Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo V. B. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo V. B. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2017 m. birželio 28 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. B. nuteistas 2003 m. vasario 19 d. Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 16 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 3 dalį, 105 straipsnio 8 punktą, 105 straipsnio 5, 7, 8, 12 punktus, 82 straipsnio 1 dalį, 42 straipsnį, 26 straipsnio 1 dalies 1 punktą (BK redakcija, galiojusi iki 2003m. gegužės 1 d.) – galutine bausme 17 metų laisvės atėmimo, su turto konfiskavimu. 2003 m. gegužės 8 d. Lietuvos Apeliacinio teismo nutartimi veika perkvalifikuota į BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 129 straipsnio 2 dalies 6, 9, 11 punktus, 291 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 2 punktu – galutinė bausmė paskirta 17 metų laisvės atėmimo, panaikintas turto konfiskavimas.

2. Skundžiama nutartimi teismas atmetė nuteistojo skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam V. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kadangi nepadarė išvados, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo skundas atmetamas, skundžiama nutartis paliekama galioti.

5. 2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-1818, tarp kita ko, buvo pakeistos ir nuteistųjų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų reglamentuojančios nuostatos. 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio pakeisto Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

5.1. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

5.2. Aukštesniojo teismo vertinimu, Komisija svarstydama nuteistojo V. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, padarė teisingas išvadas apie tai, kad nėra pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti BVK 157 straipsnio nuostatų. Nors nuteistasis faktiškai atliko įstatymo reikalaujamą bausmės dalį, vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau vertinant V. B. pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką pažymėtina, kad jo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (72 balai pagal „OASys“ metodiką, iš kurių net 52 yra dinaminiai balai, kurie gali keistis). Iš bylos duomenų matyti, kad palyginus su 2017 m. sausio 11 d. vertinimu, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo labai nežymiai, t. y. nuo 75 balų (trimis balais). Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad pataisos namuose drausmine tvarka nuteistasis buvo baustas 12 kartų, už – mobiliojo ryšio telefono turėjimą, alkoholinių gėrimų ar jų surogatų vartojimą, nustatyto režimo reikalavimų pažeidimą, neteisėtą sandorį. Vertinant ankstesnius ir paskutinįjį teistumus, galima teigti, jog nuteistasis yra lengvatikis. Pats nuteistasis savęs vertinimo klausimyne nurodė, jog jis turi problemų dėl bendravimo su bloga kompanija. Nuteistajam yra būdingas agresijos prieš kitus naudojimas. Alkoholio vartojimas nuteistajam lemia savikontrolės sumažėjimą. V. B. nėra linkęs pasimokyti iš senų klaidų, kadangi priimdamas sprendimą neįvertina ankstesnio patyrimo. Nuteistasis yra linkęs savo nusikaltimus lyginti su kitų nusižengimais, o tai leidžia teigti, jog jis yra linkęs savo priešingus teisei veiksmus minimalizuoti, sumenkinti. Taip pat egzistuoja kriminogeniniai veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui – tai ankstesni nusikalstami veiksmai (anksčiau ne kartą teistas); su darbu susijusios problemos laisvėje (prieš suėmimą niekur nedirbo, oficialiai yra dirbęs tik pusantrų metų); alkoholio probleminis vartojimas (paskutinį kartą nusikalto būdamas neblaivus, tai pat skirti pažeidimai už alkoholio vartojimą ir atliekant bausmę); gyvenimo stilius ir draugai (nuteistasis yra lengvatikis); mąstymas ir elgesys (nėra linkęs pasimokyti iš senų klaidų).

5.3. Įvertinus tai konstatuojama, kad nenustatyta pakankama nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, o tai nesudaro pagrindo manyti, kad šiuo metu V. B. laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jis negali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos. Komisijos nutarime netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir jos yra nepakankamos išvadai, kad V. B. laikysis įstatymų ir nenusikals. Analogišką išvadą padarė ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, todėl tokia nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta, o naikinti ją pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. B. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.