- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-22
- Bylos Nr.
- 2S-1571-173/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07980-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Leonas Jachimavičius
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai
Kauno apygardos teismo teisėjas Leonas Jachimavičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto A. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-11638-920/2013 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. M. pateikė teismui ieškinį (skundą) atsakovui Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai, kuriuo prašė priteisti iš prokuroro J. B.- 4000 Lt, prokuroro V. K. - 4000 Lt, A. K.- 4000 Lt. Viso 12 000 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. gegužės 28 d. nutartimi nustatė ieškovui 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos pašalinti nurodytiems skundo trūkumams (b.l. 14-15).
Teismas nustatė, kad valstybės pareiga atlyginti žalą, padarytą prokurorų neteisėtais veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje, įtvirtinta CK 6.272 straipsnio 1 dalyje. Teikiant ieškinį šiuo pagrindu, ieškovui tenka pareiga įrodyti tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Ieškinyje turi būti nurodyta, kokiomis aplinkybėmis ieškovas grindžia prokurorų veiksmų neteisėtumą bei pateikti rašytiniai įrodymai patvirtinantys, jog kompetentingas pareigūnas (vyr. prokuroras) įstatymų nustatyta tvarka konstatavo LR Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus.
Šalies argumentai
Susipažinęs su pateiktu ieškiniu pirmos instancijos teismas nustatė, jog ieškovas skunde nurodo, kad 2012 m. gruodžio 13 d. Kauno apygardos prokuratūros vyr. prokuroro pavaduotojo V. B. nutarimu konstatuota išvada, jog Kauno apylinkės prokuratūros vyr. prokuroro pavaduotojas J. B. taikydamas netinkamai baudžiamojo proceso įstatymą padarė žalą, tačiau prie skundo pridėtame ieškovo nurodytame nutarime konstatuota, kad vyriausiojo prokuroro pavaduotojo J. B. netinkamas baudžiamojo proceso įstatymų taikymas nepadarė didelės žalos pareiškėjui, todėl jo veikoje nenustačius baudžiamojo proceso įstatymų nusikaltimo, numatyto BK 229 str. požymių atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Ieškovas taip pat nurodo, kad 2013 m. balandžio 16 d. Kauno apylinkės prokuratūros nutarimu konstatuota, jog prokurorai V. K. ir A. K. taikydami baudžiamojo proceso įstatymą padarė žalą, tačiau prie skundo pridėtame Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2013 m. balandžio 16 d. nutarime konstatuota, kad baudžiamojo proceso įstatymų taikymas nepadarė didelės žalos pareiškėjui, todėl prokurorų veikloje nenustačius nusikaltimo numatyto BK 229 str. požymių ikiteisminį tyrimą prokurorų V. K. ir A. K. atžvilgiu atsisakyti pradėti.
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgiant į tai, teismas ieškovą įpareigojo patikslinti faktinį ieškinio pagrindą, ty. nurodyti ieškinio dalyką (ieškovo reikalavimai) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas prašydamas atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, rėmėsi LR Administracinių bylų teisenos įstatymu, kuris nagrinėjamu atveju netaikomas, teismas įpareigojo ieškovą sumokėti 360 Lt dydžio žyminį mokestį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Atskiruoju skundu ieškovas prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. nutartį panaikinti. Skundą perduoti nagrinėti kito miesto apylinkės teismui, nes prokurorai, iš kurių prašoma priteisti žalą, kontaktuoja su Kauno apylinkės teismo teisėjais, dėl ko šio teismo teisėjai yra šališki.
Nurodo, kad aiškiai nurodė ieškinio dalyką-priteisti 12 000 Lt neturtinei žalai atlyginti dėl netinkamo baudžiamojo proceso įstatymo taikymo, dėl ko padaryta moralinė žala. Pateikė dokumentą įrodantį, kad žala padaryta būtent dėl minėtų prokurorų veiksmų. Nurodė, kad yra tardymo izoliatoriuje ir neturi lėšų žyminio mokesčio sumokėjimui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo nagrinėjimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria apeliantui nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, yra pagrįsta ir teisėta.
Teisė kreiptis į teismą teisinės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintas Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje tarptautiniuose teisės aktuose. Tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. Teisme gavus ieškinį (pareiškimą) teismas nustato, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą). Sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą pirmiausia patikrinama ar nėra pagrindų atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 str. 1 d.). Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, o juos nustatęs, numato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115, 138 str.). Tik tuomet, jeigu suinteresuoto asmens pateiktas ieškinys (pareiškimas) atitinka įstatymų reikalavimus, teismas priima jį nagrinėti (CPK 137 str. 1 d.). T.y. nustatęs, kad ieškinys atitinka visus jam keliamus formos ir turinio reikalavimus, teismas imasi spręsti civilinės bylos iškėlimo klausimą.
Pateiktas ieškinys turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, nustatytus šių dokumentų formai ir turiniui ir specialius ieškinio turiniui nustatytus reikalavimus (CPK 111-115, 135 straipsniai). Bet kurio ieškinio turinį sudaro ieškovo reikalavimas ir jį pagrindžiančios aplinkybės, t. y. ieškinio elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Ieškinio dalykas – tai atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Ieškinio pagrindas – aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą. Pastarosios ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės sudaro faktinį ieškinio pagrindą. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas lemia bylos proceso eigą.
Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė ieškinį (skundą) dėl žalos, padarytos teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais, atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas 2013 m. gegužės 28 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio (skundo) trūkumams pašalinti, t.y. patikslinti faktinį ieškinio pagrindą - nurodyti ieškinio dalyką ir pagrindą. Teismas nustatė, kad ieškinyje nurodytos aplinkybių nepagrindžia pateikti įrodymai. Nesutikti su šia pirmos instancijos išvada nėra pagrindo. Pirmos instancijos teismas detaliai išdėstė ką turi įrodyti asmuo, pareikšdamas ieškinį CK 6.272 straipsnio pagrindu, aiškiai nurodė prieštaravimus, kokie rašytiniai įrodymai turi būti pateikiami.
Taip pat ieškovas įpareigotas sumokėti žyminį mokestį konstatavus, kad prašant atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nurodyta netinkama įstatymo norma. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas ieškinys ar priešieškinis apmokamas nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu. Žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena iš esminių civilinės bylos iškėlimo teisme sąlygų. Su ieškiniu turi būti pateikti duomenys, kad už jį yra sumokėtas žyminis mokestis arba kad nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ieškovas yra atleistas, arba motyvuotas prašymas iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio ar žyminio mokesčio sumokėjimą atidėti (CPK 135 str. 2 d., 83 str., 84 str., 99 str.). Nagrinėjamu atveju prašymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ne tik grindžiamas netinkama įstatymo norma, bet nepateikti ir įrodymai, patvirtinantys tokio prašymo pagrįstumą.
Atskiruoju skundu prašoma išspręsti klausimą dėl apylinkės teismo teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo nagrinėti kito miesto apylinkės teismui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. nutarties, kuria ieškovas įpareigotas pašalinti ieškinio (skundo) trūkumus, pagrįstumas ir teisėtumas. Todėl apeliacinės instancijos teismas nesprendžia klausimo dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui. Pagrindai, kuriems esant teisėjas privalo nusišalinti arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, yra įtvirtinti CPK 65-66 straipsniuose. Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.).
Ieškovui išaiškintina, kad jis turi teisę kreiptis Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos, kad jam būtų suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba, parinktas jį atstovaujantis advokatas. Tam ieškovas turi nustatyta tvarka kreiptis į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Suimtam asmeniui sudaroma galimybė tokią teisę realizuoti. Valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba nurodys kokius reikia pateikti rašytinius įrodymus, siekiant, kad būtų suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba.
Teismas sprendžia, kad naikinti skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti. Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą.