Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės,

nedalyvaujant trečiųjų suinteresuotų asmenų Luminor Bank AB ir AB „SEB bankas“ atstovams bei antstolei A. A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjo nuomone, ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, pažeidžiantis jo kaip savininko teises, apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnyje - teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Taip pat atsakovas pažeidė tiek pareiškėjo, tiek AB DNB bankas (šiuo metu Luminor Bank AB) ir AB „SEB bankas“ interesus, kadangi CK 1.5 straipsnio 2 dalis aiškiai apibrėžia, kad įstatymai nedraudžia civilinių teisinių santykių subjektams šalių susitarimu nusistatyti tarpusavio teisių ir pareigų, t.y. kreditoriams leidus, savininkas gali atlikti ankščiau minimus veiksmus, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Be to, žemės sklypo paskirties pakeitimas bei išdalinimas mažesniais turtiniais vienetais padidintų jo rinkos vertę bei paklausumą realizuojant jį bei gautas lėšas nukreipiant atsiskaityti su kreditoriais - AB DNB bankas (šiuo metu Luminor Bank AB) bei AB „SEB bankas“. Pareiškėjo veiksmai, dėl kurių jis kreipėsi į atsakovą, niekaip nepažeistų kreditorių teisių ir interesų, o priešingai - pardavus naujai suformuotus žemės sklypus, kurių bendra vertė, atsižvelgiant į pasikeitusią paskirtį (iš žemės ūkio - į gyvenamųjų namų statybos), ženkliai padidėtų, o tai įgalintų atsiskaitymą su kreditoriais. Pažymėjo, jog abu kreditoriai tiek AB DNB bankas (šiuo metu Luminor Bank AB), tiek AB „SEB bankas“ yra davę sutikimus šiems veiksmams atlikti, o naujai suformuoti turtiniai vienetai taip pat liks įkeisti bei areštuoti. Prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2016-12-29 NŽT sprendimo Nr. 7SD-8688.(14.7.104.), kuriuo buvo atsisakyta patvirtinti pertvarkyto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatytus kadastro duomenis (b.l. 14), pagrįstumo ir teisėtumo.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog Kauno rajono savivaldybė 2016-05-24 įsakymu Nr. ĮS-1005 „Dėl (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo, pagrindinės žemės sklypo naudojimo paskirties keitimo, padalijimo, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo, statybos reglamento ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo“ patvirtino 0,4655 ha pareiškėjo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) detalųjį planą, kurio sprendiniuose žemės sklypas padalijamas į 5 žemės sklypus. NŽT Kauno rajono skyrius 2016-12-07 suderino žemės sklypų kadastrinių matavimų planus (b.l. 33-41, 43-44). 2016-12-15 pareiškėjas A. K. pateikė prašymą atsakovui pertvarkyti žemės sklypą ir patvirtinti pertvarkyto žemės sklypo nustatytus kadastro duomenis. Atsakovas, išnagrinėjęs dokumentus nustatė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) registruotas juridinis faktas - areštas. Atsižvelgiant į tai ir vadovaudamasis Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalimi atsakovas ginčijamu 2016-12-29 sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl pertvarkyto žemės sklypo nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (b.l. 14-17). Vilniaus apygardos teismo 2010-06-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. L2-5928-104/2010 kreditoriaus AB „SEB lizingas“ reikalavimų užtikrinimui areštuotas skolininkų A. K. ir S. M. 531 457 Lt vertės nekilnojamasis turtas, uždraudžiant jį perleisti, įkeisti kitiems asmenims ar apsunkinti kitomis daiktinėmis teisėmis (b.l. 57-58). Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (registro Nr. (duomenys neskelbtini)., registruotas juridinis faktas – areštas minėtos teismo nutarties pagrindu (b.l. 30-31).

Ginčijamas atsakovo sprendimas (b.l. 14) priimtas vadovaujantis Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalimi, kurioje numatyta, kad negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai. Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 3 dalis numato, jog turto areštas - įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų jos sudedamųjų dalių - valdymo, naudojimosi ar disponavimo - laikinas apribojimas siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų ir nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą. Minėto įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog Turto arešto aktų registras – valstybės registras, kuriame registruojami įstatymų nustatyta tvarka valstybės institucijų, pareigūnų, teismų priimti turto arešto aktai. Šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog Turto arešto aktų registre registruojami teismų, antstolių, prokurorų, Valstybinės mokesčių inspekcijos, kitų valstybės institucijų ir pareigūnų turto arešto aktai, kuriais įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka laikinai priverstinai apribojamos teisės į Lietuvos Respublikoje esantį turtą, jį areštuojant. Turto arešto aktų registro tvarkytoja pagal Turto arešto aktų registro nuostatų, patvirtintų 2002-03-05 Vyriausybės nutarimu Nr. 314, 10 punktą yra VĮ Registrų centras. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (Nr.44/714814) esančių duomenų neginčijamai nustatyta, jog nuo 2010-07-22 ginčo žemės sklypui yra įregistruotas turto areštas (apribota disponavimo teisė), o turtą areštavusi institucija - Vilniaus apygardos teismas (b.l. 30-31).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas mano, kad, atsisakant tenkinti pareiškėjo prašymą dėl pertvarkyto žemės sklypo nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo, yra pažeidžiama pareiškėjo teisė disponuoti nuosavybe. Nors CK 4.37 straipsnio 1 dalis numato savininkui teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti savo nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, tačiau kaip ir bet kurią kitą teisę, savininkas gali įgyvendinti tik laikydamasis ginčo atsiradimo (ginčijamo sprendimo priėmimo) metu galiojančių teisės normų reikalavimų. Be to, ji turi būti realizuojama norminių aktų nustatyta tvarka. Bendriausio pobūdžio reikalavimai žemės santykių tvarkymui įtvirtinti Žemės įstatyme, kuris reglamentuoja žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos Respublikoje, įtvirtindamas principines nuostatas, pagal kurias įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo politiką, žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldą, apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises (Žemės įstatymo 1 straipsnis). Kaip jau minėta, Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalis įtvirtina, kad negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai. Todėl pareiškėjo skundo argumentai dėl CK 1.5 straipsnio 2 dalies nuostatų (kai įstatymai nedraudžia civilinių teisinių santykių subjektams šalių susitarimu nustatyti tarpusavio teisių ir pareigų, šie subjektai turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais) taikymo šioje ginčo situacijoje yra nepagrįsti.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiškėjui buvo žinomas faktas, jog kreditoriaus AB „SEB lizingas“ reikalavimų užtikrinimui areštuotas skolininkų (pareiškėjo ir S. M.) S.M. kilnojamasis turtas, uždraudžiant jį perleisti, įkeisti kitiems asmenims ar apsunkinti kitomis daiktinėmis teisėmis, t.y. jam buvo žinoma, jog minėtam turtui (ginčo žemės sklypui) yra taikomi tam tikri reikalavimai, nustatantys disponavimą nuosavybės objektu. Pažymėtina, jog Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalies norma, neleidžianti sujungti, padalinti, atidalinti ar perdalijimo būdu pertvarkyti areštuotus žemės sklypus, skirta ginti trečiųjų asmenų, dalyvaujančių teisiniuose santykiuose, interesus. Šiuo atveju areštas ginčo žemės sklypui taikytas trečiųjų asmenų (AB „SEB bankas“ kreditoriaus) reikalavimu. Šiuo atveju kreditoriaus (banko) sutikimas dėl ginčo žemės sklypo pertvarkymo nepatvirtina fakto, kad žemės sklypo areštas yra panaikintas ir negali būti pagrindas netaikyti Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalyje nustatyto draudimo, numatančio apribojimus disponuoti areštuotu žemės sklypu. Taip pat nustatytas draudimas nelaikytinas priemone, neproporcingai suvaržančia pareiškėjo teisę disponuoti savo turtu. Teismo vertinimu, įstatymų leidėjas draudimą, kad negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai, įtvirtino, siekdamas teisėto tikslo ir kaip būtiną priemonę trečiųjų asmenų interesams ginti.

Atsižvelgiant į nurodytas faktines bylos aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, konstatuotina, jog ginčijamas administracinis aktas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jo nėra jokio pagrindo. Taip pat nėra pagrindo įpareigoti atsakovą patvirtinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pertvarkymą pagal detalųjį planą, patvirtintą Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-05-24 įsakymu Nr. ĮS-1005 “Dėl (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo, pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo, padalijimo, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo, statybos reglamento ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo“, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.