Kauno apygardos teismo nutartis

2018-03-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-148-290/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-06
Bylos Nr.
1A-148-290/2018
Teisminio proceso Nr.
1-03-0-00005-2017-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgis Kiškis, Algirdas Jaliniauskas, Rimas Švirinas
Nuteistasis
G. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-148-290/2018Teisminio proceso Nr. 1-03-0-00005-2017-9Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1. (S)
Kauno apygardos teismasNuT ARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rimo Švirino,

sekretoriaujant R. B.,dalyvaujant prokurorei Renatai Staniulienei,nuteistojo G. A. gynėjai advokatei S. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, pagal nuteistojo G. A. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo G. A. sulaikymo dienos.

Kardomosios priemonės – dokumento paėmimas bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus jas nuspręsta panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

G. A. 2017 m. spalio 25 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą, grasindamas padaryti gyvybei ir sveikatai pavojingą veiką: 2017 m. sausio 25 d. apie 12 val., būdamas drausmės grupės kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), grasino fiziniu susidorojimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ maisto dalintojai D. G., teikdamas, jog sutrikdys jos sveikatą apipildamas ją rūgštimi, taip sudarydamas nukentėjusiajai pakankamą pagrindą manyti, kad savo grasinimą įvykdys, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2017 m. sausio 27 d. apie 07.45 val. drausmės grupės kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), grasino fiziniu susidorojimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ maisto dalintojai D. G., teikdamas, jog „nupils“ ją ir susidoros, sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas fiziniu susidorojimu gali būti įvykdytas. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti 2017 m. spalio 25 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį. Prašo užtikrinti jo dalyvavimą apeliacinės instancijos teisme. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, buvo šališkas, kadangi nukentėjusioji ir liudytojai yra įkalinimo įstaigoje dirbantys asmenys. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį apelianto atžvilgiu. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo G. A. gynėja palaikė apeliacinio skundo argumentus ir prašė jį tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinio skundo netenkinti ir jį atmesti. Nuteistojo G. A. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. BPK 320 straipsnio 3 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą, tiek kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.Bendrosios įrodymų vertinimo taisyklės ir principai įtvirtini BPK 20 straipsnyje. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įstatymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų darymas yra teismo priimančio baigiamąjį aktą prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. sausio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-18-648/2017). Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją, nustatyti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę, bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Be to įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).Iš apeliacinio skundo argumentų, matyti, kad nuteistasis nurodo, jog apylinkės teismas priimdamas baigiamąjį aktą, nesilaikė aukščiau aptarto teisinio reguliavimo ir nuteistojo atžvilgiu priėmė nepagrįstą bei neteisėtą apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau apeliacinės instancijos teismas patikrinęs skundžiamą nuosprendį įrodymų vertinimo aspektu, su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas G. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Pirmosios instancijos teismas visus byloje surinktus duomenis, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, išsamiai išanalizavo ir įvertino, juos palygino tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai surinktų duomenų kontekste. Skundžiamame teismo nuosprendyje aiškiai išdėstyti motyvai, kuriais yra grindžiamos teismo išvados, todėl nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis bei priimtą sprendimą, remiantis vien tik apeliaciniame skunde apelianto savaip pateiktu situacijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo. Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę privartą. Pažymėtina, kad BK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta viena iš alternatyvių nusikaltimo sudėtis – sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą – gali reikštis grasinimais nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kitais baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliančiais veiksmais (pvz., besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, atviru sekimu, gąsdinančiais naktiniais skambučiais, amoralaus pobūdžio SMS žinutėmis ir pan.). Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. vasario 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-88-942/2016). Sistemingas bauginimas visuomet būna nukreiptas į konkretų asmenį, siekiant jam sukelti psichologinį diskomfortą. Todėl, pripažįstant tam tikrą elgesį psichine prievarta, o jos daugkartinį panaudojimą – sistemingu bauginimu, vertintinas tokių veiksmų pavojingumas ir realumas, o sprendžiant, ar asmens išsakyti žodžiai gali būti laikomi sistemingu bauginimu, vertintinas ir įvykio kontekstas, susiklostę konflikto šalių tarpusavio santykiai, išorinės įvykio aplinkybės, taip pat kaip pasireiškė bauginimo sistemingumas, kaltininko tyčios ir išsakyto grasinimo turinys bei kitos grasinimo realumui ir pavojingumui nustatyti svarbios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-423-303/2016).Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą padarė išvadą, kad nuteistasis G. A. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose sistemingai baugino UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ maisto dalintoją D. G., su tokiu teisiniu situacijos vertinimu sutinka ir aukštesnės instancijos teismas. Pagrindžiant tokią išvadą pažymėtina, kad šios baudžiamosios bylos duomenimis neabejotinai nustatyta, kad G. A. vartodamas necenzūrinę leksiką ir vartodamas amoralaus pobūdžio veiksmus sistemingai baugino D. G.. Nukentėjusioji pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jai dalinant maistą įkalinimo įstaigoje, nuteistasis vieną dieną ją apipylė vandeniu, o sekančią dieną išsakė grasinančio pobūdžio žodžius jos atžvilgiu nurodydamas, kad apipils ne tik vandeniu, bet ir rūgštimi. Dar kitą dieną taip pat išsakė grasinančio pobūdžio žodžius jos atžvilgiu bei metė į ją agurkus ir pataikė jai į nugarą, kadangi tuo momentu ji buvo nusisukusi. Dėl šių nuteistojo G. A. veiksmų ji jautė grėsmę savo sveikatai ir galvojo, kad jis ją kažkuo apipils. Šiuos nukentėjusiosios parodymus iš esmės patvirtino ir liudytojais pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu apklausti R. M., R. V., R. B., J. V., L. J., kurie parodė, kad nuteistasis G. A., D. G. dalinant maistą, išsakė amoralaus pobūdžio žodžius, kuriuos buvo galima suprasti kaip grasinimą. Netikėti šiais liudytojų parodymais apeliacinės instancijos teismas neturi jokio teisinio pagrindo, tuo labiau jie visi betarpiškai dalyvavo nagrinėjamos nusikalstamos veikos epizoduose.Visų šių aptartų duomenų kontekste teisėjų kolegija daro abejonių nekeliančią išvadą, kad G. A. atlikti neteisėti veiksmai D. G. atžvilgiu buvo teisingai kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 2 dalį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad G. A. ne vieną kartą D. G. atžvilgiu išsakė grasinančio pobūdžio žodžius, kad tai darė net keletą dienų iš eilės, tokiu būdu daroma išvada, kad nuteistojo atliktuose veiksmuose buvo sistemingumas, kuris yra vienas iš objektyviųjų inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių. Be to jo išsakytus grasinimus kaip realius, suprato ir pati nukentėjusioji, juo labiau, kad prieš šiuos nuteistojo veiksmus, jis D. G. jau buvo apipylęs vandeniu, kas tik sustiprino jos pagrįstą baimę, jog tokio tipo veiksmus jis gali atlikti su skysčiu, kuris turėtų neigiamą poveikį jos sveikatai. Kaip pati nukentėjusioji nurodė, ji suprato, kad nuteistasis jos negali apipilti rūgšti, ką grasino padaryti, tačiau tikėjo, kad gali ją apipilti karštu vandeniu ar dalinamu maistu, kuris taip pat būna karštas. Pažymėtina, kad po šių įvykių nukentėjusioji jautėsi išsigandusi, kad ji patyrė nervinį šoką, tokiu būdu, neabejotina, kad G. A. veiksmai D. G. sukėlė psichologines pasekmes ir ji juos suprato kaip galinčius turėti neigiamos įtakos jos saugumui, o tai atitinka formuojamą teismų praktiką BK 145 straipsnio 2 dalies prasme.Nors apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas nagrinėjant baudžiamąją bylą, tačiau su tokiu skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas sutikti negali. BPK 58 straipsnyje yra numatyti nušalinimo pagrindai, kurių šiuo atveju nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Tai, kad nukentėjusioji ir liudytojai dirba vienoje įstaigoje nėra pagrindas pripažinti, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Juo labiau, aplinkybė dėl liudytojų bei nukentėjusios darbinių ryšių neturi ir negali turėti jokios įtakos teismo priimamam sprendimui, kadangi kaip jau aptarta, baigiamąjį aktą teismas priima įvertinęs visus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Šiuo atveju nėra jokių aplinkybių, kurios leistų pripažinti, kad toks teisinis reguliavimas buvo pažeistas, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas nagrinėdamas G. A. baudžiamąją bylą nebuvo šališkas. Įvertinusi visus aptartus duomenis ir įrodymus teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė motyvuotą ir pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį, kad jį nei keisti, nei tuo labiau naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo G. A. apeliacinį skunda atmesti.

Teisėjai : Algirdas JaliniauskasJurgis KiškisRimas Švirinas