Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. Ž. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. nutarties

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. balandžio 21 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio vyriausiasis patrulis surašė G. Ž. administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 124² str. 1 d. už tai, kad jis 2015 m. balandžio 21 d. 20 val. (duomenys neskelbtini) m., vairuodamas motociklą KAWASAKI ZX-12R, valst. Nr. 715AR, akivaizdžiai viršijo leistiną važiavimo greitį, sankryžoje važiuodamas antra eismo juosta, iš kurios galima sukti tik į kairę, važiavo tiesiai, nerodydamas įspėjamųjų posūkio signalų, kirto baltą ištisinę kelio ženklinimo liniją, taip kėlė grėsmę eismo saugumui. Tokiais veiksmais G. Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 5, 6, 8, 9, 82, 133 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 1 d.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkas 2015 m. balandžio 30 d. nutarimu G. Ž. pripažino kaltu pagal ATPK 124² str. 1 d. ir jam paskyrė 150 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu keturiems mėnesiams.

Šį nutarimą G. Ž. apskundė Tauragės rajono apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar pažeidimą padarė tas asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus bei padarė įrodymais pagrįstas išvadas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad G. Ž. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir jis nubaustas už tai, kad pavojingai vairavo.

Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.

Taigi nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą, ar G. Ž. padarė ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, ar jo veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 1 dalyje, sudėtis, t. y. ar byloje esanti duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad transporto priemonę vairavo pavojingai, tuo sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams.

ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pavojingą vairavimą, kuris apibrėžiamas kaip transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, tai yra privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Taigi, administracinė atsakomybė pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį numatyta už šias alternatyvias veikas: 1) vairuotojui vienu metu ar paeiliui padarius kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui; 2) vairuotojui padarius KET pažeidimus, sukėlusius pavojingą situaciją, tai yra privertus kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.

Šis pažeidimas priežastiniu ryšiu susietas su Kelių eismo taisyklių 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, tačiau ši norma yra bendro pobūdžio, o kaltininko veiksmus būtina vertinti ir administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti specialias normas, t. y. nurodyti konkretų KET specialios dalies normos pažeidimą.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pakanka įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti neabejotiną išvadą, kad G. Ž. savo veiksmais kėlė grėsmę eismo saugumui ir šiai apylinkės teismo išvadai apygardos teismas pritaria.

Iš pateikto įrašo matyti, kad G. Ž. vairavimas įvykio metu buvo pavojingas. Jis padarė paeiliui du kelių eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, tai yra vairuodamas motociklą viršijo leistiną važiavimo greitį, sankryžoje su Vasario 16-osios gatve važiuodamas antra eismo juosta, iš kurios galima sukti tik į kairę, važiavo tiesiai, nerodydamas įspėjamųjų posūkio signalų. Apylinkės teismas skundžiamojoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad iš policijos pareigūnų parodymų, vaizdo įrašo nustatyta, jog G. Ž. kelių eismo taisyklių pažeidimus padarė važiuodamas Dariaus ir Girėno bei Tilžės plento gatvėmis, kur eismas yra intensyvus, daug pėsčiųjų perėjų, tuo metu važiavo kitos transporto priemonės. Posūkio manevrą į dešinę nerodydamas posūkio signalo, G. Ž. atliko pėsčiųjų perėjoje. Šios aplinkybės įrodo, kad G. Ž. padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai kėlė grėsmę eismo saugumui.

Byloje nustatytos ir ištirtos visos aplinkybės, kurios buvo svarbios objektyviam bylos ištyrimui ir teisingam bei pagrįstam sprendimo priėmimui, jas tinkamai įvertino, motyvavo ir kvalifikavo.

Apygardos teismas susipažinęs su administracinės bylos medžiaga, visiškai pritaria apylinkės teismo vertinimui, nes apylinkės teismas nutartyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindė teismo išvadas, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, jog G. Ž. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą pagal LR ATPK 124² str. 1 d. yra įrodyta bei motyvuotai pasisakė dėl apeliaciniame skunde nurodomų apelianto manymų ginčytinų argumentų, todėl apygardos teismas jų nebekartoja, nes ir Europos Žmogaus Teisių Teismo bei suformuotoje teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją).

Ta aplinkybė, kad apelianto pateikiami faktai įvertinti kitaip, nei jis mano esant teisinga, nereiškia, kad šis vertinimas neatitinka tai reglamentuojančių LR ATPK 256 straipsnio nuostatų.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad akivaizdu, jog šiuo atveju buvo tinkamai įvertinta įvykio situacija, todėl apylinkės teismas, tai įvertindamas teisingai, priėmė pagrįstą sprendimą – G. Ž. skundą netenkinti, paliko iš esmės nepakeistą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko Kęstučio Lukošiaus 2015 m. balandžio 30 d. nutarimą, be to pagrįstai pašalino nutarime nurodytą kaltinimą, kad G. Ž. vairuodamas motociklą kirto baltą ištisinę kelio ženklinimo liniją.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo išvados padarytos įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

G. Ž. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartį nepakeistą

Nutartis neskundžiama.