Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-10-17 · Civilinė byla Nr. 2A-1216-538/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-03-27Tauragės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-10-17Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-17
Bylos Nr.
2A-1216-538/2013
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-02249-2012-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Almantas Padvelskis (pirm.), Virginijos Nijolės Griškevičienės, Bronius Valius
Ieškovas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Atsakovas
I. K.
Trečiasis asmuo
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniam padaliniui
Kategorijos
  • 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-1216-538/2013

Teisėjas Vaclovas Jurjonas (Proceso Nr. 2-43-3-02249-2012-4)

Procesinio sprendimo kategorijos 30.10. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2013 m. spalio 17 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Broniaus Valiaus, Virginijos Nijolės Griškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir atsakovės I. K. apeliacinius skundus dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei I. K., trečiajam asmeniui Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniam padaliniui dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašo įpareigoti atsakovę I. K. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, nustatytus 2012 m. balandžio 18 d. savavališkos statybos akte, parengiant projektinę dokumentaciją ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą, statybą leidžiančio dokumento kopiją pateikiant Inspekcijai, o per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, įpareigoti atsakovę savo lėšomis per 1 mėnesį likviduoti savavališkos statybos padarinius - nugriauti savavališkai pastatytą sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Taip pat jei atsakovė per nustatytus terminus neįvykdys minėtų reikalavimų, įpareigoti ją mokėti 100 Lt baudą už kiekvieną reikalavimo neįvykdymo dieną ir paaiškino, kad 2012-04-18 patikrinimo metu nustatyta, kad statytoja I. K. neturėdama supaprastinto statybos projekto naujo nesudėtingo statinio statybai bei rašytinio įgalioto valstybės tarnautojo pritarimo, Šilutės istorinėje miesto dalies teritorijoje pastatė 1 grupės nesudėtingą statinį – sandėliuką. Specialistas 2012-04-18 d. statytojai surašė savavališkos statybos aktą, kuriame nurodė, jog minėtais veiksmais statytoja pažeidė Statybos įstatymą. 2012-05-16 d. inspekcijos skyrius statytojai įteikė reikalavimą, kuriuo įpareigojo iki 2012-11-16 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius: nugriauti savavališkai pastatytą sandėliuką ir sutvarkyti statybvietę. 2012-11-16 d. patikrinus statybvietę, surašytas reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas, kuriuo užfiksuota, kad reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius - nugriauti savavališkai pastatytą sandėliuką, neįvykdytas. Statybos įstatymo 28 str. 7 dalies 1 punkte numatyta teismo teisė savo sprendimu įpareigoti statytoją (užsakovą) savo lėšomis per nustatytą terminą leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus įstatymo 23 str. 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

Žemesnės instancijos teismas

Šilutės rajono apylinkės teismas 2013-03-27 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Įpareigojo I. K. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, nustatytus 2012 m. balandžio 18 d. savavališkos statybos akte, parengiant projektinę dokumentaciją ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą, statybą leidžiančio dokumento kopiją pateikiant Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai. Per šį terminą neįvykdžius reikalavimo, įpareigojo I. K. savo lėšomis per 1 mėnesį likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Priteisė iš I. K. valstybės naudai 143 Lt žyminio mokesčio ir 15,76 Lt pašto išlaidų. Likusią ieškinio dalį atmetė. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, naujų statinių statybos, rekonstravimo, remonto, jų pripažinimo tinkamais naudoti, statinių naudojimo ir priežiūros, nugriovimo bei visos šios veiklos priežiūros tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų savininkų (ar naudotojų), kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus nustato Statybos įstatymas ir jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas aptartas aplinkybes, padarė išvadą, kad ieškovė įrodė įrodinėjamas aplinkybes, todėl prašymas turi būti patenkintas. Ieškovės prašymą per nustatytus terminus I. K. neįvykdžius minėtų reikalavimų įpareigoti ją mokėti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai 100 Lt baudą už kiekvieną reikalavimo neįvykdymo dieną atmetė, kadangi jis nepagrįstas įstatymu.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė I. K. prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad sprendimas yra nepagrįstas bei neteisėtas, kadangi ji neturėjo galimybės dalyvauti teismo posėdžiuose, teikti įrodymus, duoti paaiškinimus, todėl jos teisė į teisminę gynybą buvo pažeista. Tai pat iš teismo sprendimo rezoliucinės dalies nėra neaišku, kokį konkrečiai sandėliuką reikia nugriauti. Sandėliuko faktinis savininkas šiai dienai yra Šilutės rajono savivaldybės administracija ir ginčo sandėliukas yra pastatytas dar 1985 metais, t. y. gerokai anksčiau nei ji įgijo butą, kurio priklausiniu ir yra ginčo sandėliukas. Taip pat, jeigu ginčo sandėliukas yra įtrauktas VĮ Registrų centro centrinio duomenų banko bazėje ir jis turi identifikacinį numerį, tai toks sandėliukas ar jo statyba nėra nelegali. Jeigu teismo sprendime nurodomas sandėliukas, kurio identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), tai šiol šio nekilnojamojo daikto ji nėra privatizavusi, nes iš Šilutės rajono savivaldybės administracijos Šilutės seniūnijos seniūno R. S. 2012-11-30 rašto Nr. V2-2059 yra aiškiai matoma, kad ji yra tik sandėliuko naudotoja, o ne savininkė. Nors atsakovė kreipėsi su prašymu į Šilutės rajono savivaldybę leisti privatizuoti naudojamą sandėliuką, tačiau nei atsakymo, nei tokio leidimo tai padaryti iki šiol negavo.

Apeliaciniu skundu ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-03-27 sprendimo dalį, kuria buvo atmestas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinio reikalavimas „jei atsakovė I. K. per ieškinio 1 punkte nustatytą terminą neįvykdys ieškinio 1 punkte nustatytų reikalavimų, įpareigoti atsakovę I. K. mokėti 100 Lt baudą už kiekvieną reikalavimo neįvykdymo dieną į ieškovės sąskaitą“ ir priimti naują sprendimą dalyje – tenkinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinio 2 punkte keliamą reikalavimą - jei atsakovė I. K. per ieškinio 1 punkte nustatytą terminą neįvykdys ieškinio 1 punkte nustatytų reikalavimų, įpareigoti atsakovę I. K. mokėti 100 Lt baudą už kiekvieną reikalavimo neįvykdymo dieną į ieškovės sąskaitą. Nurodo, kad teismo posėdžio metu paaiškino, jog turi būti taikoma CPK 273 str. 3 d., nustatanti tai, kad jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas, tai teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų. Šiuo atveju teismas pats turėjo vertinti ir pritaikyti tinkamą teisės normą, atitinkančią reikalavimo turinį ir būtiną bylai teisingai išspręsti, tačiau to nepadarė. Taip pat teismas, turėdamas įstatyminę teismo pareigą tinkamai motyvuoti priimama sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais, šiuo atveju nemotyvavo, kokiu pagrindu atmetė Inspekcijos ieškinio 2 punkte keliamą reikalavimą dėl baudos skyrimo atsakovei, jei per ieškinio 1 punkte nustatytą terminą atsakovė I. K. neįvykdys ieškinio 1 punkte nustatytų reikalavimų.

Atsiliepimas

Atsakovė I. K. atsiliepimu į ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuria netenkinta ieškovės ieškinio dalis.

Atsiliepimu į atsakovės I. K. apeliacinį skundą ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovei procesiniai dokumentai buvo įteikti viešo paskelbimo būdu tinkamai. Atsakovė teigia, jog nežino kokį sandėliuką turėtų nugriauti, tačiau jai 2012-07-23 registruotu laišku buvo išsiųstas 2012-04-18 savavališkos statybos aktas bei 2012-05-16 reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius. Šių aktų atstakovė neskundė. Taip pat Inspekcija pateikė ieškinį dėl savavališkos sandėliuko statybos, esančio (duomenys neskelbtini), kuris nėra įtrauktas į VĮ Registrų centro centrinių duomenų banko bazę, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis priklauso Šilutės rajono savivaldybei.

Atsiliepimu į ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir atsakovės I. K. apeliacinius skundus trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys prašo atmesti apeliantų skundus ir palikti galioti Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-03-27 sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai netenkintini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimus reglamentuoja Statybos įstatymo 28 str. Šio straipsnio 7 d. numatyta teismo teisė priimti alternatyvius sprendimus, t. y. teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 d. 1 p. nurodytą asmenį savo lėšomis per nustatytą terminą: 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus šio Įstatymo 23 str. 1 d. 5 p. nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; arba 2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; arba 3) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; arba 4) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Statybos įstatymo 28 str. 9 d. įtvirtinta, jog priimdamas vieną iš šio straipsnio 7 d. nurodytų sprendimų, teismas savo sprendime nurodo, kad jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas nevykdomas, savavališkai pastatytas statinys ar savavališkai pastatyta jo dalis nugriaunami, išardomi ar atstatomi į buvusią padėtį statytojo (užsakovo) ar kito šio straipsnio 1 d. 1 p. nurodyto asmens lėšomis. Taigi aptartas teisinis reglamentavimas suteikia teismui galimybę nuspręsti, ar nagrinėjamoje situacijoje savavališkai statomas statinys gali būti įteisinamas, ar turi būti griaunamas. Šiuo atveju teismas nusprendė, kad yra galimybė pašalinti savavališkos statybos padarinius– teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2012-04-18 patikrinimo metu nustatyta, kad I. K. neturėdama supaprastinto statybos projekto naujo nesudėtingo statinio statybai bei rašytinio įgalioto valstybės tarnautojo pritarimo, Šilutės istorinėje miesto dalies teritorijoje pastatė 1 grupės nesudėtingą statinį – sandėliuką. Specialistas 2012-04-18 statytojai surašė savavališkos statybos aktą, kuriame nurodė, jog minėtais veiksmais statytoja pažeidė Statybos įstatymą (b. l. 8–11). 2012-05-16 inspekcijos skyrius statytojai įteikė reikalavimą, kuriuo įpareigojo iki 2012-11-16 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius: nugriauti savavališkai pastatytą sandėliuką ir sutvarkyti statybvietę (b. l. 12–13). 2012-11-26 d. patikrinus statybvietę, surašytas reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas, kuriuo užfiksuota, kad reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius - nugriauti savavališkai pastatytą sandėliuką, neįvykdytas (b. l. 14).

Atsakovė teigia, kad ji nežinojusi apie civilinę bylą, todėl negalėjusi pateikti įrodymų bei atsikirtimų ir buvo pažeista jos teisė į gynybą. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teiginiais.

Ieškovė ieškinyje nurodė atsakovės adresą – (duomenys neskelbtini). Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-02-05 nutartimi Inspekciją įpareigojo iki 2012-02-25 patikslinti atsakovės I. K. gyvenamąją arba darbo vietą, kadangi atsakovė dokumentų neatsiėmė. Šilutės rajono apylinkės teismas 2013-02-27 nutartimi nutarė įteikti atsakovei dokumentus viešo paskelbimo būdu. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismui neįteikus atsakovei dokumentų gyvenamojoje vietoje, nežinant darbo vietos byloje galėjo būti taikomas vienas iš išimtinių procesinių dokumentų įteikimo būdų: įteikimas kuratoriui arba viešo paskelbimo būdu (CPK 129, 130 straipsniai). Šie procesinių dokumentų įteikimo būdai yra tiesiogiai susiję su siekiu užtikrinti tinkamą teisingumo vykdymą, nustatyti skirtingų šalių interesų pusiausvyrą. Byloje nustatyta, kad nors atsakovė nedalyvavo procese pirmosios instancijos teisme ir neįgyvendino šios savo teisės, tačiau ji laiku sužinojo apie pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimą ir, nepraleidusi apskundimo termino, pasinaudojo teise į apeliaciją, t. y. atsakovė įgyvendino savo teisę būti išklausytai, jos teisė į teisingą teismą yra užtikrinta. Be to, pažymėtina, kad atsakovė pati neatsiėmė dokumentų ieškinyje nurodytu adresu, nors apeliaciniame skunde savo adresą nurodo tokį patį, koks nurodytas ir ieškinyje. Darytina išvada, kad byloje procesiniai dokumentai atsakovei negalėjo būti įteikti įprasta tvarka dėl jos paties nesąžiningumo, taigi ji pati suvaržė savo galimybes dalyvauti procese.

Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad iš teismo sprendimo rezoliucinės dalies nėra aišku, kokį konkrečiai sandėliuką ji yra įpareigota nugriauti. Byloje nustatyta, kad apeliantei 2012-07-23 registruotu laišku buvo išsiųstas 2012 m. balandžio 18 d. savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo konstatuota savavališka naujo nesudėtingo statinio – sandėliuko (vieno aukšto, plytų mūro su dviem langais ir durimis; statinio ilgis 5,4 m, plotis 3,2 m), adresu

(duomenys neskelbtini), statyba bei 2012 m. gegužės 16 d. reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. nugriauti sandėliuką, adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę ne vėliau kaip iki 2012-11-16. Šių sprendimų atsakovė neskundė. Taip pat nustatyta, kad atsakovė dalyvavo 2012 m. lapkričio 16 d. statybvietės patikrinime, kada buvo surašytas reikalavimo Nr. (duomenys neskelbtini) pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo užfiksuota, kad reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą sandėliuką, adresu (duomenys neskelbtini), – neįvykdytas. Konstatuotina, kad atsakovei buvo žinoma apie minėta sandėliuką, jo savavališką statybą bei reikalavimus jį nugriauti. Atsakovė taip pat teigia, kad sandėliuko faktinis savininkas šiai dienai yra Šilutės rajono savivaldybės administracija, tačiau atsakovė pateikė Šilutės rajono savivaldybės administracijos Šilutės seniūnijos išduotą 2012-11-30 pažymą dėl patalpų privatizavimo Nr. V2-2059, kurioje nurodoma, kad I. K., gyvenanti (duomenys neskelbtini), naudojasi pagalbinėmis patalpomis, pažymėtomis plane 4Ilp (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių bendras plotas 42 m², esančiomis adresu (duomenys neskelbtini). Pagal 2013-05-07 VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, minėtos patalpos nuosavybės teise priklauso Šilutės rajono savivaldybei. Tačiau pažymėtina, kad ieškinys yra dėl savavališkos kitu adresu esančio sandėliuko (vieno aukšto, plytų mūro su dviem langais ir durimis; statinio ilgis 5,4 m, plotis 3,2 m), adresu (duomenys neskelbtini), statybos.

Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad atasakovei buvo žinomas savavališkos statybos mastas, t.y. koks sandėliukas yra pastatytas savavališkai, ir reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. kokį sandėliuką reikės nugriauti, todėl nepagrįsti atsakovės apeliacinio skundo argumentai ir tenkinti atsakovės apeliacinį skundą nėra pagrindo (CPK 178 str., 185 str.).

Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijo teismas nepagrįstai netenkino jos reiklavimo – jei atsakovė I. K. per ieškinio 1 punkte nustatytą terminą neįvykdys ieškinio 1 punkte nustatytų reikalavimų, įpareigoti atsakovę I. K. mokėti 100 Lt baudą už kiekvieną reikalavimo neįvykdymo dieną į ieškovės sąskaitą. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu.

Pažymėtina, kad Statybų įstatymo 28 straipsnio 9 dalis aptaria, kokios poveikio priemonės yra taikomos už reikalavimo nevykdymą - savavališkai pastatytas statinys ar savavališkai pastatyta jo dalis nugriaunami, išardomi ar atstatomi į buvusią padėtį statytojo (užsakovo) ar kito šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto asmens lėšomis. Teisėjų kolegoja konstatuoja, kad šiuo atveju turi būti taikoma CPK 273 straipsnio 2 dalis, kurioje nurodyta, jog teismas, nagrinėdamas klausimus, susijusius su savavališkos statybos padarinių šalinimu ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimu, gali priimti sprendimus, nurodytus statybų santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. Tai reiškia, kad šiuo atveju turi būti taikomas Statybos įstatymo 28 straipsnio 9 dalis, t. y. atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo ir per 1 mėnesį nelikvidavus savavališkos statybos padarinių, ieškovė savavališkai pastatytą sandėliuką galės nugriauti atsakovės lėšomis.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir apeliacinių skundų motyvais jį naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Almantas PadvelskisKolegijos teisėjai Bronius ValiusVirginijos Nijolės Griškevičienės