Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gegužės 3 d. nuosprendžio, kuriuo:

- V. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 str. 1 d. išteisinta nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

- V. B. pagal BK 24 str. 6 d. ir 199 str. 1 d. išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Prokuroro civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. buvo kaltinama tuo, kad ji, veikdama bendrininkų grupėje, padarė kontrabandą tokiomis aplinkybėmis:

1993-1994 metų laikotarpiu A. T. Lietuvos Respublikoje suklastojus Lietuvos Respublikos piliečio pasą, pamestame R. L. Lietuvos Respublikos piliečio pase ×××× perklijavus fotonuotrauką bei pakeitus pase gimimo datą ir asmens kodą, 1994-09-28 Skuodo rajono savivaldybėje A. T. , panaudojus suklastotą pasą ir įregistravus R. L. personalinę įmonę, ji, veikdama bendrininkų grupėje kartu su J. P. , A. T. , V. B. ir ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, padarė kontrabandą, tai yra pergabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną privalomus pateikti muitinei daiktus, nepateikdama jų muitinės kontrolei. 1994 m. pabaigoje ji, V. S. , J. P. pavedimu susitarė su Latvijos piliečiu I. L. dėl benzino pirkimo, 1994 m. gruodžio mėn.-1995 m. sausio mėn. laikotarpiu gavusi iš Lietuvos ūkio subjektų avansu už benziną pinigus, J. P. pavedimu dalį šių pinigų – apie 1.800.000 Lt, - perdavė Latvijos Respublikos gyventojui I. L. ir nurodė jam, kad į Lietuvą benzinas būtų atgabentas fiktyvios R. L. personalinės įmonės vardu, tokiu būdu išvengiant muitinės kontrolės. 1994 m. gruodžio mėn.-1995 m. sausio mėn. pradžioje perdavusi I. L. pinigus ir žinomai neteisingus benzino gavėjo rekvizitus, ji, iš anksto susitarusi, veikdama bendrininkų grupėje su J. P. , V. B. ir ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, 1994 m. gruodžio 30 d. –1995 m. sausio 10 d. laikotarpiu pergabeno geležinkelio transportu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Zarasų muitinės Turmanto geležinkelio postą į Lietuvą, Vaidotų geležinkelio stotį, esančią Eišiškių pl. 100, Vilniaus m., ne UAB ,,Leotina“, kurios direktoriaus J. P. įgaliota veikė ir kurios vardu benzinas buvo perkamas, o fiktyvios R. L. personalinės įmonės vardu, privalomą pateikti muitinei 19 cisternų, 924.784 kg neetiliuoto benzino A-76 krovinį, kurio vidutinė didmeninė rinkos vertė (be PVM ir akcizo) apie 696.362 Lt, panaudodama suklastotus kelio žiniaraščius Nr. 158752, 158753, 158754, 159015, 159016, 159017, 159018, 159225, 159279, 159281, 159282, 159283, 159284, 159285, 159286, 159287, 159288, 159289, 159290 su žinomai melagingais gavėjo rekvizitais, o 1995 m. sausio 11 d. – vasario 1 d. laikotarpiu pergabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Rokiškio muitinės Obelių geležinkelio postą ir Zarasų muitinės Turmanto geležinkelio postą 20 cisternų, 972.869 kilogramų neetiliuoto benzino A-76 krovinį, kurio vidutinė didmeninė rinkos vertė (be PVM ir akcizo) apie 732.570Lt, panaudodama suklastotus kelio žiniaraščius Nr. 159280, 159447, 159440, 159278, 159305, 159446, 159306, 159307, 159308, 159309, 159310, 159345, 159437, 159438, 159439, 159441, 159442, 159443, 159444, 159445 su žinomai melagingais gavėjo rekvizitais ir šių daiktų (39 cisternų benzino) nepateikė muitinės kontrolei. 1995-01-11 ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui pateikus VĮ ,,Lietuvos geležinkeliai“, esančios Mindaugo g. 12/14, Vilniaus m., darbuotojams suklastotą R. L. personalinės įmonės 1995-01-10 prašymą Nr. 012 R. L. įmonės krovinį peradresuoti kitiems ūkio subjektams ir gavus sutikimą, 1995-01-12 V. B. Vaidotų geležinkelio stotyje, esančioje Eišiškių pl. 100, Vilniaus m., panaudojus pamestą J. I. Lietuvos Respublikos piliečio pasą LB613783, ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens suklastotą įgaliojimą J. I. vardu Nr. 895786, išduotą fiktyvios R. L. įmonės, minėtą suklastotą R. L. personalinės įmonės prašymą Nr. 012, ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims suklastojus kelio žiniaraščiuose Nr. 158752, 158753, 158754, 159015, 159016, 159017, 159018, 159225, 159279, 159281, 159282, 159283, 159284, 159285, 159286, 159287, 159288, 159289, 159290 muitinės pareigūno spaudo atspaudus ir atžymas apie muitinės formalumų atlikimą, V. B. už J. I. šiuose važtaraščiuose patvirtintus, kad R. L. personalinė įmonė gavo krovinį, V. B. šiuos suklastotus kelio žiniaraščius pateikus Vaidotų geležinkelio stoties darbuotojams, ji kartu su J. P. ir V. B. , naudodama suklastotus dokumentus, išvengė muitinės kontrolės, 19 cisternų benzino krovinio nepateikė muitinės kontrolei, nesumokėjo privalomų mokesčių, tuo padarydama 480.888 Lt žalą valstybei. Vaidotų geležinkelio stoties darbuotojams gavus iš V. B. suklastotus dokumentus, fiktyvios R. L. personalinės įmonės vardu atgabentą benziną peradresavo I. Š. firmai ,,Aganita“, P. R. įmonei ,,Agrotech“, V. Ba. gamybinei-komercinei įmonei, G. A. įmonei ,,Valiza“, S. B. individualiai įmonei ir AB ,,Šilutės agrotiekimas“. 1995 m. sausio 13 d.-vasario 7 d. laikotarpiu į Lietuvą atgabentas, panaudojant suklastotus kelio žiniaraščius Nr. 159280, 159447, 159440, 159278, 159305, 159446, 159306, 159307, 159308, 159309, 159310, 159345, 159347, 159438, 159439, 159441, 159442, 1959443, 159444, 159445 su žinomai melagingais gavėjo rekvizitais – 20 cisternų, 972.869 kg benzino krovinys, jai, J. P. ir V. B. šio krovinio nepateikus muitinės kontrolei, 1995-01-18 Vilniaus m. Vyriausiojo policijos komisariato ekonominės policijos pareigūnų nurodymu buvo sulaikytas, nespėjus V. S. , J. P. , A. T. ir V. B. realizuoti kontrabanda atgabento krovinio.

V. B. buvo kaltinamas tuo, kad jis suklastojo dokumentą ir panaudojo suklastotus dokumentus, taip pat veikdamas bendrininkų grupėje, padėjo padaryti kontrabandą tokiomis aplinkybėmis:

1994 m. spalio 28-29 d.d. laikotarpiu, Lietuvos Respublikos teritorijoje V. B. , žinodamas, kad V. A. įmonė nėra jam suteikusi jokių įgaliojimų, į oficialų dokumentą – įgaliojimą Nr. 895792 – įrašė žinomai melagingas žinias, kad V. A. prekybos įmonė įgaliojo jį, V. B. , paimti Vaidotų geležinkelio stotyje materialines vertybes, atgabentas sąstato ar didžiosios siuntos lydraščiu Nr. 06410415, įrašė į įgaliojimą žinomai neteisingus savo paso duomenis, o ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui pasirašius už jį ir V. A. , ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui patvirtinus šias melagingas žinias V. A. įmonės antspaudu, tokiu būdu jis, veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, suklastojo dokumentą. 1994-10-29 jis panaudojo šį suklastotą įgaliojimą Nr. 895792: pateikė šį suklastotą dokumentą Vaidotų geležinkelio stoties, esančios Eišiškių pl. 100, Vilniaus m., darbuotojams. Taip pat tą pačią dieną, 1994-10-29, jis Vaidotų geležinkelio stotyje sąstato ir didžiosios siuntos lydraštyje Nr. 06410415 įrašė žinomai melagingas žinias, kad jis, kaip V. A. prekybos įmonės įgaliotas asmuo, gavo 697.100 kg benzino A-76 krovinį, įrašydamas į lydraštį žinomai neteisingus savo paso ir gyvenamosios vietos duomenis ir taip šį didžiosios siuntos lydraštį suklastojo.

Be to, 1993-1994 metų laikotarpiu, A. T. Lietuvos Respublikoje suklastojus Lietuvos Respublikos piliečio pasą, pamestame R. L. Lietuvos Respublikos piliečio pase LM408794 perklijavus fotonuotrauką bei pakeitus pase gimimo datą ir asmens kodą, 1994-09-28 Skuodo rajono savivaldybėje A. T. , panaudojus suklastotą pasą ir įregistravus R. L. personalinę įmonę, jis, veikdamas bendrininkų grupėje su V. S. , J. P. , A. T. ir ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, padėjo padaryti kontrabandą, tai yra padėjo pergabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną privalomus pateikti muitinei daiktus nepateikiant jų muitinės kontrolei. 1994 m. pabaigoje V. J. P. pavedimu susitarus su Latvijos Respublikos gyventoju I. L. dėl benzino pirkimo, 1994 m. gruodžio mėn. – 1995 m. sausio mėn. laikotarpiu V. S. gavus iš Lietuvos ūkio subjektų avansu už benziną pinigus ir dalį šių pinigų – apie 1.800.000 Lt – J. P. pavedimu perdavus I. L. ir nurodžius I. L. , kad į Lietuvą benzinas būtų atgabentas fiktyvios R. L. personalinės įmonės vardu, tai yra jai nurodžius žinomai neteisingus benzino gavėjo rekvizitus, V. B. , iš anksto susitaręs, bendrininkų grupėje kartu su A. T. , V. S. , J. P. ir ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, 1994 m. gruodžio 30 d. – 1995 m. sausio 10 d. laikotarpiu padėjo pergabenti geležinkelio transportu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Zarasų muitinės Turmanto geležinkelio postą į Lietuvą, Vaidotų geležinkelio stotį, esančią Eišiškių pl. 100, Vilniaus m., ne UAB ,,Leotina“, kurios vardu benzinas buvo perkamas, o fiktyvios R. L. personalinės įmonės vardu, privalomą pateikti muitinei 19 cisternų, 924.784 kg neetiliuoto benzino A-76 krovinį, kurio vidutinė didmeninė rinkos vertė (be PVM ir akcizo) apie 696.362 Lt, panaudojant suklastotus kelio žiniaraščius Nr. 158752, 158753, 158754, 159015, 159016, 159017, 159018, 159225, 195279, 159281, 159282, 159823, 159824, 159825, 159286, 159827, 158288, 159289, 159290 su žinomai melagingais krovinio gavėjo rekvizitais, o 1995 m. sausio 11 d. – vasario 1 d. laikotarpiu padėjo pergabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Rokiškio muitinės Obelių geležinkelio postą ir Zarasų muitinės Turmanto geležinkelio postą 20 cisternų, 972.869 kilogramų neetiliuoto benzino A-76 krovinį, kurio vidutinė didmeninė rinkos vertė (be PVM ir akcizo) apie 732.570 Lt, panaudojant suklastotus kelio žiniaraščius Nr. 159280, 159447, 159440, 159278, 159305, 159446, 159306, 159307, 159308, 159308, 159309, 159310, 159345, 159437, 159438, 159439, 159441, 159443, 159444, 159445 su žinomai melagingais krovinio gavėjo rekvizitais ir šių daiktų (39 cisternų benzino) nepateikė muitinės kontrolei. 1995-01-11 ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui pateikus VĮ ,,Lietuvos geležinkeliai“, esančios Mindaugo g. 12/14, Vilniaus m., darbuotojams suklastotą R. L. personalinės įmonės 1995-01-10 prašymą Nr. 012 R. L. personalinės įmonės krovinį peradresuoti kitiems ūkio subjektams ir gavus sutikimą, 1995-01-12 jis, Vaidotų geležinkelio stotyje, esančioje Eišiškių pl. 100, Vilniaus m., panaudojo pamestą J. I. Lietuvos Respublikos piliečio pasą LB613783, ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens suklastotą įgaliojimą J. I. vardu Nr. 895786, išduotą fiktyvios R. L. įmonės, minėtą suklastotą R. L. personalinės įmonės prašymą Nr. 012, ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims 1995-01-12 suklastojus kelio žiniaraščiuose Nr. 158752, 158753, 158754, 159015, 159016, 159017, 159018, 159225, 15979, 159281, 159282, 159283, 159284, 159285, 159286, 159287, 159288, 159289, 159290 muitinės pareigūno spaudo atspaudus ir atžymas apie muitinės formalumų atlikimą, jis (V. B. ) už J. I. šiuose žiniaraščiuose patvirtino, kad R. L. personalinė įmonė gavo krovinį, ir šiuos suklastotus kelio žiniaraščius pateikė Vaidotų geležinkelio stoties darbuotojams. Tokiu būdu jis, kartu su V. S. ir J. P. , naudodami suklastotus dokumentus, išvengė muitinės kontrolės, 19 cisternų benzino krovinio nepateikė muitinės kontrolei, nesumokėjo privalomų mokesčių, tuo padarydamas 480.888 Lt žalą valstybei. 1995-01-12 Vaidotų geležinkelio stoties darbuotojams gavus iš jo suklastotus dokumentus, fiktyvios R. L. personalinės įmonės vardu atgabentą benziną peradresavo I. Š. firmai ,,Aganita“, P. R. įmonei ,,Agrotech“, V. Ba. gamybinei-komercinei įmonei, G. A. įmonei ,,Valiza“, V. Bu. individualiai įmonei ir AB ,,Šilutės agrotiekimas“. 1995 m. sausio 11 d. – vasario 1 d. laikotarpiu į Lietuvą atgabentas, panaudojant suklastotus dokumentus – kelio žiniaraščius Nr. 159280, 159447, 159440, 159278, 159305, 159446, 159306, 159307, 159308, 159309, 159310, 159345, 159347, 159438, 159439, 159441, 159442, 159443, 159444, 159445 su žinomai melagingais gavėjo rekvizitais, – 20 cisternų, 972,869 kg benzino krovinys, jam J. P. ir V. S. šio krovinio nepateikus muitinės kontrolei, 1995-01-18 Vilniaus m. Vyriausiojo policijos komisariato ekonominės policijos pareigūnų nurodymu buvo sulaikytas, nespėjus jam, J. P. , V. S. ir A. T. realizuoti kontrabanda atgabento krovinio.

Sutinkamai su 2002 m. spalio 29 d. LR BK, BPK ir BVK įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. IX-1162 40 str., bylos, kurių nagrinėjimas teisme įsigaliojus naujam BPK jau pradėtas, baigiamos nagrinėti pagal senojo BPK taisykles. Tuo tarpu ši byla buvo išnagrinėta pagal naujojo BPK taisykles. Šis įstatymo pažeidimas sutrukdė išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, kadangi įrodymai byloje surinkti iki įsigaliojant naujajam BPK ir kai kurių įrodymų tyrimas bei vertinimas pagal naująjį BPK iš esmės skiriasi. Bylos baigiamos nagrinėti pagal naujojo BPK taisykles tik priėmus šiuo klausimu nutartį, tačiau tokia nutartis teisme nebuvo priimta. Taip pat apeliantas nurodo, kad 2004 m. balandžio 19 d. teisiamajame posėdyje prokuroras buvo pareiškęs prašymą nagrinėti V. S. ir V. B. atžvilgiu naujus kaltinimus. Tačiau teismas, pažeidęs BPK 256 str. reikalavimą, neišklausė V. B. ir jo gynėjos nuomonės dėl reikalingumo daryti pertrauką pasiruošti gynybai nuo pakeisto kaltinimo, padarydamas tik 15 minučių pertrauką, kuo buvo padarytas esminis BPK pažeidimas, nes BK, BPK ir BVK įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 str. 2 d. numatyta, kad perkvalifikavus nusikalstamą veiką pagal naująjį BK, kaltinamojo ar jo gynėjo prašymu daroma ne trumpesnė kaip 14 dienų bylos nagrinėjimo teisme pertrauka.

Prokurorui pareiškus prašymą nutraukti V. S. atžvilgiu baudžiamąją bylą BPK 3 str. 1 d. 1 p. pagrindu dėl epizodo 1995-02-01 pergabenant per valstybės sieną 12 cisternų benzino krovinį ŽŪB ,,Lašupis“ vardu, nes pagal naująjį BK ši veika neturi nusikaltimo požymių, teismas privalėjo nutartimi nutraukti procesą. Tačiau teismas dėl šios nusikalstamos veikos sprendimo nepriėmė ir taip buvo suvaržytos V. S. teisės. Be to, baigus įrodymų tyrimą, teisiamojo posėdžio pirmininkas, pažeisdamas BPK 292 str. reikalavimus, nepaklausė nagrinėjimo teisme dalyvių, ar šie nori papildyti įrodymų tyrimą. Taip buvo suvaržytos įstatymų garantuojamos V. S. ir V. B. teisės. Taip pat buvo pažeisti BPK 276 str. reikalavimai, nes liudytojo G. M. parodymai buvo perskaityti balsu, nors jokių aplinkybių, dėl kurių šis liudytojas nebūtų galėjęs dalyvauti teismo posėdyje nebuvo, nes ne kartą šiam asmeniui ar jo artimam šeimos nariui pasirašytinai buvo įteikti šaukimai.

Apeliantas pažymi, kad nuosprendyje įrodymai išdėstyti chaotiškai ir nelogiškai, nenurodant kokias aplinkybes jie patvirtina. Nors kaltinime nurodyta, kad benzinas į Lietuvą buvo atvežtas dviem etapais, tačiau teismas nuosprendyje neatskyrė, kurie įrodymai kurias benzino įvežimo aplinkybes patvirtina. Be to, kai kurios teismo išvados nelogiškos. Nuosprendyje konstatuota, kad nutraukus bylą V. B. pagal BK 207 str. 1 d. (faktiškai byla nutraukta dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. 1 d.), t.y. dėl V. A. įmonės dokumentų suklastojimo, šią veiką patvirtinantys įrodymai neanalizuojami. Tačiau vėliau nuosprendyje teismas daro išvadas, vertindamas V. B. inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes, kurios buvo netirtos ir dėl kurių byla buvo nutraukta. Nors kaltinime V. B. buvo inkriminuota, kad jis panaudojo pamestą J. I. pasą, J. I. vardu išduotą įgaliojimą, teismas įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę, nevertino ir neanalizavo. Be to, nuosprendyje nenurodyta, kas apklausė teisiamajame posėdyje nedalyvavusius liudytojus I. L. , Z. B. , I. K. , A. M. , G. M. , J. P. ir kad šie parodymai perskaityti.

Be nurodytų esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, teismas padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad byloje nėra faktinių duomenų, jog V. B. ir V. S. suvokė, kad R. L. personalinė įmonė yra fiktyvi. Šią išvadą teismas grindė vienintele prieštaringa aplinkybe, kad R. L. įmonės įregistravimas Mažeikių raj. savivaldybėje patvirtina tariamą įmonės realumą. Šioje išvadoje yra faktinė klaida – R. L. įmonė įregistruota Skuodo raj. savivaldybėje, o ne Mažeikių. Be to, teismas padarė neteisingą išvadą, kad nėra kontrabandą kvalifikuojančio požymio – benzino nepateikimo muitinės kontrolei, tačiau yra kitas požymis – kitaip išvengiant muitinės kontrolės. Teismas neatsižvelgė į tai, kad prekių gabenimas geležinkelio transportu ir muitinis tikrinimas krovinių, gabenamų geležinkelio transportu, iš esmės skiriasi nuo krovinių gabenimo kitomis transporto priemonėmis. Gabenant krovinius geležinkelio transportu, kroviniai deklaruojami ne pasienio muitinės poste, o vidinėje muitinėje, tačiau krovinio gabenimą muitinė pradeda nuo pasienio kontrolės punkto. Taigi, nors krovinį pergabenus per valstybės sieną jis buvo fiksuotas pasienio muitinės postų pareigūnų, tačiau tokio krovinio fiksavimo negalima laikyti krovinio deklaravimu, kadangi šiame etape pats muitinės pareigūnas, remdamasis traukinio mašinisto pateiktais suklastotais kelio žiniaraščiais, užpildė tik krovinio lydraštį, o ne deklaraciją. Krovinį atgabenus į Vaidotų geležinkelio stotį, krovinio gavėjai jį privalėjo deklaruoti, atlikti muitinės procedūras Vilniaus teritorinėje muitinėje, kas nebuvo padaryta. Teismas, išteisindamas V. S. , neatsižvelgė į tai, kad jai atgabenus krovinį į Lietuvą, ji šio krovinio nedeklaravo, nepateikė muitinės kontrolei. Be to, teismas padarė neteisingą išvadą, kad V. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, yra vienodi. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad 1995-05-04 V. S. prokurorui duoti parodymai iš esmės skiriasi nuo vėliau jos duotų parodymų. Šie pirmą kartą duoti parodymai, neigiant 1994 m. gruodžio 30 d. – 1995 m. sausio 10 d. laikotarpiu 19 cisternų benzino įvežimo į Lietuvą aplinkybes, tik patvirtina V. S. nusikaltimo subjektyvinę pusę. V. S. šią aplinkybę slėpė manydama, kad teisėsaugos institucijoms šios faktinės aplinkybės nėra žinomos. Tokiais veiksmais V. S. bandė nuslėpti patį kontrabandos faktą.

V. S. atliko visus organizacinius veiksmus, susijusius su krovinio atgabenimu – gabeno per valstybės sieną privalomus pateikti muitinei daiktus, nepateikė šių daiktų muitinės kontrolei, panaudojo klastotus dokumentus, t.y. ji atliko visus kontrabandos objektyviosios pusės veiksmus. Teismas, nurodydamas, kad jos veiksmuose nėra subjektyviosios pusės požymių, neatsižvelgė į kitas kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, susijusias su muitinės kontrolės išvengimu, t.y. į tai, kad krovinys nebuvo pateiktas Vilniaus muitinės kontrolei ir, suklastojus muitinės atžymas apie atliktą prekių importą, tokiu būdu išvengus ir nepateikus krovinio Vaidotų geležinkelio stotyje esantiems muitinės pareigūnams, šis krovinys buvo realizuotas nesumokėjus privalomų mokesčių valstybei.

Taip pat jokiais įrodymais neparemta teismo išvada, kad ir V. B. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės, ir kad jis nesuvokė, jog R. L. įmonė yra fiktyvi. Teismas neatsižvelgė į liudytojų T. S. , T. D. ir V. K. parodymus, kurie patvirtina, kad V. B. , veikdamas tiesiogine tyčia, padėjo išvengti muitinės kontrolės, kartu su tyrimo nenustatytais asmenimis nepateikė krovinio muitinės kontrolei, tokiu būdu padėdamas padaryti kontrabandą. Net jei V. S. ir V. B. veiksmuose nebūtų kontrabandos nusikaltimo sudėties, teismas turėjo spręsti klausimą dėl jų veikų perkvalifikavimo į kitą nusikalstamą veiką – suklastoto dokumento panaudojimą ir turtinės žalos padarymą apgaule.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. sausio 24 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 1 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė prokuroro apeliacinį skundą patenkinti iš dalies: V. S. ir V. B. atžvilgiu priimtą išteisinamąjį nuosprendį panaikinti, o baudžiamąjį procesą jų atžvilgiu suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui nutraukti. Iš V. S. ir V. B. priteisti: proceso išlaidas bei prokuroro pareikštą 480 888 Lt civilinį ieškinį. Pinigines lėšas – 1 247 825,84 Lt, gautas realizavus 936637 kg benzino, konfiskuoti kaip daiktus, gautus iš nusikalstamos veikos.

Išteisintieji V. B. ir V. S. bei jų gynėjai prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 str. 3 d. patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras, dalyvavęs apeliacinės instancijos teismo posėdyje, baigiamosiose kalbose savo pareikštą apeliacinį skundą palaikė iš dalies, atsižvelgdamas į paaiškėjusią aplinkybę - baudžiamosios atsakomybės senaties terminų suėjimą.

Prokuroro apeliacinis skundas suskirstytinas į dvi dalis. Pirmojoje dalyje dėstomi BPK normų pažeidimai, kurie apelianto manymu, teismui sukliudė priimti teisingą nuosprendį, o kita dalis susijusi su įrodymų vertinimu, teismo išvadų atitikimu bylos aplinkybėms, kaltės klausimo išsprendimu ir baudžiamųjų įstatymų taikymu.

Apeliacinio skundo argumentai dėl BPK normų pažeidimų.

Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, padarė esminius BPK normų pažeidimus, kurie suvaržė kaltinamųjų teises ir tuo pačiu sutrukdė teismui priimti teisingą nuosprendį. Kolegijos nuomone, šie prokuroro skundo argumentai yra nepagrįsti ir atmestini.

Iš bylos medžiagos matyti, kad šią baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme pradėjo nagrinėti teisėja V.Rasimavičienė. Ji, vadovaujantis 1961 m. BPK 245 str., 1999 m. rugsėjo 20 d. priėmė nutartį kaltinamuosius atiduoti teismui bei išsprendė kitus su baudžiamosios bylos paruošimu nagrinėti teisiamajame posėdyje susijusius klausimus. Bylą pradėjus nagrinėti teisiamajame posėdyje, pasikeitė teisėjas. Kitas teisėjas - A. Kisielius, 2004 m. vasario 9 d. prasidėjusiame teisiamajame posėdyje bylą pradėjo nagrinėti iš naujo. Posėdžio metu buvo atlikti visi BPK XX skyriuje numatyti būtini parengiamosios teisiamojo posėdžio dalies veiksmai. Po to buvo paskelbtas kaltinamasis aktas ir iš naujo atliktas įrodymų tyrimas. Tokiu būdu bylą kitas teisėjas pradėjo nagrinėti ir išnagrinėjo iš pradžių kaip to ir reikalauja BPK 223 str. nuostatos.

Prokuroro argumentas, kad pasikeitus teisėjui iš naujo turėjo būti sprendžiamas ir bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje klausimas, yra nepagrįstas. BPK 233 str. numatytas bylos perdavimas nagrinėti teisiamajame posėdyje yra tik bylos parengimo nagrinėti teisme procesinė stadija, kurios metu teisėjas, susipažinęs su byla, patikrina, ar nėra kliūčių nagrinėti tą bylą teisme. Tuo tarpu BPK 223 str. kalbama apie teismo sudėties nekeičiamumą jau nagrinėjant bylą. Šio straipsnio nuostata apie bylos pradėjimą nagrinėti iš pradžių reiškia, kad pasikeitus teismo sudėčiai byla iš naujo turi būti pradėta nagrinėti nuo parengiamosios teisiamojo posėdžio dalies (BPK XX skyrius). Net ir pasikeitus teisėjui, bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje klausimas pakartotinai nesprendžiamas. 2002 m. spalio 29 d. LR naujųjų BK, BPK ir BVK įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. IX-1162 36 str. taip pat nurodoma, kad įsigaliojus naujajam BPK, jau atiduotų teismui bylų perdavimo teismui klausimas iš naujo nesprendžiamas.

Prokuroras taip pat neteisus teigdamas, kad teismas pažeidė 2002 m. spalio 29 d. LR naujųjų BK, BPK ir BVK įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. IX-1162 40 str. Šiame straipsnyje nustatyta bylų nagrinėjimo teisme užbaigimo tvarka tais atvejais, kai tos bylos buvo pradėtos nagrinėti pagal senojo BPK taisykles. Šiuo gi atveju byla, pasikeitus teisėjui, buvo pradėta nagrinėti iš naujo ir tuo metu jau galiojo naujasis BPK. Todėl teismas pagrįstai pradėjo ir užbaigė bylą nagrinėti pagal naujojo BPK taisykles ir jokios nutarties šiuo klausimu priimti nereikėjo.

Be to, prokuroro skunde nurodoma, kad teismas pažeidė ir 2002 m. spalio 29 d. LR naujųjų BK, BPK ir BVK įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. IX-1162 5 str. 2 d. bei BPK 256 str. reikalavimus, nes perkvalifikuojant kaltinamųjų veikas pagal naująjį BK, padarė ne 14 dienų, o tik 15 min. pertrauką, taip pat neišklausė kaltinamojo V. B. ir jo gynėjos nuomonės dėl reikalingumo padaryti pertrauką pasiruošti gynybai. Kolegijos nuomone, tokių pažeidimų teismas nepadarė.

BPK 256 str. numato kaltinimo pakeitimo teisme taisykles teismui gavus prokuroro ar nukentėjusiojo rašytinį prašymą kaltinamojo nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą arba kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Gi šioje byloje 2004 m. vasario 19 d. prokuroras pateikė teismui rašytinį prašymą V. S. ir V. B. pakeisti kaltinimus, kurie pagal faktines aplinkybes nuo anksčiau pareikštų kaltinimų iš esmės nesiskyrė, be to, jų veikas prašė kvalifikuoti kaip tik pagal švelnesnį baudžiamąjį įstatymą, o taip pat atsisakė dalies anksčiau pareikštų kaltinimų. Be to, pažymėtina, kad pareikšti tokį prašymą iš viso nebuvo būtinumo, nes jis buvo susijęs tik su naujojo 2000 m. BK normų taikymu.

Taip pat neteisingai prokuroro skunde nurodoma, kad teismas, perkvalifikuojant kaltinamųjų veikas pagal naująjį BK, privalėjo padaryti ne trumpesnę kaip 14 dienų bylos nagrinėjimo teisme pertrauką.

Pažymėtina, kad tuo metu, kai buvo pareikštas prokuroro prašymas perkvalifikuojant kaltinamųjų veikas pagal naująjį BK, 2002 m. spalio 29 d. įstatymo Nr. IX-1162 5 straipsnis, nustatantis nusikalstamų veikų perkvalifikavimo tvarką, jau buvo pakeistas. Tuo metu galiojusio 5 str. redakcijoje apie būtinumą daryti teismo posėdžio pertrauką iš viso nenurodyta. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad prokurorui pareiškus prašymą pakeisti kaltinimus, teisėjas visų proceso dalyvių paklausė, ar jiems reikalinga pertrauka pasirengti gynybai. Kaltinamasis V. B. ir jo gynėja tokio prašymo nepareiškė, tačiau teismas patenkino kaltinamosios V. S. gynėjo prašymą ir padarė 15 min. trukmės posėdžio pertrauką, nes kaip tik tiek laiko teismo ir buvo paprašyta. Taigi ir šiuo atveju kaltinamųjų teisės į gynybą nebuvo pažeistos.

Taip pat prokuroro skunde nurodoma, kad teismas, nepriimdamas atskiro sprendimo dėl prokuroro prašymo nutraukti V. S. atžvilgiu baudžiamąją bylą dėl epizodo 1995-02-01 pergabenant per valstybės sieną 12 cisternų benzino krovinį ŽŪB ,,Lašupis“ vardu, suvaržė V. S. teisės. Kolegijos nuomone, teismas šiuo atveju BPK normų taip pat nepažeidė

Iš bylos medžiagos matyti, kad prašyme pakeisti kaltinimus V. S. į 2000 m. BK 199 str. 1 d., o V. B. – į 2000 m. BK 300 str. 1 d. ir į BK 24 str. 6 d., 199 str. 1 d. prokuroras dar prašė ir nutraukti V. S. atžvilgiu baudžiamąją bylą 1995 m. vasario 1 d. epizode dėl 12 cisternų benzino kontrabandos ŽŪB ,,Lašupis“ vardu. Teismas dėl šio prašymo atskiro sprendimo nepriėmė, tačiau ir BPK normų nepažeidė. Teismas privalėjo tęsti bylos nagrinėjimą dėl V. S. pareikštų kitų kaltinimų. Be to, pagal BPK 3 str. 2 d. nuostatas, tais atvejais, kai bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, teismas baigia nagrinėti bylą ir priima išteisinamąjį nuosprendį. Apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą, priėmė nuosprendį, kuriuo V. S. išteisino dėl visų jai pareikštų kaltinimų pagal BK 199 str. 1 d. Todėl prokuroro skundo argumentai, kad buvo suvaržytos V. S. teisės, nepagrįsti.

Prokuroro apeliacinio skundo argumentai dėl kitų teisminio nagrinėjimo metu padarytų procesinių pažeidimų iš dalies pagrįsti.

Pagal BPK 292 str. 1, 2 d. nuostatas, ištyrus byloje esančius įrodymus, teisiamojo posėdžio pirmininkas paklausia nagrinėjimo teisme dalyvius, ar šie nori papildyti įrodymų tyrimą ir būtent kuo. Kai išnagrinėti prašymai, jeigu jų buvo, ir reikiamais atvejais atlikti papildomi tyrimo veiksmai, teisiamojo posėdžio pirmininkas paskelbia, kad įrodymų tyrimas teisme baigtas.

Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad apygardos teismas nurodytų nuostatų nepažeidė. Po pertraukos tęsiant bylos nagrinėjimą 2004 m. balandžio 19 d., posėdžio pirmininkas kaip tik ir paklausė, ar proceso dalyviai nori papildyti įrodymų tyrimą. Būtent tada prokuroras pareiškė prašymą pakeisti kaltinimus. Patenkinęs šį prašymą, teismas prijungė prie bylos dokumentus ir papildomai apklausė abu kaltinamuosius. Po to buvo paskelbta, kad įrodymų tyrimas teisme baigtas ir teismas pradėjo klausyti baigiamųjų kalbų. Galima sutikti, kad proceso dalyvių apie jų norą papildyti įrodymų tyrimą galėjo būti paklausta pakartotinai, tačiau ir to nepadaręs teismas BPK 292 str. reikalavimų nepažeidė. Tačiau teismas tikrai neturėjo teisinio pagrindo teisiamajame posėdyje perskaityti liudytojo G. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, nes, kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, tam nebuvo BPK 276 str. 1 ir 2 dalyse numatytų aplinkybių. Teisėjų kolegija apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausė liudytoją G. M. ir ištaisė pirmos instancijos teismo padarytą procesinį pažeidimą.

Iš dalies galima sutikti ir su prokuroro argumentais dėl kai kurių kitų skundžiamo nuosprendžio trūkumų, ypač įrodymų ir teismo išvadų išdėstymo nuoseklumo. Tačiau šie trūkumai, kolegijos nuomone, negali būti laikomi esminiais, nes iš esmės nuosprendis savo forma ir turiniu atitinka BPK 302-307 str. reikalavimus. Šioje dalyje kolegija taip pat pažymi, kad ir ikiteisminio tyrimo metu priimti nutarimai V. S. ir V. B. patraukti kaltinamaisiais, kaltinamoji išvada, o taip pat ir teisminio nagrinėjimo metu prokuroro pateikti nauji kaltinimai tose dalyse, kuriose dėstomos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, irgi ne visiškai atitinka 1961 m. BPK 162, 230 str. ir naujojo BPK 187, 219 str. reikalavimų. Kaltinimuose aplinkybės išdėstytos painiai ir neaiškiai, iš jų turinio sunku suprasti atskirų kaltinamųjų vaidmenį tų veikų padaryme. Nors V. S. ir V. B. kaltinami veikdami bendrininkų grupėje padarę tą pačią kontrabandą, kai kurios aplinkybės (pvz., laikas) jiems pareikštuose kaltinimuose nesutampa ir nurodytos skirtingai.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad jokių apeliaciniame skunde nurodomų esminių BPK pažeidimų pirmosios instancijos teismas nepadarė. Aptarti pažeidimai taip pat negali būti laikomi esminiais, nes jie nesuvaržė įstatymų garantuotų kaltinamųjų teisių, o taip pat negalėjo sukliudyti teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Pažymėtina, kad prokuroro skunde dėstomi procesiniai pažeidimai pirmiausia siejami su kaltinamųjų teisių suvaržymais bei jų teisės į gynybą pažeidimais, tačiau patys išteisintieji su tokiais argumentais nesutinka ir prokuroro apeliacinį skundą prašo atmesti. Todėl, kolegijos nuomone, panaikinti nuosprendį dėl padarytų procesinių pažeidimų, vadovaujantis BPK 329 str. 4 p., pagrindo nėra. Be to, pažymėtina ir tai, kad apeliantas apskųsdamas Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos 2006m. balandžio 1 d. nutartį kasaciniame skunde sutiko su kolegijos motyvais atmetant apelianto argumentus dėl apeliaciniame skunde nurodytų baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų. Iš naujo nagrinėjant apeliacinį skundą, prokuroras skundo dalies dėl procesinių pažeidimų nepalaikė.

Apeliacinio skundo argumentai dėl teismo išvadų neatitikimo faktinių bylos aplinkybių.

Apygardos teismas visapusiškai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus bei juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 str. reikalavimų.

Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nuosprendyje padarė neteisingą išvadą konstatuodamas, kad šioje byloje nenustatytas kontrabandą kvalifikuojantis požymis – kontrabandos dalyko – benzino, nepateikimas muitinės kontrolei. Su šiuo apelianto teiginiu kolegija sutinka.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 43 ,,Dėl teismų praktikos kontrabandos bylose“ yra išaiškinta, kad kontrabanda yra privalomų pateikti muitinei daiktų gabenimas nepateikiant jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengiant arba neturint leidimo gabenti jų tiek iš Lietuvos Respublikos teritorijos, tiek į jos teritoriją. Minėto nutarimo 2.2 p. išaiškinta, kad daiktų nepateikimas muitinės kontrolei yra tada, kai kontrabandos dalykas gabenamas ne per muitinę arba per muitinę, tačiau jo nedeklaruojant, nerodant muitinio tikrinimo metu. Apygardos teismas nustatė, kad į Lietuvos teritoriją benzinas buvo gabenamas geležinkelio transportu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Zarasų muitinės Turmanto geležinkelio postą, Rokiškio muitinės Obelių postą, kur buvo fiksuota, kad benzinas A-76, jo atitinkamas kiekis yra įvežtas, jo gavėjas yra personalinė R. L. įmonė. Apie tai liudija muitinės pareigūnų spaudai. Tokį krovinio fiksavimą pasienio muitinės postuose teismas nepagrįstai pripažino krovinio pateikimu muitinės kontrolei, nes neatsižvelgė į muitinio tikrinimo ir krovinių, gabenamų geležinkelio transportu, deklaravimo ypatumus. Gabenat krovinius geležinkelio transportu, kroviniai deklaruojami ne muitinės pasienio poste, o vidinėje muitinėje. Tokiu būdu, benziną atgabentą į Vaidotų geležinkelio stotį, krovinio gavėjas privalėjo jį deklaruoti, atlikti muitinės procedūras Vilniaus teritorinėje muitinėje. Iš kelio žiniaraščiuose esančių įrašų matyti, kad krovinio gavėju buvo nurodyta R. L. personalinė įmonė, registruota Lietuvoje, Skuodo rajone, Daukšių kaime. Byloje nustatyta, kad šis krovinys gavėjo nebuvo deklaruotas, todėl laikytina, kad krovinio gavėjas jo muitinės kontrolei nepateikė.

Apeliacinio skundo kiti argumentai dėl teismo išvadų neatitikimo faktinių bylos aplinkybių ir prašymas panaikinti išteisinamąjį nuosprendį atmestini.

V. S. ir V. B. apygardos teismo nuosprendžiu yra išteisinti jiems nepadarius veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teismas tokį sprendimą priėmė padaręs išvadą, kad V. S. ir V. B. veiksmuose nenustatyta tiesioginė tyčia padaryti kontrabandą. Apeliantas ginčiją šią teismo išvadą, tačiau apeliaciniame skunde pateikti argumentai jos nepaneigia. Apeliantas nurodo, kad teismas išteisindamas V. S. neatsižvelgė į aplinkybes, kad V. S. atliko visus kontrabandos objektyviosios pusės veiksmus, tai yra gabeno per valstybės sieną privalomus pateikti muitinės kontrolei daiktus, nepateikė šių daiktų muitinės kontrolei, panaudojo klastotus dokumentus – geležinkelio važtaraščius su fiktyvios R. L. personalinės įmonės rekvizitais. Kolegija nesutinka su šiuo teiginiu ir V. S. atliktų veiksmų įvertinimu. Teismas nustatė, kad V. S. 1994 m. pabaigoje susitarė su Latvijos piliečiu I. L. dėl benzino pirkimo ir 1994 m. gruodžio – 1995 m. sausio mėn. laikotarpiu iš Lietuvos ūkio subjektų ir iš artimų pažįstamų verslininkų gavusi avansu už benziną pinigus, J. P. , kurio atžvilgiu byla išskirta, pavedimu 1 800 000 Lt perdavė Latvijos piliečiui I. L. ir nurodė, kad į Lietuvą benzinas būtų gabenamas R. L. personalinės įmonės vardu. Kilus problemoms dėl benzino pristatymo į Lietuvą, V. S. apie tai domėjosi pas I. L. , Z. B. , I. K. . V. S. pripažino atlikusi šiuos veiksmus ir parodė, kad pinigus I. L. perdavė J. P. pavedimu, pastarasis taip pat nurodė ir benzino gavėjo rekvizitus, tai yra R. L. personalinę įmonę. Ji taip pat parodė, kad kilus problemoms dėl benzino atvežimo, ji aiškinosi to priežastis, nes benzino pirkimui dalį pinigų buvo davę jai gerai pažįstami asmenys ir ji jautė pareigą prieš šiuos asmenis. Tačiau atgabenus krovinį ji nesirūpino jo pateikimu muitinės kontrolei, nes manė, kad tai turi padaryti krovinio gavėjas, pasirūpinti J. P. , kurio pavedimus ji vykdė.

Taigi apeliantas nepagrįstai nurodo, kad V. S. nepateikė į Lietuvą R. L. personalinės įmonės vardu gautą krovinį muitinės kontrolei, nes ji nebuvo šio krovinio gavėja ir nebuvo gavėjo įgaliota atlikti muitinės procedūras.

Nepagrįstai apeliantas teigia, kad V. S. panaudojo suklastotus dokumentus – geležinkelio važtaraščius su fiktyvios R. L. personalinės įmonės rekvizitais. Byloje nustatyta, kad V. S. perdavė Latvijos piliečiui I. L. gavėjo – R. L. personalinės įmonės rekvizitus, dėl to jie ir buvo nurodyti geležinkelio važtaraščiuose. Tačiau V. S. parodė, jog jai R. L. personalinės įmonės rekvizitus pateikė J. P. ir ji nežinojusi, kad tai fiktyvi įmonė. Tokie jos parodymai nepaneigti. Iš bylos duomenų matyti, kad A. T. , turėdamas suklastotą pasą R. L. vardu, juo pasinaudodamas Skuodo rajono savivaldybėje įregistravo įmonę, Skuodo rajono policijos komisariate gavo leidimą antspaudui pagaminti, Skuodo mieste esančiame banke atidarė R. L. personalinės įmonės sąskaitą. Duomenų, kad V. S. būtų žinojusi apie R. L. personalinės įmonės įregistravimo aplinkybes, byloje nėra.

Teismas pagrįstai įvertino V. S. veiksmų ne tik objektyviąją pusę, bet ir subjektyviąją pusę. Kontrabanda padaroma tik tiesiogine tyčia, tai yra asmuo darydamas nusikaltimą suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti nusikaltimo, numatyto BK 199 str., padariniai ir jų nori. Byloje nėra faktinių duomenų, kad V. S. žinojo ar suvokė, kad R. L. personalinė įmonė yra fiktyvi, todėl V. S. veiksmuose nenustatyta tiesioginė tyčia padaryti kontrabandą.

Apeliantas teigdamas, jog V. S. žinojo, kad įvežus benziną į Lietuvą, šis krovinys nebus deklaruotas muitinėje, nurodo aplinkybes: V. S. faktiškai atstovaudamas UAB ,,Leotina“ sudarinėjo benzino pirkimo – pardavimo sutartis, tačiau UAB ,,Leotina“ gautos finansinės lėšos ir sutartiniai finansiniai įsipareigojimai nebuvo įtraukti į UAB ,,Leotina“ metinę finansinę apskaitą, V. S. perduodama surinktus pinigus I. L. nereikalavo ir nepaėmė dokumentų, patvirtinančių sandorio sudarymą.

Kolegija laiko, jog šios apelianto nurodytos aplinkybės liudija tik UAB ,,Leotina“, kurios direktoriumi buvo J. P. , buhalterinės apskaitos netinkamą tvarkymą, už kurią V. S. nebuvo ir negalėjo būti atsakinga, nes šioje bendrovėje nedirbo. Bendraudama su J. P. , kurio vadovaujama UAB ,,Leotina“ vertėsi benzino importu ir realizacija, vykdė jo žodinius paliepimus – bendrovės vardu surinko pinigus benzino įgijimui iš Latvijos piliečio ir pastarajam juos perdavė.

V. S. parodymus apie tai, kad ji nežinojo muitinės formalumų atlikimo tvarkos, buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių apeliantas paneigė, nurodydamas V. S. išsilavinimą, akcentuodamas tai, jog ji ne kartą vyko per valstybės sieną. Kolegija laiko, jog apelianto paminėtos aplinkybės reikšmingos charakterizuojant V. S. , bet neįrodo jos kaltės padarius kontrabandą. Be to, kai kurie apelianto teiginiai prieštaringi ir nelogiški. Antai skunde teigiama, kad V. S. privalėjo deklaruoti atgabentą benziną muitinėje (nors nustatyta, kad kovinio gavėjas buvo nurodyta R. L. individuali įmonė), tuo tarpu apeliantas pasisakydamas dėl UAB ,,Leotina“ direktoriaus J. P. nurodo, kad nors V. S. gavusi pinigus iš Lietuvos ūkio subjektų buvo įsipareigojusi UAB ,,Leotina“ vardu į Lietuvą atgabenti benziną, ji turėjo suvokti ir suvokė, kad J. P. , būdamas UAB ,,Leotina direktoriumi, neturėjo teisės atlikti muitinės formalumų už kitą bendrovę (krovinio gavėja R. L. įmonė), už kitą bendrovę sumokėti mokesčius.

Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad V. S. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme yra vienodi, mano, jog tokia išvada neatitinka bylos aplinkybių. Apeliantas nurodo, kad V. S. 1995 m. gegužės 4 d. prokurorui duoti parodymai apie įvežto benzino kiekį, susitarimo su I. L. laiką bei perduotų pinigų kiekį skirias nuo vėliau duotų parodymų, nes V. S. nuslėpė aplinkybes apie 19 cisternų įvežimą. V. S. teisme paaiškino, kad ji pirmos apklausos metu atsakė tik į tuos klausimus, kurie jai buvo užduoti. Vėliau, kitose apklausose, buvo paklausta apie 19 cisternų atgabenimo aplinkybes, apie jas ir papasakojo.

Kolegija, įvertinusi V. S. paaiškinimą ir duotus jos parodymus ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, laiko, kad apygardos teismo padaryta išvada dėl V. S. parodymų įvertinimo pagrįsta, prokuroro argumentai neigiantys ją atmestini.

Apeliantas tvirtina, kad jokiais įrodymais nepagrįsta teismo išvada, kad V. B. veiksmuose nėra nusikaltimo – kontrabandos subjektyviosios pusės, kad jis nesuvokė, jog R. L. įmonė yra fiktyvi. Su tokiu apelianto tvirtinimu kolegija nesutinka.

Apygardos teismas nustatė, kad V. B. , J. P. paprašius, už J. I. pasirašė kelio žiniaraščiuose apie krovinio gavimą. Tai darydamas jis pateikė kito asmens – J. I. , suklastotą pasą ir J. I. vardu išduotą įgaliojimą (kuris išduotas, kaip byloje nustatyta, fiktyvios R. L. personalinės įmonės). Tokius veiksmus teismas įvertino nusikaltimu, numatytu BK 300 str. 1 d., ir suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, baudžiamąją bylą nutraukė (t. 20, b. l. 71).

V. B. buvo kaltinamas ir tuo, kad pateikdamas suklastotus dokumentus padėjo išvengti muitinės kontrolės kroviniui – benzinui atgabentam į Vaidotų geležinkelio stotį, kurio gavėju buvo nurodytas R. L. personalinė įmonė ir tokiu būdu padėjo padaryti kontrabandą.

Apygardos teismas įvertino V. B. veiksmų tiek objektyviąją, tiek subjektyviąją pusę. V. B. neigia dalyvavęs darant kontrabandą, tvirtina apie ją nieko nežinojęs, A. T. , J. I. , Latvijos piliečių nepažinojęs, apie R. L. įmonę jam taip pat nieko nebuvo žinoma. V. S. galėjo matyti pas A. G. , kurio pavedimus vykdydavo, J. P. pažinojo iš matymo. Jis J. P. buvo vežęs į Vaidotų geležinkelio stotį, ten jo prašomas galėjo pasirašyti dokumentus.

Tokie V. B. parodymai nepaneigti, o apie dokumentų pasirašymą ir patvirtinti surinktais įrodymais.

Tokiu būdu, byloje nėra įrodymų, kad V. B. buvo žinoma, kad jo veiksmais – pateikiant suklastotus dokumentus bei klastojant juos, yra padedama kitiems asmenims darant kontrabandą.

Apeliantas skundo pabaigoje nurodo, kad jei teismas laikė, kad V. S. ir V. B. veiksmuose nėra kontrabandos nusikaltimo sudėties, privalėjo spręsti jų veikos perkvalifikavimą į kitą nusikalstamą veiką – suklastoto dokumento panaudojimą (BK 300 str. ), turtinės žalos padarymą apgaule ( BK 186 str. ). Toks apelianto teiginys nekonkretizuotas, nemotyvuotas ir deklaratyvaus pobūdžio, todėl kolegija jo neaptaria.

Be to, kolegija atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gegužės 3 d. motyvuoto nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad V. B. išteisinamas pagal BK 199 str. 1 d., nenurodant BK 24 str. 6 d.

Iš pateiktų kaltinimų V. B. (t. 20, b. l. 8), teismo nutarties atiduoti jį teismui (t. 17, b. l. 95) bei nuosprendžio įžanginės dalies matyti, kad V. B. buvo kaltinamas pagal BK 24 str. 6 d. ir 199 str. 1 d. Apygardos teismo teisėjas 2004 m. gegužės 3 d. paskelbė nuosprendžio įžanginę ir rezoliucinę dalis, kur matyti, kad V. B. yra išteisintas pagal BK 24 str. 6 d. ir 199 str. 1 d. (t. 20, b. l. 51). Todėl kolegija laiko, kad motyvuoto nuosprendžio rezoliucinėje dalyje yra padaryta spausdinimo techninė klaida.

Atmesdama apeliacinio skundo argumentus, kolegija laiko, kad apygardos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, todėl jo nenaikina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą atmesti.

Ištaisant nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytą techninę spausdinimo klaidą patikslinti, kad V. B. išteisintas iš kaltinimų pagal BK 24 str. 6 d. ir 199 str. 1 d. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.