Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Butrimienės, Arūno Kaminsko ir Jolantos Vėgelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. M., V. B., V. J., D. J. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Varėnos rajono savivaldybės administracija dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl NŽT 2020 m. kovo 6 d. sprendimo Nr. 3S-29-(14.3.3), 2020 m. kovo 6 d. sprendimo Nr. 3S-30-(14.3.3), 2020 m. kovo 6 d. sprendimo Nr. 3S-31-(14.3.3), 2020 m. balandžio 16 d. sprendimo Nr. 3S-45-(14.3.3), kuriais atkurtos J. J. ir O. J. nuosavybės teisės į atitinkamas buvusių savininkų žemės dalis, kompensuojant už negrąžintą žemės dalį pinigais, NŽT 2021 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. ISS-117-17.5 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Nustatyta, kad O. J., (mirusi 2003 m. kovo 6 d., paveldėtojas J. J., miręs 2020 m. lapkričio 21 d. ) 1998 m. lapkričio 11 d. Varėnos rajono Varėnos agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko M. J., (duomenys neskelbtini), iki nacionalizacijos valdytą žemę ir kartu nurodė, kad kitas pretendentas į nuosavybės teisių atkūrimą yra jos sūnus J. J..

Byloje nustatyta, kad O. J. 2003 m. gruodžio 5 d. buvo parengta pažyma Nr. 25279 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, kurioje nurodyta, kad O. J. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 6,00 ha buvusio savininko M. J., (duomenys neskelbtini), iki nacionalizacijos valdytas žemes. J. J. 2003 m. gruodžio 5 d. parengtoje pažymoje Nr. 25278 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ nurodyta, kad J. J. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 6,00 ha buvusio savininko M. J., (duomenys neskelbtini), iki nacionalizacijos valdytas žemes. Byloje taip pat pateikta J. J. 2007 m. gegužės 9 d. parengta pažyma Nr. 26552 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, kurioje nurodyta, kad J. J. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 24,00 ha buvusio savininko V. J., (duomenys neskelbtini), iki nacionalizacijos valdytas žemes.

Byloje pateiktas J. J., kaip pretendento (ir O. J. paveldėtojo) į buvusio savininko M. J. žemę 2010 m. balandžio 22 d. prašymas, kurio jis išreiškė norą, kad jam būtų suteikti sklypai namo statybai Varėnos mieste. Byloje nustatyta, kad 2013 m. kovo 4 d. NŽT raštu Nr. 3SD-(14.3.104.)-918; 2013 m. kovo 21 d. NŽT raštu Nr. 3SD-(14.3.104.)-1306, 2013 m. balandžio 25 d. NŽT raštu Nr. 3SD-(14.3.104.)-1971, 2013 m. rugsėjo 18 d. NŽT raštu Nr. 3SD-(14.3.104.)-4770, J. J. buvo kviečiamas atvykti į NŽT Varėnos skyrių dėl žemės sklypo Varėnos mieste pasirinkimo. J. J. 2013 m. rugsėjo 30 d. atvykęs į NŽT siūlomo žemės sklypo nepasirinko.

2013 m. spalio 1 d. NŽT raštu Nr. 3SD-(14.3.104.)- 4956, 2013 m. spalio 11 d. NŽT raštu Nr. 3SD-(14.3.104.)-5148, 2013 m. gruodžio 9 d. NŽT raštu Nr. 3SD- (14.3.104.)-6319, J. J. buvo kviečiamas atvykti į NŽT Varėnos skyrių dėl žemės sklypo Varėnos mieste pasirinkimo. Raštai buvo siunčiami registruotu paštu, tačiau J. J. jų neatsiimdavo.

Iš byloje pateikto NŽT 2016 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. 3S-316- (14.3.3.) matyti, kad O. J. atkurtos nuosavybės teisės į 5,8500 ha žemės, gražinant natūra (duomenys neskelbtini) žemės sklypo 6,40 ha dalį bendrame 10,8000 ha sklype su J. J.. NŽT 2016 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. 3S-315-(14.3.3.) J. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 5,8500 ha žemės gražinant natūra (duomenys neskelbtini) 4 žemės sklypuose: 1,6218 ha ir 4,40 ha dalį bendrame 10,8000 ha sklype su O. J.. NŽT 2016 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. 3S-317-(14.3.3.) J. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 23,7000 ha žemės gražinant natūra (duomenys neskelbtini), 5 žemės sklypuose: 1,9169 ha ir 25,7415 ha.

Byloje pateikti 2019 m. lapkričio 28 d. NŽT raštai Nr. 3SD-8340-(14.3.104.) ir Nr. 3SD-8360-(14.3.104.), kuriais registruotu paštu J. J., kaip pretendentas ir kaip O. J. paveldėtojas, buvo kviečiamas atvykti į 2019 m. gruodžio 30 d. NŽT Varėnos skyriuje vyksiantį komisijos posėdį dėl naujų žemės sklypų individualiai statybai pasirinkimo. J. J. į komisijos posėdį neatvyko. 2020 m. sausio 10 d. NŽT raštais Nr. 3SD-176-(14.3.104.) ir Nr. 3SD-179-(14.3.104.) registruotu paštu J. J., kaip pretendentas ir kaip O. J. paveldėtojas, buvo pakartotinai kviečiamas atvykti į 2020 m. vasario 11 d. NŽT Varėnos skyriuje vyksiantį komisijos posėdį dėl naujų žemės sklypų individualiai statybai pasirinkimo, tačiau ir į šį komisijos posėdį J. J. neatvyko.

Byloje nustatyta, kad NŽT 2020 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. 3S-30-(14.33) atkūrė O. J. (mirusiosios vardu) nuosavybės teises į 0,1500 ha M. J. žemės (duomenys neskelbtini), kompensuojant pinigais - 2085 Eur; 2) NŽT 2020 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. 3S-29-(14.33) atkūrė J. J. nuosavybės teises į 0,1500 ha M. J. žemės (duomenys neskelbtini), kompensuojant pinigais - 2085 Eur; 3) NŽT 2020 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. 3S-31 -(14.33) atkūrė J. J. nuosavybės teisės į 0,1500 ha V. J. žemės (duomenys neskelbtini), kompensuojant pinigais - 2085 Eur. NŽT 2020 m. balandžio 16 d. sprendimu Nr. 3S-45-(14.33) J. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,1500 ha. V. J. kaimo žemes gyvenamojoje vietovėje, Varėnos savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), kompensuojant pinigais – 77 Eur.

Pareiškėjai 2020 m. gruodžio 11 d. kreipėsi į NŽT Varėnos skyrių ir NŽT, prašydami panaikinti sprendimus dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo kompensuojant pinigais, priimti sprendimus atkurti nuosavybės teises natūra, pripažinti, kad J. J. 2019-2020 m. negalėjo atvykti į NŽT Varėnos skyrių (jei buvo kviečiamas) dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios (psichinės sveikatos sutrikimo).

NŽT Varėnos skyrius 2021 m. sausio 12 d. raštu Nr. 3SD-110- (14.3.1046) ir NŽT 2021 m. sausio 25 d. raštu Nr. ISS-117-17.5 prašymą atsisakė tenkinti, išaiškino, kad pareiškėjai, nesutikdami su NŽT sprendimais, gali kreiptis į teismą.

Iš byloje esančių duomenų ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose buvo pradėta civilinė byla Nr. eYT-5710- 308/2020 dėl J. J. pripažinimo neveiksniu tam tikrų turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse ir globėjo paskyrimo. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai 2020 m. spalio 23 d. nutartimi paskyrė J. J. ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę, kuri nebuvo atlikta, nes J. J. 2020 m. lapkričio 21 d. mirė.

Byloje pateiktos Varėnos savivaldybės Socialinės paramos skyriaus 2020 m. birželio 4 d. išvada Nr. AG-15 ir 2020 m. rugsėjo 24 d. išvada Nr. Ptr-6, kuriose nurodyta, kad J. J. turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų.

Byloje taip pat pateiktas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2020 m. rugsėjo 29 d. Alytaus skyriaus pranešimas Nr. (10.1)DV-S15388, kuriame nurodyta, jog J. J. nuo 2019 m. liepos 1 d. pensijų išmokų mokėjimas yra sustabdytas, kadangi nuo 2019 m. sausio mėnesio pensijų sumos grįždavo iš pašto skyriaus neišmokėtos.

Dėl NŽT 2020 m. kovo 6 d. sprendimų Nr.3S-30-(14.33), Nr.3S-29-(14.33), Nr.3S-31 -(14.33) ir 2020 m. balandžio 16 d. sprendimo Nr.3S-45-(14.33) panaikinimo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – Atkūrimo įstatymas, aktuali redakcija, galiojanti nuo 2019 m. vasario 1 d.) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau – ir Tvarka, aktuali redakcija, galiojanti nuo 2019 m. vasario 7 d.).

Pagal Tvarkos 106 punktą, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, grąžinant natūra turėtoje vietoje piliečiams, nuosavybės teise turintiems statinius, ar perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams, turintiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar kitus statinius, jų naudojamą žemės sklypą prie šių statinių, taip pat jų naudojamus žemės sklypus kitai paskirčiai (daržui, sodui ir kitoms panašioms reikmėms), priima gavęs savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą detalųjį planą, žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, arba žemės valdos projektą ir žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kurie turi būti pateikti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suprojektuoti žemės sklypą ir organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus pateikimo savivaldybės administracijos direktoriui. Sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams naują žemės sklypą individualiai statybai, taip pat daržui, sodui ir kitoms panašioms reikmėms, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas priima pagal miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus arba žemės valdos projektus ir patvirtintas žemės sklypų kadastro duomenų bylas, piliečiams pasirinkus žemės sklypą pagal nustatytą eilę, o sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, – pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus.

Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis numato, kad nuosavybės teisės atkuriamos į savininko turėtą žemę, bet ne didesnio kaip 150 ha ploto, įskaitant miškus ir vandens telkinius. Jeigu turėtos žemės plotas, įskaitant miškus ir vandens telkinius, buvo didesnis kaip 150 ha, taip pat jeigu natūra gražinamas mažesnis žemės plotas, negu savininkas turėjo, pilietis turi teisę buvusioje žemės valdoje pasirinkti pageidaujamą žemės sklypo, miško, vandens telkinio, į kuriuos jam pagal šį įstatymą turi būti atkurtos nuosavybės teisės, vietą. Žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios šio straipsnio 10 dalyje nurodytu atveju susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja. Į piliečiui grąžinamos natūra žemės, miško plotą arba perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypui plotą įskaitomas tokio pat dydžio jo privatizuojamas namų valdos (išskyrus tas namų valdas, už kurias nustatyta tvarka buvo įmokėtos įmokos) žemės sklypas bei jo naudojamas asmeniniam ūkiui žemės sklypas (Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 6 dalis).

Nuosavybės teisės į kaimo vietovėje esančią žemę atkuriamos ir žemė grąžinama Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio ir IV skyriaus nustatyta tvarka bei sąlygomis (Tvarkos 16 punktas).

Tvarkos 102¹ punkte nustatyta, jog rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą žemėtvarkos skyrius piliečius (jų įpėdinius) į organizuojamą pretendentų susirinkimą, kuriame jiems turėtų būti projektuojami natūra grąžinami ar (ir) perduodami neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai, kviečia raštu (registruotais laiškais) išsiųsdamas kvietimus ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki nustatytos susirinkimo dienos, kvietime nurodydamas informaciją apie pretendentų susirinkimo vietą ir laiką bei šios tvarkos 103 ar 105 punktuose numatytas pasekmes dėl neatvykimo į pretendentų susirinkimą.

Pagal Tvarkos 103 punktą, atkuriant nuosavybės teises į kaimo vietovėje esančius ir natūra grąžinamus žemę, mišką bei vandens telkinius, laikomasi šios tvarkos: 1) žemėtvarkos skyrius per mėnesį nuo nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų pateikimo dienos parengia nuosavybės teisių atkūrimo bylą, kurią pateikia žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiančiam specialistui; 2)pagal byloje esančius dokumentus nustatytąja tvarka žemės reformos žemėtvarkos projekte šis specialistas suformuoja grąžinamus natūra žemės, miško, vandens telkinių sklypus, paženklina šiuos sklypus vietoje, surašo žemės, miško sklypų ribų vietos paženklinimo aktą, parengia kitus Žemės ūkio ministerijos patvirtintoje metodikoje nurodytus dokumentus ir pateikia nuosavybės teisių atkūrimo bylas žemėtvarkos skyriaus vedėjui.

Jeigu rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą pilietis šios tvarkos 102¹ punkte nustatyta tvarka kviečiamas neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių) į organizuojamą pretendentų susirinkimą rinktis arba atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, nuosavybės teisės į žemę, mišką ar vandens telkinį atkuriamos atlyginant pinigais šios tvarkos 105¹ punkte nustatyta tvarka. Jeigu iki rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto viešo svarstymo pabaigos paaiškėja, kad pilietis į pretendentų susirinkimą neatvyko dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, jam grąžinamas natūra žemės, miško sklypas ar vandens telkinys projektuojamas šio žemės reformos žemėtvarkos projekto teritorijoje likusioje natūra grąžintinoje žemėje, nekeičiant kitiems asmenims pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eilę suprojektuotų žemės sklypų ribų. Jeigu šis faktas paaiškėja po šio žemės reformos žemėtvarkos projekto viešo svarstymo iki sprendimo dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ar vandens telkinį atkūrimo atlyginant pinigais priėmimo, piliečiui grąžinamas natūra žemės, miško sklypas ar vandens telkinys projektuojamas rengiant kitą žemės reformos žemėtvarkos projektą.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad O. J. ir J. J., pateikdami prašymus atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų M. J. ir V. J. iki nacionalizacijos valdytą žemę, raštu išreiškė savo valią, kad nuosavybės teisės būtų atkurtos natūra. Bylos duomenys patvirtina, kad tokia forma (natūra) dalis nuosavybės teisių buvo atkurtos (NŽT 2016 m. spalio 17 d. sprendimu O. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 5,8500 ha žemės, gražinant natūra (duomenys neskelbtini) žemės sklypo 6,40 ha dalį, bendrame 10,8000 ha sklype su J. J.. NŽT 2016 m. spalio 17 d. sprendimais J. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 5,8500 ha žemės gražinant natūra (duomenys neskelbtini), bei buvo atkurtos nuosavybės teisės į 23,7000 ha žemės gražinant natūra (duomenys neskelbtini) ).

Byloje nėra ginčo, kad J. J. savo vardu ir kaip savo motinos O. J., mirusios 2003 m. kovo 6 d., turto vienintelis paveldėtojas buvo pareiškęs valią, kad į tas jam tenkančias M. J. (senelio) ir V. J. (tėvo) žemės dalis, į kurias nuosavybės teisės nebuvo atkurtos 2016 metais, nuosavybės teisės būtų atkurtos perduodant neatlygintinai nuosavybėn tris naujus žemės sklypus individualiai statybai mieste ir vieną sklypą kaimo vietovėje panaudojant jį namų valdai, esančiai (duomenys neskelbtini), t. y. Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio ir 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytu būdu ir šios savo valios nepakeitė. Tačiau, NŽT 2020 m. kovo 6 d. sprendimais atkūrė O. J. nuosavybės teises į 0,15 ha M. J. žemės (duomenys neskelbtini), kompensuojant pinigais – 2 085 Eur, atkūrė J. J. nuosavybės teises į 0,15 ha J. žemės (duomenys neskelbtini), kompensuojant pinigais – 2 085 Eur, ir atkūrė J. J. nuosavybės teises į 0,15 ha V. J. žemės (duomenys neskelbtini), kompensuojant pinigais – 2 085 Eur, o 2020 m. balandžio 16 d. sprendimu NŽT atkūrė J. J. nuosavybės teises į 0,15 ha V. J. kaimo žemės gyvenamojoje vietovėje, Varėnos savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), kompensuojant pinigais – 77 Eur. Minėtus sprendimus, NŽT priėmė vadovaudamasi Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 ir 7 dalimis, kadangi pareiškėjas kviečiamas į komisijos posėdį neatvyko.

Pažymėtina, kad Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 ir 7 dalyse numatyta išimtis – neatvykimas dėl ne nuo asmens valios priklausančių aplinkybių. Aptariamoje Atkūrimo įstatyme numatytoje išimtyje aiškiai išreikšta neatvykimo objektyvioji pusė, t. y. nuo asmens valios nepriklausanti priežastis, nulėmusi jo neatvykimą kvietime nurodytu laiku.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad byloje pateiktos Varėnos savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus išvados, kuriose nurodyta, kad J. J. atitinkamose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų. Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina pareiškėjų skunde nurodytą aplinkybę, kad dar gyvam esant J. J., Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose buvo pradėta nagrinėti civilinė byla Nr. e2YT-5710-308/2020 pagal D. J. 2020 m. rugpjūčio 26 d. pareiškimą, kuriuo buvo prašoma pripažinti neveiksniu visose turtinių ir asmeninių neturtinių teisinių santykių srityse J. J. ir pripažinus jį neveiksniu nustatyti jam globą ir jo globėja paskirti D. J.. Nustatyta, jog civilinėje byloje Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. nutartimi buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrinė ekspertizė. J. J. visose turtinių ir asmeninių neturinių teisinių santykių srityse nebuvo pripažintas neveiksniu, nes minėta civilinė byla buvo nutraukta dėl J. J. mirties 2020 m. lapkričio 21 d. Byloje nustatytos aplinkybės (Socialinės paramos skyriaus darbuotojų išvados, VSDFV pranešimas apie pensijų išmokų sustabdymą, iškelta civilinė byla dėl J. J. pripažinimo neveiksniu,) leidžia vertinti, kad priežastys dėl, kurių J. J. neatvyko į komisijos posėdžius buvo objektyvios, t. y. nevalingų jo veiksmų pasekmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad J. J. pats negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisių žemės atkūrimo procesuose, todėl kviečiamas į komisijos posėdžius neatvyko dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių. Todėl, esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjų reikalavimas panaikinti NŽT 2020 m. kovo 6 d. sprendimus ir 2020 m. balandžio 16 d. sprendimą tenkintinas, NŽT 2020 m. kovo 6 d. sprendimai Nr.3S-30-(14.33), Nr. 3S-29-(14.33), Nr. 3S-31 -(14.33) ir 2020 m. balandžio 16 d. sprendimas Nr. 3S-45-(14.33) naikintini.

ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus, kurie išvardinti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalyje. Nagrinėdamas ginčus, administracinis teismas vertina ginčijamų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau neperima viešojo administravimo institucijos funkcijų ir nepriima sprendimų, priskirtinų jo kompetencijai. Išnagrinėjęs bylą, administracinis teismas priima vieną iš ABTĮ 88 straipsnyje nurodytų sprendimų: 1) atmesti skundą (prašymą, pareiškimą) kaip nepagrįstą; 2) patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir panaikinti skundžiamą teisės aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti jį priėmusį viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą; 3) patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir įpareigoti savivaldybių administravimo subjektą įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą ar kitą teisės aktą; 4) patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu; 5) patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir priteisti atlyginti žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, skundo reikalavimas turi būti konkretus ir aiškus, toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų apibrėžtas teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir kad jis atitiktų teismo galimas priimti sprendimų rūšis, numatytas ABTĮ 88 straipsnyje. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas neatlieka viešojo administravimo funkcijų, taip pat ir nepriima sprendimų, kurie priskirti viešojo administravimo subjektams. Įgyvendinant valdžių padalijimo principą administraciniai teismai, pagal jiems suteiktą kompetenciją, sprendžia ginčus viešojo administravimo srityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A17-217/2007, LVAT 2012 m. spalio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-647/2012). Teismas negali perimti NŽT, kaip nacionalinės institucijos funkcijų, ir spręsti dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo pareiškėjams, kadangi tai neatitiktų teismo vykdomoms funkcijoms ir teismų praktikai, todėl pareiškėjų išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo NŽT priimti naujus sprendimus dėl J. J. ir O. J. nuosavybės teisių į žemę atkūrimo (iš viso 0,6 ha), suteikiant neatlygintinai nuosavybėn du naujus žemės sklypus individualiai statybai J. J. ir vieną žemės sklypą O. J., taip pat perduodant J. J. lygiavertį žemės sklypą prie nuosavybės teise iki mirties turėtų pastatų (duomenys neskelbtini), Senojoje Varėnoje, Varėnos savivaldybėje, atmestinas.

Dėl NŽT 2021 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. ISS-117-17.5 panaikinimo.

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, taip pat administracinio sprendimo motyvai.

Aiškindamas ankstesnės redakcijos Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį, reglamentuojantį individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus (2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. nutartis, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014 ir kt.).

Pareiškėjai skundžia NŽT 2021 m. sausio 25 d. sprendimą Nr. ISS-117-17.5 nurodydami, kad atsakovas ginčijame Sprendime neatliko jokio NŽT Varėnos skyriaus 2019-2020 m. atliktų veiksmų atkuriant J. J. nuosavybės teises į žemę vertinimo, neatsakė į pareiškėjo pateiktus klausimus, apsiribojo formalaus pobūdžio atsakymu. Nagrinėjamu atveju, teismas nenustatė, kad skundžiamas Sprendimas būtų pažeidęs Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus, keliamus administraciniams sprendimams. Skundžiamas sprendimas pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis. Taigi, spręstina, jog NŽT 2021 m. sausio 25 d. sprendimas Nr. ISS-117-17.5 yra tinkamas, pagrįstas tiek objektyvioms aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, atitinka Viešojo administravimo įstatyme nustatytus reikalavimus, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Teismas nenustatė ir kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų skundo reikalavimas dėl NŽT 2021 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. ISS-117-17.5 panaikinimo atmestinas. Netenkinus pareiškėjų reikalavimo dėl NŽT 2021 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. ISS-117-17.5 panaikinimo atmestinas ir išvestinis reikalavimas dėl NŽT įpareigojimo pareiškėjų 2020 m. gruodžio 11 d. prašymą išnagrinėti iš naujo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso, šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Šioje normoje vartojama formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, jog išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenį Nr. 20, 2010 m., 500–503 p., 2016 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-653-822/2016).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodyta atsakovės pareiga savo iniciatyva aiškintis pretendentų neatvykimo priežasčių, todėl tais atvejais, kai skundo reikalavimai tenkinami, tačiau atsakovo veika nepripažinta neteisėta ir skundo reikalavimų patenkinimą iš esmės nulemia ne jo veiksmai, o kitos aplinkybės, toks atsakovas negali būti laikomas atsakingu dėl pareiškėjo teismo išlaidų atsiradimo ir šios išlaidos iš minėto atsakovo negali būti priteisiamos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ginčo atveju atsakovo neteisėti veiksmai nėra konstatuoti, pareiškėjų patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu

nusprendžia:

Pareiškėjų V. M., V. B., V. J., D. J. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. 3S-29-(14.3.3); 2020 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. 3S-30-(14.3.3); 2020 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. 3S-31-(14.3.3) ir 2020 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. 3S-45-(14.3.3).

Likusioje dalyje pareiškėjų skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.