- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-10-13
- Bylos Nr.
- 2-79-839/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01171-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gediminas Karpavičius
- Ieškovas
- G. T., A. T.
- Atsakovas
- R. R.
Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gediminas Karpavičius, sekretoriaujant Renatai Šapokienei, dalyvaujant ieškovui G. T., jo atstovui advokatui J. V., atsakovei R. R., jos atstovei advokatei U. M., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų notarei D. P., nedalyvaujant ieškovei A. T., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų notarei B. G., teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų A. T. ir G. T. ieškinį atsakovei R. R. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nustato:
Šalies argumentai
ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti negaliojančiu 2012-12-27 Petro P. T., mirusio 2013-03-19, testamentą ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje ir bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad po tėvo mirties kreipusis į notarą dėl palikimo priėmimo paaiškėjo, jog 2012-12-27 yra sudarytas P. P. T. oficialusis testamentas, kuriuo visas turtas paliekamas atsakovei. Testamente nurodyta, jog testatorius dėl ligos negali pasirašyti (nevaldo rankų), todėl už jį jo prašymu pasirašė R. R., dalyvaujant liudininkams T. R. ir V. R.. Šios aplinkybės neatitinka realybės ir yra melagingos, nes testatorius rankas valdė ir galėjo pasirašyti, ką patvirtina tai, jog jis pats priimdavo į namus atnešamą pensiją, su juo bendravę kaimynai, o asmens sveikatos istorijose nėra jokių duomenų apie rankų nevaldymą. Be to, už testatorių pasirašęs asmuo ir liudininkai yra asmeniškai suinteresuoti, kad testatoriaus turtas atitektų būtent atsakovei, nes jie yra jos šeimos nariai (sutuoktinis ir vaikai). Mano, kad testamentas sudarytas pažeidžiant imperatyvias teisės normas bei prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, todėl turi būti pripažintas negaliojančiu.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, su pareikštu ieškiniu nesutinka (56-62 b.l.). Nurodė, jog vertinimas, ar ginčijamo testamento sudarymo metu mirusiojo P. P. T. fizinė būklė buvo pakankama kliūtimi pasirašyti ginčijamą testamentą, priklauso ne nuo medicininio testatoriaus būklės kvalifikavimo, o nuo notarės teisinio testamento pasirašymo situacijos įvertinimo – ar testatorius, jos supratimu, galėjo tinkamai pasirašyti testamente. Pažymėjo, jog būtent ji vienintelė nuolat rūpinosi testatoriumi, prižiūrėjo bei tvarkė jo namus. Testatoriaus valios niekas neįtakojo, jis pats nusprendė kam palikti turtą ir pats prašė vykti pas notarą. Pas notarą testamentas buvo pagarsintas, tačiau testatoriui nepavyko tinkamai pasirašyti, todėl notarei buvo reikalingi liudininkai ir asmuo, kuris galėtų pasirašyti už jį. Atvykę asmenys nėra paveldėtojai, o draudimo pasirašyti kitiems, įskaitant ir su įpėdiniu susijusiems asmenims, nėra. Tai jog, asmuo dėl rankų drebėjimo negalėjo pasirašyti notarė visiškai pagrįstai pripažino pakankama priežastimi – fiziniu trūkumu ar liga - dėl kurios testatorius negalėjo asmeniškai pasirašyti testamente. Pateikti pensijos išmokėjimo kvitai patvirtina, kad testatoriaus parašas nėra tinkamas asmeniui identifikuoti, nes parašai ant kvitų nepanašūs. Taigi esant tokioms aplinkybėms mano, kad ieškinys nepagrįstas.
Tretieji asmenys: Utenos rajono 4 – ojo notarų biuro notarė D. P. ir Utenos rajono 2 – ojo notarų biuro notarė B. G. atsiliepimų į ieškinį nepateikė. Bylos nagrinėjimo metu notarė D. P. nurodė, kad sudarant testamentą paaiškėjo, jog P.P. T. dėl rankų nevaldymo nepavyks aiškiai ir tinkamai pasirašyti. Kokios medicininės priežastys lėmė jog asmuo negali tinkamai pasirašyti nebuvo reikalaujama ir šiuo atveju nurodyta priežastis nereiškia, kad testatorius rankų visiškai nevaldė. Rankos nebuvo valdomos tiek, jog būtų galima įskaitomai pasirašyti dokumente ir būtų užtikrintas parašo autentiškumas. Testamento turinys buvo pagarsintas ir testatorius aiškiai išreiškė sutikimą su juo, todėl nebuvo jokių abejonių dėl asmens valios ir apsisprendimo. Mano, kad ieškinys nepagrįstas, nes testatoriaus valia nėra pažeista.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš bylos duomenų matyti, kad 2012-12-27 Utenos rajono 4-ojo notaro biuro notarė patvirtino P. P. T. testamentą. Testamente nurodyta, kad dėl ligos testatorius pasirašyti negali, todėl testamentą pasirašė R. R., dalyvaujant liudininkams T. R. ir V. R. (14, 15 b.l.), o testamentu visas turtas paliktas dukrai R. R.. P. P. T. mirė 2013-03-19 (11 b.l.).
Ieškovų teigimu aplinkybės, jog P.P. T. nevaldė rankų ir negalėjo pasirašyti neatitinka realybės ir yra melagingos, nes testatorius rankas valdė ir nesirgo jokia liga, o tikroji testatoriaus valia buvo palikti turtą visiems vaikams, t.y. ir ieškovams, todėl sudarant testamentą buvo pažeista CK 5.59 str. nustatyta tvarka. Be to, už testatorių pasirašęs asmuo ir liudininkai yra asmeniškai suinteresuoti palikimo atitekimu, taigi testamentas sudarytas pažeidžiant imperatyvias teisės normas bei prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.80 str., 1.81 str.).
Testamentas yra asmeninis, vienašalis įstatymo nustatyta tvarka ir forma sudarytas sandoris, kurio teisiniai padariniai atsiranda tik testatoriui mirus (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas bylose dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais yra konstatavęs, kad testamento atveju itin reikšmingas sandorio elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią.
Pagal CPK 178 str. šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Pagal šią įstatymo normą būtent ieškovai turėjo įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą, t. y. tokias aplinkybes, kurios būtų pagrindas testamentą pripažinti negaliojančiu.
Teismo nuomone vertinant byloje surinktų duomenų visumą nėra pakankamo pagrindo laikyti ieškinį įrodytu.
Nei ieškovai nei atsakovė nenurodė, jog jiems asmeniškai iš anksto buvo žinoma palikėjo valia dėl palikimo. Byloje liudytojais apklausti palikėją pažinoję asmenys – kaimynai, tačiau nagrinėjamu atveju liudytojų S. R., S. G. parodymų nėra pakankamo pagrindo laikyti absoliučiai teisingais nustatant testatoriaus valią. Šie asmenys nedalyvavo sudarant testamentą, jų žinios iš esmės paremtos palikėjo išreikštais ketinimais iki testamento sudarymo, kuriuos testatorius bet kada gali pakeisti ar jų nevykdyti. Šie liudytojai nematė jokių pasirašytų dokumentų, o testatoriaus išsakytos užuominos, jog jis buvo pas notarą ir išsprendė dėl palikimo visiems vaikams nėra pakankamos paneigti notarės, liudytojos J. Z., atsakovės, testamentą pasirašiusio asmens ir testamento sudarymo liudininkų paaiškinimų. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad testamentas sudarytas 2012-12-27, o testatorius P.P. T. mirė 2013-03-19, t.y. praėjus daugiau nei 2 mėnesiams po testamento sudarymo. Per šį laiką testatorius galėjo įgyvendinti savo teisę panaikinti ir pakeisti sudarytą testamentą, tačiau tokių veiksmų nebuvo atlikta taip pat byloje nėra jokių duomenų, jog testatoriui būtų kilę kokios nors abejonės dėl sudaryto testamento tinkamumo. Tai suponuoja išvadą, kad jis nekeitė ir nenorėjo keisti ginčijamame testamente savo išreikštos valios. Juolab, kad byloje nėra jokių duomenų, jog testatorius buvo tokios būsenos, kad nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti. Bylos duomenys patvirtina, kad testatorius iki testamento sudarymo, jo sudarymo metu ir iki mirties buvo socialiai orientuotas ir nuovokus, t.y. pats laisvai gebėjo suformuoti savo valią dėl savo veiksmų - pats pasiimdavo pensiją, atsigabendavo į namus malkų, nusipirkdavo trūkstamų maisto produktų, bendraudavo su kaimynais, užsirakindavo duris (17-31, 33-37 b.l.). Taigi esant tokiems duomenims yra pagrindas teigti, kad testatorius suprato testamento reikšmę ir jo turinį.
Iš notarės, notarės biuro administratorės, atsakovės teiktų paaiškinimų matyti, kad pirmiausia buvo surašytas dokumentas, kurį turėjo pasirašyti pats testatorius ir tik nepavykus tinkamai pasirašyti buvo pasiūlyta kviestis liudininkus ir asmenį, kuris galėtų pasirašyti. Per šį laiką testatorius taip pat galėjo persigalvoti ir pakeisti savo valią, tačiau byloje nėra jokių duomenų, jog testatorius būtų prieštaravęs testamento sudarymui. Juolab, kad biure buvo ne tik notarė, bet ir kiti notaro biuro darbuotojai. Tai patvirtino liudytoja apklausta J. Z., kuri nenurodė jokių aplinkybių, keliančių abejonių dėl tikrosios testatoriaus valios išreiškimo. Be to, pagal Notariato įstatymo 30 str. 1 d. notarai privalo išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti, taigi testamento reikšmė ir turinys testatoriui praktiškai buvo garsinama dukart, t.y. prieš jam pačiam bandant pasirašant ir nepavykus prieš pasirašant R. R., kas nurodyta ir testamento 3 p. antroje pastraipoje (14 b.l.).
Iš bylos duomenų matyti, kad testamentu turtas paliktas dukrai, kuri iki testatoriaus mirties rūpinosi ir padėdavo jam. Tai patvirtina ir liudytojų S. R., S. G. parodymai, jog būtent atsakovę su šeima jie dažniausiai matydavo atvykusią pas P.P. T.. Esant tokioms aplinkybėms nėra pakankamo pagrindo manyti, kad sudarytas sandoris testatoriaus atžvilgiu nėra protingas, naudingas ir pagrįstas. Juolab, kad iš 2010-07-26 išduoto P.P. T. įgaliojimo R. R. savo nuožiūra disponuoti jam priklausančiomis lėšomis banke (90 b.l.) galima teigti buvus pasitikėjimo santykius tarp atsakovės ir jos tėvo.
Testamente yra nurodyta, kad testatorius negalėjo pasirašyti dėl ligos ir jo prašymu už jį pasirašo R. R. dalyvaujant dviems liudytojams. Atsakovės, notarės paaiškinimu testatorius nesugebėjo pasirašyti testamento, nes jam drebėjo rankos ir jis jų nevaldė taip, kad pats ranka perskaitomai ir tinkamai surašytų savo vardą ir pavardę. Ieškovų argumentų, kad testatorius galėjo testamente pasirašyti pats ir dėl to nebuvo išreikšta tikroji jo valia, o nurodyta negalėjimo pasirašyti priežastis yra melaginga, byloje esančiais duomenimis nėra pakankamo pagrindo laikyti pagrįstais. Iš byloje pateiktų pensijos išmokėjimo kvitų matyti, kad testatorius pats priimdavo pensiją ir pasirašydavo ant kvitų, tačiau kaip nurodė liudytoju apklaustas pensijų išnešiotojas P. K. jis testatorių pažinojo, todėl jo parašo tinkamumas ir autentiškumas nebuvo aktualus, taigi vien tik parašas ant pensijos kvitų nepatvirtina, jog testatorius iki mirties galėjo tinkamai ir aiškiai ranka parašyti savo vardą ir pavardę. Juolab, kad vizualiai palyginus byloje esančius testatoriaus parašus ant įvairių dokumentų matyti, jog jie žymiai skiriasi ir nėra pakankamai identiški. Iš byloje pateikto 2010-07-26 išduoto P.P. T. įgaliojimo R. R. matyti, kad jau 2010 m. už P.P. T. pasirašė kitas asmuo V. R. (90 b.l.). Negalėjimo pasirašyti priežastis nurodyta įgaliotojo beraštingumas. Iš 2012-07-24 išduoto įgaliojimo matyti, kad šis įgaliojimas pasirašytas asmeniškai P.P. T. (150 b.l.), tačiau tokios aplinkybės tik suponuoja išvadą, kad skirtingu metu P.P. T. būdavo sudėtinga tinkamai pasirašyti dokumentus ir kiekvienu konkrečiu atveju turėjo būti sprendžiama ar pavyks tinkamai pasirašyti ar ne. Iš byloje gautų P.P. T. asmens sveikatos istorijos Nr.635, ambulatorinio ligonio medicininės kortelės duomenų matyti, kad paskutiniai įrašai apie šio asmens sveikatą atlikti 1999-03-31 ir nurodyta „dirbti gali“, tačiau remiantis vien tik šia informacija negalima daryti pagrįstos išvados, kad per daugiau nei 10 metų sveikatos būklė nepasikeitė. Kitokių duomenų, kurie suteiktų informacijos apie buvusias P.P. T. sveikatos problemas byloje nėra. Pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad P.P. T. rankas valdė, tačiau dėl aplinkybių ar asmuo galėjo tinkamai rašyti ir pasirašyti patvirtinimo jos nėra pakankamai informatyvios (104-108 b.l.). Esant tokiems bylos duomenims nėra pagrindo paneigti atsakovės, notarės nurodytas aplinkybes, kad testamento sudarymo ir pasirašymo metu buvo pakankamas pagrindas spręsti ar testatoriaus fizinė būklė yra pakankama ar nepakankama kliūtimi jam pačiam pasirašyti.
Minėta, jog negalėjimo pasirašyti testamente priežastis iš esmės nurodyta kaip rankų nevaldymas dėl ligos. Vertinant nustatytų bylos aplinkybių kontekste galima sutikti, kad tokia formuluotė nėra pakankamai informatyvi ir tiksli, tačiau nagrinėjamu atveju, teismo nuomone sutiktina su atsakovės argumentais, kad svarbu ne tikslių medicininių priežasčių, kliudžiusių tinkamai pasirašyti identifikavimas, bet tikrosios testatoriaus valios nustatymas. Teismo nuomone byloje nėra pakankamai pagrįstų duomenų išvadai, kad testatorius galėjo tinkamai pasirašyti, jog po to būtų galima identifikuoti parašo autentiškumą. Kaip matyti iš byloje pateikto 2010-07-26 įgaliojimo (90 b.l.), net ir testatoriui esant jaunesniam ne visada buvo galima užtikrinti parašo tinkamumą.
Duomenų, kad galėtų būti pažeista Notariato įstatymo 48 str. 2 d. byloje taip pat nėra. Testamentas buvo pasirašomas liudytojų bei jį pasirašančio asmens testatoriui dalyvaujant. Duomenų, kad tokių asmenų dalyvavimas neatitiko testatoriaus valios, nėra, todėl pakankamo pagrindo konstatuoti CK 5.29 str. pažeidimą šiuo atžvilgiu taip pat nėra. R. N. įstatymo 48 straipsnio 2 dalimi ir CK 5.18 straipsnio 1 dalis įpėdinių dalyvavimas sudarant testamentą yra leidžiamas ir šis jų dalyvavimas savaime nereiškia prievartos ar psichologinio smurto naudojimo testatorės atžvilgiu. Nors nagrinėjamu atveju testamentą pasirašęs asmuo ir liudytojai yra susiję su įpėdiniu (vaikai ir sutuoktinis), tačiau įstatymas nedraudžia tokiems asmenims būti liudytojais ir pasirašyti už to padaryti negalintį asmenį (CK 5.59 str.), juolab kaip minėta duomenų, kad jų buvimas būtų įtakojęs testatorių ar jis tam būtų prieštaravęs byloje nėra. Taigi konstatuoti viešosios tvarkos ir geros moralės pažeidimą taip pat nėra pakankamo pagrindo.
Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktika bylose dėl testamento pripažinimo negaliojančiu patvirtinta, jog lemiamą reikšmę turi tikroji testatoriaus valia, kuri yra gerbtina, o testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais.
Esant tokiems bylos duomenims konstatuotina, kad ieškinys nėra įrodytas ir pagrįstas (CPK 178 str.), todėl atmestinas.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1, 2 d.).
Atsakovė pateikė duomenis, kad patyrė 6353 Lt (su PVM) advokato pagalbos išlaidų (87-89, 174-176 b.l.). Advokato išlaidas sudaro: teisinių paslaugų sutarties parengimas 100 Lt, 1900 Lt už atsiliepimo į ieškinį surašymą, 300 Lt už atsiliepimo į prašymą skirti ekspertizę surašymą, atstovavimas 2013-10-31 teismo posėdyje 150, atstovavimas 2013-12-12 teismo posėdyje 900 Lt, kelionės išlaidos į minėtus posėdžius 400 Lt, atstovavimas 2014-05-13, 2014-07-08, 2014-09-22 teismo posėdžiuose 1000 Lt ir kelionės išlaidos į šiuos posėdžius 500 Lt. Teismo nuomone tokio dydžio išlaidų nėra pakankamo pagrindo laikyti pagrįstomis, nes pagal pateiktą išlaidų detalizavimą byloje nėra pakankamai duomenų visoms išlaidoms pagrįsti. 2013-11-29 sąskaitoje (88 b.l.) nurodyta 900 Lt suma už atstovavimą 2013-12-12 teismo posėdyje, tačiau šis posėdis faktiškai truko 30 min. (91-92 b.l.), atvykimas į 2013-10-31 ir 2013-12-12 įvertintas 400 Lt, o atvykimas į 2014-05-13, 2014-07-08, 2014-09-22 posėdžius - 500 Lt, taigi nėra pakankamai aišku kiek iš tikro išlaidų patiriama vienam atvykimui, juolab, kad duomenų apie patirtas faktines išlaidas nėra pateikta.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2., 8.15., 8.16., 8.18., p. nuostatas už atsiliepimo į ieškinį parengimą nustatytas maksimalus koeficientas - 3 MMA, kas sudaro 3000 Lt, už kitų dokumentų, paaiškinimų rengimą 0,5 MMA, už vieną atstovavimo valandą teisme – 0,15 MMA, kas sudaro 900 Lt, kadangi posėdžių bendra trukmė apie 6 val., taip pat į tai, kad ieškovės gyvenamoji vieta yra teismo buvimo vietoje, o advokato atvykimas iš kito miesto teikti teisines paslaugas nėra sąlygotas ypatingų aplinkybių, vertina, kad pagrįsto dydžio atsakovo išlaidomis laikytinos 5500 Lt (su PVM) dydžio išlaidos advokato pagalbai, atsižvelgiant į minėto teisės akto 2. p., 3. p. nuostatas, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ir advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota darbo vieta turėtas išlaidas. Todėl ieškinį atmetus iš ieškovų lygiomis dalimis, t.y. iš kiekvieno po 2750 Lt, atsakovės naudai priteistina jos išlaidos advokatės pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 2 d., 98 str. 1 d., 41, 94 b.l.).
Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2013-08-14 nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones (46, 47 b.l.). Ieškovams grąžintinas už ekspertizę įmokėtas nepanaudotas užstatas (99 b.l.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-265 straipsniais, 268- 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš kiekvieno po 2750 Lt išlaidų už teisinę pagalbą.
Priteisti iš A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai iš kiekvieno po 31,21 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (sumokant šią sumą į valstybės biudžeto surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, AB, banko kodas 73000, (įmokos kodas 5660).
Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2013-08-14 Utenos rajono apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones įrašą viešame registre dėl nekilnojamojo turto: žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo su statiniais, esančių adresu (duomenys neskelbtini). (žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių (tualeto, šulinio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teisės perleidimo draudimo.
Grąžinti iš Utenos rajono apylinkės teismo depozitinės sąskaitos ieškovams 2000 Lt (du tūkstančius litų) nepanaudoto užstato už ekspertizę, kurios įmokėtos 2013-12-12 grynųjų pinigų įnešimo kvitu.
Įpareigoti A. T. ir G. T. nurodyti kuriam iš jų ar abiem grąžintinas nepanaudotas užstatas ir pateikti teismui savo banko sąskaitų(-os) numerius(-į), į kur būtų pervedamos likusios teismo depozitinėje sąskaitoje įmokėtos lėšos.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.