- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-07-14
- Bylos Nr.
- A2.6.-9086-806/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-07588-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Pažeidėjas
- L. J.
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. J., išnagrinėjusi L. J. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. J. 2016-05-21 apie 18.53 val., Baltupio g. 51, Vilniuje, būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis, 1,80 promilių girtumo laipsnis, vairavo A. J. priklausantį automobilį „Seat Ibiza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, pravažiuodamas stovintį automobilį nepaliko tarpo iš šono ir kliudė jį, bei apgadino abu automobilius. Tokiu būdu L. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 126 punktų reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d.
Atsakomybė už Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą kyla tuomet, kai asmuo pripažįstamas kaltu padaręs eismo įvykį, už kurį kyla atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 1 arba 2 dalį bei eismo įvykį padaro būdamas neblaivus. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tam, kad būtų galima pripažinti asmenį kaltu pažeidus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d., būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. dispozicija nereikalauja, kad būtų padaryta konkretaus dydžio minimali žala, – užtenka paties fakto, jog kitam asmeniui priklausantis turtas buvo apgadintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N62-3623/2011).
Apklaustas teisme L. J. parodė, kad jis pastatė ant gatvės automobilį, nes nebuvo vietos. Po to, su autobusu atvažiavo pas draugą. Kai grįžo su autobusu, norėjo perstatyti automobilį, nes pastebėjo vietą laisvą. Kai namuose dar išgėrė, tada atvažiavo policija ir skambino, jis, L. J. išėjo. Pasak L. J., kai jis įvažiavo į automobilį „Opel Astra“, tai buvo nedaug, gal 100 g išgėręs. Pas draugą šiek tiek išgėrė. Jis, L. J. nematė to asmens. L. J. paaiškino, kad parvažiavo su autobusu namo ir pastebėjo, kad yra vietos prie namų, todėl nusprendė perstatyti automobilį ir kliudė kitą automobilį. Dabar suprato, kad įvyko eismo įvykis, kai iškvietė policiją, jis nuėjo namo, apgailestauja.
Apklaustas teisme liudytojas M. M. parodė, kad gavo pranešimą, kad eismo įvykis, atvykus juos pasitiko nukentėjęs asmuo, kuris paaiškino, kad į jo automobilį atsitrenkė kitas automobilis. Vairuotojas buvo neblaivus, po to kaltininkas nuėjo į namus. Jiems atėjus pas kaltininką į namus, kaltininkas neneigė, kad kliudė automobilį, buvo nustatytas girtumas. Pažeidėjas atsakė, kad dieną buvo nuvažiavęs į garažą pas draugus, po to vartojo alkoholį. Jei yra abejonės, tada traukia vaizdo ir garso įrašą, tuo metu nebuvo abejonių, kad L. J. padarė eismo įvykį neblaivus.
Apklaustas teisme nukentėjusysis J. I. parodė, kad stovėjo, laukė gegužės 21 d., sėdėjo automobilyje ir pajuto smūgį iš šono. Iš karto net nesuprato. Pastebėjo sidabrinės spalvos automobilį „Fiat“. Išlipo ir pastebėjo, kad kabo veidrodėlis, nubrauktas šonas. Kvietė policiją. Po to, pastebėjo tą automobilį. Paklausė žmogaus ar žino ką padarė. Pastebėjo, kad pastarasis išgėręs, kol kvietė asmuo pasišalino. Su pareigūnais pakilo iki pažeidėjo buto. Pažeidėjui surašė protokolą. Pasak J. I., iš pradžių nepastebėjo automobilio, tik smūgį pajuto. Pastebėjo apibrauktą automobilį ir pilietis viduje sėdėjo, pastarasis nerišliai kalbėjo, žmogus nelabai susivokė.
Šalies argumentai
L. J. paaiškinime nurodyta, kad 2016-05-21 apie 15.00 val., vartojo alkoholį buvusioje darbovietėje, garažuose, (duomenys neskelbtini). Apie 18.30 val., su automobiliu „Seat Ibiza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu dukrai A. J., sėdo už vairo ir važiavo į namus Baltupio gatvėje. Sukdamas į kiemą ir pravažiuodamas pro „Opel Astra“ automobilį jį kliudė ir nuvažiavo toliau. Savo automobilį pastatė prie gyvenamojo namo laiptinės, tada prie jo, L. J. priėjo „Opel Astra“ automobilio vairuotojas. Jis, L. J. bandė su juo susitarti, kad nebūtų kviečiama policija ir žalą atlygintų iš savo lėšų, bet automobilio „Opel Astra“ vairuotojui nesutikus užrakino savo automobilį ir nuėjo namo. Po kurio laiko, į jo, L. J. namus atvyko policijos pareigūnas ir išsivedė jį prie jo dukters automobilio, kurį jis prieš tai vairavo.
J. I. paaiškinime nurodyta, kad 2016-05-21 apie 18.30 val., atvažiavo į Baltupio g. 51, Vilniuje, pilkos spalvos automobiliu „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sustojo, norėjo išlipti, bet staiga pajuto smūgį į kairės pusės šoną, pamatė automobilį „Seat Ibiza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sidabrinės spalvos, kuris net nesustodamas išvažiavo iš įvykio vietos. Užrakinęs savo automobilį nubėgo ieškoti automobilio „Seat Ibiza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį „Seat Ibiza“ ir jo vairuotoją rado prie Baltupio g. esančio 49 namo. Vairuotojas akivaizdžiai buvo neblaivus, jis, J. I. iškvietė policiją, vairuotojas tuo tarpu pabėgo namo. Į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, automobilio „Seat Ibiza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas buvo rastas namuose.
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyr. patrulio M. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-05-21 apie 19.00 val., gavo pranešimą, kad Baltupio g. 51, Vilniuje, automobilis „Seat Ibiza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pravažiuodamas kliudė stovintį automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio „Seat Ibiza“ vairuotojas galimai yra neblaivus. Nuvykus nurodytu adresu, juos, policijos pareigūnus pasitiko automobilio „Opel Astra“ vairuotojas J. I., kuris paaiškino, kad į jo stovintį automobilį atsitrenkė pravažiuojantis automobilis „Seat Ibiza“ ir nuvažiavęs prie 53-iojo namo sustojo. J. I. priėjęs prie vairuotojo pasiaiškinti pastebėjo, kad automobilio „Seat Ibiza“ vairuotojas yra galimai neblaivus. Tuomet J. I. iškvietė policiją. Automobilio „Seat Ibiza“ vairuotojas bandė susitarti su automobilio „Opel Astra“ vairuotoju J. I. ir atlyginti padarytą žalą. J. I. nesutikus, automobilio „Seat Ibiza“ vairuotojas nuėjo namo į 10 butą. Jie, policijos pareigūnai atvykę į įvykio vietą apžiūrėjo abu automobilius, kurių sugadinimai atitiko vienas kitą. Kadangi automobilio „Seat Ibiza“ vairuotojas nebuvo prie savo automobilio, jie, policijos pareigūnai nuėjo į Baltupio g. 53 namo 10-1 butą. Duris atidarė L. J.. Vairuotojas L. J. buvo akivaizdžiai neblaivus, nes buvo sutrikusi koordinacija, kalba nerišli. Prisipažino, kad vairavo automobilį neblaivus ir alkoholį vartojo apie 15.00 val. Atvažiavęs namo alkoholio nebegėrė. L. J. paaiškino, kad pravažiuodamas pro „Opel Astra“ automobilį neapskaičiavo atstumo ir minėtą automobilį kliudė. Vairuotojui L. J. nustatytas vidutinis, 1,80 promilių girtumo laipsnis. Vairuotojui L. J. surašytas ATP protokolas, vairuotojas nušalintas nuo vairavimo, vairuotojo pažymėjimas sulaikytas, išduotas laikinas leidimas vairuoti.
Eismo įvykio vietos schemoje nurodyta eismo įvykio vieta – Baltupio g. 51, Vilniuje, automobiliui „Seat Ibiza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis, dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, priekinis dešinės pusės sparnas, automobiliui „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, priekinės kairės pusės durys, priekinis kairės pusės sparnas.
Patikros alkotesteriu duomenimis, 2016-05-21 19.36 val., L. J. nustatytas 1,80 promilių girtumo laipsnis.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, jog L. J. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d., kadangi jis pažeidė KET 14 punktą, draudžiantį asmenims vairuoti transporto priemonę neblaiviems, 9 p., numatantį, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti, 126 p., numatantį, jog vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Teisme apklaustas L. J. neneigė sukėlęs eismo įvykį ir apgadinęs kitą automobilį, tačiau nurodė, jog kai jis įvažiavo į automobilį „Opel Astra“, tai buvo nedaug, gal 100 g išgėręs, pas draugą šiek tiek išgėrė, kai namuose dar išgėrė, tada atvažiavo policija. Pažymėtina, kad pagrindą abejoti pažeidėjo keliama versija sudaro tai, kad pats pažeidėjas nėra nuoseklus: policijos pareigūnams nurodė, kad vairavo automobilį neblaivus ir alkoholį vartojo apie 15.00 val., atvažiavęs namo alkoholio nebegėrė, pravažiuodamas pro „Opel Astra“ automobilį neapskaičiavo atstumo ir minėtą automobilį kliudė, savo pirminiame paaiškinime nurodė, kad 2016-05-21 apie 15.00 val., vartojo alkoholį buvusioje darbovietėje, garažuose, (duomenys neskelbtini), apie 18.30 val., sėdo už automobilio „Seat Ibiza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo ir važiavo į namus Baltupio gatvėje, sukdamas į kiemą ir pravažiuodamas pro „Opel Astra“ automobilį jį kliudė, tuo tarpu teisme parodymus pakeitė ir aiškino, kad kai įvažiavo į automobilį „Opel Astra“ buvo nedaug išgėręs, gal 100 g, šiek tiek išgėrė pas draugą, kai namuose dar išgėrė, tada atvažiavo policija. Toks pažeidėjo parodymų nenuoseklumas vertinamas kaip jo pasirinkta gynybinė taktika. Pastarojo kaltė įrodyta: liudytojo M. M. parodymais ir jo tarnybiniu pranešimu, J. I. parodymais ir paaiškinimu, patikros alkotesterio duomenimis. Apklaustas teisme liudytojas M. M. parodė, kad vairuotojas buvo neblaivus, po to nuėjo į namus, jiems atėjus pas pažeidėją į namus, pastarasis neneigė, kad kliudė automobilį, buvo nustatytas girtumas. Pažeidėjas atsakė, kad dieną buvo nuvažiavęs į garažą pas draugus, po to vartojo alkoholį. Jei yra abejonės, tada traukia vaizdo ir garso įrašą, tuo metu nebuvo abejonių, kad L. J. padarė eismo įvykį neblaivus. Savo tarnybiniame pranešime nurodė, kad vairuotojas L. J. buvo akivaizdžiai neblaivus, nes buvo sutrikusi koordinacija, kalba nerišli. Prisipažino, kad vairavo automobilį neblaivus ir alkoholį vartojo apie 15.00 val. Atvažiavęs namo alkoholio nebegėrė. Apklaustas teisme liudytojas J. I. parodė, kad pastebėjo, kad asmuo, apgadinęs jo automobilį, buvo išgėręs, kol kvietė policiją asmuo pasišalino. Pilietis sėdėjo automobilio viduje, pastarasis nerišliai kalbėjo, žmogus nelabai suvokė. J. I. savo pirminiame paaiškinime nurodė, kad vairuotojas akivaizdžiai buvo neblaivus, kai kvietė policiją, vairuotojas tuo tarpu pabėgo namo. Netikėti liudytojų parodymais, teismas neturi pagrindo, nes jų parodymai duoti teisme sutampa su byloje esančiu tarnybiniu pranešimu ir neprieštaravo byloje surinktiems kitiems įrodymams, byloje nenustatyta, kad šie asmenys būtų susiję su atsakomybėn traukiamu asmeniu kokiais nors ryšiais ir siektų jam pakenkti. Kreiptinas dėmesys, kad L. J. nustatytas vidutinis (neblaivumo) girtumo laipsnis, todėl L. J. paaiškinimai, kad kai namuose dar išgėrė, tada atvažiavo policija ir nustatė girtumą, atmetami kaip nepagrįsti. Be to, apklaustas teisme L. J. parodė, kad buvo šiek tiek išgėręs, gal 100 g pas draugą, kai kliudė kitą automobilį. Taigi, pats L. J. patvirtino, kad eismo įvykio dieną vartojo alkoholį. Pats L. J. neneigia sukėlęs eismo įvykį, paaiškino, kad parvažiavo su autobusu namo ir pastebėjo, kad yra vietos prie namų, todėl nusprendė perstatyti automobilį ir kliudė kitą automobilį. Eismo įvykio metu transporto priemonių apgadinimo aplinkybes taip pat patvirtina liudytojo M. M. parodymai, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyr. patrulio M. M. tarnybinis pranešimas, liudytojo J. I. parodymai ir paaiškinimas, eismo įvykio vietos schema.
Nagrinėjant bylą nustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – teisės pažeidimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pavojingumą ir pobūdį, į nustatytą pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, praeityje baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl pažeidėjui skirtina sankcijoje numatyta minimali bauda su sankcijoje numatytu minimaliu teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-287 str., teismas
nutaria:
L. J. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d., skirti 1158 eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo Lietuvos Respublikos ATPK 302² – 302⁵ str. nustatyta tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.