už šiuos darbus ir paslaugas sumokėti (b. l. 31-32). Sutartimi atsakovė savo gaminiams suteikė penkerių metų garantiją. Atsakovė pagamino ir sumontavo langus ir duris, o ieškovas už gaminius ir montavimo darbus sumokėjo atsakovei 4419,12 Eur (b. l. 6, 33-34). Ieškovas nustatęs, kad darbai ir paslaugos atlikti nekokybiškai kreipėsi į atsakovę su prašymu, jog ši pašalintų darbų ir paslaugų trūkumus, kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą su prašymu dėl paslaugų teikėjo nevykdymo vartotojo reikalavimų, kreipėsi į UAB „Svertas“ dėl langų ir durų techninės būklės įvertinimo ir už atliktą ekspertizę apmokėjo 434,43 Eur (b. l. 5, 24-30). Ieškovo netenkino atsakovės atliekami garantiniai darbų ir paslaugų trūkumų šalinimo darbai, todėl šalys sutartį nutraukė, atsakovė pasiėmė savo gaminius ir ieškovui grąžino visą jo sumokėtą sumą. Ieškovas 2016 m. vasario 15 d. sudarė vartojimo rangos sutartį su UAB „Saulmega“ dėl langų ir durų gamybos ir montavimo darbų už 5800,00 Eur.
Byloje kilo ginčas dėl to, ar ieškovo prašoma priteisti 1380,88 Eur suma, susidariusi dėl kainų skirtumo tarp plastikinių langų, kuriuos ieškovas įsigijo iš atsakovės, ir tarp plastikinių langų, kuriuos ieškovas įsigijo iš UAB „Saulmega” bei eksperto išlaidos, yra žala ir nuostoliai.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.256 straipsnio 2 dalis nustato, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 str. 1 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad nors nagrinėjamu atveju ir konstatuotas atsakovės atliktų darbų ir paslaugų trūkumų faktas, tačiau tai savaime nesuponuoja ieškovo nuostolių buvimo fakto.
Pažymėtina, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 str.). Tai reiškia, kad šalis turi ne tik teisę, bet ir pareigą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatyme yra įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, pagal kurį bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), pagal kurią apie tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas gali konstatuoti tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl jų egzistavimo, todėl dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo nėra reikalaujama teismo įsitikinimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių (faktų) buvimą tada, kai byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tos aplinkybės (faktai) buvo, negu kad jų nebuvo.
Atsakovės atstovui sutikus su ieškovo reikalavimu priteisti 434,43 Eur už atliktą ekspertizę, ieškinio reikalavimas šioje dalyje tenkintinas ir teismas plačiau nepasisako (CPK 268 str. 5 d.).
Kitoje dalyje ieškinys atmestinas, nes ieškovas neįrodė, kad nuo 2014 m. rugsėjo 11 d. iki 2016 m. balandžio 12 d. naudodamasis atsakovės gaminiais ir 2016 m. balandžio 13 d. įsigydamas naujesnės technologijos, Vokietijos firmos, brangesnius, šiltesnius langus ir taip pagerindamas namo energinio naudingumo klasę ir jo vertę, patyrė nuostolius dėl atsakovės kaltų veiksmų.
Kadangi atsakovės atstovas ne kartą bandė šalių ginčą išspręsti taikiai ir gera valia siūlė sumokėti kompensaciją ieškovui už patirtus nepatogumus, kuris šios kompensacijos atsisakė tik dėl to, kad jo nuomone ji yra per maža, vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo principu, siekiant atkurti teisinę taiką ir gerus santykius tarp šalių, neišeinant už ieškinio ribų, tik nuostolių dalį įvardijant kompensacija už papildomas išlaidas, patirtas šalinant gaminių trūkumus, iš atsakovės priteistina 565,57 Eur kompensacija už papildomas išlaidas ieškovui (CPK 265 str.).
CPK 93 straipsnio 2 dalis nustato, kad ieškinį tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo tenkintų ieškinio reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovas sumokėjo 54,00 Eur žyminį mokestį ir 400,00 Eur už procesinio dokumento paruošimą (b. l. 4, 22). Atsakovės atstovas bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė. Ieškovo pareikšti reikalavimai tenkintini 55 procentais, todėl ieškovui iš atsakovės priteistinos 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidos: 30,00 Eur žyminis mokestis (1000,00 Eur x 3 procentai) ir 220,00 Eur už procesinio dokumento paruošimą (400,00 Eur x 55 procentai). Išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą yra mažesnės už Teisingumo ministro kartu su Finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei iš šalių nepriteistinos (CPK 92 str., 93 str., 96 str. 6 d).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 267 straipsniais, 270 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės UAB „Alseka“ ieškovui V. M. 434,43 Eur nuostolius, 565,57 Eur kompensaciją už papildomas išlaidas, 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus rajono apylinkės teismą.