- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-12
- Bylos Nr.
- 2A-303-413/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Atsakovas
- G. V.
- Ieškovas
- AB „Lesto“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės G. V. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-78-58/2011 panaikinimo pagal ieškovo AB „Lesto“ ieškinį atsakovei G. V. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas AB „Lesto“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės G. V. 13 056,17 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b.l. 1-6).
Ieškovas nurodė, kad 2008 m. birželio 26 d. atlikus atsakovės gyvenamosiose patalpose (duomenys neskelbtini), elektros prietaisų patikrą buvo nustatyti elektros skaitiklio pažeidimai (suklastotos plombos ant elektros skaitiklio gaubto, įkirptas aštriu daiktu elektros apskaičiavimo mechanizmo būgnelis, pažeistas plastikinis užraktas ir kt.), dėl ko surašytas neapskaitinio elektros energijos suvartojimo vietos apžiūros aktas. Atsižvelgiant į nustatytų pažeidimo pobūdį ir remiantis Elektros tiekimo ir naudojimo taisyklių 97.4 punktu ieškovas paskaičiavimo jam padarytą 13056,17 Lt dydžio žalą. Pagal Taisyklių 62 punktą, už elektros apskaitos prietaisų, naudojamos įrangos ir įtaisų bei visų plombų apsaugą, atsako objekto, kur yra įrengtas apskaitos prietaisas, savininkas arba nuomininkas. Šalių sudarytos Elektros energijos tiekimo sutarties 3.11 punkte įtvirtinta atsakovės pareiga rūpintis apskaitos prietaisų, taipogi ir plombų apsauga, o CK 6.246 straipsnio 1 dalis numato civilinę atsakomybę pažeidus įstatymuose ar sutartyje nustatytą pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pagal kasacinio teismo praktiką, atsakovės kaltė tokio pobūdžio bylose yra preziumuojama. Todėl padarytą žalą privalo atlyginti atsakovė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui AB „Lesto“ iš G. V. 2 817,93 Lt žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2010-11-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 84,59 Lt žyminio mokesčio, 522,24 Lt advokato pagalbos išlaidų, 236,97 Lt išlaidų už teismo ekspertizės atlikimą. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo AB „Lesto“ atsakovei G. V. 1 725,24 Lt advokato pagalbos išlaidų ir priteisė valstybei iš G. V. 5,45 Lt, iš AB „Lesto“ 19,74 Lt pašto išlaidų (t.1, b.l. 156-160).
Teismas nustatė, kad ieškovą ir atsakovę siejo sutartiniai santykiai - rašytinė Elektros energijos prikimo – pardavimo sutartis (toliau ir Sutartis), sudaryta 1999 m. rugsėjo 20 d. Sutarties 3.11 punktas numatė, kad pirkėjas (vartotojas) įsipareigoja stebėti energijos apskaitos prietaisų būklę ir veikimą, saugoti plombas, o apie pastebėtus trūkumus arba pažeidimus nedelsdamas pranešti raštu pardavėjui (tiekėjui). Analogiškos nuostatos įtvirtintos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse, galiojusiose pažeidimo nustatymo metu (2005-10-07 ūkio ministro įsakymas Nr. 4-350). Remiantis CK 6.383 straipsnio 1 dalimi, abonentas (vartotojas) įsipareigojo už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų įrenginių tvarkingumą. Pagal CK 6.245 straipsnio 3 dalį civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų, o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties nevykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius. Teismas pažymėjo, kad civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti ne tik sutartinės prievolės pažeidimą – neteisėtus veiksmus, bet ir padarytą žalą, bei neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.249, 6.248 str., str.). Įrodinėjimo pareiga, kad žala padaryta ne dėl elektros energijos vartotojo kaltės, priklauso elektros energijos vartotojui.
Remdamasis bylos rašytiniais įrodymais, teismas nustatė, kad atsakovei nuosavybės teise priklausančiose patalpose 2001 m. gruodžio 14 d. buvo sumontuotas elektros skaitiklis Nr. 0000100. Ieškovo darbuotojai 2008 m. balandžio 9 d. vykdydami užduotį Nr. 2729806 (b.l. 18), elektros skaitiklio pažeidimų nenustatė. Atlikus 2008 m. birželio 26 d. pakartotinį skaitiklio Nr. 0000100 patikrinimą (b.l. 17), ieškovas nustatė skaitiklio plombų pažeidimus ir surašė neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą (b.l. 8). Akte pažymėjo, kad atsakovei nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name įrengtame elektros skaitiklyje yra suklastotos plombos ant elektros skaitiklio gaubto, padarytas poveikis skaitiklio konstrukcijai, ant skaitiklio paso briaunos tarp skaičiavimo būgnelių matomi įkirtimai aštriu įrankiu pasukant skaičiavimo mechanizmą per prievartą, VDE plombos vidinėje dalyje matomos suspaudimo žymės. Atlikus elektros skaitiklio ekspertizę (b.l. 119-127) nustatyta, jog: 1) plombų „ES 0 Gedimino stulpų ženklas 1B/II ir „Fesla 3/Vilnius“, kuriomis buvo užplombuotas tirti pateikto elektros skaitliuko CA4-0672 M2 Nr. 0000100 gaubtas apačios kairėje ir dešinėje pusėse ir lyginamųjų plombų lyginamosios pusės („ES 0 Gedimino stulpų ženklas 1 B“, „Fesla 3“) užspaustos ne tais pačiais plombavimo replių puansonais, t.y. skaitiklio gaubto plombos yra klastotės; 2) plastikinis užraktas „A 164260“, kuriuo buvo užplombuotas (užrakintas) tirti pateikto elektros skaitiklio gaubtas viršuje, po uždėjimo buvo pažeistas; 3) ant pateikto elektros skaitiklio duomenų lentelės skaičių langelio briaunos ir skaičiavimo mechanizmo skaičių būgnų yra mechaninių pažeidimų – įspaudimų, įbrėžimų, rodančių, kad skaičiavimo mechanizmo skaičių būgnams buvo daromas pašalinis poveikis; mechaninių pažeidimų pobūdis ir išdėstymas rodo, kad skaičių būgnai pašaliniu įrankiu buvo priverstinai persukami; požymių, rodančių, kad kitoms skaitiklio skaičiavimo mechanizmo dalims buvo daromas pašalinis poveikis, nėra. Paminėtų įrodymų pagrindu ir remdamasis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 6 punkte pateiktu išaiškinimu, teismas konstatavo neabejotiną elektros skaitiklio falsifikavimo ir atsakovės, kaip atsakingo už skaitiklio priežiūrą asmens, neteisėto elektros energijos vartojimo faktą. Teismas pažymėjo, kad atsakovė, kiekvieną mėnesį atsiskaitydama už suteiktas elektros energijos paslaugas ir užrašydama elektros apskaitos prietaisų rodmenis, galėjo ir turėjo pastebėti, kad elektros skaitiklio plombos ir pats elektros skaitiklis yra galimai pažeistas. Nustatęs neteisėtus elektros skaitiklio plombų ir skaitiklio skaičiavimo mechanizmo pažeidimo faktus, teismas sprendė, kad tokiu būdu atsakovė siekė pakeisti elektros skaitiklio rodmenis, ko pasekmėje ieškovui buvo padaryta žala. Teismas pažymėjo, kad atsakovė, būdama teisėta elektros energijos vartotoja, nevykdė sutartyje ir teisės aktuose jai nustatytų pareigų, nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, t.y. neatitiko tvarkingo elektros pirkėjo (vartotojo) standarto, nepateikė įrodymų, kurie paneigtų jos kaltę, todėl konstatavo, kad byloje nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos taikyti atsakovei sutartinę civilinę atsakomybę. Nustatęs, kad ieškovas 2008 m. balandžio 9 d. atlikto patikrinimo metu neteisėto elektros energijos fakto nenustatė ir pažeidimą konstatavo 2008 m. birželio 26 d., teismas sprendė, kad ieškovas turi teisę reikalauti atlyginti žalą už laikotarpį nuo 2008 m. balandžio 9 d. iki 2008 m. birželio 26 d. Todėl ieškinį tenkino iš dalies, ieškovo prašomą priteisti žalą sumažino iki 2 817,93 Lt.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė G. V. prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškinys yra patenkintas, ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (b.l. t.2, b.l. 1-3). Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismas ginčo santykiui netinkamai taikė materialinės teisės (CK 6.246 - 6.249 str.) ir procesinės teisės (CPK 185 str. 1 d., CPK 178 str., CPK 265 str. 1 d. ir CPK 270 str. 4 d. 3 p.) normas.
2. Ieškovo 2001 m. gruodžio 14 d. užduotis patvirtina, kad pas atsakovę buvo sumontuotas elektros skaitiklis Nr. 100, užplombuotas trimis plombomis: A164260 ir 2001/11. Iš 2008 m. birželio 26 d. neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akto ir prie jo pridėtų nuotraukų matyti, kad ieškovui nuimant ginčo skaitiklį, skaitiklio gaubtas viršuje buvo plombuotas plastikine plomba A164260. 2011 m. gegužės 18 d. ekspertizės akte nurodoma, kad ši plomba po pirminio jos uždėjimo buvo pažeista. 2008 m. birželio 16 d. ieškovo užduotis patvirtina, kad plastikinė plomba A164260, nuimant elektros skaitiklį, taip pat buvo nuimta (grafos „apskaitos taško elementų plombos" pirmoje eilutėje ties įrašu „plomba A164260“ pažymėta varnelė, kad plomba nuimta), tačiau iš 2011 m. gegužės 18 d. ekspertizės akto matyti, kad ant ekspertui pateikto elektros skaitiklio gaubto viršaus ši plomba yra uždėta. Todėl darytina išvada, kad plastikinė plomba A164260, prieš elektros skaitiklio pateikimą ekspertizei, neaiškiomis aplinkybėmis buvo vėl uždėta. Iš 2008 m. birželio 26 d. daiktų paėmimo protokolo matyti, kad elektros skaitiklis buvo įdėtas į maišą ir užplombuotas plomba Nr. VeST020968. 2008 m. liepos 3 d. komisijos posėdžio metu, dalyvaujant atsakovei, maišas, kuriame buvo elektros skaitiklis, nebuvo atidarytas ir daiktiniai įrodymai nebuvo apžiūrėti. Iš to sektų išvada, kad maišas su elektros skaitikliu nuo jo užplombavimo iki pristatymo ekspertui negalėjo būti atidarytas. Tačiau ieškinyje nurodoma, kad komisija posėdyje apžiūrėjo daiktinius įrodymus, nors jokių įrodymų apie įvykusį komisijos posėdį, kurio metu buvo apžiūrimas elektros skaitiklis ir į kurį būtų kviesta atsakovė, ieškovas nepateikė, todėl neaišku koks poveikis buvo daromas elektros skaitikliui ir nurodytai plombai jų apžiūros pas ieškovą metu. Esant duomenų apie tai, kad plastikinei plombai A164260 nuo elektros skaitiklio išmontavimo pas atsakovę iki jos pateikimo ekspertizei buvo padarytas poveikis ir neturint duomenų apie šios plombos būklę iki jos nuėmimo, negalima daryti išvados, kad 2011 m. gegužės 18 d. ekspertizės akte nurodytas jos pažeidimas atsirado iki 2008 m. birželio 26 d. pas atsakovę atlikto elektros apskaitos patikrinimo, todėl nėra pagrindo taikyti atsakovės atžvilgiu civilinę atsakomybę.
3. 2011 m. gegužės 18 d. ekspertizės akte nurodyta, kad plombos Vilnius/Fesla 3 ir ES01B/TI yra užspaustos ne tais pačiais plombavimo replių puansonais, lyginant jas su pateiktais lyginamaisiais pavyzdžiais. Tačiau tokia išvada neleidžia teigti, kad ant skaitiklio gaubto rastos plombos yra klastotė, nes nėra pateikta jokių įrodymų apie tyrimui pateiktų lyginamųjų plombų originalią kilmę (ekspertizės akte nurodyta, kad jas pateikė ieškovo advokatas). Kita vertus, kaip matyti iš 2008 m. birželio 26 d. neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akto ir prie jo pridėtų nuotraukų, ieškovui nuimant ginčo skaitiklį jo gaubtas kairėje buvo plombuotas švinine plomba Vilnius/Fesla 3, dešinėje - švinine plomba ES01B/II. Ieškovas nurodė, kad plombų klastojimas iš atsakovės pusės pasireiškė ne plombų kitokiais žymenimis žymėjimu, o esamų žymenų klastojimų, t.y. ieškovas pripažino, kad elektros skaitiklis turėjo būti plombuotas švininėmis plombomis Vilnius/Fesla 3 ir ES01B/II, tačiau nurodo, kad ant elektros skaitiklio buvo rastos ne originalios, o suklastotos plombos. Tokią ieškovo poziciją nurodė ieškovo atstovas parengiamojo teismo posėdžio metu, tai atsispindi ir ieškovo prašyme skirti trasologinę plombų ekspertizę. Tuo tarpu ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad pas atsakovę ant skaitiklio apskritai kada nors buvo uždėtos plombos Vilnius/Fesla 3 ir ES01B/II. 2001 m. gruodžio 14 d. elektros skaitiklio pastatymo užduotis patvirtina, kad sumontavus pas atsakovę elektros skaitiklį, skaitiklis buvo plombuotas trimis plombomis: A164260 ir 2001/11. 2008 m. balandžio 9 d. užduotyje nurodyta vienintelė skaitiklio gaubto plomba A164260 (plomba E01/(duomenys neskelbtini) yra nuo gnybtų dangtelio). Atitinkamai ir kompiuteriu iš anksto išspausdintame 2008 m. birželio 26 d. užduoties lape buvo nurodyta vienintelė skaitiklio gaubto plomba A164260. Nei vienoje užduotyje nenurodyta, kad skaitiklio gaubtas turėjo būti plombuotas plombomis Vilnius/Fesla 3 ir ES01B/II. Todėl darytina išvada, kad ant atsakovės skaitiklio gaubto turėjo būti viena plomba A164260, kuri ir buvo rasta 2008 m. birželio 26 d. pas atsakovę atlikto elektros apskaitos patikrinimo metu.
4. 2011 m. gegužės 18 d. ekspertizės akte nurodyta, kad skaičiavimo mechanizmo būgnams buvo daromas pašalinis mechaninis poveikis. Taip pat nurodyta, kad skaitiklis pagamintas 2001 m. ieškovo 2001 m. gruodžio 14 d. užduotis patvirtina, kad skaitiklis pas atsakovę pastatytas 2001 m. gale, jo rodmuo yra 00020 kWh, iš ko galima spręsti, kad skaitiklis, iki jo pastatymo pas atsakovę, buvo eksploatuojamas. Taigi ieškovas neįrodė, kad atsakovei pastatė naują, su naujais skaičiavimo būgnais, neeksploatuotą ir neremontuotą elektros skaitiklį (CPK 178 str.).
5. Iš 2008 m. balandžio 9 d. užduoties matyti, kad keli mėnesiai iki 2008 m. birželio 26 d. patikrinimo, atsakovei nedalyvaujant, buvo atliekamas skaitiklio patikrinimas. Todėl neatmestina prielaida, kad elektros skaitiklio ir jo plombų pažeidimus paskutinio patikrinimo pas atsakovę metu padarė ieškovo atstovai. Atsižvelgiant į tai, kad patikrinimas buvo vykdomas atsakovei nedalyvaujant, visos abejonės turi būti aiškinamos atsakovės naudai.
6. Tai, kad atsakovė nesiekė pakeisti elektros skaitiklio rodmenų patvirtina aplinkybė, jog 2007 m. birželio 1 d. deklaruotas senojo skaitiklio rodmuo sudarė 15002 kWh., o 2008 m. birželio 26 d. neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akto surašymo metu - 26071 kWh, t.y. senojo skaitiklio rodmuo per ginčo laikotarpį sudarė 11069 kWh (26071 kWh - 15002 kWh). Pastačius atsakovei 2008 m. birželio 26 d. naują elektros skaitiklį, kurio rodmuo buvo 0008 kWh, po metų (2009-06-19) skaitiklis rodė 10851 kWh, t. y. naujasis skaitiklis parodė 10846 kWh metinį suvartojimą. Atsakovė pateikė elektroninį įmokos kvitą, iš kurio matyti, kad 2010 m. birželio 20 d. naujo elektros skaitiklio rodmuo sudarė 20219 kWh, t. y. naujas skaitiklis parodė 9368 kWh metinį elektros energijos suvartojimą. Iš to seka išvada, kad naujas elektros skaitiklis, kurių rodmenų teisingumo ieškovas neginčija, parodė mažesnį suvartotą elektros energijos kiekį, nei ginčijamu laikotarpiu parodė senasis elektros skaitiklis. Apeliantės nuomone, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ginčo laikotarpiu atsakovė neturėjo ketinimo sumažinti suvartojamo elektros energijos kiekio.
7. Iš pateiktos 1999 m. rugsėjo 20 d. elektros energijos pardavimo (tiekimo)-pirkimo (vartojimo) buities vartotojui sutarties matyti, kad tarp šalių buvo sudaryta vartojimo sutartis (CK 1.39 str. 1 d.). Sutartis sudaryta prisijungimo būdu. Remiantis CK 6.193 straipsnio 4 dalimi, visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies nenaudai. Sutarties 3.11 punkte nustatytos pareigos - stebėti elektros energijos apskaitos prietaisų būklę ir veikimą, saugoti plombas, o apie pastebėtus trūkumus arba pažeidimus nedelsdamas pranešti raštu ieškovui atsakovė negalėjo vykdyti dėl objektyvių priežasčių, kadangi yra senyvo amžiaus, specialių žinių apie elektros įrenginius neturi, todėl nustatyti elektros apskaitos prietaiso plombų ir skaičiavimo mechanizmų pažeidimų ji negalėjo. Taigi pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį atsakovės veiksmuose nėra kaltės. Nesant byloje įrodymų apie tai, kokios būklės elektros skaitiklis buvo atsakovei pastatytas ir priešingai, esant duomenų apie tai, kad vienintelė ieškovo dokumentuose pažymėta plomba A164260 buvo paveikta iki jos pateikimo ekspertizei, pripažintina, kad ieškovo pareikštas ieškinys yra nepagrįstas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas AB „Lesto“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmos instancijos teismo sprendimą nepakeistą (t.2, b.l. 14-18). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Ieškovo darbuotojai, nustatę Taisyklių pažeidimą ir įtarę esant suklastotas plombas, jų nuo pažeisto elektros skaitiklio nenuima, o visą elektros skaitiklį (kartu su plombomis), kaip vientisą daiktinį įrodymą, įdeda į medžiaginį maišelį ir prie atsakovės akių užplombuoja. Akte nurodyta, jog prie jo pridedamas maišelis Nr. 06-218, o daiktų, kurie turi įtakos NEEVVA faktui įrodyti, paėmimo protokole, kurį pasirašė ir atsakovė, yra nurodytas maišelio plombos numeris.
Šalies argumentai
2. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad „2008-06-26 užduotis patvirtina, kad plastikinė plomba A164260, nuimant elektros skaitiklį, taip pat buvo nuimta (grafos „apskaitos taško elementų plombos“ pirmoje eilutėje ties įrašu plomba A164260" pažymėta varnelė, kad plomba nuimta)“, kadangi ieškovo darbuotojai varnele pažymi plombas, kurios turi būti pašalintos iš ieškovo kompiuterinių programų. Be to, 2008 m. liepos 3 d. Kauno m. skyriaus vartotojų prašymų ir aktų svarstymo komisijos posėdžio protokolo Nr. 35/3 nutarimuose yra nurodyta, kad posėdžio metu maišelis su daiktiniu įrodymu nebuvo atidarytas, o ekspertizės akte, - jog maišelis eksperto gautas tvarkingas, plomba nepažeista. Akto skiltyje „Skaitiklio gaubto plombų tyrimas“ ekspertas nurodė, kad: „Atidalinus valų kilpas, skaitiklio gaubto plombos ir užraktas buvo nuimti. Apžiūrėjus nuimtas plombas <...>“, kas patvirtina, kad ant elektros skaitiklio esančios plombos nebuvo nuimtos, todėl apeliantės daromos prielaidos yra nepagrįstos, neįrodytos ir paneigtos aukščiau išdėstytais faktais.
3. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad „ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog pas atsakovę ant skaitiklio apskritai kada nors buvo uždėtos plombos Vilnius/Fesla 3 ir ES01B/H, nei vienoje užduotyje nenurodyta, kad skaitiklio gaubtas turėjo būti plombuotas plombomis Vilnius/FESLA 3tES01B/IL, todėl darytina išvada, kad ant atsakovės skaitiklio gaubto turėjo būti viena plomba A164260, kuri buvo rasta 2008 m. birželio 26 d. pas atsakovę atlikto elektros apskaitos patikrinimo metu“, kadangi Elektros energijos tiekimo ir vartojimo taisyklų 58.1 punktas nustato, kad neteisėto elektros energijos vartojimo prevencijai elektros apskaitose plombuojamos tokios vietos: „58.1. ant elektros skaitiklio gaubto turi būti gamintojo ir metrologinę patikrą atlikusios organizacijos plombos, o ant gnybtų trinkelės dangtelio, daugiatarifio elektroninio skaitiklio optinės sąsajos ir srovės kilpų išėjimų, elektros skaitiklius valdančių laikrodžių programų nustatymo klavišų ir gnybtų dangtelių - operatoriaus plombos“. Operatorius užduotyse privalomai turi žymėti tik jo uždėtas plombas. Nagrinėjamu atveju elektros skaitiklio pažeidimai buvo įrodinėjami ne ieškovo uždėtų plombų klastojimu, bet ekspertų išvada, kad ant esančio atsakovės rūsyje elektros skaitiklio suklastotos gamintojo ir metrologinės patikros plombos. Plomba FESLA 3/*Vilnius* yra uždedama elektros skaitiklio gamintojo Lietuvos ir Vokietijos UAB "Fesla" ir privalo būti ant elektros skaitiklio visais atvejais, taip pat kaip ir metrologinės patikros plomba, šiuo atveju ES01B/II, kuri žymi skaitiklio metrologinės patikros atlikimo metus ir atitinkamų metų ketvirtį, šiuo atveju 2001 metų II ketvirtį.
4. Nepagrįsti apeliantės argumentai, liečiantys ekspertizės akto išvadas dėl pašalinio poveikio elektros skaitiklio skaičiavimo mechanizmo būgnams ir 2001 m. pirminius skaitiklio rodmenis apie suvartotą elektros energiją (00020 kWh), iš kurių apeliantė sprendžia, kad skaitiklis iki jo pastatymo pas atsakovę jau buvo eksploatuojamas. Ieškovas nurodė, kad kiekvienas elektros apskaitos prietaisas, prieš jį sumontuojant vartotojui, turi būti metrologiškai patikrintas ir ant jo gaubto pagal Taisyklių 58.1 punktą turi būti gamintojo ir metrologinę patikrą atlikusios organizacijos plombos. Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo (V.Ž. 1996, Nr. 74-1768) 19 straipsnyje nustatyta, kad pagaminus naujas matavimo priemones atliekama jų pirminė metrologinė patikra, o 21 straipsnyje, jog vykdant teisinę metrologinę priežiūrą atliekama matavimo priemonių gamintojų ir pardavėjų Metrologijos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų laikymosi kontrolė. Atliekant mertrologinę patikrą, t.y. siekiant patikrinti, ar elektros skaitiklis tinkamai apskaito per jį praleidžiamą elektros energijos kiekį, jis metrologų yra prijungiamas prie elektros srovės, todėl naujų vartotojams sumontuotų skaitiklių, praėjusių privalomą metrologinę patikrą, rodmenys negali būti nuliniai. Todėl apeliantės įtarimams nėra jokio pagrindo.
5. Niekuo nepagrįsti apeliantės argumentai, kad elektros skaitiklio ir jo plombų pažeidimus galėjo padaryti ieškovo atstovai, kadangi gauti iš to finansinę naudą galėjo gauti tik atsakovė, elektros skaitiklis sumontuotas atsakovės namo rūsyje, todėl be jos žinios jokie neteisėti veiksmai negalėjo būti atliekami. Teismas pagrįstai nesivadovavo prielaidomis, bet vertino į bylą pateiktų įrodymų visumą, ir remdamasis savo vidiniu įsitikinimu bei tikėtinumo taisykle, pagal kurią teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (LAT senato nutarimu Nr.51 patvirtinta Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, apžvalga; 2007-10-19 LAT nutartis civ.b.Nr.3K-3-416/2009), pagrįstai taikė atsakovei civilinė atsakomybę.
6. Apeliantės argumentai, jog teismas nevertino ir neatsižvelgė į atsakovės elektros energijos suvartojimą, kai senasis elektros skaitiklis buvo pakeistas naujuoju skaitikliu, negali būti laikomi tinkamu įrodymu atsakovės kaltei paneigti dėl nustatyto plombų klastojimo ir neapskaitomo elektros energijos vartojimo fakto. Todėl pagrįstai teismo nebuvo vertinamas, kadangi elektros energijos suvartojimas priklauso tik nuo pačios atsakovės valios ir veiksmų.
7. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas dėl Sutarties aiškinimo. Nepaisant Sutarties sudarymo būdo, tyčinis plombų klastojimas negali būti aiškinamas vartotojo naudai ir žalą patyrusios šalies nenaudai. Šalių sudarytoje elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartyje, kaip ir kituose teisės aktuose, aiškiai įtvirtinta nuostata, kad už energijos vartojimo apskaitos prietaiso priežiūrą yra atsakinga atsakovė, nors ji ir laikytina vartotoja CK 6.387 straipsnio 2 dalies prasme (fiziniai asmenys, naudojantys energiją asmeninėms, ūkio ir pan. reikmėms).
8. Apeliantės argumentas, kad elektros skaitiklio mechanizmo ji pati negadino ir plombų neklastojo siejamas su kaltės už padarytus pažeidimus klausimu, tačiau apeliantė nepaneigė bylos įrodymais pagrįsto fakto, jog elektros apskaitos prietaiso plombos ir jo skaičiavimo mechanizmas buvo pažeisti. Šiuo atveju galiojant įstatyminei kaltės prezumpcijai, pareiga nuginčyti kaltę dėl neteisėtų veiksmų tenka atsakovei. Atsakovei nepaneigus įstatyminės jos kaltės prezumpcijos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovę kalta už padarytą žalą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Apeliantė teigė, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, nustatymą ir pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka.
Dėl elektros energijos vartotojo kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos
CK 6.245 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal CK 6.256 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).
Aiškindamas ir taikydamas šias CK normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę. Tuo tarpu skolininko kaltė, kaip sutartinės civilinės atsakomybės prielaida, yra preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2004; 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2008). Nagrinėjamu atveju gali būti aktualios Elektros energetikos įstatymo, 1999 m. rugsėjo 20 d. Sutarties, Ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, galiojusių pažeidimo nustatymo metu (2008-06-26), nuostatos. Tačiau nei viename iš paminėtų teisės aktų nėra nustatyta bendrosios taisyklės dėl skolininko kaltės prezumpcijos išimtis. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad paneigti įstatymu nustatytą kaltės, kaip vienos iš sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų, prezumpciją privalėjo atsakovė.
Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Taisyklių 58.1. punktas numato neteisėto elektros energijos vartojimo prevencijai elektros apskaitos prietaisų ir elektros apskaitos schemų elementų srovinės dalies plombavimo tvarką: ant elektros skaitiklio gaubto turi būti gamintojo ir metrologinę patikrą atlikusios organizacijos plombos, o ant gnybtų trinkelės dangtelio, daugiatarifio elektroninio elektros skaitiklio optinės sąsajos ir srovės kilpų išėjimų, elektros skaitiklius valdančių laikrodžių programų nustatymo klavišų ir gnybtų dangtelių – operatoriaus plombos. Jei sutartyje su vartotoju nenustatyta kitaip (nagrinėjamu atveju sutartyje kitaip nenustatyta), už elektros apskaitos prietaisų, elektros apskaitos schemose naudojamos įrangos ir įtaisų bei visų plombų apsaugą atsako objekto ir (ar) įrenginių, kuriuose jie įrengti, savininkai arba nuomininkai (Taisyklių 62 p., CK 6.387str. 2 d.).
Dėl įrodymų vertinimo
Įrodymai civilinėje byloje – tai bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Teismas byloje surinktus įrodymus turi įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu (CPK 185 str.). Bylai reikšmingų faktų buvimas ar nebuvimas ir teisinis jų vertinimas gali būti konstatuojami tik tada, kai tokioms išvadoms padaryti pakanka byloje surinktų įrodymų. Rašytiniai įrodymai, apžiūros protokolai, ekspertų išvados, fotonuotraukos yra vieni iš civilinės bylos įrodymų (CPK 177 str. 2 d.). Iš 2011 m. gegužės 18 d. Lietuvos teismo ekspertizės Centro ekspertizės akto Nr. 11-862 (11) matyti, kad atsakovės elektros skaitiklio plombos yra klastotės; plastikinis užraktas „A 164260“, kuriuo užplombuotas (užrakintas) tirti pateikto elektros skaitiklio gaubtas viršuje, pažeistas; skaitiklio skaičių langelio briaunos bei skaičiavimo mechanizmo skaičių būgnas taipogi pažeistas ir jam buvo daromas pašalinis poveikis (t.1, b.l. 119-122). Eksperto išvada patvirtina ieškovo atlikto tyrimo rezultatus, nurodytus 2008 m. birželio 26 d. Neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akte ir 2008 m. liepos 3 d. ieškovo Komisijos išvadose bei jos prieduose (t.1, b.l. 8, 12-13, 27-31). Atsakovė šiais įrodymais byloje nustatytų aplinkybių (elektros skaitiklio pažeidimo fakto) leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė. Taigi abejoti minėtų įrodymų įrodomąja galia nėra jokio pagrindo.
Apeliacinio skundo argumentai iš esmės grindžiami samprotavimais ir netinkamu faktinių bylos aplinkybių vertinimu, todėl sutikti su jais negalima. Visų pirma, priešingai nei teigia apeliantė, plastikinė plomba A164260 nuo elektros skaitiklio išmontavimo pas atsakovę momento iki jos pateikimo ekspertizei nebuvo nuimta (išardyta) t.1, b.l. 8-9, 13, 120-121). Antra, elektros skaitiklis plombuotas plombomis Vilnius/Fesla 3 ir ES01B/II pagal Taisyklių 58.1 punkto reikalavimus (gamintojo ir metrologinę patikrą atlikusios įmonės), todėl apeliantės abejonės dėl šių plombų nepažymėjimo ieškovo lokaliniuose dokumentuose (užduotyse), nenurodant tam teisinio pagrindo, yra nepagrįstos. Trečia, apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais dėl naujų elektros apskaitos prietaisų privalomos pirminės metrologinės patikros, dėl ko prietaiso parodymai negali būti „nuliniai“, todėl nepagrįstais pripažįsta apeliantės samprotavimus, jog elektros skaitiklis, prieš jį pastatant pas atsakovę, galėjo būti naudojamas ir veikiamas kitų asmenų. Ketvirta, teismas atmeta kaip neįrodytus apeliantės argumentus, jog neteisėtą poveikį elektros skaitikliui galėjo padaryti paties ieškovo darbuotojai, atlikę skaitiklio patikrą atsakovės namuose. Penkta, apeliacinio skundo argumentai dėl faktiškai mažesnio sunaudojamo elektros kiekio, kai po pažeidimo nustatymo buvo įrengtas naujas elektros skaitiklis, yra subjektyvaus pobūdžio veiksnys, kurį gali tiesiogiai įtakoti (nulemti) suinteresuoto asmens (šiuo atveju atsakovės) elgesys ar veiksmai, todėl sutikti su jais negalima. Šešta, apeliacinio skundo argumentai, jog remiantis CK 6.193 straipsnio 4 dalimi, visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies nenaudai, nagrinėjamam ginčui nėra teisiškai reikšmingos, kadangi byloje nėra ginčo dėl sutarties sąlygų aiškinimo ar šių sąlygų diskriminacinio pobūdžio atsakovės atžvilgiu. Atsakovė su ieškovo reikalavimais nesutiko iš esmės, t.y. teigė, kad jos veiksmuose nėra vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – kaltės. Taigi sutikti su šiuo apeliantės argumentu nėra pagrindo.
Byloje nėra ginčo dėl žalos dydžio, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl žalos dydžio sumažinimo, todėl plačiau dėl to nepasisako.
Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, ginčo santykiui tinkamai taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, todėl naikinti arba pakeisti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
palikti Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimą nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.