- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-27
- Bylos Nr.
- e2-1991-302/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01775-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Trečiasis asmuo
- akcinės bendrovės „Eurovia Lietuva“, uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Kauno tiltai“
- Atsakovas
- Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos
Įžanginė dalis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal trečiųjų asmenų akcinės bendrovės „Eurovia Lietuva“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno tiltai“ ieškinį atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų pažeidimo, tretieji asmenys – akcinė bendrovė „Eurovia Lietuva“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Kamesta“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovė AB „Kauno tiltai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos, kuriuo prašė panaikinti perkančiosios organizacijos 2016 m. liepos 4 d. sprendimą viešajame pirkime „Žvyrkelių, esančių Tauragės, Pagėgių, Šilalės ir Jurbarko rajonuose, kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimas, projektų vykdymo priežiūra ir darbų atlikimas“, kuriuo buvo nustatyta pasiūlymų eilė ir laimėtoju paskelbta UAB „Kamesta“; panaikinti perkančiosios organizacijos 2016 m. liepos 13 d. sprendimą viešajame pirkime „Žvyrkelių, esančių Elektrėnų, Jonavos, Kaišiadorių ir Kėdainių rajonuose, kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimas, projektų vykdymo priežiūra ir darbų atlikimas“, kuriuo buvo nustatyta pasiūlymų eilė ir laimėtoju paskelbta UAB „Kamesta“; panaikinti perkančiosios organizacijos 2016 m. liepos 29 d. sprendimą viešajame pirkime „Žvyrkelių, esančių Šalčininkų ir Trakų rajonuose, kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimas, projektų vykdymo priežiūra ir darbų atlikimas“, kuriuo buvo nustatyta pasiūlymų eilė ir laimėtoju paskelbta AB „Eurovia Lietuva“; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikinai iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje sustabdyti sutarties viešajame pirkime „Žvyrkelių, esančių Tauragės, Pagėgių, Šilalės ir Jurbarko rajonuose, kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimas, projektų vykdymo priežiūra ir darbų atlikimas“ vykdymą; laikinai iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje sustabdyti sutarties viešajame pirkime „Žvyrkelių, esančių Elektrėnų, Jonavos, Kaišiadorių ir Kėdainių rajonuose, kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimas, projektų vykdymo priežiūra ir darbų atlikimas“, vykdymą; laikinai iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje sustabdyti viešojo pirkimo „Žvyrkelių, esančių Šalčininkų ir Trakų rajonuose, kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimas, projektų vykdymo priežiūra ir darbų atlikimas“ procedūras bei uždrausti sudaryti viešojo pirkimo sutartį su pirkimo laimėtoju, o jeigu sutartys bus pasirašytos – sustabdyti sutarčių vykdymą. Nurodė, jog viešųjų pirkimų procedūrų bei jau sudarytų sutarčių vykdymo sustabdymas yra būtinas siekiant apsaugoti visuomenės interesą sąžiningu tiekėjų varžymusi. Procedūrų sustabdymas nepažeis ekonomiškumo ir proporcingumo principų bei užtikrins ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo galimybę ateityje.
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino – nutarė iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdyti atsakovo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos vykdytame viešajame pirkime „Žvyrkelių, esančių Tauragės, Pagėgių, Šilalės ir Jurbarko rajonuose, kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimas, projektų vykdymo priežiūra ir darbų atlikimas“ (pirkimo Nr. 172351) viešojo pirkimo sutarties vykdymą; sustabdyti viešajame pirkime „Žvyrkelių, esančių Elektrėnų, Jonavos, Kaišiadorių ir Kėdainių rajonuose, kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimas, projektų vykdymo priežiūra ir darbų atlikimas“ (pirkimo Nr. 172212) viešojo pirkimo sutarties vykdymą; sustabdyti viešojo pirkimo „Žvyrkelių, esančių Šalčininkų ir Trakų rajonuose, kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimas, projektų vykdymo priežiūra ir darbų atlikimas“ (pirkimo Nr. 172177) procedūras bei uždrausti sudaryti viešojo pirkimo sutartį su pirkimo laimėtoju, o jeigu sutartis pasirašyta – sustabdyti sutarties vykdymą.Teismas nustatė, jog nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl trijų atsakovės vykdytų atvirų konkursų ir sprendė, jog perkamų darbų pobūdis patvirtina, kad pirkimo procedūrų, dėl kurių yra kilęs ginčas, sustabdymas nepažeis viešojo intereso, nes nėra neabejotino neatidėliotino pagrindo kuo skubiau užbaigti pirkimą ir įgyti minėtus darbus, o dėl jo sustabdymo kilsiančios pasekmės savo esme bus mažesnės nei tos, kurios galėtų kilti pirkimo procedūrų nestabdant. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones viešojo pirkimo procedūros nusikeltų santykinai neilgam laikui ir tai iš esmės nesukeltų jokių neigiamų pasekmių nei perkančiajai organizacijai, nei viešajam interesui, priešingu atveju – nestabdant pirkimo procedūrų, priėmus ieškovui palankų teismo sprendimą ir panaikinus atsakovo sprendimus dėl imperatyvių teisės normų pažeidimo, turėtų būti sprendžiami klausimai dėl viešojo pirkimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo. Taip iš esmės būtų apsunkintas teismo sprendimo įvykdymas. Pirkimas vykdomas siekiant remontuoti žvyrkelius, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturės įtakos jų kokybei, kadangi eismo sąlygos pirkimų sąlygose nurodytuose žvyrkeliuose yra užtikrintos, perkamais darbais siekiama žvyrkelius pagerinti, todėl šio viešojo pirkimo procedūras sustabdžius, sąlygos eismo dalyviams, besinaudojantiems šiais žvyrkeliais, iš esmės nepablogės, o tik tam tikrą ilgesnį laiką bus tokios pat, kokios buvo iki šiol. Teismas laikė, jog nesustabdžius viešojo pirkimo „Žvyrkelių, esančių Šalčininkų ir Trakų rajonuose, kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimas, projektų vykdymo priežiūra ir darbų atlikimas“ (pirkimo Nr. 172177) procedūrų, egzistuoja reali grėsmė, jog konkurso procedūros bus baigtos, dėl ko ieškovas nebeturėtų galimybės toliau dalyvauti viešame pirkime. Todėl galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo reikšmė iš esmės būtų sumenkinta, nes, kaip minėta, susiklosčiusios aplinkybės galimai sąlygotų naujų ginčų dėl vėlesnių pirkimo procedūrų ar kitokio pobūdžio ginčų atsiradimą, t.y. tokiu atveju priimtas šioje byloje teismo sprendimas, kurio tikslas yra apginti pažeistas teises, realiai neužtikrintų pakankamos ieškovo interesų apsaugos. Taigi, sudarius pirkimo sutartį viešasis konkursas laikomas pasibaigusiu, o laikinosios apsaugos priemonės praranda savo preliminarų pobūdį.
Trečiasis asmuo AB „Eurovia Lietuva“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartį pakeisti ta apimtimi, kuria buvo tenkintas ieškovės prašymas sustabdyti viešojo pirkimo „Žvyrkelių, esančių Šalčininkų ir Trakų rajonuose, kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimas, projektų vykdymo priežiūra ir darbų atlikimas“ procedūras bei uždrausti sudaryti viešojo pirkimo sutartį su pirkimo laimėtoju, o jeigu sutartis pasirašyta –
sustabdyti sutarties vykdymą, ir atmesti šį ieškovės prašymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, paremtas tik ieškovės samprotavimais, tačiau teismas šios aplinkybės nevertino ir dėl ieškinio prima facie pagrįstumo skundžiamoje nutartyje nepasisakė. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu akivaizdžiai pažeidžiamas visuomenės interesas pirkimo objektu. Skundžiamos nutarties motyvai prieštarauja Lietuvos apeliacinio teismo praktikai bylose, kuriose buvo perkami analogiški darbai.Dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių visuomenė bei trečiasis asmuo patiria nuostolius, kurie žymiai viršytų ieškovės nuostolius, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o jos ieškinys patenkintas. Tokiu būdu pažeidžiami ekonomiškumo bei proporcingumo principai. Laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas neapriboja ieškovės galimybių ginti pažeistas teises pareiškiant ieškinį dėl žalos atlyginimo. Trečiasis asmuo UAB „Kamesta“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartį panaikinti ta apimtimi, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės viešajame pirkime „Žvyrkelių, esančių Tauragės, Pagėgių, Šilalės ir Jurbarko rajonuose, kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimas, projektų vykdymo priežiūra ir darbų atlikimas“ ir viešajame pirkime „Žvyrkelių, esančių Elektrėnų, Jonavos, Kaišiadorių ir Kėdainių rajonuose, kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimas, projektų vykdymo priežiūra ir darbų atlikimas“ bei ieškovės prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Ieškinys yra prima facie nepagrįstas, nes ieškovė nesilaikė numatytos privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos ir terminų. Perkami darbai yra svarbūs visuomenei ir vykdant tokio pobūdžio viešąjį pirkimą jo procedūros negali būti stabdomos. Tokios praktikos laikosi Lietuvos apeliacinis teismas. Ieškovė AB „Kauno tiltai“ atsiliepime su pateiktais atskiraisiais skundais nesutinka ir prašo juos atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius nesutikimo su atskiraisiais skundais argumentus:Ieškinys yra prima facie pagrįstas ir sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantės neįrodė, jog viešojo pirkimo procedūrų sustabdymas pažeis viešąjį interesą. Jų nurodyta teismų praktika yra suformuota bylose, kurių faktinės aplinkybės yra visiškai kitokios, nei šios civilinės bylos aplinkybės.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl papildomų įrodymų prijungimo prie bylosPagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.Nagrinėjamu atveju ieškovė AB „Kauno tiltai“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė apeliacinės instancijos teismui naują įrodymą – ieškovės dubliką nagrinėjamoje civilinėje byloje. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog šis įrodymas jau anksčiau buvo pateiktas pirmosios instancijos teismui, kuris rezoliucija jį yra priėmęs ir prijungęs prie nagrinėjamos bylos, pakartotinai teikiamą dokumentą atsisako priimti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui.
Dėl laikinųjų apsaugos priemoniųNagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria viešųjų pirkimų byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra pagrįsta ir teisėta. Su šia teismo nutartimi nesutiko ir atskiruosius skundus byloje pateikė trečiasis asmuo AB „Eurovia Lietuva“ ir trečiasis asmuo UAB „Kamesta“. Atsižvelgdamas į tai, teismas abu skundus nagrinėja ir dėl juose išdėstytų argumentų pasisako kartu. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Viešųjų pirkimų bylose teismas motyvuota nutartimi gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones – viešojo pirkimo konkurso procedūrų sustabdymą, įpareigojimą perkančiajai organizacijai nesudaryti viešojo pirkimo sutarties arba su pirkimo laimėtoju sudarytos viešojo pirkimo sutarties vykdymo sustabdymą (CPK 423⁷ str. 2 d. 1 p., 2 p. ir 4 p.), vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu (CPK 423⁷ str. 1 d.). Atitinkamai, teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą (CPK 423⁷ str. 1 d.). Taigi teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, nustatyti ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui, o nustačius šios grėsmės egzistavimą – vertinama, ar tokių laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso bei nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.Nagrinėjamu atveju abi apeliantės savo atskiruosiuose skunduose ginčija preliminarų ieškinio pagrįstumą. Nurodo, jog pirmosios instancijos tesimas ieškinio pagrįstumo klausimo skundžiamoje nutartyje nenagrinėjo, o skunduose pateiktos aplinkybės parodo, jog pateiktas ieškinys yra prima facie nepagrįstas. Pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, teismas tik preliminariai vertina ieškinio pagrįstumą. Šioje proceso stadijoje ieškovas neprivalo įrodyti, o teismas – iš esmės įvertinti – ieškinio pagrįstumo, kadangi reikalavimų pagrįstumas nustatomas tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Taigi, pirmosios instancijos teismas šioje proceso stadijoje nevertino bei neturėjo vertinti ieškovės ieškinyje nurodytų argumentų pagrįstumo, ikiteisminės procedūros teisėtumo bei ieškinio pateikimo terminų. Ieškinio priėmimo metu jo forma ir turinys atitiko įstatyme keliamus reikalavimus, todėl nagrinėjamu atveju ieškovei pateikus argumentuotą ir įrodymais grindžiamą ieškinį, nekyla abejonių dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo stadijoje. Be to, tik išnagrinėjus bylą iš esmės, bus padarytos išvados dėl ginčijamo viešojo pirkimo sąlygų teisėtumo ir pagrįstumo, tiekėjų sąžiningos konkurencijos ir kitų ieškinyje keliamų klausimų. AB „Eurovia Lietuva“ apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog skundžiamoje nutartyje teismas plačiau dėl ieškinio prima facie pagrįstumo nepasisakė, nesudaro pagrindo spręsti, kad toks vertinimas iš viso nebuvo atliktas. Faktas, jog teismas ieškinį priėmė, taip pat nutartimi išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą pats savaime leidžia spręsti, jog teismas ieškovo ieškinį laikė preliminariai pagrįstu. Tuo tarpu visi apeliančių atskiruosiuose skunduose nurodyti argumentai, susiję su ginčo esme, bus vertinami bei dėl jų bus pasisakyta pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės. Dėl šios priežasties, minėti apeliančių argumentai atmestini, o pirmosios instancijos nutartis šioje dalyje pripažintina teisėta ir pagrįsta. Atskirajame skunde apeliantės taip pat nurodo, jog priimdamas skundžiamą nutartį teismas pažeidė visuomenės interesą pirkimo objektu, nepagrįstai suteikdamas pirmenybę tiekėjo privačiam interesui. Apeliacinės instancijos teismas ir su šiuo atskirųjų skundų argumentu neturi pagrindo sutikti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą akcentavo, kad viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011). Tai reiškia, jog viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose iš esmės konkuruoja du viešieji interesai ir kiekvienu atveju teismas turi nuspręsti kuris iš šių interesų konkrečiu atveju yra svarbesnis. Sprendimas atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba jas panaikinti viešojo intereso tikslu turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu, t.y. teismas gali nuspręsti netaikyti šių priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą (CPK 423⁷ str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011).Iš bylos duomenų nustatyta, jog atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos vykdo viešuosius pirkimus „Žvyrkelių, esančių Tauragės, Pagėgių, Šilalės ir Jurbarko rajonuose, kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimas, projektų vykdymo priežiūra ir darbų atlikimas“, „Žvyrkelių, esančių Elektrėnų, Jonavos, Kaišiadorių ir Kėdainių rajonuose, kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimas, projektų vykdymo priežiūra ir darbų atlikimas“, „Žvyrkelių, esančių Šalčininkų ir Trakų rajonuose, kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimas, projektų vykdymo priežiūra ir darbų atlikimas“. Iš pirkimų dokumentų matyti, jog visų trijų pirkimų objektai yra skirtingose Lietuvos vietose esančių žvyrkelių kapitalinis remontas – asfaltavimas bei šiems darbams skirtų darbo projektų parengimas, projektų vykdymo priežiūra. Tai reiškia, jog šiuo metu aptariamuose keliuose egzistuojančią žvyrkelio dangą siekiama pakeisti asfalto danga ir sutiktina, jog tokio projekto vykdymas yra naudingas visuomenei ir valstybei. Tačiau vien ši aplinkybė, įvertinus tai, jog iki šiol naudota žvyrkelio danga nėra pripažinta netinkama naudoti ar kelianti realų pavojų asmenims, nėra pakankama pripažinti, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju viršytų jų teikiamą naudą. Apeliantės AB „Eurovia Lietuva“ atskirojo skundo argumentas, jog taikant laikinąsias apsaugos priemones ji patiria nuostolius dėl bėgant laikui didėjančių darbo užmokesčio bei kitų kainų, taip pat laikytinas nepakankamu panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Kaip žinia, viešųjų pirkimų bylos nagrinėjamos pagal įstatyme numatytus sutrumpintus terminus. Šios nutarties priėmimo metu pirmosios instancijos teismas, nagrinėjantis šalių ginčą iš esmės, yra nustatęs bylos nagrinėjimo datą – 2016 m. lapkričio 2 d., kas reiškia, jog laikinosios apsaugos priemonės bus taikomos byloje sąlyginai trumpą laiką. Be to, apeliantės nurodyta galimybė ieškovei ginti savo pažeistas teises pareiškiant ieškinį dėl žalos atlyginimo, šiuo atveju galėtų būti aktuali ir apeliantės atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atskiruosiuose skunduose nurodyta teismų praktika, nuo kurios, apeliančių nuomone, priimdamas skundžiamą sprendimą nukrypo pirmosios instancijos teismas, su tokia išvada nesutinka. Trečiojo asmens AB „Eurovia Lietuva“ atskirajame skunde nurodyta teismų praktika visiškai neatitinka šios bylos nagrinėjimo aplinkybių, o jos cituojamos Lietuvos apeliacinio teismo išvados yra išimtos iš konteksto ir pateiktos išimtinai apeliantei palankia prasme, dėl ko teismas ja vadovautis atsisako. Apeliantės UAB „Kamesta“ apeliaciniame skunde nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-371-236/2015 buvo kilęs ginčas dėl viešojo pirkimo, kurio objektas valstybinės reikšmės rajoninio kelio rekonstravimo projektavimas, projekto vykdymo priežiūra ir statybos darbų atlikimas. Tuo tarpu šioje byloje, kaip jau buvo minėta, yra sprendžiamas klausimas dėl žvyrkelio asfaltavimo darbų, dėl ko ir šios bylos aplinkybės nepripažintinos tapačiomis. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog laikinai sustabdžius remonto darbų atlikimą sąlygos eismo dalyviams iš esmės nepablogės. CPK 178 straipsnyje reglamentuojama, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šiuo atveju laikytina, jog apeliantės neįrodė aplinkybių, kurios būtų pagrindas panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones viešųjų pirkimų byloje. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamą nutartį panaikinti, apeliantės nenurodė ir teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 320, 338 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 1 p. teismas,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.