Telšių apylinkės teismo sprendimas

išvadą duodančios institucijos Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui V. N.,

viešame teismo posėdyje, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovei R. G. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas prašė jo ieškinį tenkinti ir nustatyti nepilnamečių vaikų J. G. ir A. G. gyvenamąją vietą su juo. Teigė, jog vaikai su juo gyvena nuo 2012-11-23, lanko vaikų darželį yra pilnai viskuo aprūpinti. Jų motina R. G. vaikais nesirūpina, jų visiškai nelanko, finansiškai prie vaikų išlaikymo neprisideda, nors gauna už vaikus pašalpas. Teigė, jog šiuo metu jo gyvenamojoje vietoje Ylakių k., Skuodo r., vaikams gyvenimo sąlygos yra geros, vaikai turi atskirą kambarį gyvenamajame name. Nustačius vaikų gyvenamąją vietą su juo prašo iš atsakovės priteisti išlaikymą kiekvienam vaikui po 400 Lt, bei nustatyti atsakovės bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais, kad atsakovė galėtų lankyti vaikus, matytis su jais ir bendrauti kas antrą savaitgalį.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokatė Liudmila Žiubikienė palaikė ieškovo poziciją, nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovės R. G. buvo taikos sutartis, ir nepilnamečių gyvenamoji vieta nustatyta su R. G.. R. G. dalyvavo vaikų auklėjime ir įsipareigojo mokėti kiekvienam vaikui išlaikymą po 200 Lt. Pasikeitus aplinkybėms vaikai su atsakove nebegyvena nuo 2012-11-23 ir nuo tada atsakovė neteikia išlaikymo vaikams, juos augina ieškovas su sutuoktine I. G.. Vaikai gyvena Skuodo r., Ylakių kaime, name yra 3 kambariai ir virtuvė. Vaikams sąlygos gyventi name yra patogios. Ieškovas rūpinasi savo vaikais. Atsakovė pati nėra apsisprendusi ir beveik metai laiko nelanko savo vaikų. Todėl prašo pakeisti vaikų gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su vaikų tėvu R. G.. Teismui nustačius nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu, iš atsakovės priteistinos teismo išlaidos Valstybei ir išlaikymas vaikams po 400 Lt kiekvienam vaikui.

Teismo posėdžio metu atsakovė R. G. teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą jai pranešta asmeniškai, nedalyvavimo priežastys nežinomos. Atsakovę byloje atstovaujantis advokatas Gintaras Gricius palaikė atsakovės poziciją ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog atsakovė teigė esanti pasirengusi pati tinkamai rūpintis vaikais, sudaryti jiems geras gyvenimo sąlygas, išlaikyti ir auklėti juos. Atsakovė teikė papildomus įrodymus, kad vaikai su ja gali gyventi gerose gyvenimo sąlygose, tačiau kol vaikai gyveno pas tėvą R. G. ji nei karto vaikų neaplankė ir su jais nebendravo. Atstovas su atsakove buvo susisiekęs, ji teigė su ieškovu sutarusi baigti bylą taikiai, tačiau šiuo metu lyg yra išvykusi į užsienį, savo gyvenamosios vietos užsienyje nenurodė.

Byloje apklausta liudytoja I. G. parodė, kad ieškovas yra jos sutuoktinis, o atsakovė yra jos sutuoktinio buvusi žmona. Jos vyro vaikai su jais gyvena nuo 2012-11-23, pradžioje buvo sutarę draugiškai, kai ieškovas ir ji pati dirbdavo atsakovė ateidavo pas juos į butą prižiūrėti vaikų. 2013-01-18 su vyru R. G. ir vaikais persikėlė gyventi į Ylakių k., Skuodo r., nuo to laiko atsakovė pas juos nesilankė, su vaikais nebendravo. I. G. siūlė atsakovei aplankyti vaikus, pranešė jai kai vaikai sirgo, tačiau atsakovė nebuvo atvažiavusi. Internetu susisiekus su atsakove ji nurodė, kad yra užsienyje ir atvažiuoti nežada.

Išvadą duodančios institucijos Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas V. N. pateikė išvadą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, kurioje konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, kad vaikai jau devynis mėnesius gyvena kartu su tėvu, jų poreikius tenkinančioje aplinkoje, lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą, jų mama R. G. vaikų nelanko bei nesiėmė aktyvių veiksmų susigrąžinti vaikus, todėl nepilnamečių vaikų J. G. ir A. G. gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu R. G. neprieštaraus nepilnamečių interesams. Buvo ištirtos tiek ieškovo, tiek atsakovės buitinės gyvenimo sąlygos, ir nustatyta, kad pas atsakovą yra vaikams tinkamos buitinės gyvenimo sąlygos, ką patvirtina ir Skuodo rajono Vaiko teisių apsaugos tarnybos pateikta išvada.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2012-06-28 sprendimu bendru sutarimu nutraukus santuoką tarp R. G. ir R. G., nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su jų motina R. G.. 2012-09-03 Mažeikių rajono apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovei R. G. dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo. Byloje buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria šalys sutarė, jog nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su jų motina R. G. bei sutarė, jog kiekvienas bendraus su vaikais kas dvi savaites ir teiks jiems tuo metu reikalingą išlaikymą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta valstybės konstitucinė pareigą saugoti ir globoti vaikystę, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina užtikrinti vaikų, kaip ypatingos visuomenės grupės, teises ir interesus. Vaiko interesų ir gerovės prioritetas visose visuomenės ir valstybės gyvenimo srityse įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi. Už šių teisių įgyvendinimą visų pirma yra atsakingi tėvai, tačiau valstybė, atsižvelgdama į nacionalines sąlygas ir savo galimybes, taip pat turi užtikrinti visas sąlygas vaikui gyventi ir augti sveikam. Teismas imdamasis priemonių, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai, vadovaujasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 str. 1 d.), teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str. 4 d.).

Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (LR CK 3.169 str. 2 d.). Kilęs tėvų ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą. Vaiko interesus pirmiausiai nulemia teigiamas vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, vystymasis, atsižvelgiant į jo dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, turtinius ir kitokius poreikius.

Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad nepilnamečiai vaikai J. G. ir A. G. nuo 2012-11-23 gyvena kartu su savo tėvu R. G., nuo 2013-02-04 lanko Ylakių vaikų lopšelio darželio ikimokyklinio ugdymo lopšelio „Viščiukų“ grupę. Vaikai gyvena kartu su R. G. sutuoktine I. G., bei jos dukra G. Ž. gim. 2008-06-25. Iš vaiko teisių apsaugos tarnybų pateiktų išvadų matyti, kad vaikams sudarytos geros buitinės gyvenimo sąlygos, vaikai gyvena Ylakių k., Skuodo r., 3 kambarių gyvenamajame name, berniukai turi atskirtą kambarį, yra kiemas, kur vaikai gali žaisti, vaikų gyvenamoji aplinka yra saugi ir atitinka būtinus reikalavimus vaiko normaliam vystymuisi. I. G. sutinka, kad jos sutuoktinio mažamečiai vaikai gyventų kartu su jais, jais rūpinasi. Atsakovė R. G. nelankė savo mažamečių vaikų nei jų gyvenamojoje vietoje nei ugdymo įstaigoje, nesidomėjo jais ir telefonu. Teismo posėdžiuose, kur buvo sprendžiamas klausimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nedalyvavo, jai atstovaujančio advokato ir liudytojos teigimu yra išvykusi į užsienį. Išklausius teismo posėdžio metu ieškovo, jo atstovės, atsakovės atstovo ir išvadą teikiančios institucijos atstovo pasisakymus dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, teismas sprendžia, kad geriausiai nepilnamečių vaikų interesus atitiks nustačius jų gyvenamąją vietą su jų tėvu R. G., kuris jais rūpinasi, išlaiko, užtikrina vaikams tinkamas, vaikų interesus atitinkančias gyvenimo ir auklėjimo sąlygas.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Ši teisės aktuose įtvirtinta abiejų tėvų (tiek gyvenančio kartu su vaiku, tiek atskirai nuo jo) pareiga materialiai išlaikyti vaikus yra vienoda, jos vykdymo tvarka detalizuota LR CK trečiosios knygos antrame skirsnyje. Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (LR CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė (lot. intuitu personae), todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nepilnamečių vaikų išlaikymo pareigos aiškinimo, jos svarbos, santykio su kitomis tėvų teisėmis ir pareigomis auklėjant ir prižiūrinti vaikus, yra su-formuota ir nuosekliai plėtojama prioritetiškai ginant vaikų teises ir interesus. Tėvams gyvenant skyrium vaikų išlaikymo pareiga negali būti įgyvendinama taip, jog su vienu iš tėvų gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygos pablogėtų neproporcingai tėvų turtinei padėčiai (LR CK 3.193 straipsnio 1 dalis, 3.195 straipsnis), ar vienas iš tėvų sutiktų, kad kitas šios pareigos nevykdytų (LR CK 3.192 straipsnio 3 dalis, 3.159 straipsnio 1 dalis), ar vykdytų taip, jog vaiko išlaikymo lėšas su vaiku gyvenantis vienas iš tėvų naudotų savo, o ne vaiko poreikiams tenkinti (LR CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas turi būti skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tinkamoms sąlygoms vaiko fizinei ir protinei būklei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui.

Išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str. 2 d.). Tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą; pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos: nuompinigius, dividendus ir kt.; lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį (automobilius, vertingus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius) ir nekilnojamąjį (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemę, mišką ir kt.) turtą; vertybinius popierius (akcijas, obligacijas); juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei jų turtą. Nustatant tėvų turtinę padėtį taip pat turi būti atsižvelgiama į kitus pagal įstatymą išlaikomus asmenis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 54 10 p.). Ieškovas prašė iš atsakovės priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams nuo 2012-11-23 po 400 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui. Iš bylos medžiagos bei paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad ieškovas yra dirbantis, jo pajamas sudaro apie 2000 Lt per mėnesį, registruotino kilnojamo ir nekilnojamo turto neturi; atsakovės pajamas 2013 m. vasario – balandžio mėnesiais sudarė 540,31 Lt socialinė pašalpa ir 149,50 Lt išmoka vaikui, iš viso 689,81 Lt, apie šiuo metu atsakovės gaunamas pajamas duomenų byloje nėra, atsakovė nors ir darbingo amžiaus, tačiau yra nedirbanti, iš VSDFV išmokų negauna, registruotino kilnojamo ir nekilnojamo turto neturi. Ieškovas pateikė išlaidų skiriamų vaikų išlaikymui paskaičiavimus, jog abiejų vaikų išlaikymui yra būtina 2220 Lt suma per mėnesį. Ieškovas pateikdamas paskaičiuotas išlaidas vaistams nepagrindė jų, nepateikė teismui duomenų kokius vaistus perka, jų įsigijimo kvitų, taip pat nurodė išlaidas vaikų lankomam darželiui, kurios yra gerokai didesnės už Skuodo rajono savivaldybės administracijos pateiktas priskaičiuotas įmokas už darželio lankymą. Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, kad ieškovo gaunamos pajamos nepakankamos išlaikyti dviem vaikams, atsakovė nors ir nedirba, bet yra darbingo amžiaus, todėl turi prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo pagal savo pajamas ir turtinę padėtį. Vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, atsakovo ieškinys dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo tenkintinas iš dalies, iš ieškovės R. G. nepilnamečių J. G. ir A. G. išlaikymui priteisiant kiekvienam vaikui po 250,00 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Atsakovė vaikų išlaikymu nesirūpina nuo 2012-11-23, nuo kada vaikai gyvena pas ieškovą, neprisidėjo prie jų išlaikymo, todėl išlaikymas iš ieškovės nepilnamečiams vaikams priteistinas nuo 2012-11-23 nuo iki jų pilnametystės (LR CK 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.194 str. 3 d.).

Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (LR CK 3.208 str.).

Pažymėtina tai, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (LR CK 3.201 str.).

LR CK 3.203 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas išimtinai jo interesams. Išlaikymas negali būti naudojamas vaiko motinos (tėvo) ar kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 3.170 straipsnis numato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena; tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Ieškovas sutinka, kad atsakovė nekliudomai matytųsi ir bendrautų su savo vaikais, dalyvautų juos auklėjant, taip pat sutinka, kad kas antrą savaitgalį pasiimtų juos. Atsakovė teismo posėdžiuose nedalyvavo ir savo pozicijos dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo neišreiškė. Kadangi ginčo tarp šalių dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nėra, nustatytina, kad R. G. su savo nepilnamečiais vaikas J. G. ir A. G. gali bendrauti, lankyti juos ir matytis su jais neribotai, bendru tėvų sutarimu.

Šalims išaiškintina, kad kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (LR CPK 3.170 str. 4 d.).

Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str. 4 d.). Bylos duomenimis abiems šalims buvo suteikta 100 procentų garantuojama antrinė teisinė pagalba: 2013 m. vasario 5 d. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. SP-416-(7.0359) suteikta 100 procentų antrinė teisinė pagalbą ieškovui R. G. civilinėje byloje dėl nustatytos gyvenamosios vietos pakeitimo; 2013 m. kovo 15 d. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. SP-873-(7.0808) atsakovei R. G. suteikta100 procentų antrinė teisinė pagalba byloje. Vadovaujantis išdėstytu bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės R. G. neišieškomos, jos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 263-265 str., 268-270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2013-01-16 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2-58-853/2013, nustatytą nepilnamečių vaikų J. G. ir A. G. gyvenamąją vietą, ir nustatyti nepilnamečių vaikų J. G., gim. 2010-10-27, a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. G., gim. 2011-11-05, a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su jų tėvu R. G., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) jos sūnų J. G. ir A. G. išlaikymui kiekvienam vaikui po 250,00 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-11-23 iki vaikų pilnametystės.

Išlaikymo dydį indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovą R. G. vaikų išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Nustatyti, nepilnamečių J. G. ir A. G., bendravimo su mama R. G., tvarką, kad mama su savo nepilnamečiais vaikas J. G. ir A. G. gali bendrauti, lankyti juos ir matytis su jais neribotai, bendru tėvų sutarimu.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.