Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-06-13 · Administracinė byla Nr. I-1614-621/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-06-13
Bylos Nr.
I-1614-621/2016
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00370-2016-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Žanas Kubeckas
Pareiškėjas
R. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1614-621/2016Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00370-2016-5Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2.; 3.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 13 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Žanas Kubeckas,sekretoriaujant Palmirai Berberaušienei,nedalyvaujant pareiškėjui R. B.,

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs pateiktą skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (2-4 b. l.) ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Šiaulių TI), 5000 Eur neturtinę žalą.

Pareiškėjas R. B. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (65 b. l.). Pareiškėjas skunde nurodė, jog 2013 ir 2015 metais buvo kalinamas Šiaulių TI vienoje kameroje su kitais asmenimis, kurie kitaip nei jis nėra buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai, o taip pat Šiaulių TI priėmė neteisėtą nutarimą paskirti pareiškėjui bausmės atlikimą Marijampolės pataisos namuose. Pareiškėjas 2013 m. buvo nuteistas Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta 45 parų arešto bausmė. Atvykęs į Šiaulių TI informavo pareigūnus, kad jis tarnavo 1996 metais Pasienio policijos departamente prie LR VRM, t.y., kad jis yra buvęs teisėsaugos institucijų pareigūnas. 2013 m. lapkričio mėnesį pareiškėjas buvo laikomas atskirai nuo kitų nuteistųjų, bet po 2 – 3 dienų Šiaulių TI priėmė sprendimą etapuoti pareiškėją į Marijampolės pataisos namus. 2015 m. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pareiškėjas buvo nuteistas ir paskirta 60 parų arešto bausmė. Į Šiaulių TI pareiškėjas buvo pristatytas 2015 m. kovo 27 d. Tik atvykęs į Šiaulių TI taip pat informavo pareigūnus, kad jis yra buvęs teisėsaugos institucijų pareigūnas ir atkreipė dėmesį, kad jis turi būti laikomas izoliuotai. Tačiau Šiaulių TI pareigūnai patalpino pareiškėją kartu su kitais nuteistaisiais, kurie nėra buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų tarnautojai. Kartu su kitais nuteistaisiais buvo apie savaitę laiko. Dėl to, kad buvo laikomas su kitais nuteistaisiais, kurie nėra buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų tarnautojai, pareiškėjas patyrė fizinį skausmą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (64 b. l.). Atsiliepimu (8-12 b. l.) prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime nurodė, kad iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2016-02-19 pažymos Nr. 69/06-6273 „Dėl R. B." matyti, kad pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatorių pirmą kartą etapuotas 2013-11-12 ir laikytas iki 2013-11-15. Pareiškėjui buvo paskirta arešto bausmė ir Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas 1 asmuo kameroje Nr. 74. Pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatorių antrą kartą etapuotas ir buvo laikomas nuo 2015-03-27 iki 2015-04-01. Pareiškėjui buvo paskirta arešto bausmė ir Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas kameroje Nr. 71, kurioje buvo 3 – 6 asmenys. Pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatorių trečią kartą etapuotas ir buvo laikomas nuo 2015-12-08 iki 2016-01-12. Pareiškėjui buvo paskirta arešto bausmė ir Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas kameroje Nr. 47, kurioje buvo 3 - 4 asmenys.

Kaip matyti iš pateiktos pažymos 2013 m. jis buvo laikomas kameroje Nr. 74 vienas, todėl jo argumentai, jog buvo kalinamas su kitais asmenimis yra atmestini kaip nepagrįsti. 2015 m. nurodytais laikotarpiais jis buvo laikomas kamerose 71 ir 47.

Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-01-26 įsakymu Nr. V-30 patvirtintomis nuteistųjų, kuriems teismo nuosprendžiu paskirta arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, paskyrimo į konkrečią pataisos įstaigą ar areštinę taisyklių 7 nuteistieji, kuriems teismas paskyrė atlikti arešto bausmę, atsižvelgiant į šių asmenų gyvenamąją vietą, skiriami į šias bausmės atlikimo vietas: 7.2 į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iąją valdybą, Marijampolės pataisos namus, Šiaulių tardymo izoliatorių ir Lukiškių tardymo izoliatorių kalėjimą - vyrai.

Atsakovas pažymi, jog pareiškėjas atvykęs 2015 m. į Šiaulių tardymo izoliatorių užpildė asmenų, atvykusių pirmą kartą į Šiaulių tardymo izoliatorių, apklausos anketą, kurioje nurodė jog anksčiau nebuvo ir nėra valstybės politikas, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ar valdymo institucijų valstybės tarnautojas. Taigi pareiškėjas atvykęs į Šiaulių TI pateikė melagingus duomenis.

Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai, skiriant R. B. į kamerą (kaip ir kitus suimtuosius bei nuteistuosius) su juo bendravo, domėjosi apie ankstesnius teistumus, konfliktus su laisvėje ir tardymo izoliatoriuje esančiais asmenimis, klausė apie asmenines problemas. Pokalbio metu pareiškėjas aplinkybių, neleidžiančių jo kalinti su kitais asmenimis, nenurodė, o pastarąjį skiriant į kamerą Šiaulių tardymo izoliatoriaus Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai duomenų, apie jo privalomąją pradinę karo tarnybą Pasienio policijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos Pietvakarių pasienio policijos rinktinės Trumpalių užkardoje, neturėjo, todėl laikantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų, vadovaujantis tuo metu galiojusiu „Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos aprašu" ir „Suimtųjų ir nuteistųjų atskiro laikymo kamerose planu", pareiškėjas buvo paskirtas į kamerą Nr. 71 (2015-03-27), kur tuo metu buvo arešto bausme nuteisti asmenys.

2015-12-08 atvykus į Šiaulių TI pareiškėjas buvo patalpintas į kamerą Nr. 47, kur tuo metu kalėjo asmenys nubausti arešto bausme. 2015-12-14 buvo gautas raštas Nr. (21/21)-12-4069, kuriame nurodo, jog krašto apsaugos eilinis R. B., gimęs 1977-11-11, nuo 1996-05-28 iki 1997-05-30 atliko privalomąją pradinę karo tarnybą Pasienio policijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos Pietvakarių pasienio policijos rinktinės Trumpalių užkardoje.

2015-12-15 Šiaulių tardymo izoliatoriaus išvadoje siūloma R. B. paskirti į Vilniaus pataisos namus, esančius Sniego g. 2. Kalėjimo departamentas prie LR teisingumo ministerijos atsiuntė paskyrą, kur pažymėjo, jog R. B. siunčiamas atlikti bausmę į Vilniaus pataisos namus, esantį Sniego g. 2.

Pagal Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos aprašo 10 punktą, suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymą į kameras pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu vykdė Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai. Asmenų priskyrimas suimtųjų ir nuteistųjų kategorijoms įstaigoje vykdomas vadovaujantis turima asmens bylos medžiaga, kitų įstaigų pateiktais duomenimis arba asmens nurodytomis aplinkybėmis, jų tikrumą patikslinus.

Atsakovas tinkamai įgyvendina minėtus reikalavimus, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl nelaikymo izoliuotai yra nepagrįstos.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo R. B. skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl to, jog Šiaulių TI buvo laikomas vienoje kameroje su kitais asmenimis, kurie, kitaip nei pareiškėjas, nėra buvę / esami valstybės tarnautojai, bei nepagrįstai pareiškėjas buvo nukreiptas atlikti arešto bausmę į Marijampolės pataisos namus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinės bylos nagrinėjimo ribos negali būti neapibrėžtos. Nagrinėjimo apimtis apsprendžiama pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius. Priešingu atveju būtų pažeistas ginčo šalių teisių ir pareigų vienovės principas, procesinių staigmenų negalimumo principas, kiltų pagrįstos abejonės dėl teismo nešališkumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007). Pareiškėjas nurodo, kad neturtinę žalą patyrė dėl kalinimo Šiaulių TI vienoje kameroje su kitais asmenimis, kurie kitaip nei jis nėra buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai 2013 metais bei 2015 metais nuo 2015-03-27 pagal Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo jis buvo nuteistas 60 parų arešto bausme. Taip pat dėl pareiškėjo nukreipimo atlikti arešto bausmę į Marijampolės pataisos namus 2013 metais. Iš byloje esančios pažymos (14 b.l.), taip pat teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų bazės matyti, kad pareiškėjas Akmenės rajono apylinkės teismo buvo nuteistas 2015-11-09 laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, o Šiaulių TI buvo ir nuo 2015-12-08. Tačiau pareiškėjas šių aplinkybių skunde nenurodo. Kadangi pareiškėjas, skundu reikšdamas reikalavimus, pats apibrėžė skundo ribas, todėl teismas pareiškėjo apibrėžtose skundo ribose nagrinėja jo iškeltus reikalavimus.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Suėmimo vykdymo tvarka ir sąlygos, taip pat asmenų, laikomų suėmimą vykdančiose įstaigose, teisinė padėtis yra reglamentuota Suėmimo vykdymo įstatyme. Šio įstatymo III skyriuje yra apibrėžta suėmimo vykdymo tvarka ir asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygos. Suėmimo vykdymo režimą Suėmimo vykdymo įstatymas apibrėžia kaip asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygų ir elgesio taisyklių visumą (9 str. 1 d.). Pagrindiniai suėmimo vykdymo režimo reikalavimai yra šie: 1) asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, apsauga ir izoliavimas; 2) nuolatinė asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, priežiūra; 3) asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, laikymas atskirai šio įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka. Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnis nustato suimtųjų ir nuteistųjų, laikomų atskirai, grupes. Viena tokių grupių – suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais (Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. 1 d. 5 p.). Pažymėtina, kad ši asmenų grupė, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso, reglamentuojančio bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus, 70 straipsnio 3 dalimi, esant galimybei, turi teisę būti laikoma atskirai nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose įstaigose. BVK 70 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslai yra šie: 1) atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems; 2) palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją; 3) padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą; 4) padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nuo 1996-05-28 iki 1997-05-30 atliko privalomąją pradinę karo tarnybą Pasienio policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pietvakarių pasienio policijos rinktinės Trumpalių užkardoje. Ginčo šioje byloje dėl to, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu atitiko Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytus kriterijus, nėra, atsakovas šių aplinkybių neginčija.

Pareiškėjas į Šiaulių TI pristatytas 2013-11-12 ir laikomas iki 2013-11-15 kameroje Nr. 74 (14 b. l.). Šioje kameroje pareiškėjas buvo laikomas vienas, todėl konstatuoti, kad pareiškėjas nebuvo izoliuotas nuo kitų suimtųjų (nuteistųjų) nėra pagrindo.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis 2015 metais pagal Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo jam paskirta 60 parų arešto bausmė, Šiaulių TI buvo laikomas neizoliavus jį nuo kitų asmenų, kurie nėra buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai. Iš pažymos (14 b.l.) matyti, kad pareiškėjas į Šiaulių TI buvo pristatytas 2015-03-27 ir buvo laikomas kameroje Nr. 71, kurioje iki 2015-04-01 buvo laikoma nuo 3 iki 6 asmenų. Ginčo dėl to, kad pareiškėjas buvo laikomas neizoliavus jį nuo kitų asmenų, kurie nėra buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai, šioje byloje nėra. Atsakovas šių aplinkybių neginčija. Pareiškėjas 2015-03-30 užpildė „Asmenų, atvykusių pirmą kartą į Šiaulių tardymo izoliatorių, apklausos anketą“, kurioje be kitų duomenų, į klausimą ar anksčiau buvo, ar yra valstybės politikas, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnas, atsakė neigiamai (39 b.l.). Atsakovas ėmėsi priemonių išsiaiškinti šias aplinkybes, tačiau pareiškėjas atsakydamas neigiamai į užduotą klausimą, atsakovui suteikė tikrovės neatitinkančią informaciją, taip suklaidindamas atsakovą. Dėl šių priežasčių konstatuoti, kad atsakovas neišsiaiškino aplinkybių ir neatliko pozityvios pareigos užtikrinti pareiškėjui tinkamas kalinimo sąlygas izoliuojant jį nuo kitų asmenų, kurie nėra buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai, nėra pagrindo. Todėl teismas konstatuoja, kad šiuo atveju atsakovo neteisėti veiksmai nenustatyti.

Pareiškėjas nurodo, kad jis 2013 metais buvo nukreiptas atlikti arešto bausmę į Marijampolės pataisos namus. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, o be to, šių aplinkybių neginčija ir atsakovas. Iš Marijampolės pataisos namų 2016-02-22 rašto Nr. 9/07-2483 (38 b.l.) matyti, kad R. B. asmens byloje laikotarpiu nuo 2013-11-11 iki 2013-12-23 nei prašymų, nei sutikimų, nei apklausos anketų dėl laikymo atskirai nuo kitų asmenų kaip pareigūną ar valstybės tarnautoją, nerasta.

Pažymėtina, jog pagal nusistovėjusią Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 straipsnyje nustatyta susitariančiųjų šalių pareiga kiekvienam jų jurisdikcijai priklausančiam asmeniui garantuoti Konvencijoje numatytas teises ir laisves, taikoma kartu su Konvencijos 3 straipsniu, lemia reikalavimą, kad valstybės imtųsi priemonių užtikrinti, kad jų jurisdikcijai priklausantys asmenys nepatirtų kankinimų ar nežmoniško arba žeminančio elgesio ar baudimo, įskaitant ir tokį privačių asmenų elgesį (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. gegužės 1 d. sprendimą Ebcin v. Turkija (pareiškimas Nr. 19506/05), 2001 m. gegužės 10 d. sprendimą Z. ir kt. v. Jungtinė Karalystė (pareiškimas Nr. 29392/95) ir 1998 m. rugsėjo 23 d. sprendimą A. v. Jungtinė Karalystė (pareiškimas Nr. 25599/94).

Taigi vienas iš atskiro suimtųjų bei nuteistųjų laikymo tikslų – apsaugoti atitinkamą asmenų grupę nuo kitų (privačių) asmenų, kurių veiksmais gali būti kėsinamasi į reikšmingiausias asmens vertybes – gyvybę bei sveikatą dėl šių asmenų priklausymo atitinkamai asmenų grupei (nagrinėjamu atveju – buvę teisėsaugos pareigūnai).

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 2 d. sprendime administracinėje byloje Nr.A492 -2917/2012 akcentuojama, kad įkalinimo įstaigose tarp nuteistųjų galioja jų sukurtos „nerašytos taisyklės“ bei konstatuojama, kad siekiant išvengti aptartos situacijos, įstatymų leidėjas ir nustatė tokių asmenų laikymo/kalinimo atskirai režimą.

Taip pat minėtame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 2 d. sprendime nurodoma, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata, kad suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, laikomi atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų, yra imperatyvi. Todėl už nurodyto suėmimo/kalinimo vykdymo režimo laikymąsi yra atsakinga atitinkama valstybės institucija, taigi ji turi pozityvią pareigą imtis aktyvių veiksmų, kad būtų nustatyta, ar suimtas/kalinamas asmuo nepriklauso tokiai asmenų grupei, kuri įkalinimo įstaigoje turi būti laikoma atskirai, ir tokius asmenis laikyti/kalinti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad žodžiu Šiaulių TI pareigūnus informavo apie tai, kad jis yra buvęs valstybės tarnautojas, tačiau šių savo teiginių nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais. Tačiau nagrinėjamu atveju, vertinant, ar atsakovas tinkamai vykdė jam kylančią pareigą, nėra svarbus pareiškėjo elgesys bei jo valia. Akcentuotina, kad nei Suėmimo vykdymo įstatyme, nei BVK nėra nustatytos sąlygos dėl atitinkamai grupei priskirtino asmens valios būti kalinamam laikantis įstatymuose nustatyto režimo – šio režimo taikymui nėra būtinas nei suimtojo ar jo atstovų prašymas, nei koks kitas kreipimasis. Todėl teismas nevertina pareiškėjo teiginių dėl Šiaulių TI pareigūnų informavimo žodžiu, nes tai neturi reikšmės šios bylos nagrinėjimui. Net ir Šiaulių TI neturint informacijos apie ankstesnę tarnybą, neturi įtakos valstybės pozityvios pareigos vykdymui.

Apibendrindamas nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad valstybės institucijų neveikimas (pozityvios pareigos nevykdydamas) laikytinas neteisėtais valdžios institucijos veiksmais CK 6.271 straipsnio prasme, todėl gali būti sprendžiamas klausimas dėl šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos atlyginimo.

Pareiškėjas teigia, kad dėl valstybei nustatytos pozityvios pareigos nevykdymo jis patyrė neturtinę žalą, kurią apibūdino kaip neigiamus dvasinius išgyvenimus, dėl to buvo kilusi grėsmė jo sveikatai ir gyvybei, kadangi buvo laikomas su asmenimis, niekada nebuvusiais Vidaus reikalų ministerijos pareigūnais.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-39/2012; 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje A438-336/2012 ir kt.).

Todėl byloje nustačius, kad pareiškėjas įkalinimo įstaigoje buvo laikomas pažeidžiant imperatyvius teisės aktų, reglamentuojančių pareiškėjo saugumo užtikrinimui skirto suėmimo vykdymo režimo, reikalavimus, darytina išvada, kad dėl to pareiškėjas neabejotinai patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2013 m. sausio 2 d. sprendime administracinėje byloje Nr.A492 -2917/2012 akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju yra ypač svarbus pareiškėjo subjektyvus situacijos vertinimas. Pažymėtina, kad Šiaulių TI neteisėti veiksmai dėl pareiškėjo izoliavimo nuo kitų asmenų laikant jį Šiaulių TI, nenustatyti. Atsakovas pareiškėjo teises pažeidė tik nukreipdamas jį į Marijampolės pataisos namus kur atlieka bausmę asmenys, kurie nėra buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai. Tačiau pareiškėjas nuvykęs ir į Marijampolės pataisos namus neprašė jo perkelti į Vilniaus pataisos namų atskirąjį sektorių, esantį Sniego g. 2, Vilniuje ar kitaip izoliuoti nuo kitų nuteistųjų, skundų dėl jo teisių pažeidimo, neteikė. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad pareiškėjas po šios bausmės atlikimo, vėl 2015-03-30 atvykęs į Šiaulių TI, anketoje nurodė, kad jis anksčiau nebuvo ir nėra valstybės politikas, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnas (39 b.l.), turėjo suvokti, kad jis vėl bus patalpintas į pataisos namus, kur bausmę atlieka asmenys, kurie nėra buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai. Iš šių aplinkybių matyti, kad pareiškėjo patirti išgyvenimai ar nepatogumai nebuvo tokie stiprūs.

Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-2162/2014, 2015 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1050-442/2015 ir kt.)

Teismas, atsižvelgdamas į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, konstatuoja, kad minėti byloje nustatyti pažeidimai nelaikytini intensyviais ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes pareiškėjo prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, pripažįstant, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas, nukreipiant jį atlikti arešto bausmę į Marijampolės pataisos namus, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 4 p. teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. B. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjo R. B. teisė į tinkamas kalinimo sąlygas, nukreipiant jį atlikti arešto bausmę į Marijampolės pataisos namus, buvo pažeista.

Pareiškėjo R. B. reikalavimą dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais, atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėjas Žanas Kubeckas