- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-21
- Bylos Nr.
- eB2-95-618/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00129-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Larisa Šimanskienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės “Minibank”, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Dydis“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės “Minibank” pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dydis“ ir pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dydis“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Minibank“ 2023 m. birželio 7 d. pareiškimu kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei UAB „Dydis“. Pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nurodė aplinkybes, kad:
1.1. Atsakovės įsipareigojimai ieškovei šio pareiškimo pateikimo teismui dienos duomenimis sudaro 30 000 Eur. Atsižvelgianti tai ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 4 straipsnio l dalies 2 punkto ir 2 dalies nuostatomis, pareiškėja yra atsakovės kreditorė ir turi teisę inicijuoti atsakovės restruktūrizavimo procesą. Pažymi, kad pareiškėja atsakovei 2023 m. gegužės 15 d. pasirašytinai įteikė pranešimą, kuriuo nurodė, kad tuo atveju, jei atsakovės prievolė nebus įvykdyta per 15 dienų nuo minėto raginimo gavimo dienos ar per tą patį terminą nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba nebus priimtas sprendimas atsakovės bankrotą vykdyti ne teismo tvarka, ieškovė kreipsis į teismą dėl nemokumo (restruktūrizavimo) bylos iškėlimo atsakovei. Atsakovė pateikė pareiškėjai informaciją apie vykdomą ūkinę – komercinę veiklą ir sutikimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Atsižvelgiant į tai bei į aplinkybes, kad atsakovė yra gyvybinga, tačiau turi laikinų finansinių sunkumų, vykdo ūkinę – komercinę veiklą ir sutinka su restruktūrizavimo proceso pradėjimu, pareiškėja prašo iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą.
1.2. Atsakovės įsipareigojimai Valstybinio socialinio raudimo fondo valdybai (toliau ir VSDFV) pastaruoju metu padidėjo, tačiau kadangi šiais duomenimis nedisponuoja, tai jų pateikti teismui negali. Taip pat pagal viešus duomenimis atsakovė turi 16 registruotų darbuotojų. Ieškovė neturi duomenų apie tai ar teismuose nagrinėjama atsakovės bylų. Ieškovės duomenimis atsakovė 2022 m. gavo daugiau nei 700 000 Eur pajamų, jos veikla pelninga. Atsakovė nėra likviduojama dėl bankroto, nėra iškelta bankroto byla, nėra vykdomas bankroto procesas ne teismo tvarka. Ieškovės manymu, atsakovė atitinka visas JANĮ 21 straipsnio 1 dalies nurodytas sąlygas restruktūrizavimo bylos iškėlimui. Pareišėkaja nurodė, kad pagal viešus duomenis atsakovės įsipareigojimai kreditoriams sudarė 390 000 Eur, Valstybinei mokesčių inspekcijai atsakovė skolinga 135 000 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai skolinga 52 000 Eur. Neinicijuojant restruktūrizavimo bylos tikėtina, kad atsakovės finansinė padėtis pablogės, o taip pat pablogės ieškovės galimybės atgauti skolą.
1.3. Prašo skirti restruktūrizavimo administratorių UAB „Klaipėdos administratorių biuras“. Kartu su pareiškimu pateikia nemokumo administratoriaus sutikimą.
2. Pareiškėja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau – ir VSDFV Klaipėdos skyrius) 2023 m. birželio 16 d. pareiškimu kreipėsi į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsakovei UAB „Dydis“. Pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nurodė aplinkybes, kad:
2.1. Atsakovės skola VSDFV Klaipėdos skyriui 2023 m. birželio 15 d. sudaro 51 745,38 Eur (51 744,79 Eur įmokų ir 0,59 Eur delspinigių). Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centras duomenimis atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentai pateikti už paskutinius 2022 metus. Atsakovės 2023 m. birželio 14 d. balanso duomenimis, įmonė 2022 m. gruodžio 31 d. turėjo turto už 328 620 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 394 157 Eur. Pateiktais duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovė savo vardu turi vieną registruotą transporto priemonę, kuriai taikomi apribojimai. VĮ Registrų centras bei Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro 2023 m. birželio 12 d. duomenimis atsakovės vardu registruoto turto nėra. VSDFV Klaipėdos skyriaus 2021 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu Nr. VIA_SP10-436 atsakovei buvo atidėtas 52 829,53 Eur VSD įmokų įsiskolinimo sumokėjimas.
2.2. Atsakovė nustatytais terminais nesumokėjus einamųjų VSD įmokų, minėtas sprendimas 2023 m. balandžio 17 d. neteko galios. Nuo 2023 m. balandžio 20 d. per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikti VSDFV Klaipėdos skyriaus mokėjimo nurodymai nėra įvykdyti. Atsakovė paskutinį kartą į Fondo biudžetą 2023 m. balandžio 2 d. sumokėjo 1 100,62 Eur. Atsakovė nėra sumokėjusi VSD įmokų, priskaičiuotų už apdraustuosius už 2022 m. gegužės – 2023 m. balandžio mėn.
2.3. Remiantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro 2023 m. birželio 15 d. duomenimis, UAB „Dydis“ yra 22 apdraustieji.
2.4. Neapmokėtų sąskaitų-faktūrų (tik terminai) 2023 m. balandžio 30 d. sąrašą (debitoriai), debitorinė įsiskolinimo suma sudarė 23 922,95 Eur, pagal neapmokėtų pirkimo sąskaitų-faktūrų (tik terminai) 2023 m. balandžio 30 d. sąrašą (kreditoriai), kreditorinė įsiskolinimo suma sudarė 97 531,72 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į pareiškėjos VSDFV Klaipėdos skyriaus parieškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsakovė prašo: iškelti retruktūrizavimo bylą atsakovei; restrūkturizavimo administratoriumi paskirti UAB „Klaipėdos administratorių biuras“; nustatyti einamųjų mokėjimų, kuriuos atsakovė turi mokėti kiekvieną mėnesį didžiausią sumą, kuri yra 111 512,23 Eur; nustatyti, jog einamieji mokėjhiumai mokami iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AS „Citadele Bank” Lietuvos filiale; nustatyti, kad atsakovės 2023 m. sausio 1 d. negyvenamųjų patalpų ir žemės sklypo nuomos sutartis sudaryta su UAB „Japrojektai“ yra esminė. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
3.1. Dėl įvestos ekstremalios padėties ir dėl Covid-19 pandemijos, atsakovės veikla 2020 m. – 2021 m. buvo stipriai apribota. Neigiamą įtaką atsakovės veiklai turėjo tai, kad 2020 m. ir 2021 m. dėl pandeminės situacijos buvo užkirsta galimybė teikti maitinimo paslaugas, leidžiant teikti tik maisto paslaugas išsinešimui arba aptarnauti klientus, kurie turi galimybių pasą. Šie apribojimai turėjo ypatingai didelę neigiamą įtaką atsakovės veiklos rezultatams.
3.2. Atsakovė kreipėsi į valstybinę mokesčių inspekeciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) dėl mokesčių mokėjimo išdėstymo sudarant mokestines paskolos sutartis, kurios ir buvo sudarytos. Taip pat nurodo, kad buvo išdėstyti atsakovės įsipareigojimai ir VSDFV, kurių vykdymo terminas buvo nustatytas iki 2023 m. birželio 29 d. Atsakovė sąžiningai vykdymama mokestines paskolos sutartis su VMI ir matydama, kad vykdoma veikla į įprastines sąlygas negrįžta taip greitai, kaip buvo planuota kreipiantis dėl mokesčių mokėjimo išdėstymo pirmą kartą, kreipėsi į VMI dėl sudarytų mokestinių paskolos sutarčių pakeitimo. Mokestinės paskolos sutartys buvo pakeistos, tačiau mokesčių mokėjimo išdėstymo terminai buvo nustatyti trumpesni, nei prašė atsakovė. Pagal dvi mokestinės paskolos sutartis laikotapriu nuo 2022 m. vasario 28 d. iki 2024 m. sausio 23 d. buvo išdėstytas 142 300 Eur mokestinės paskolos sumokėjimas.
3.3. Mokestinių paskolos sutarčių vykdymo laikotarpiu, nesuėjus mokestinės paskolos išdėstymo pabaigos terminui bei Rusijos Federacijai pradėjus karą prieš Ukrainą, padidėjo maisto produktų kainos, elektros bei šildymo kainos. Šie objektyvūs faktai prisidėjo prie to, kad atsakovei tapo ypatingai sudėtinga vykdyti pakeistas mokestinės paskolos sutartis, dėl ko buvo kreiptasi į VMI dėl mokestinių paskolos sutarčių pakeitimo su tikslu sumažinti mokestinių paskolos sutarčių mėnesinius mokėjimus bei pratęsiant mokestinių paskolų terminus. Nesuėjus nei mokestinėse paskolos sutartyse nustatytiems atidėtų mokesčių sumokėjimo terminams, nei VMI išnagrinėjus paskutinius atsakovės prašymus dėl mokestinių paskolos sutarčių pakeitimo, VMI, neinformavusi (neįspėjusi) atsakovės nusprendė nutraukti abi 2022 m. vasario 28 d. mokestinės paskolos sutartis.
3.4. Nepaisant to, jog dėl paskolų nutraukimo vyksta teisminis ginčas, nutraukus mokestinės paskolos sutartis, buvo pritaikyti apribojimai atsakovės piniginėms lėšoms, todėl atsakovė negalėjo sumokėti einamosios įmokos pagal atsakovės ir VSDFV sudarytus susitarimus dėl mokesčių atidėjimo, dėl ko ir VSDFV nutraukė susitarimus su atsakove, nors visą laiką atsakovė atidėtas įmokas VSDFV mokėjo savalaikiai. Jei nebūtų aukščiau nurodytų VMI veiksmų, atsakovė iki šiol būtų vykdžiusi veiklą įprastai, vykdžiusi savo įsipareigojimus pagal paskolų sutartis ir mokesčių atidėjimo bei išdėstymo susitarimus ir jai restruktūrizavimo proceso inicijuoti nebūtų reikėję.
3.5. Atsakovė pagal balansą 2023 m. gegužės 31 d. duomenimis turi turto 280 302 Eur, o jos įsipareigojimai sudaro 407 371 Eur (balanse nurodyta įsipareigojimų suma mažesnė 2 352 Eur suma, kadangi į įsipareigojimus įtrauktos atsakovės darbuotojų permokos pagal avansines apyskaitas). Iš nurodytų 407 371 Eur įsipareigojimų ilgalaikiai įsipareigojimai sudaro 63 136 Eur, einamieji įsipareigojimai sudaro 54 694 Eur, įsipareigojimai biudžetui, dėl kurių iš esmės yra inicijuojama restruktūrizavimo byla, sudaro 190 330 Eur. Atsakovės finansiniai duomenys patvirtina, jog ji turi finansinių sunkumų, turi sukaupusi skolų, kurių padengti šiuo metu jų nerestruktūrizavus ir neišdėsčius neturi galimybės.
3.6. Pagrindinė atsakovės vykdoma veikla – viešojo maitinimo paslaugų teikimas. Atsakovė turi restoraną Kitchen Inn, kuris yra įsikūręs adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė nėra nutraukusi ūkinės komercinės veiklos, joje dirba 22 darbuotojai. Atsakovė neturi pradelstų įsipareigojimų darbuotojams, moka darbo užmokestį, atsiskaito su tiekėjais, kurie tiekia prekes ir paslaugas, reikalingas pagrindinei veiklai vykdyti. Atsakovė moka ir einamuosius mokesčius biudžetui, tačiau VMI ir VSDFV atsakovės mokamus mokesčius užskaito už seniausius, o ne vėliausius laikotarpius. Atsakovės įsipareigojimus tiekėjams iš esmės sudaro einamųjų mėnesių skolos, atsakovė turi sudariusi dvi paskolų sutartis pagal UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ skatinamąsias priemones nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams, kurių įmokų šiuo metu nėra pradelsusi.
3.7. Atsakovė savo veiklą vykdė įprastai iki COVID-19 pandemijos, kuomet nustačius veiklos ribojimus jos pajamos sumažėjo, o veikla tapo nuostolinga. Atsakovė paskutiniais metais iki pandemijos uždirbo 44 000 Eur pelno, kai per pandemiją iš esmės patyrė tokio paties dydžio nuostolius kasmet.
3.8. Atsakovės veiklai daro įtaką sezoniškumas, šaltuoju metų laikotarpiu atsakovė gauna mažesnes pajamas, šiltuoju laikotarpiu gauna didesnes pajamas. Nepaisant to, jog iki 2023 m. gegužės 31 d. atsakovė patyrė nuostolį, tačiau per birželio – gruodžio mėnesius atsakovė gauna reikšmingiausią dalį savo pajamų ir įprastai užbaigia metus pelningai.
3.9. Atsakovė šiuo metu turi finansinių sunkumų, tačiau nėra likviduojama dėl bankroto ir yra gyvybinga. Restrūkturizavimo bylos iškėlimas leis stabilizuoti atsakovės veiklą ir įvykdyti prievoles kreditoriams ateityje. Be to, atsakovės akcininkai priėmė sprendimą patvirtinti vadovo parengtą atsakovės restruktūrizavimo plano projektą, kas patvirtina ir atsakovės savininkų siekį suvaldyti kilusią grėsmę bei užtikrinti visų būtinų priemonių pasitelkimą atsiskaitymui su kreditoriais. Atsakovė realiai vykdo veiklą, preliminarus veiklos planas leidžia daryti išvadą apie galimybę padengti kreditorių reikalavimus tokia apimtimi, jog būtų pašalinti atsakovės mokumo sutrikimai. Nenutraukusi vykdomos ūkinės komercinės veiklos atsakovė turės galimybę dengti įsipareigojimus kreditoriams, tokiu būdu neprarasti verslo partnerių, išsaugoti darbo vietas darbuotojams, mokėti mokesčius į valstybės biudžetą. Tai leidžia daryti išvadą, kad restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimas tiek socialiniu, tiek ekonominiu aspektu yra naudingesnis nei bankroto bylos iškėlimas.
Šalies argumentai
3.10. VSDFV pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė, jog atsakovė yra skolinga VSDFV, todėl turi pagrindo manyti, kad atsakovė yra nemoki, kitų argumentų bylos iškėlimui VSDFV nepateikė. VSDFV pozicija yra deklaratyvi ir neišsami, VSDFV neatliko išsamios atsakovės finansinės būklės analizės, nors savo pareiškime nurodo, jog atsakovė yra įdarbinusi 22 darbuotojus, t.y. turėjo pagrindo manyti, jog atsakovė yra gyvybinga ir nėra nutraukusi ūkinės-komercinės veiklos. Atsakovė nėra nemoki, yra gyvybinga, todėl jai turėtų būti keliama restruktūrizavimo byla bei atitinkamai atsisakoma iškelti bankroto bylą.
3.11. Restruktūrizavimo plano projekte pateikta reikalavimų tenkinimo restruktūrizavimo ir bankroto atvejais analizė pagrindžia, jog restruktūrizavimo procesas kreditoriams yra naudingesnis nei bankroto procesas, kadangi per restruktūrizavimo procesą bus padengti visi įsipareigojimai kreditoriams, o bankroto proceso metu savo reikalavimus iš esmės atgaus tik VSDFV ir tai ne visa apimtimi. Nemokumo procesas turi būti naudingas visiems kreditoriams, kad būtų kaip įmanoma didesne apimtimi patenkinti visų kreditorių reikalavimai, o būtent restruktūrizavimo procesas leis kreditoriams atgauti savo reikalavimus.
3.12. Atsakovės vykdoma veikla tiesiogiai priklauso nuo restorano patalpų nuomos sutarčių vykdymo. Atsakovė yra sudariusi negyvenamųjų patalpų ir žemės sklypo nuomos sutartį su MB „JaprojektaiLT“, ši sutartis yra esminė, kadangi ją nutraukus atsakovės galimybės vykdyti ūkinę-komercinę veiklą iš esmės būtų panaikintos.
3.13. Atsakovė sutinka su pateikta restruktūrizavimo administratoriaus kandidatūra ir prašo paskirti restruktūrizavimo administratorių UAB „Klaipėdos administratorių biuras“.
4. Teismas 2023 m. liepos 14 d. nutartimi pareikalavo pateikti papildomus duomenis. Pareiškėja UAB „Minibank“ įpareigota pateikti mokėjimo nurodymo 30 000 Eur, kuris kaip avansinis mokėjimas buvo pervestas atsakovei pagal 2017 m. kovo 13 d. paslaugų teikimo sutartį iš kurios kildinamas UAB „Minibank“ reikalavimas. Atsakovė įpareigota pateikti duomenis apie: aktualiu laikotarpiu, tai yra šiuo metu, (ne)esančius įsiskolinimus darbuotojams ir jų dydį; pateikti duomenis apie tai, kokių veiksmų atsakovė ėmėsi dėl pradelstų įsiskolinimų išsieiškojimo ir ar ėmėsi priemonių dėl debitorinių įsiskolinimų atgavimo; pateikti duomenis apie mokėtą nuomos mokestį iki 2023 m. sausio 1 d. sudarytos nuomos sutarties su MB „Japrojektai“; pateikti papildomus paaišknimus dėl į įmonės turto balansą įrašytų tranpsorto priemonių ir kt.
5. Pareiškėja UAB „Minibank“ teismui 2023 m. liepos 19 d. pateikė 2017 m. liepos 15 d. mokėjimo nurodymą 30 000 Eur sumai atsakovei.
Atsiliepimas
6. Atsakovė 2023 m. liepos 20 d. teismui pateikė papildomus dokumentus ir paaiškinimus.
6.1. Nurodė, kad darbo užmokestis už 2023 m. gegužės mėn. buvo padengtas birželio mėn. Bendrovė per 2023 m.birželio mėn. priskaitė 11 434,30 Eur darbo užmokesčio darbuotojams, kuris buvo sumokėtas 2023 m. liepos 12-13 dienomis. Teismui pateikė darbo užmokesčio priskaitymo suvestinę už 2023 m. birželio mėn. Suvestinės stulpelyje „Likutis mėn. pabaigoje. Įmonės skola“ nurodyta 11 434,30 Eur skola, apskaityta 2023 m. birželio 30 d. duomenimis. Visų nurodytų sumų sumokėjimą patvirtinantys duomenis pateikti banko sąskaitos išrašuose.
6.2. Bendrovė 2014-2017 metais vykdė prekybos transporto priemonėmis veiklą, kuri nuo 2018 metų tapo šalutinė ir iš esmės apėmė ankstesnių laikotarpių sutarčių užbaigimą. Bendrovė pirkdavo transporto priemones su dideliais defektais po autoįvykių iš JAV, jas importuodavo į Lietuvą, o vėliau jas parduodavo užsienyje, daugiausiai Rusijos Federacijoje. Transporto priemonių realizavimu Rusijos Federacijoje užsiėmė klientas Yurij Melnik, jam transporto priemonės buvo perduodamos pardavimui pagal konsignacijos sutartis. Kai transporto priemonės buvo realizuotos, pirkėjui buvo išrašytos sąskaitos faktūros, apie transporto priemonių realizavimą klientas informuodavo žodžiu. Klientas yra informavęs, jog visas transporto priemones yra faktiškai realizavęs, tačiau dėl šiuo metu taikomų sankcijų sandorio užbaigimas nėra galimas. Atitinkamai bendrovė negali atgauti skolos iš kliento, kadangi banko mokėjimai iš Rusijos federacijos Lietuvos Respublikos bankuose nėra priimami ir vykdomi. Dėl nurodytų priežasčių bendrovė negali imtis jokių veiksmų dėl skolos išieškojimo ir tiesiog turi laukti lėšų iš kliento iki tol, kol baigsis karas Ukrainoje arba Rusijos Federacijai bus panaikintos sankcijos. Paminėtina, kad dalis skolos buvo padengta trišalėmis užskaitomis 2022 m. bei vienu mokėjimu iš JAV. Kliento Y. Melnik įsiskolinimas nėra beviltiškas, bendrovė bendrauja su klientu ir jis yra nurodęs, jog įsiskolinimą padengs tada, kai tam bus sudarytos sąlygos.
6.3. Atsakovė neturi pagrindo reikalauti apmokėti tas skolas, kurių mokėjimo terminai nėra suėję, nesuėjusio termino skolų mokėjimui neturi reikšmės nemokumo bylos iškėlimas, kadangi jų susigrąžinimas nebūtų galimas nei bendrovei restruktūrizuojantis, nei tuo atveju, jei jai būtų iškelta bankroto byla. Vertinant debitorių įsipareigojimus 2023 m. gegužės 30 d. duomenimis iš visų 198 000 Eur debitorinių skolų 184 000 Eur skolas sudaro septynių klientų skolos: 1) Yurij Melnik 19 500 Eur skola; 2) MB „Japrojektai LT“ 11 000 Eur skola. Skolą sudaro bendrovės sumokėtas depozitas pagal kavinės patalpų ir žemės sklypo nuomos sutartį sutarties vykdymo užtikrinimui, depozitas sumokėtas pagal pirmąją šalių pasirašytą nuomos sutartį 2019 metais ir šalims pratęsus arba sudarius naujas sutartis depozitas perkeltas naujų sutarčių vykdymo užtikrinimui. Šios skolos susigrąžinimas iš anksto nėra galimas, depozitas gali būti grąžintas tik nutraukus nuomos sutartį arba jai pasibaigus, ir tik sutartyje nustatytomis sąlygomis. Depozitas gali būti panaudotas nuostolių dėl sutarties nutraukimo padengimui, patalpų remonto išlaidų kompensavimui nutraukus sutartį ir iškeldinus nuomininką. Dėl šio depozito susigrąžinimo bendrovė šiuo metu negali imtis jokių veiksmų, kadangi vykdo nuomos sutartį. 3) J. P. 52 000 Eur skola. Bendrovė pagal paskolos sutartį suteikė 73 000 Eur dydžio paskolą, kurios grąžinimo terminas yra 2024 m. gruodžio 31 d. Iki šios dienos bendrovė su paskolos gavėja pasiekė susitarimus dėl dalinių paskolos grąžinimų ir anksčiau laiko susigrąžino 21 000 Eur paskolos sumą. Bendrovė ir toliau sieks paskolą susigrąžinti anksčiau laiko, jos susigrąžinimas priklauso nuo skolininko galimybių. 4) MB „Japrojektai LT“ 46 400 Eur skola. Ši suma yra būsimų laikotarpių sąnaudos, o ne debitorinis įsiskolinimas. Pagal nuomos sutartį nuomotojas išrašė sąskaitas visą 2023 m. nuomos laikotarpį. Išrašytos sąskaitos yra sąnaudos, kurias bendrovė patirs ateityje dalimis kiekvieną mėnesį, todėl apskaitoje kiekvieną mėnesį ši suma mažinama mėnesio nuomos mokesčiu ir didinamos bendrovės sąnaudos. Šių sumų susigrąžinimas galimas tik tuo atveju, jei būtų nutraukta nuomos sutartis nepasibaigus jos terminui, bendrovė gautų kreditinę sąskaitą nutrauktam nuomos laikotarpiui ir galėtų susigrąžinti tik tą skolos dalį, kuri buvo faktiškai apmokėta. Restruktūrizavimo plane nenumatytas šių sumų susigrąžinimas, numatytas jų perkėlimas į sąnaudas vykdant ūkinę komercinę veiklą. 5) Remonto išlaidos transporto priemonėms 13 400 Eur. Ši suma yra būsimų laikotarpių sąnaudos, o ne debitorinis įsiskolinimas. Suma negali būti susigrąžinta ir turės būti nurašyta į sąnaudas pardavus prekes, skirtas perparduoti. 6) MB „Japrojektai LT“ 20 000 Eur skola. Ši suma yra išankstinis apmokėjimas už būsimų laikotarpių paslaugas. Ji sumokėta su tikslu trumpuoju laikotarpiu gauti prekes ir paslaugas iš tiekėjo. Dėl šios sumos susigrąžinimo bendrovė šiuo metu neturi pagrindo imtis veiksmų, kadangi susigrąžinus išankstinį mokėjimą ji negaus reikalingų paslaugų. 7) Intertrade INC 19 000 Eur skola. Kaip jau minėta, Bendrovė 2014-2017 metais vykdė prekybos transporto priemonėmis veiklą, vienas iš tiekėjų buvo JAV bendrovė Intertrade INC, su kuriuo buvo bendradarbiauta 2016-2017 metais. Tiekėjas tiekdavo transporto priemones, už kurias bendrovė vykdydavo mokėjimus. Buvo vykdomi užsakymai atskiroms transporto priemonėms, o tiekėjui turėjo būti mokamas komisinis mokestis. Tiekėjas komisinio mokesčio sąskaitų neišrašė ir su juo bendradarbiavimas nutrūko. Bendrovės nuomone bylinėjimasis yra neperspektyvus, nes net ir bylos laimėjimo atveju tiekėjas galėtų pateikti komisinio mokesčio sąskaitas ir jomis mažinti savo skolą. Kadangi tekėjas yra ne Lietuvos Respublikos rezidentas, bylinėjimosi kaštai būtų labai dideli, todėl skola yra pripažinta beviltiška ir pagal restruktūrizavimo planą iš jos pajamos nenumatomos.
6.4. Bendrovė vykdo viešojo maitinimo paslaugų teikimo veiklą, kurioje atsiskaitymai didele dalimi vykdomi grynaisiais pinigais, todėl papildomai pateikia bendrovės kasos knygą už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d., kadangi taip bus objektyviau įvertinti pinigų srautai.
6.5. Peteikia nuomos sutartis už 2019-2022 m. laikotarpį. Nurodė, kad prasidėjus COVID-19 pandemijai nuomos mokesčiui buvo taikoma nuolaida. Nuolaida taip patbuvo suteikta prasidėjus karui Ukrainoje, padidėjus infliacijai, drastiškai pakilus elektros, šildymo kainoms, padidėjus maisto produktų kainoms. Iš viso nuo 2019 m. spalio 21 d. iki šios dienos buvo suteikta 52 809,13 Eur nuolaidų nuomos mokesčiui. Pirmą kartą nuomos sutartis sudaryta 2019 m. spalio 21 d., numatytas nuomos mokestis 5 500 Eur per mėnesį (metams 66 000 Eur), antrą kartą nuomos sutartis sudaryta 2022 m. vasario 1 d., numatytas nuomos mokestis 6 500 Eur (metams 78 000 Eur), trečią kartą nuomos sutartis sudaryta 2023 sausio 1 d., numatytas metinis mokestis 78 900 Eur, nuomotojas suteikė nuolaidą nuomos mokesčiui. Su nuomotoju pasiektas susitarimas, kad jei bendrovė toliau vykdys veiklą restruktūrizavimo laikotarpiu, 2024 metams bus pritaikyta 30 proc. nuolaida nuomos mokesčiui.
6.6. Transporto priemonės VĮ Regitroje registruojamos vadovaujantis 2001 m. gegužės 25 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymo dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių patvirtinimo Nr. 260 nuostatomis. Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių 9 p. nustato, jog Lietuvos Respublikoje neregistruojamos Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 27 straipsnio 7 dalyje nurodytos transporto priemonės – eksploatuoti netinkamos motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos, kurių leidimai dalyvauti viešajame eisme yra panaikinti. Informaciją apie užsienyje eksploatuoti netinkamomis tapusias motorines transporto priemones ir (ar) priekabas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojas gauna iš užsienio šalių transporto priemonių registrų tvarkytojų arba tarptautinių transporto priemonių duomenų bazių. Bendrovė transporto priemones įsigydavo po autoįvykių (sudaužytas), jos nebuvo tinkamos eksploatuoti (ką patvirtina ir maža transporto priemonių balansinė vertė), transporto priemonės į Rusiją buvo transportuojamos neremontuotos, todėl jos VĮ Regitra negalėjo būti registruojamos ir buvo apskaitytos kaip prekės, skirtos perparduoti. VĮ Regitra duomenų bazėje yra išviešinami duomenys apie transporto priemones, turto nuosavybės teisę patvirtina pirkimo dokumentai. Bendrovė įsigytas transporto priemones įtraukė į balansą pagal pirkimo sąskaitas faktūras. Kadangi transporto priemonės nebuvo ir šiuo metu nėra registruotos VĮ Regitra, todėl registravimo įrodymų pateikti bendrovė negali. Klientas Y. Melnik yra informavęs, jog visas transporto priemones yra faktiškai realizavęs, tačiau dėl šiuo metu taikomų sankcijų sandorio užbaigimas nėra galimas. Tarp kliento Y. Melnik ir bendrovės vadovo yra susiklostę ilgalaikiai tarpusavio bendradarbiavimo santykiai, bendradarbiaujama nuo 2004 metų praeityje vystant bendrus verslus ir vykdant analogišką veiklą. Apie transporto priemonių realizavimą klientas bendrovę yra informavęs žodžiu. Bendrovė restruktūrizavimo plane ketvirtaisiais plano vykdymo metais yra numačiusi prekių skirtų perparduoti realizavimą, kuris bus vykdomas išrašant pardavimo sąskaitą Y. Melnik, balanse bus nurašyta prekių skirtų perparduoti ir atsarginių dalių savikaina, o pirkėjas Y. Melnik atsiskaitys už pateiktas prekes.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
7. Byloje sprendžiamas klausimas dėl nemokumo (restruktūrizavimo arba bankroto) bylos (ne)iškėlimo atsakovei UAB „Dydis”.
Dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei UAB „Dydis“ (ne)iškėlimo
8. Juridinio asmens restruktūrizavimo procesas, tai – visuma Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti juridinio asmens gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (JANĮ 2 straipsnio 10 dalis).
9. Tarptautinėje praktikoje pripažįstama, kad restruktūrizavimo tikslas yra padidinti galimą grąžą kreditoriams, užtikrinant geresnį rezultatą, negu skolininką likviduojant, ir išlaikant gyvybingą verslą, kaip priemonę išlaikyti darbo vietas darbuotojams ir rinką tiekėjams (UNCITRAL, Legislative Guide on Insolvency Law, 2005, p. 209). Nemokumo teisinis reguliavimas turėtų būti taikomas taip, kad būtų užtikrinama su nemokumo problemomis susidūrusių gyvybingų įmonių apsauga, jų išlaikymas ir negyvybingų, neefektyvių įmonių operatyvus pašalinimas iš rinkos. Europos teisės instituto parengtoje apžvalgoje „Verslo gelbėjimas nemokumo teisėje“ (angl. „Rescue of Business in Insolvency Law“) pripažįstama, kad, kai skolininko verslas yra gyvybingas (angl. viable), verslo išgelbėjimas išlaiko gyvybingą ekonomikos struktūrą (įskaitant darbo vietas) (angl. Instrument of the European Law Institute, Rescue of Business in Insolvency Law, 2017).
10. Juridinio asmens finansiniai sunkumai yra padėtis, kai juridinis asmuo yra nemokus arba yra reali tikimybė, kad taps nemokus per artimiausius tris mėnesius (JANĮ 2 straipsnio 5 dalis). Taigi kreiptis dėl restruktūrizavimo procedūrų pradėjimo įstatymas įgalina nuo momento, kai bendrovė dar nėra nemoki, tačiau įrodo, kad gali tapti nemoki per artimiausius tris mėnesius. Toks teisinis reguliavimas turėtų užtikrinti, kad restruktūrizavimo procedūromis ir nustatyta apsauga (pavyzdžiui, draudimu nutraukti esmines sutartis, naujo ir tarpinio finansavimo apsauga ir kt.), juridinis asmuo nepradės naudotis per anksti, nepiktnaudžiaus įstatymo suteikiamomis garantijomis ir priemonėmis. Tai reiškia, kad bendrovei privalu pasiekti tam tikrą su finansiniais sunkumais siejamą ribą, jog būtų galima pasinaudoti specialia nemokumo teisės normomis reguliuojama apsauga, o kreditoriams nuo šio momento užkardoma galimybė remtis įprastais civilinės teisės reguliavimo principais ir teisės normomis. Finansinių sunkumų masto nustatymas reikšmingas tiek keliant restruktūrizavimo bylą, tiek vėliau sprendžiant dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo, kadangi restruktūrizuotis siekiantis asmuo turi įrodyti, kad restruktūrizavimo plane numatytos priemonės padės įveikti finansinius sunkumus.
11. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą juridiniam asmeniui, išskyrus juridiniams asmenims, numatytiems JANĮ 1 straipsnio 3–4 dalyse, gali būti keliama restruktūrizavimo byla, jeigu juridinis asmuo: i) turi finansinių sunkumų (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas); ii) yra gyvybingas (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas); iii) nėra likviduojamas dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir; iv) neegzistuoja aplinkybės, kurios sudaro teisinį pagrindą atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai).
12. Juridinio asmens gyvybingumas yra pagrindinė restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlyga, leidžianti atriboti įmonės restruktūrizavimo ir bankroto procesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020, 30 punktas). Doktrinoje pabrėžiama, kad tais atvejais, kai įmonė yra gyvybinga, restruktūrizavimui, kaip mokumo problemų sprendimo būdui, turėtų būti taikomas prioritetas, o, jei įmonė nėra gyvybinga, verslo išsaugojimas vien siekiant išlaikyti darbo vietas vertintinas tik kaip trumpalaikis sprendimas, galintis neigiamai paveikti darbo santykius ir juridinio asmens turto struktūrą ilguoju periodu (R. Jokubauskas „Gyvybingumo samprata ir vertinimas juridinių asmenų nemokumo procese“, Jurisprudencija 2020, 27(2), p. 555-571).
13. Doktrinoje pažymima, kad gyvybingumas yra ne tik teisinė, bet ir ekonominė sąvoka, kuri siejama su kompleksiniu juridinio asmens veiklos, padėties verslo rinkoje vertinimu. Gyvybingumas apibrėžiamas dviem aspektais – per finansinį gyvybingumą (angl. financial viability) ir ekonominį gyvybingumą (angl. economically viable) (Remigijus Jokubauskas „Gyvybingumo samprata ir vertinimas juridinių asmenų nemokumo procese“, Jurisprudencija 2020, 27(2), p. 555–571). Finansinis gyvybingumas reiškia, kad bendrovė geba savo turtu padengti turimus finansinius įsipareigojimus (balanso testas). Laikoma, kad bendrovė patiria finansinių sunkumų, kai jos turto nepakanka finansiniams įsipareigojimams padengti, taip pat, kai bendrovė vis dar techniškai moki, tačiau susiduria su nemokumo tikimybe. Ekonominis gyvybingumas reiškia, kad skolininko veiklos tęsimas yra naudingesnis nei skolininko likvidavimas (Lydia Tsioli, „Viability assessment in corporate debt restructuring: Optimizing the filtration effect of the European directive on restructuring and insolvency“, Norton Journal of Bankruptcy Law and Practice (2021), Vol. 30 Nr. 5). Bendrovės ekonomines problemas rodo tai, kad yra nesubalansuotos įmonės veiklos pajamos ir sąnaudos, taigi vien skolų patenkinimas bendrovės finansinių problemų niekaip neišspręstų (Douglas G. Baird, „Bankruptcy's Uncontested Axioms“, Yale Law Journal 573 (1998)). Teisės doktrinoje pripažįstama, kad ekonominiai sunkumai lemia ir finansines problemas, tačiau finansinių sunkumų patirianti bendrovė gali būti vertinama ir kaip ekonomiškai perspektyvi (Lydia Tsioli, „Viability assessment in corporate debt restructuring: Optimizing the filtration effect of the European directive on restructuring and insolvency“, Norton Journal of Bankruptcy Law and Practice (2021), Vol. 30 Nr. 5).
14. Teismas, vertindamas gyvybingumo sąlygą, turi atsižvelgti į reikšmingų faktinių aplinkybių visumą: kokios priežastys lėmė įmonės nemokumo problemas, kokią ūkinę komercinę veiklą vykdo juridinis asmuo ir kokios yra šios veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos (pelnas), ar jos leis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, kiek darbuotojų dirba įmonėje (darbuotojų skaičiaus kaita) ir pan. Jei įmonė ūkinės komercinės veiklos nevykdo ar numatoma vykdyti ūkinės komercinė veikla akivaizdžiai neleis juridiniams asmeniui ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tai kelia abejonių dėl įmonės gyvybingumo. Taip pat vertinant gyvybingumą, reikia atsižvelgti ir į esminių įmonės prievolinių įsipareigojimų vykdymą. Juridinių asmenų restruktūrizavimo procesas negali paneigti juridinio asmens prievolių privalomumo. Juridinio asmens restruktūrizavimo procedūros negali būti vykdomos (ar jei jos pradėtos vykdyti – tęsiamos), jei juridinis asmuo nevykdo mokestinių prievolių (nemoka mokesčių) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020, 33, 34 punktai).
15. Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Taigi juridinio asmens gyvybingumas yra tiek būtina restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlyga, tiek vienas iš restruktūrizavimo proceso tikslų – įmonės gyvybingumo išsaugojimas.
16. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė UAB „Dydis“ Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registre (toliau – ir JAR) įregistruota 2012 m. spalio 1 d. bendrovės vadovas nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki šiol yra A. P.. Nuo 2017 m. lapkričio 8 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. vadovė buvo J. P..
17. VĮ Registrų centras duomenimis nekilnojamojo turto atsakovė neturi. VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovės vardu įregistruota viena transporto priemonė, kuriai taikomi apribojimai.
18. Teismas, nagrinėdamas UAB „Minibank“ pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Dydis” pažymi, jog: pirma, dėl sąlygos (ne)egzistavimo, numatytos JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte, bus atsakyta įvertinus aplinkybes, numatytas JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose; antra, JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 2–3 punktuose nurodytos sąlygos bus vertinamos tuo atveju, jeigu bus nustatytos prielaidos kelti atsakovei restruktūrizavimo bylą.
19. Tiek iš rašytinės bylos medžiagos, tiek informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų (JANĮ 3 straipsnio 4 punktas, JANĮ 15 straipsnio 2 dalis, CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad atsakovė UAB „Dydis“ nelikviduojama dėl bankroto, todėl tenkinama JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punkto sąlyga. Teismas pažymi, kad patikrinus informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų bazę matyti, kad daugiau pareiškimų dėl nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylos (JANĮ 2 straipsnio 23–24 straipsniai) iškėlimo atsakovei UAB „Dydis“ negauta, todėl konstatuojama, kad nėra JANĮ 15 straipsnio 3 dalyje numatytos aplinkybės.
20. Siekiant iškelti atsakovei UAB „Dydis“ restruktūrizavimo bylą turi būti nustatyta, kad atsakovė turi finansinių sunkumų (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas). JANĮ 2 straipsnio 5 dalyje pateikta juridinio asmens finansinių sunkumų sąvoka, kuri suprantama kaip padėtis, kai: i) juridinis asmuo yra nemokus; ii) arba yra reali tikimybė, kad taps nemokus per artimiausius tris mėnesius. Aptariama JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata reiškia, kad restruktūrizavimo byla gali būti keliama ir tokiai bendrovei, kuri yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1282-881/2020).
21. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens nemokumas, tai – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Aptarta gramatinė JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotė rodo, kad siekiant atsakovei iškelti bankroto bylą būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo (atsakovė) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Iš JANĮ projekto aiškinamojo rašto matyti, kad (Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018-10-23 aiškinamasis raštas Nr. XIIIP-2777 dėl įstatymų projektų Reg. Nr. XIIIP-2777- XIIIP-2789): i) skolininko negalėjimas apmokėti skolų suprantamas kaip situacija, kuomet prievolių apmokėjimo terminai suėję ir negalėjimas apmokėti skolų nėra laikinas; ii) taikant balanso testą turi būti nustatoma reali į balansą įrašyto turto vertė.
22. Analizuojant atsakovės būseną pagal aukščiau aptartą teisinį reguliavimą matyti, kad:
22.1. Atsakovė teismui pateikė balansą, sudarytą 2023 m. birželio 14 d. už 2022 m., iš kurio matyti, jog bendrovės per vienerius metus mokėtinos sumos (394 157 Eur) viršija į balansą įrašytą atsakovės turto vertę (328 620 Eur). Analizuojamame balanse nurodyta, kad atsakovė ilgalaikio turto turi už 117 166 Eur, o trumpalaikio – už 195 067 Eur, jį sudaro atsargos (107 840 Eur), per vienerius metus gautinos sumos (83 853 Eur) ir pinigai ir pinigų ekvivalentai (3 374 Eur). Taigi didesnę dalį turto sudaro trumpalaikis turtas, o tuo tarpu gautinos sumos labiau hipotetinio pobūdžio, kadangi de facto (liet. realiai, faktiškai) gali būti gautos ir daug mažesnės sumos. Atsakovės pelno (nuostolių) ataskaita, parengta 2023 m. biržėlio 14 d., rodo, kad atsakovė turėjo 4 421 Eur pelno 2022 m. Lyginant atsakovės 2022 finansinius duomenis su 2021 m. atsakovės finansiniais duomenimis matyti, jog 2021 m. atsakovė turėjo turto už 434 240 Eur, o įsipareigojimų per vienerius metus – 2021 m. ataskaitiniu laikotarpiu turėjo už 490 921 Eur. 2023 m. birželio 14 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, jog 2021 m. atsakovė patyrė 42 044 Eur nuostolių. Iš teismui pateikto 2023 m. gegužės 31 d. balanso už 2023 m. penkis mėnesius matyti, jog į balansą įrašyta turto vertė sudaro 280 302 Eur, kurį sudaro ilgalaikis turtas 70 044 Eur, trumpalaikis turtas 147 471 Eur. Per vienerius metus gautinos sumos sudaro 59 923 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 405 019 Eur. Iš turimų duomenų teismas vertina, jog atsakovės pelno (nuostolių) ataskaita, lyginant su 2021 metais, nors ir rodo teigiamą poslinkį (iš - 42 044 Eur į + 4 421 Eur), tačiau yra nepakankama. Iš atsakovės 2022 m. finansinės atskaitomybės duomenų matyti, jog atsakovės finansiniai įsipareigojimai per vienerius metus (394 157 Eur) viršija į balansą įrašytą turto vertę (328 620 Eur). Iš atsakovės pateikto į bylą balanso už 2023 m. penkis mėnesius matyti, jog atsakovės finansiniai įsipareigojimai per vienerius metus (405 019 Eur) dar padidėjo, o į balansą įrašyto turto vertė (280 302 Eur) ženkliai sumažėjo. Visgi, pasikeitęs teisinis reguliavimas, vertinant juridinio asmens nemokumą, įpareigoja juridinio asmens nemokumą vertinti ne tik pagal balanso testą, bet tuo pačiu taikyti ir likvidumo testą (žr. į Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. spalio 23 d. aiškinamąjį raštą Nr. XIIIP-2777 dėl įstatymų projektų Reg. Nr. XIIIP-2777- XIIIP-2789, 4.2 punktą).
22.2. Analizuojant atsakovės UAB „Dydis“ nemokumą pagal likvidumo testą (juridinis asmuo (atsakovė) negali laiku vykdyti turtinių prievolių) matyti, kad teismui pateiktas atsakovės kreditorių sąrašas, sudarytas 2023 m. gegužės 31 d. Iš atsakovės sudaryto kreditorių sąrašo matyti, kad atsakovė turi kreditorinių įsiskolinimų už 407 370,85 Eur. Iš kurių įsipareigojimas VSDFV siekia 43 387,41 Eur (2023 m. balandžio 17 d. duomenimis), įsipareigojomas VMI siekia 146 942,31 Eur (dėl skolos vyksta mokestinis ginčas), einamieji įsipareigojimai tiekėjams siekia 41 198,65 Eur (einamojo ir praėjusio mėnesio skola), nesuderinti įsipareigojimai tiekėjams siekia 22 007,82 Eur (mokėjimo terminas nenustatytas), atostogų kaupiniai siekia 19 386,92 Eur (mokėjimo terminas nenustatytas), kiti įsipareigojimai siekia 49 214,28 Eur. Atsakovė akcentuoja aplinkybes dėl VMI mokestinių paskolų nutraukimo, dėl kurių vyksta mokestinis ginčas, ir nurodo, kad mokestinių paskolų nutraukimas lėmė iš tai, kad atsakovė nebegalėjo vykdyti susitarimų su VSDFV dėl mokesčių mokėjimno atidėjimo dėl ko ir VSDFV nutraukė susitarimus. Atsakovė vertina, kad VMI veiksmai lėmė, kad įmonė nebegalėjo vykdyti savo veiklos įprastai. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teisme nagrinėjama aministracinė byla Nr. eI3-6928-1066/2023. Atsakovė minėtoje byloje prašo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2023 m. kovo 8 d. sprendimą Nr. (23.24-08) 327-14973 „Sprendimas nutraukti mokestinės paskolos sutartį“ ir 2023 m. kovo 8 d. sprendimą Nr. (23.24-08) 327-14974 „Sprendimas nutraukti mokestinės paskolos sutartį“. Taigi, ginčas šioje byloje vyksta ne dėl atsakovės įsiskolinimo dydžio VMI, o dėl to, kad VMI nutraukė mokestinės paskolos sutartis. Atsakovė teismui pateiktais 2023 m. gegužės 31 d. duomenimis skolinga kreditorei VMI 146 924,32 Eur. Skolos dydis kreditorei VMI, teismo vertinimu, yra didelis. Atsakovė nuo 2020 m. balandžio 29 d. sudarytos pirmosios mokestinės paskolos sutarties dėl 70 789,91 Eur mokestinės nepriemokos išdėstymo, daugiau nei dvigubai padidino įsiskolinimo dydį VMI. Teismo vertinimu tai, kad nagrinėjama atsakovės ir kreditorės ginčas dėl mokestinių paskolų nutraukimo reikšmės sprendžiant klausimą dėl nemokumo bylos iškėlimo neturi dėl pirmiau nurodytų aplinkybių, kad atsakovė ginčija tik VMI sprendimus nutraukti mokestinės paskolos sutartis, o ne skolos dydį. Taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad, be paminėtos Vilniaus apygardos teismo administracinės bylos, teismuose yra ir kitų bylų, kuriuose atsakovė dalyvauja. Tauragės apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-4141-733/2023 dėl 5 463,41 skolos iš atsakovės priteisimo (įsiskolinimas už 2022 m. rugsėjo mėn. 1 d. iki 2023 m. gegužės mėn. 31 d. 5 343,62 Eur suteiktas paslaugas); Tauragės apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-4212-1069/2023 dėl nepagrįstai išmokėtos subsidijos grąžinimo (dėl nepagrįstai atsakovei išmokėtos subsidijos darbo užmokesčiui 5 790,00 Eur); Alytaus apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. eL2-6368-445/2023 2023 m liepos 12 d. priėmė teismo įsakymą dėl 200 Eur skolos, 6,58 Eur sutartinių palūkanų, 8 proc. metinių palūkanų ir 11 Eur bylinėjimosi išlaidų priteismo iš atsakovės. Aplinkybės rodo, kad atsakovės UAB „Dydis“ finansinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymas nėra laikinas. Taigi vertintina, jog atsakovė yra nemoki ir pagal likvidumo testą.
10. Teismas, įvertinęs aukščiau aptartus duomenis, sprendžia, kad atsakovė UAB „Dydis“ laikytina nemokia (JANĮ 2 straipsnio 5 dalis). Iš pateiktų atsakovės duomenų matyti, jog atsakovės pradelsti finansiniai įsipareigojimai kreditoriams viršija į balansą įrašyto turto vertę ir per artimiausius tris mėnesius atsakovė negebės be pagalbos atsiskaityti su kreditoriais (įvykdyti finansines prievoles). Visgi, net ir esant atsakovei nemokiai turi būti vertinamas atsakovės gyvybingumas (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis), kuriam egzistuojant, prioritetas būtų teikiamas ne bankroto, tačiau restruktūrizavimo bylos iškėlimui (JANĮ 21 straipsnis).
11. Kaip jau minėta, JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas įpareigoja teismą, svarstantį restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, vertinti juridinio asmens, kuriam keliama restruktūrizavimo byla, gyvybingumą. Juridinio asmens gyvybingumas suprantamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Ūkinė komercinė veikla suprantama kaip gamybinė, prekybinė, finansinė, profesinė veikla, kurią vykdant siekiama gauti pajamų bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti ir atsiskaityti su kreditoriais (JANĮ 2 straipsnio 21 dalis). Sprendžiant, ar bendrovė yra gyvybinga, reikalinga įvertinti šias reikšmingas aplinkybes: 1) nemokumo problemų priežastis, 2) vykdomos ūkinės komercinės veiklos pobūdį ir perspektyvas, 3) numatomas gauti pajamas, 4) darbo santykių ypatumus, 5) esminių įsipareigojimų vykdymą. Analizuojant aptartą juridinio asmens gyvybingumo kriterijų nustatytos tokios aplinkybės:
11.1.Pagrindinės priežastys, nulėmusios atsakovės finansinius sunkumus – susiklosčiusi geopolitinė ir popandeminė situacija, dėl kurios atsakovė sudarė mokestines paskolos sutartis su VMI, VSDFV. VMI nutraukus mokestines paskolos sutartis, atsakovė nebegalėjo mokėti įmokų ir pagal susitarimą su VSDFV dėl ko ir su pastarąją sutartys buvo nutrauktos. Atsakovė pati pripažįsta, kad iš veiklos 2021 m. patyrė nuostolį, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad 2022 m. atsakovė gavo 4 421 Eur pelno. Taigi atsakovės veikloje yra nesubalansuotos įmonės veiklos pajamos ir sąnaudos, bendrovė susiduria su ekonominio gyvybingumo problemomis.
11.2.Atsakovės šiuo metu vykdoma veikla – viešojo matinimo paslaugų teikimas, atsakovė turi restoraną Kitchen INN, adresu (duomenys neskelbtini). Restruktūrizavimo plano projekte nurodyta, kad atsakovė neplanuoja keisti veiklos pobūdžio ar plėsti veiklą. Numatoma restruktūrizavimo projekto plane esminė priemonė bendrovės finansiniams sunkumams įveikti - skolų mokėjimų terminų išdėstymas ir laiko atstatyti veiklą suteikimas. Įvertinus restruktūrizavimo plano projekto duomenis, matyti, kad atsakovė iš esmės ketina tęsti tą pačią veiklą nieko iš esmės nekeisdama. Veikla laikytina pelninga 2022 m., kai pelnas, minėta, sudarė 4 421 Eur, atsakovės pateiktais duomenimis vien per 2023 m. penkis mėnesius atsakovės nuostolis siekia 56 014 Eur. Teismas vertina, kad atsakovė patiria esminius ekonominius sunkumus. Restruktūrizavimo plano projekto turinys rodo, kad iš esmės atsakovė restruktūrizavimo tikslus ketina pasiekti ne vykdydama efektyvią veiklą (ją plėsdama, ar keisdama), o sulaukusi įsipareigojimų didžiausiems kreditoriams atidėjimų. Numatoma vykdyti ūkinė komercinė veikla akivaizdžiai neleis atsakovei ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tai kelia abejonių dėl įmonės gyvybingumo ir restruktūrizavimo plano vykdymo galimybių. Teismas sprendžia, kad atsakovė iš esmės nepagrindė aplinkybės, jog atsakovės veiklos tęsimas yra naudingesnis nei likvidavimas, taigi UAB „Dydis“ laikytina ekonomiškai negyvybinga.
11.3.Atsakovė restruktūrizavimo plano projekto nurodė 2023 m. gausianti 7 385 Eur pelno, 2024 m. – 40 732 Eur pelno, 2025 m. – 40 239 Eur pelno, 2026 m. – 46 990 Eur pelno, 2027 m. gausianti 50 580 Eur pelno. Nurodė, kad maitinimo sektoriaus paslaugų kainos padidėjo 2022 - 2023 m., atsižvelgiant į prognozuojamą vartotojų kainų indeksą, atsakovė paslaugų kainas didins 15 proc. Nurodo, kad didins paslaugų kainas. Taigi, atsakovė vykdydama tą pačią veiklą ir jos nekeisdama prognozuoja gauti pelną dėl to, kad atsakovė didins paslaugų kainas. Teismo vertinimu atsakovės nurodomas numatomas gauti pelnas yra deklaratyvus, nepagrįstas objektyviais ir patikrinamais efektyvumo ir realumo duomenimis.
11.4.Atsakovės pateikti duomenis apie paskaičiuotą darbo užmokestį 20 darbuotojų, viešai prieinamais duomenimis atsakovė turi 23 darbuotojus (https://rekvizitai.vz.lt). Atsakovė pateikė duomenis apie priskaičiuotą darbo užmokestį darbuotojomas, kuris 2023 m. liepos 12 d. ir nurodė, kad iš viso darbo užmokestis darbuotojams sudarė 11 434,30 Eur ir buvo išmokėtas 2023 m. liepos 12-13 d. Iš atsakovės pateikto Citadelės banko išrašo nustatyta, kad darbo užmokestis darbuotojams buvo išmokėtas.
11.5. Tai, kad atsakovė nėra gyvybinga rodo ir ta aplinkybė, jog byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovės finansiniai įsipareigojimai mažėtų, priešingai jie didėja. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad paskutinį kartą atsakovė VSDFV sumokėjo 2023 m. balandžio 2 d. 1 100,62 Eur. Taigi teismas vertina, kad vien atsakovės noras atidėti mokesčių mokėjimą VMI ir VSDFV (kurių mokėjimai ir buvo atidėti, tačiau atsakovė nesilaikė sutarčių) nesudaro pagrindo vertinti atsakovės veiklos kaip gyvybingos, kadangi išlieka tikimybė, jog veikla gali būti apskritai nutraukta dėl didžiulių įsiskolinimų valstybės biudžetui.
11.4. Atsakovė nurodo, kad pagrindinė veiklos gerinimo priemonė, kurios ėmėsi – nuomos sąlygų pakeitimas, nuomos mokesčio mažinimas. Iš 2023 m. sausio 1 d. negyvenamųjų patalpų ir žemės sklypo nuomos sutarties nustatyta, kad MB „Japrojektai LT“ atsakovė įsipareigojo mokėti nuomos mokestį 78 900 Eur be PVM už terminą nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. (sutarties 6.1 punktas). Atsakovė pateikė 2019 m. spalio 21 d. negyvenamųjų patalpų ir žemės sklypo nuomos sutartį su MB „Japrojektai LT“. Sutarties 6.1. punktu nuomininkas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį už visą turtą 5 500 Eur be PVM. Iš 2022 m. vasario 1 d. negyvenamųjų patalpų ir žemės sklypo nuomos sutarties su MB „Japrojektai LT“ nustatyta, kad nuomininkas įsipareigojo mokėti 6 500 Eur nuomos mokestį be PVM. Vertinant 2023 m. sausio 1 d. negyvenamųjų patalpų ir žemės sklypo nuomos sutarties sąlygas, konstatuotina, kad į mėnesį išlaidos nuomai 6 575 Eur be PVM. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, atsakovės nurodoma veiklos gerinimo priemonė, kurios ji ėmėsi – nuomos mokesčio mažinimas, nepasitvirtina. Atsakovė moka daugiau nuomos mokesčio už patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) nuomą, nei mokėjo iki 2023 m. sausio 1 d. nuomos sutarties sudarymo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovės nuomojamas žemės sklypas ir restoranas iki 2019 m. spalio 10 d. priklausė atsakovei, nuo 2019 m. spalio 10 d. priklauso UAB „Litmarina“. UAB „Litmarina“ šias patalpas išnuomojo MB „Japrojektai LT“ 2019 m. spalio 10 d. (iš karto po įsigijimo), kurias 2019 m. spalio 21 d. MB „Japrojektai LT“ išnuomojo atsakovei. Taigi, faktiškai atsakovė pardavė turtą, kurį dabar nuomuojasi net ne iš savininko, o iš subnuomotojo.
11.4. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad atsakovė faktiškai neturi turto. Iš atsakovės pateiktų duomenų nustatyta, kad vienintelis atsakovės turtas yra: nematerialus turtas, kurį sudaro 28,40 Eur; materlialus turtas, kurį sudaro 40 746,27 Eur; finansinis turtas 2 270 Eur ir trumpalaikis turtas 53 742,84 Eur. Pažymėtina, kad atsakovė nurodė, kad neketina atisakyti savo veiklos ar jos pertvarkyti, neketina imtis plėtros. Nurodo, kad vienintelis skolų mokėjimo terminų išdėstymas ir laiko atstatyti veiklą suteikimas yra esminė priemonė atsakovės finansiniams sunkumams įveikti. Vadinasi, atsakovės visas nurodomas likvidus turimas turtas yra naudojamas įmonės veikloje ir negalės būti realizuojamas restrūkturizavimo proceso metu. Atsakovės nurudomas trumpalaikis turtas, t. y. prekės skirtos perparduoti 43 105,48 Eur sumai (transporto priemonės: Porsche 911 Carrera 2007 WP0CA29917S765787 (vertė 4 499,65 Eur) ; 2015 BMW X3 5UXWX9C55F0D44709 (vertė 3 999,50 Eur); 2014 PORSCE WP0AA2A72EL008907 (vertė 4 837,42 Eur); 2016 Volvo XC60 YV449MRS2G2899507 (vertė 2 968,95 Eur); 2006 Porsche 911 Carrera WP0CA29906S756075 (vertė 7 801,77 Eur)). Atsakovė nurodė, kad įsigytas transporto priemones įtraukė į balansą pagal pirkimo sąskaitas faktūras, daugiau duomenų apie tai, kad šios tranpsorto priemonės jau realizuotos ir už kokią kainą, atsakovė nepateikė. Nurodytos transporto priemonės, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie jų įgijimą / realizavimą, nepagrindžia atsakovės nurodytų aplinkybių apie tai, kad šios tranpsorto priemonės apskritai bus galimos realizuoti restruktūrizavimo proceso metu.
12. Teismas turi atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą, jeigu juridinis asmuo neatitinka bent vienos iš JANĮ 21 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas). JANĮ 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad restruktūrizavimo byla keliama, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos: i) juridinis asmuo turi finansinių sunkumų (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas); ii) juridinis asmuo yra gyvybingas (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas); iii) juridinis asmuo nėra likviduojamas dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taigi įvertinus aukščiau nurodytus argumentus teismas pažymi, jog atsakovė turi finansinių sunkumų (JANĮ 2 straipsnio 5 dalis), yra nemoki ir negyvybinga (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Kadangi netenkinamos visos sąlygos, teismas vertina, jog restruktūrizavimo byla atsakovei negali būti keliama. Atsižvelgus į tai atsakovės prašymai dėl einamųjų mokėjimų vykdymo iš areštuotos banko sąskatos, dėl nuomos sutarties su MB „JaprojektaiLT“ pripažinimo esmine nespręstini.
13. JANĮ 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas priima nutartį atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent viena iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Aptarta nuostata įgalina teismą, atsisakiusi iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą, spręsti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Dėl bankroto bylos atsakovei UAB „Dydis“ (ne)iškėlimo
14. Šioje nutartyje jau konstatuota, kad atsakovė yra nemoki. Teismas taip pat nusprendė, kad atsakovei restruktūrizavimo byla nekeltina. Aplinkybių, trukdančių iškelti bankroto bylą atsakovei, buvimo nenustatyta (JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1–4 punktai). Tai reiškia, kad egzistuoja teisinis pagrindas atsakovei iškelti bankroto bylą (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis).
15. Teisės aktų nustatyta tvarka atlikus nemokumo administratoriaus atranką, atsakovės nemokumo administratoriumi skirtinas D. J., sąrašo eilės Nr. N-FA0229.
16. JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismo nutartyje iškelti bankroto bylą turi būti nurodyta bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui suma. Ši suma apskaičiuojama vadovaujantis Bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą dydžiais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 924 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymą“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 1299 redakcija). Atlikus skaičiavimus pagal minėtus Vyriausybės patvirtintus dydžius (bazinio atlygio dydis negali būti mažesnis už 5 MMA ir didesnis už 50 MMA), nemokumo administratoriui nustatomas 4 200 Eur (5 x 840 Eur (MMA)) bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą.
17. Atsakovės nekilnojamajam turtui ir kitam ilgalaikiam turtui, prie trumpalaikio turto priskiriamam nekilnojamam turtui ar turtinėms teisėms taikytinas areštas, galiojantis iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 3 straipsnio 4 punktu, 15 straipsnio 2 dalimi, 21–22 straipsniais, 25–27 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 10 straipsniu, 10¹ straipsniu, 179 straipsnio 3 dalimi, 290–292 straipsniais,
nutaria:
atsisakyti iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Dydis“ restruktūrizavimo bylą.
Iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Dydis“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), bankroto bylą.
Bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Dydis“ nemokumo nemokumo administratoriumi paskirti D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (Sąrašo eilės Nr. N-FA0229), (duomenys neskelbtini).
Nustatyti nemokumo administratoriui 4 200 Eur bazinį atlygį už bankroto proceso administravimą.
Iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos areštuoti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dydis“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) , buveinės adresas (duomenys neskelbtini), ilgalaikį turtą, prie trumpalaikio turto priskiriamą nekilnojamąjį turtą ir turtines teises.
Nustatyti, kad bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Dydis“ kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus nemokumo administratoriui D. J., per 30 dienų nuo įsiteisėjusios teismo nutarties iškelti bankroto bylą paskelbimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje dienos, nurodydami, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.
Įpareigoti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Dydis“ vadovą A. P. per 14 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, taip pat visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla, o administratorių įpareigoti perimti visus dokumentus ir perduodamą turtą.
Išaiškinti įmonės vadovui A. P., kad jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratoriui anksčiau nurodytą turtą ir (ar) informaciją, turto ir (ar) informacijos neperduoda, teismas gali jam skirti iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.
Neįsiteisėjusios nutarties kopijas išsiųsti pareiškėjams, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dydis“, įmonės vadovui A. P. per EPP, paskirtam nemokumo administratoriui D. J., Turto arešto aktų registrui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Įsiteisėjusios nutarties kopijas išsiųsti Juridinių asmenų registro tvarkytojui, antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš atsakovės ar dėl jos turto arešto, Garantinio fondo administratoriui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui.
Įpareigoti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Dydis“ nemokumo administratorių D. J., gavus duomenis apie kituose teismuose nagrinėjamas bylas, kuriose šiam juridiniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai arba kuriose turtinius reikalavimus yra pareiškęs pats juridinis asmuo, taip pat apie ikiteisminius tyrimus ar baudžiamąsias bylas, kuriose pareikšti juridinio asmens kreditorių civiliniai ieškiniai ar areštuotas juridinio asmens turtas, nedelsiant apie tai informuoti teismą raštu.
Nutartis per 7 dienų nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos teismą.