- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-06-25
- Bylos Nr.
- 2A-1165-221/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01216-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė, Leonas Jachimavičius
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Ieškovas
- S. L.
- Kategorijos
- 30.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolios Indreikienės, Leono Jachimavičiaus, Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-24-490/2015 pagal ieškovo S. L. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas pareiškė ieškinį, kuriame prašė: 1) atnaujinti praleistą terminą dėl Kauno apskrities viršininko 1998 m. liepos 21 d. įsakymo Nr. 03-4449 dėl S. L. panaikinimo; 2) panaikinti Kauno apskrities viršininko 1998 m. liepos 21 d. įsakymą Nr. 03-4449 dėl S. L. nesinaudojimo žeme ir jo išvykimo; 3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. gruodžio 20 d. raštą Nr. 1SS-(7.5)-2758 „Dėl prašymo nagrinėjimo“; 4) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 10 d. įsakymą Nr. 5VĮ-(14.5.2.)-371 „Dėl naudojimosi asmeninio ūkio žeme teisės nutraukimo S. L.“; 5) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos sudaryti su S. L. pirkimo–pardavimo sutartį dėl 3 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pagal 1994 m. liepos 29 d. S. L. sumokėtą 303 Lt sumą valstybės vienkartinėmis išmokomis už šią žemę; 6) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos perduoti S. L. 3 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įforminant pardavėjo ir pirkėjo pasirašytu priėmimo–perdavimo aktu; 7) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 5VĮ-(14.5.2.)-413 „Dėl Jonavos rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti teritorijos patvirtinimo“ punktą „Asmeninio ūkio teritorijoje nustatytų LŽF plotų lentelės 55 eilutę, kurioje pažymėtas valstybinės žemės sklypas Nr. 187“; 8) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriaus vedėjo 2013 m. rugpjūčio 6 d. įsakymo Nr. 5VĮ-(14.5.2.)-1121 „Dėl Jonavos rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti teritorijos patvirtinimo“ punktą, apimantį S. L. naudojamą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (įsakyme neidentifikuotas); 9) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad Jonavos rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės taryba 1993 m. kovo 24 d. I-ojo šaukimo 17 sesijos sprendimu ieškovui skyrė 3 ha asmeninio ūkio žemės, esančios (duomenys neskelbtini). Jonavos rajono valdytojo 1994 m. liepos 19 d. potvarkiu Nr. 201pv ieškovui leista pirkti šią žemę. Ieškovas už 3 ha perkamos asmeninio ūkio žemės plotą 1994 m. liepos 29 d. sumokėjo 303 Lt valstybės vienkartinėmis išmokomis, tačiau atsakovė vengia sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį ir ją įregistruoti. Nesutiko su atsakovės 2013 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. 1SS-(7.5)-2758, nes ieškovas visą laiką naudojosi ir dabar naudojasi žeme, ten ganėsi karvės, buvo nuolat šienaujama pieva, už šią žemę ieškovas gaudavo pinigines išmokas, teikdavo paraiškas tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus gauti. 1994 m. birželio 15 d. ieškovo prašymas parduoti jam asmeninio ūkio žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos I-ojo šaukimo sesijos, įvykusios 1993 m. kovo 24 d., sprendimas ieškovui išskirti asmeninio naudojimo žemės sklypą, žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiančio instituto ir apylinkės agrarinės reformos tarnybos 1994 m. liepos 15 d. pažyma, 1994 m. liepos 29 d. mokėjimo pranešimas, kuriame nurodyta, kad ieškovas už perkamą žemę atsiskaitė 1994 m. spalio 20 d., įrodo, kad 1994 metais buvo pradėta asmeninio ūkio žemės sklypo įgijimo nuosavybėn (pirkimo) procedūra pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 183 „Dėl asmeninio ūkio žemės pardavimo“ nustatytą tvarką (nutarimo 2.8, 2.9, 2.10, 2.11 p.), tačiau žemės pardavimo procedūra nebuvo užbaigta dėl pareigūnų ir kitų asmenų, atsakingų už žemės reformos žemėtvarkos projektų ir kitų būtinų dokumentų parengimą, kaltės. Ieškovas įgyvendino teisę įsigyti nuosavybėn naudojamą asmeninio ūkio žemę ir įgijo teisę sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovas nežinojo apie 1998 m. liepos 21 d. įsakymą, jam jis nebuvo pateiktas. Ieškovas visą laiką naudojosi žeme be pertraukos, niekur nebuvo išvykęs.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 26 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškinį: atnaujino ieškovui praleistą terminą dėl Kauno apskrities viršininko 1998 m. liepos 21 d. įsakymo Nr. 03-4449 dalies (3 priedas), kurioje ieškovas yra pripažįstamas išvykusiu, apskundimo ir panaikino šią įsakymo dalį; įpareigojo atsakovę įstatymų nustatyta tvarka užbaigti Jonavos rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1993 m. kovo 24 d. I-ojo šaukimo 17 serijos sprendimu ieškovui skirto 3 ha asmeninio naudojimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimo procedūrą ir sudaryti su ieškovu šio 3 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, perdavimo–priėmimo aktu minėtą nekilnojamąjį turtą perduodant ieškovui; panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriaus vedėjo 2013 m. rugpjūčio 6 d. įsakymo Nr. 5VĮ-(14.5.2.)-1121 „Dėl Jonavos rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti teritorijos patvirtinimo“ punktą, apimantį S. L. naudojamą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (įsakyme neidentifikuotas); Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 10 d. įsakymą Nr. 5VĮ-(14.5.2.)-371 „Dėl naudojimosi asmeninio ūkio žeme teisės nutraukimo S. L.“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 5VĮ-(14.5.2.)-413 „Dėl Jonavos rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti teritorijos patvirtinimo“ punktą „Asmeninio ūkio teritorijoje nustatytų LŽF plotų lentelės 55 eilutė, kurioje pažymėtas valstybinės žemės sklypas Nr. 187“; paliko nenagrinėtą ieškinio dalį dėl ieškovo reikalavimo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. gruodžio 20 d. raštą Nr. 1SS-(7.5)-2758 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ ir nutraukė šią civilinės bylos dalį; priteisė iš atsakovės ieškovui 360,29 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybei – 11,79 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.
Jonavos rajono apylinkės teismas laikė, kad asmeninio ūkio žemė ieškovui buvo suteikta teisėtai, o Jonavos rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1993 m. kovo 24 d. I-ojo šaukimo 17 sesijos sprendimas – tinkamas asmeninio ūkio žemės suteikimo aktas. Nagrinėdamas ieškovo prašymą dėl termino atnaujinimo Kauno apskrities viršininko 1998 m. liepos 21 d. įsakymui Nr. 03-4449 apskųsti, taikė Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas. Nustatęs, kad byloje nėra duomenų, jog, priėmus 1998 m. liepos 21 d. įsakymą, šis ieškovui būtų buvęs įteiktas atsakovės iniciatyva, jis, kaip priedas, buvo pridėtas prie atsakovės 20a skyriui, tačiau nei paminėtame rašte, nei 1998 m. liepos 21 d. įsakyme nebuvo nurodyta įsakymo apskundimo tvarka, atsakydama į ieškovo 2013 m. spalio 16 d. prašymą, atsakovė 2013 m. gruodžio 20 d. rašte „Dėl prašymo nagrinėjimo“ išaiškino rašto apskundimo tvarką, teisme ieškovo skundas dėl atsakovės 2013 m. gruodžio 20 d. rašto panaikinimo ir kitų reikalavimų paduotas nepraleidus apskundimo termino. Ieškovui bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kokias teisines pasekmes sukelia jo atžvilgiu galiojantis Kauno apskrities viršininko 1998 m. liepos 21 d. įsakymas, dėl to jis patikslino ieškinį, manė, kad yra pagrindas atnaujinti terminą Kauno apskrities viršininko 1998 m. liepos 21 d. įsakymui Nr. 03-4449 apskųsti. Pažymėjęs, kad Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas buvo priimtas 1998 metais, o įsigaliojo tik nuo 2003 metų, padarė išvadą, kad šis įstatymas negaliojo patikrinimo metu, kurio pagrindu buvo priimtas 1998 m. liepos 21 d. įsakymas, todėl jo nuostatos negali būti taikomos nagrinėjamoje byloje. Įvertinęs aplinkybes, kad iki 2001 m. liepos 1 d. asmens gyvenamąją vietą apibrėžė 1964 metų CK, pagal kurio 17 straipsnio 1 dalį fizinio asmens gyvenamąja vieta laikyta ta vieta, kur fizinis asmuo nuolat ar daugiausia gyvena, t. y. asmens gyvenamoji vieta nebuvo apibrėžta vien deklaravimo ar registravimosi požymiu, konstatavo, kad atsakovė, priimdama 1998 m. liepos 21 d. įsakymą, privalėjo surinkti įrodymus, patvirtinančius, kad ieškovas faktiškai nuolat arba daugiausiai negyvena (duomenys neskelbtini) seniūnijoje arba nesinaudoja asmeninio ūkio žeme, tačiau byloje nėra surinkta tokių įrodymų (CPK 178 str.), priešingai – (duomenys neskelbtini) seniūnijoje ((duomenys neskelbtini)) nuolat gyveno ieškovo tėvai, ten su šeima daugiausiai faktiškai nuolat gyveno ir ieškovas, su šia vietove susijusi ir jo darbo vieta (nuo 1995 metų ieškovas dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“), teismo posėdyje ieškovas paaiškino, kad jis (duomenys neskelbtini) būdavo praktiškai kiekvieną dieną, niekada nebuvo išvykęs, visą laiką žemė buvo dirbama – iš pradžių ganomi gyvuliai, šienaujama, po to auginamos grūdinės kultūros, tai teismo posėdyje patvirtino apklausti ieškovo pakviesti liudytojai. Padarė išvadą, kad ieškovas ginčo įsakymu buvo nepagrįstai įtrauktas į piliečių, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta (duomenys neskelbtini), teisėtai, bet jie yra išvykę arba jų žemė nedirbama, sąrašą. Sprendė, kad ginčo įsakymas nemotyvuotas jokiais rašytiniais įrodymais, prie jo 3 priedo nėra pridėta patikrinimo aktų, protokolų, byloje nėra duomenų, kad žemėtvarkos skyrius registruotu laišku būtų išsiuntęs ieškovui įspėjimą dėl asmeninio žemės sklypo naudojimo teisės nutraukimo, jame nurodant žemės sklypo naudojimo teisės nutraukimo pagrindą ir numatomą naudojimo teisės nutraukimo terminą, iki kurio ieškovas gali raštu nurodyti faktus, dėl kurių neturėtų būti nutraukta naudojimo žemės sklypu teisė ir pan. Nustatė, kad ieškovui asmeninio ūkio žemės sklypo naudojimo teisė atsakovės Jonavos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 5VĮ-(14.5.2.)-371 „Dėl naudojimosi asmeninio ūkio žeme teisės nutraukimo S. L.“ buvo nutraukta tik civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu 2014 m. birželio 10 d., praėjus beveik 16 metų nuo ginčo įsakymo priėmimo. Kritiškai vertino atsakovės paaiškinimą, kad atsakovės Jonavos skyriaus vedėjo įsakymas Nr. 5VĮ-(14.5.2.)-371 „Dėl naudojimosi asmeninio ūkio žeme teisės nutraukimo S. L.“ yra tik procedūros nutraukimas, nes vis tiek žemė jau pervesta į laisvą valstybės fondą ir toks nutraukimas – tai tik jų vidaus taisyklė, motyvuodamas tuo, kad ši ieškovo, kaip asmeninio ūkio naudotojo, teisės nutraukimo procedūra buvo būtina prieš žemę priskiriant laisvos žemės fondui, nes, nustačius asmenis, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos asmeniniam ūkiui žemės pagal paskirtį, tik priėmus sprendimą dėl šių asmenų žemės naudojimo teisės nutraukimo, informacija (sąrašas ir teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas) pateikiama žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiančiam specialistui (projekto autoriui), kad šis patikslintų kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės planą, priskiriant laisvos žemės fondui asmeninio ūkio žemės sklypus, kurių naudojimo teisė nutraukta. Atsižvelgęs į tai, kad asmeninio ūkio žemės pardavimo santykius reglamentavusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. 183 2.11.1 punkte buvo nurodyta, kad piliečiai, gavę mokamuosius pranešimus, už perkamą asmeninio ūkio žemę atsiskaito valstybės vienkartinėmis išmokomis ir kitomis tikslinėmis kompensacijomis iš karto, ieškovas pagal mokamąjį pranešimą sumokėjo už žemės sklypą vienkartinėmis išmokomis iš karto visą sumą, laikė, jog šalys konkliudentiniais veiksmais patvirtino žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Padarė išvadą, kad atsakovė turėjo pareigą užbaigti tinkamą su ieškovu žemės pirkimo–pardavimo sutarties įforminimą, tačiau to nepadarė, nėra ieškovo kaltės dėl to, kad dėl atsakingų institucijų darbo spragų nebuvo galima laiku privatizuoti žemės sklypo. Sprendė, kad aplinkybę, jog ieškovas turi teisę baigti pradėtą žemės pirkimo procedūrą, patvirtina ir Jonavos rajono valdytojo 1994 m. liepos 19 d. potvarkis Nr. 201pv, kuriuo ieškovui buvo leista pirkti suteiktą 3 ha asmeninio ūkio žemę, ir kuris iki šiol nėra panaikintas. Vadovaudamasis išdėstytais argumentais, patenkino ieškinį, išskyrus reikalavimą dėl atsakovės 2013 m. gruodžio 20 d. rašto Nr. 1SS-(7.5)-2758 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ panaikinimo, nes šio ieškinio reikalavimo patenkinimas faktiškai nesukurtų ieškovui jokių teisių ir pareigų, kadangi minėtas aktas yra daugiau informatyvaus pobūdžio.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimą, taip pat prijungti prie bylos naujus įrodymus.
1. Nesant teisinio pagrindo ir pažeidžiant Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatytas normas, ieškovui atnaujintas praleistas terminas Kauno apskrities viršininko 1998 m. liepos 21 d. įsakymui Nr. 03-4449 apskųsti. Ieškovas nenurodė priežasčių, kodėl praleido terminą šiam įsakymui apskųsti ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių svarbias termino praleidimo priežastis. Ieškovo teiginį, kad apie minėtą įsakymą jis sužinojo tik iš Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. kovo 7 d. atsiliepimo į ieškovo 2014 m. sausio 22 d. skundą, paneigia byloje esantys įrodymai. Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyrius 2013 m. spalio 9 d. rašte Nr. 5SD-(14.5.104.)-1957 ieškovui nurodė, remiantis kokiu administraciniu aktu atsakovė negali sudaryti pirkimo–pardavimo sutarties, prie šio rašto pridėjo Kauno apskrities viršininko 1998 m. liepos 21 d. įsakymo Nr. 03-4449 kopiją. Atsakovė, atsakydama į ieškovo 2013 m. lapkričio 25 d. prašymą, 2013 m. gruodžio 20 d. rašte Nr. 1SS-(7.5)-2758 išsamiai išaiškino, kokias teisines pasekmes sukelia jo atžvilgiu galiojantis Kauno apskrities viršininko 1998 m. liepos 21 d. įsakymas Nr. 03-4449. Ieškovas 2014 m. sausio 22 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikdamas skundą dėl 2013 m. gruodžio 20 d. atsakovės rašto Nr. 1SS-(7.5)-2758 kartu pateikė ir Kauno apskrities viršininko 1998 m. liepos 21 d. administracinį aktą. Be to, atsakovės 2013 m. gruodžio 20 d. raštas Nr. 1SS-(7.5)-2758 savo turiniu yra analogiškas atsakovės 2014 m. kovo 7 d. atsiliepimo turiniui. Ieškovui apie 1998 m. liepos 21 d. administracinio akto sukeliamas pasekmes turėjo būti žinoma ir gavus atsakovės raštą, t. y. iki skundo pateikimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui, todėl nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovas tik šios bylos nagrinėjimo metu sužinojo, kokias teisines pasekmes jam sukelia ginčo įsakymas. Ieškovas apie 17 metų nesidomėjo žemės įsigijimui tvarkomų dokumentų procesu ir jo metu priimtais sprendimais.
2. Netinkamai įvertinus rašytinius įrodymus ir teisės aktų normas, reglamentavusias asmeninio ūkio žemės įsigijimą, nepagrįstai panaikinta Kauno apskrities viršininko 1998 m. liepos 21 d. įsakymo Nr. 03-4449 dalis. Jonavos rajono apylinkės teismo nurodyta aplinkybė, jog prie Kauno apskrities viršininko 1998 m. liepos 21 d. įsakymo 3 priedo nėra pridėta protokolų ar aktų, kaip įrodymų, patvirtinančių priimto įsakymo pagrįstumą, nepaneigia fakto, jog ieškovas buvo pagrįstai įtrauktas į „Piliečių, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta (duomenys neskelbtini) teisėtai, bet jie yra išvykę arba jų žemė nedirbama“ sąrašą. Prie žemės naudojimo patikrinimo aktų buvo pridedami asmenų sąrašai, kuriuos pasirašydavo apskrities viršininko sudaryta komisija, atliekanti asmeninio ūkio žemės naudojimo patikrinimą ir kuriais remiantis buvo priimami sprendimai. Tokiu sąrašu „Piliečių, kurie yra mirę, išvykę gyventi į kitą vietovę, nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės, naudoja ne visą plotą arba pažeisti įstatymai suteikiant“ buvo remtasi ir priimant ginčijamą įsakymą. Nevertinti (duomenys neskelbtini) seniūnijos namų ūkinėse knygose pažymėti įrašai – ūkinės knygos Nr. 11Gb 55 lape esančios lentelės 23 stulpelyje nurodyta, kad ieškovas 1996 m. spalio 21 d. išvyko iš ūkio į Jonavą; ūkinės knygos Nr. 1143 56 lape esančios lentelės 18 stulpelyje pažymėta, kad ieškovas iš Jonavos į (duomenys neskelbtini) seniūniją sugrįžo 2001 m. sausio 24 d., kurie patvirtina, kad ieškovas 1998 metais buvo pagrįstai įtrauktas į „Piliečių, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta (duomenys neskelbtini), teisėtai, bet jie yra išvykę arba jų žemė nedirbama“ sąrašą ir jame pažymėtas kaip išvykęs. Be to, pats ieškovas pripažino, teismo posėdžio metu neginčijo, kad jis buvo išvykęs iš (duomenys neskelbtini) seniūnijos gyventi į Jonavą (2012 m. vasario 14 d. ieškovo prašymas „Dėl informacijos“). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ 6.1 punkte ir šiuo nutarimu patvirtintos Žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje tvarkos 11 punkte asmens išvykimas gyventi į kitą vietovę buvo siejamas su asmens nuolatinės gyvenamosios vietos registracija, kuri buvo privaloma visiems asmenims. Dėl to (duomenys neskelbtini) seniūnijos ūkinės knygos patvirtina faktą, kad ieškovas pagrįstai buvo įtrauktas į „Piliečių, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta (duomenys neskelbtini), teisėtai, bet jie yra išvykę arba jų žemė nedirbama“ sąrašą kaip išvykęs. Jonavos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2013 m. rugsėjo 9 d. pažyma Nr. GP-131, iš kurios matyti, kad ieškovas nuo 1989 m. rugsėjo 4 d. iki 1996 m. spalio 31 d. gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini), o nuo 1996 m. spalio 31 d. iki 2001 m. sausio 22 d. Jonavos mieste, patvirtina (duomenys neskelbtini) seniūnijos ūkinėse knygose užfiksuotą faktą.
3. Nepagrįstai spręsta, kad Kauno apskrities viršininkui priėmus 1998 m. liepos 21 d. įsakymą Nr. 03-4449, šio akto pagrindu 1998 metais turėjo būti priimtas ir sprendimas dėl ieškovui paskirtos 3 ha asmeninio ūkio žemės naudojimo teisės nutraukimo. 1998 metais galioję teisės aktai, reglamentavę asmeninio ūkio žemės įsigijimo ir projektų rengimo tvarką asmeninio ūkio skirtoje teritorijoje, nenumatė, kad apskrities viršininkui patvirtinus piliečių, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos asmeniniam ūkiui žemės ar yra išvykę gyventi į kitą vietovę sąrašą, apskrities viršininkas atskiru sprendimu turėjo nutraukti sąraše nurodytiems asmenims teisę naudotis asmeninio ūkio žeme. Be to, ieškovui 3 ha asmeninio ūkio žemė nebuvo suprojektuota žemės reformos žemėtvarkos projekte, jis į sąrašą buvo įtrauktas Kauno apskrities viršininko 1998 m. liepos 21 d. įsakymu, todėl Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyrius, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju 2012 m. balandžio 4 d. pavedime Nr. 1PAV-(1.8)-168 „Dėl asmeninio ūkio žemės naudojimo teisės nutraukimo“ nurodyta procedūra yra nebūtina, supaprastinta tvarka (ieškovo iš anksto neįspėjus apie naudojimosi teisės nutraukimą) – 2014 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 5VĮ-(14.5.2.)-371 – nutraukė ieškovui teisę naudotis asmeninio ūkio žeme. Ieškovo teiginį, kad jis nuo 1994 metų iki dabar naudojo 3 ha asmeninio ūkio žemę ir už ją mokėjo mokesčius paneigia rašytiniai dokumentai: Jonavos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2014 m. spalio 6 d. raštas Nr. ŽS-18, kuriame nurodyta, kad ieškovui (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1993 m. kovo 24 d. I-ojo šaukimo 17 sesijos sprendimu suteiktą 3 ha asmeninio ūkio žemę (rašte identifikuota projektiniu Nr. 187) nuo 2005 iki 2010 metų naudojo L. M., minėtame rašte pateiktą informaciją patvirtina ir Mokesčių mokėtojo kortelė, kurioje matoma, kad ieškovas 2005–2010 metais nemokėjo mokesčių už ginčo žemės naudojimą, (duomenys neskelbtini) seniūnijos namų ūkinės knygos įrašai, kurie pažymi, kad ieškovas 1996 m. spalio 21 d. išvyko iš ūkio į Jonavą, o 2001 m. sausio 24 d. iš Jonavos sugrįžo į (duomenys neskelbtini) seniūniją. Nors teritorija, kuri buvo naudojama ieškovo asmeniniam ūkiui, sutampa su ieškovui nuo 2011 m. birželio 9 d. iki 2011 m. lapkričio 15 d. išnuomotu žemės plotu pagal 2011 m. birželio 9 d. Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų trumpalaikės nuomos sutartį Nr. T-l 1-169, taip pat su ieškovui iki 2012 m. gruodžio 31 d. leistu laikinai naudotis 3 ha žemės plotu (pagal įsakymo 2.4 punktą leidimas pratęstas 2013 metams) pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 4 d. įsakymą Nr. 5VĮ-(14.5.2)-536, tačiau nurodyti leidimai naudotis valstybine žeme išduoti kitais teisiniais pagrindais – ne kaip asmeninio ūkio žemės naudotojui, o kaip laikinam nuomininkui (naudotojui). Be to, ieškovas teikė prašymus nuomoti (arba įsigyti nuosavybėn) laisvą valstybinės žemės fondo žemę, o ne asmeninio ūkio žemę, kuri jam buvo suteikta (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1993 m. kovo 24 d. I-ojo šaukimo 17 sesijos sprendimu. Ieškovas nėra pateikęs įrodymų, patvirtinančių, kad 1996–1998 metais jis nebuvo išvykęs iš (duomenys neskelbtini) miestelio į Jonavą ir naudojo 3 ha asmeninio ūkio žemę. Dėl to nepagrįstai, pažeidžiant CPK 197 straipsnyje įtvirtintas normas, ignoruoti oficialūs rašytiniai įrodymai ((duomenys neskelbtini) seniūnijos namų ūkinėje knygoje padaryti įrašai), patvirtinantys ieškovo išvykimą iš seniūnijos, ir prioritetas suteiktas ieškovo žodiniams paaiškinimams bei jo prašymu iškviestų liudytojų duotiems parodymams, kurie nenurodė, kuriais metais ieškovas naudojo ginčo žemę.
4. Nepagrįstai konstatuota, kad, ieškovui už 3 ha asmeninio ūkio žemę sumokėjus valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis, buvo suderintos esminės būsimos valstybinės žemės sklypo sutarties sąlygos, buvo atlikti veiksmai, leidžiantys pripažinti atsiradus valstybinės žemės pirkimo–pardavimo teisinius santykius. Remiantis Žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“, 12 punktu, ieškovą įrašius į Kauno apskrities viršininko 1998 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 03-4449 patvirtintą „Piliečių, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta (duomenys neskelbtini), teisėtai, bet jie yra išvykę arba jų žemė nedirbama“ sąrašą, jis prarado teisę naudotis ir įsigyti nuosavybėn jam skirtą 3 ha asmeninio ūkio žemę, todėl Kauno apskrities viršininkui neatsirado pareiga ieškovui skirtą 3 ha asmeninio ūkio žemės plotą apibrėžti kaip kadastrinį vienetą, t. y. žemės sklypą suformuoti žemės reformos žemėtvarkos projekte, nustatyti žemės pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir jį įregistruoti Nekilnojamo turto kadastre. Taigi ieškovas ir Kauno apskrities viršininkas nebuvo susitarę dėl esminių sutarties sąlygų, t. y. 3 ha asmeninio ūkio žemės sklypas nebuvo suformuotas žemės reformos žemėtvarkos projekte, nebuvo sudarytas sklypo planas, sklypas nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre.
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo nekeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimo. Nesutikimą su atsakovės apeliaciniu skundu grindžia sprendime išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų pateikimo
Apeliantė su apeliaciniu skundu pateikia naujus įrodymus – mokesčių mokėtojo kortelę ir sąrašą asmenų, kurie yra mirę, išvykę gyventi į kitą vietovę, nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės, naudoja ne visą plotą arba pažeisti įstatymai suteikiant (3 t., b. l. 51–55). Teisėjų kolegija, įvertindama tai, kad su šiais pateiktais įrodymais turėjo galimybę susipažinti ieškovas, dėl jų galėjo pateikti savo nuomon, sprendžia, kad pateikti įrodymai tik papildo atsakovės jau pateiktus įrodymus pirmosios instancijos teisme, todėl juos priima (CPK 314 str.).
Dėl faktinių aplinkybių
Bylos duomenimis nustatyta, kad Jonavos rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1993 m. kovo 24 d. I-ojo šaukimo 17 sesijos sprendimu ieškovui skirta 3 ha asmeninio ūkio žemės, esančios (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 38, 41, 148–149). 1994 m. gegužės 10 d. suteikta žemė paženklinta vietovėje (1 t., b. l. 41). Jonavos rajono valdytojo 1994 m. liepos 19 d. potvarkiu Nr. 201pv ieškovui leista pirkti šią žemę (1 t., b. l. 45). Ieškovas už 3 ha perkamos asmeninio ūkio žemės plotą 1994 m. liepos 29 d. sumokėjo 303 Lt valstybės vienkartinėmis išmokomis (1 t., b. l. 44, ). 1995 m. lapkričio 24 d. parengtas sklypo planas (1 t., b. l. 41, 47), asmeninio ūkio žemei privatizuoti buvo rengiami kiti dokumentai (1 t., b. l. 37, 41, 42, 46), tačiau pirkimo–pardavimo sutartis iki šiol nėra sudaryta. Atsakovės teigimu, ieškovas 1996 m. spalio 21 d. išvyko iš (duomenys neskelbtini) į Jonavą, todėl 1998 m. liepos 21 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 03-4449 jis buvo įtrauktas į „Piliečių, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta (duomenys neskelbtini), teisėtai, bet jie yra išvykę arba jų žemė nedirbama“ sąrašą ir jis prarado teisę naudotis ir įsigyti nuosavybėn jam skirtą 3 ha asmeninio ūkio žemę, todėl ir nesudaroma asmeninio ūkio žemės pirkimo–pardavimo sutartis.
Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo reikalavimus atnaujinti terminą ginčyti 1998 m. liepos 21 d. įsakymą, šį įsakymą bei vėlesnius įsakymus, kiek jie susiję su S. L., pripažino negaliojančiais ir įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą užbaigti asmeniniam ūkiui skirtos žemės privatizavimo procedūrą ir sudaryti su ieškovu šio 3 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, perdavimo–priėmimo aktu minėtą nekilnojamąjį turtą perduodant ieškovui. Su sprendimu nesutinka atsakovė, motyvuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atnaujino terminą ginčyti 1998 m. liepos 21 d. įsakymą, netinkamai įvertino įrodymus ir nepagrįstai panaikino šio įsakymo dalį dėl S. L. įtraukimo į iš (duomenys neskelbtini) išvykusių asmenų sąrašą.
Dėl termino atnaujinimo
Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad terminas ginčyti 1998 m. liepos 21 d. įsakymą Nr. 03-4449 atnaujintas nepagrįstai. Pritartina apeliantei, kad ieškovas nenurodė priežasčių, kodėl praleido terminą šiam įsakymui apskųsti ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių svarbias termino praleidimo priežastis. Ieškovo teiginį, kad apie minėtą įsakymą jis sužinojo tik iš Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. kovo 7 d. atsiliepimo į ieškovo 2014 m. sausio 22 d. skundą, paneigia byloje esantys įrodymai. Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyrius 2013 m. spalio 9 d. rašte Nr. 5SD-(14.5.104.)-1957 ieškovui nurodė, kokiu administraciniu aktu remdamasi atsakovė negali sudaryti pirkimo–pardavimo sutarties, prie šio rašto pridėjo Kauno apskrities viršininko 1998 m. liepos 21 d. įsakymo Nr. 03-4449 kopiją. Atsakovė, atsakydama į ieškovo 2013 m. lapkričio 25 d. prašymą, 2013 m. gruodžio 20 d. rašte Nr. 1SS-(7.5)-2758 išaiškino, kokias teisines pasekmes sukelia jo atžvilgiu galiojantis Kauno apskrities viršininko 1998 m. liepos 21 d. įsakymas Nr. 03-4449. Ieškovas 2014 m. sausio 27 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikdamas skundą dėl 2013 m. gruodžio 20 d. atsakovės rašto Nr. 1SS-(7.5)-2758 kartu pateikė ir Kauno apskrities viršininko administracijos 1998 m. liepos 21 d. įsakymą (1 t., b. l. 29–30). Apie šį įsakymą jis išdėstė aplinkybes ir skunde administraciniam teismui (1 t., b. l. 1–3). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovės 2013 m. gruodžio 20 d. raštas savo turiniu yra analogiškas atsakovės 2014 m. kovo 7 d. atsiliepimo turiniui. Taigi, ieškovui apie 1998 m. liepos 21 d. administracinio akto sukeliamas pasekmes turėjo būti žinoma gavus atsakovės raštą, o ne kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, jos paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas naudojosi profesionalaus advokato pagalba. Ieškovas reikalavimą ginčyti 1998 m. liepos 21 d. įsakymą pareiškė tik 2014 m. birželio 19 d., kartu prašydamas ir atnaujinti terminą šiam įsakymui ginčyti (2 t., b. l. 18–20).
Dėl 1998 m. liepos 21 d. įsakymo
Sutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs rašytinius įrodymus ir teisės aktų normas, reglamentavusias asmeninio ūkio žemės įsigijimą, nepagrįstai panaikino Kauno apskrities viršininko 1998 m. liepos 21 d. įsakymo Nr. 03-4449 dalį dėl S. L. įtraukimo į „Piliečių, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta (duomenys neskelbtini), teisėtai, bet jie yra išvykę arba jų žemė nedirbama“ sąrašą. Jonavos rajono apylinkės teismo nurodyta aplinkybė, kad prie Kauno apskrities viršininko 1998 m. liepos 21 d. įsakymo 3 priedo nėra pridėta protokolų ar aktų, kaip įrodymų, patvirtinančių priimto įsakymo pagrįstumą, nepaneigia fakto, jog ieškovas į sąrašą buvo įtrauktas pagrįstai. Kaip papildomą įrodymą apeliantė pateikė apskrities viršininko sudarytos komisijos, atlikusios asmeninio ūkio žemės naudojimo patikrinimą „Piliečių, kurie yra mirę, išvykę gyventi į kitą vietovę, nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės, naudoja ne visą plotą arba pažeisti įstatymai suteikiant“ sąrašą, kuriuo remiantis ir buvo priimtas ginčijamas sprendimas.
Sutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas tik deklaravimo duomenis, neatsižvelgė ir nevertino (duomenys neskelbtini) seniūnijos namų ūkinėse knygose padarytų įrašų. Ūkinėje knygoje nurodyta, kad ieškovas 1996 m. spalio 21 d. išvyko iš ūkio į Jonavą (1 t., b. l. 97), 2001 m. sausio 24 d. grįžo į (duomenys neskelbtini), apsigyveno pas mamą (1 t., b. l. 99). Be to, atkreiptinas dėmesys ir į paties S. L. patvirtinimą teismo posėdžio metu, kad kurį tai laiką gyveno Jonavoje. Kad jis buvo išvykęs gyventi į Jonavą, nurodęs pats 2012 m. vasario 14 d. prašyme „Dėl informacijos“ (1 t., b. l. 103). Iš Jonavos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2013 m. rugsėjo 9 d. pažymos Nr. GP-131 matyti, kad ieškovas nuo 1989 m. rugsėjo 4 d. iki 1996 m. spalio 31 d. gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini), o nuo 1996 m. spalio 31 d. iki 2001 m. sausio 22 d. Jonavos mieste (1 t., b. l. 8). Šie duomenys sutampa su (duomenys neskelbtini) seniūnijos ūkinėse knygose užfiksuotu faktu apie S. L. išvykimą iš (duomenys neskelbtini) ir grįžimą atgal. Nors S. L. aiškino, kad asmeniniam ūkiui skirta žeme jis visą laiką naudojosi, ten buvo ganomi gyvuliai, šienaujama, tačiau iš pateiktos namų ūkio knygos matyti ne tik tai, kad jis 1996 m. spalio 21 d. išvyko į Jonavą (1 t., b. l. 97), bet ir tai, kad galvijų turėjo tik 1993, 1994 metais (1 t., b. l. 98), 1991-1995, 1998-2002 metais galvijų turėjo tėvai, kurių ūkis registruotas atskirai (1 t., b. l. 96, 101). Taigi nesutiktina su ieškovu, jog jam suteiktoje asmeninio ūkio žemėje buvo ganomi būtent jo gyvuliai. Be to, ieškovo teiginį, kad jis nuo 1994 metų iki dabar naudojo 3 ha asmeninio ūkio žemę ir už ją mokėjo mokesčius paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai: Jonavos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2014 m. spalio 6 d. raštas Nr. ŽS-18, iš kurio matyti, kad paraiškas išmokoms gauti už valstybinės žemės sklypą, projektinis Nr. 187 ieškovas teikė tik 2004, 2011, 2012, 2013, 2014 metais (šias paraiškas pateikęs pats ieškovas (1 t., b. l. 11–26), o nuo 2005 iki 2010 metų žemę naudojo ir paraiškas teikė L. M. (2 t., b. l. 117). Minėtame rašte pateiktą informaciją patvirtina ir Mokesčių mokėtojo kortelė, iš kurios matyti, kad ieškovas 2005–2010 metais nemokėjo mokesčių už ginčo žemės naudojimą (3 t., b. l. 51). Atkreiptinas dėmesys į jau minėtas ieškovo pateiktas paraiškas, iš kurių spręstina apie tai, kad ieškovas naudojosi ir kitais žemės sklypais, nes paraiškose nurodyta 5,90 ha plotas. Atkreiptinas dėmesys ir į pateiktus mokėjimo kvitus – jie visi yra po grįžimo gyventi į (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 4–6), tačiau nėra nė vieno kvito, patvirtinančio, kad ieškovas už žemę nuomos mokestį mokėjo 1996–1998 metais (iki patikrinimo) ir iki 2001 metų, t. y. iki grįžimo gyventi į (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegijos nuomone, visi šie aptarti įrodymai patvirtina, kad ieškovas ginčijamu Kauno apskrities viršininko 1998 m. liepos 21 d. įsakymu buvo pagrįstai įtrauktas į „Piliečių, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta (duomenys neskelbtini), teisėtai, bet jie yra išvykę arba jų žemė nedirbama“ sąrašą ir jame pažymėtas kaip išvykęs. Atkreiptinas dėmesys į Kauno apskrities viršininko 1999 m. birželio 30 d. įsakymą, kuriuo patvirtintas sąrašas asmenų, įstatymų nustatyta tvarka gavusių ir naudojančių asmeninio ūkio žemę ir pageidaujančių ją įsigyti (2 t., b. l. 48–51), tačiau šiame sąraše S. L. nėra. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino Kauno apskrities viršininko 1998 m. liepos 21 d. įsakymo Nr. 03-4449 dalį dėl S. L. įtraukimo į „Piliečių, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta (duomenys neskelbtini), teisėtai, bet jie yra išvykę arba jų žemė nedirbama“ sąrašą.
Sutiktina su apeliante, kad 1998 metais galioję teisės aktai, reglamentavę asmeninio ūkio žemės įsigijimo ir projektų rengimo tvarką asmeninio ūkio skirtoje teritorijoje, nenumatė, kad apskrities viršininkui patvirtinus piliečių, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos asmeniniam ūkiui žemės ar yra išvykę gyventi į kitą vietovę sąrašą, apskrities viršininkas atskiru sprendimu turėjo nutraukti sąraše nurodytiems asmenims teisę naudotis asmeninio ūkio žeme. Pažymėtina ir tai, kad ieškovui 3 ha asmeninio ūkio žemė nebuvo suprojektuota žemės reformos žemėtvarkos projekte, nes jis, kaip minėta, Kauno apskrities viršininko 1998 m. liepos 21 d. įsakymu buvo įtrauktas į sąrašą asmenų, išvykusių gyventi kitur arba jų žemė nedirbama.
Atkreiptinas dėmesys į paties ieškovo rašytus prašymus – 2004 m. sausio 19 d. prašymą parduoti laisvo valstybinio fondo 3 ha žemės (1 t., b. l. 138), analogišką 2008 m. kovo 26 d. prašymą (1 t., b. l. 139), 2011 m. birželio 6 d. prašymą išnuomoti 3 ha valstybinės žemės (1 t., b. l. 147), 2011 m. birželio 20 d, prašymą dėl valstybinės žemės ūkio paskirties (bet ne asmeniniam ūkiui skirtos žemės) pardavimo (1 t., b. l.105), 2012 m. vasario 14 d. pateiktą informaciją, kad nori pirkti 3 ha žemės, žemė buvo skirta kaip asmeninio ūkio žemė, vėliau jis išvyko gyventi į Jonavą, žemę dirba iki šiol (1 t., b. l. 103), 2012 m. balandžio 4 d. prašymą nagrinėti jo prašymą dėl žemės pirkimo kitame žemėtvarkos projekte (1 t., b. l. 102). Šie paties ieškovo rašyti prašymai leidžia spręsti, jog jis, žinodamas, kad buvo išvykęs gyventi į Jonavą ir praradęs teisę įsigyti asmeninio ūkio žemę, norėjo nuomotis ir pirkti iš valstybės 3 ha žemės iš laisvo fondo žemės. 2011 m. birželio 9 d. Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų trumpalaikės nuomos sutartimi S. L. išsinuomojo 3 ha žemės sklypą iki 2011 m. gruodžio 31 d. (1 t., b. l. 145–146). 2012 m. gegužės 4 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriaus vedėjo įsakymu S. L. iki 2012 m. gruodžio 31 d. leista laikinai naudotis valstybinės 3 ha žemės plotu (1 t., b. l. 142–143). Taigi, kaip spręstina iš aptartų įrodymų, nors teritorija, kuri buvo naudojama ieškovo asmeniniam ūkiui, sutapo su ieškovui minėtos Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų trumpalaikės nuomos sutartimi išnuomotu bei iki 2012 m. gruodžio 31 d. leistu laikinai naudotis 3 ha žemės plotu, tačiau nurodyti leidimai naudotis valstybine žeme išduoti ne kaip asmeninio ūkio žemės naudotojui, o kaip laikinam nuomininkui (naudotojui).
Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės fondo žemės sklypų sąrašas patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriaus vedėjo 2013 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. VĮ-(14.5.2.)-1121 (1 t., b. l. 106–114). Atkreiptinas dėmesys, kad 187 sklypas įtrauktas į sąrašus tų plotų, kuriuos nuo 2004 m. rugpjūčio 7 d. naudoja valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę subjektai, atitinkantys LR žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 2 straipsnyje nurodytas sąlygas, bet ne asmeninio ūkio teritorijoje nustatytus plotus. Taigi nebeliko 3 ha asmeninio ūkio žemės, kaip ieškovo reikalaujamo sandorio objekto. 2013 m. rugsėjo 16 d. pretendentų, pageidaujančių gauti žemės, miško sklypus susirinkime buvo išsiaiškinta, kad S. L. pageidaujamas pirkti žemės sklypas buvo buvusioje asmeninio ūkio teritorijoje, kurioje pirkimui žemės sklypai neprojektuojami (2 t., b. l. 38–41). 2013 m. gruodžio 2 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. VĮ-(14.5.2.)-1770 patvirtintas sąrašas asmenų, kuriems (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti žemės sklypai ir sąrašas asmenų, kurie sklypų nepasirinko (1 t., b. l. 115–128). Ieškovas įtrauktas būtent į sklypų nepasirinkusių asmenų sąrašą. Ir tik 2013 m. rugsėjo 9 d. S. L. pradėjo reikalauti išduoti žemės, už kurią, kaip jis nurodo, 1994 m. liepos 29 d. sumokėjo investiciniais čekiais, pirkimo–pardavimo sutartį (1 t., b. l. 140). Kaip matyti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 30 d. įsakymo sklypas Nr. 187 1,80 ha ploto įtrauktas į sąrašą laisvos žemės fondo plotų, nustatytų asmeninio ūkio teritorijoje (2 t., b. l. 70–76).
Dėl sandorio sudarymo
Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad, ieškovui už 3 ha asmeninio ūkio žemę sumokėjus valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis, buvo suderintos esminės būsimos valstybinės žemės sklypo sutarties sąlygos, buvo atlikti veiksmai, leidžiantys pripažinti atsiradus valstybinės žemės pirkimo–pardavimo teisinius santykius. Pripažintina, kad ieškovas savo teisę įsigyti asmeninio ūkio žemę realizavo, tačiau remiantis Žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“, 12 punktu, ieškovą įrašius į Kauno apskrities viršininko 1998 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 03-4449 patvirtintą „Piliečių, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta (duomenys neskelbtini), teisėtai, bet jie yra išvykę arba jų žemė nedirbama“ sąrašą, jis prarado teisę naudotis ir įsigyti nuosavybėn jam skirtą 3 ha asmeninio ūkio žemę. Minėtame punkte nurodyta, kad, rengiant asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje žemės reformos projektą, asmeninio ūkio žemės sklypai sąraše nurodytiems asmenims neprojektuojami. Todėl Kauno apskrities viršininkui neatsirado pareiga ieškovui skirtą 3 ha asmeninio ūkio žemės plotą apibrėžti kaip kadastrinį vienetą, t. y. žemės sklypą suformuoti žemės reformos žemėtvarkos projekte, nustatyti žemės pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir jį įregistruoti Nekilnojamo turto kadastre.
Esant nurodytoms ir aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas apeliacinio skundo argumentais.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nusprendžia:
Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimą panaikinti; priimti naują sprendimą – S. L. ieškinį atmesti.