- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-19
- Bylos Nr.
- ATP-304-360/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-0-3-00105-2016-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Savinijus Katauskas
Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. N. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016-03-24 nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. N. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. pagrindu už tai, kad 2016-03-12, apie 23.05 val. (duomenys neskelbtini) m., vairuodamas transporto priemonę „Peugot 206“ v/n (duomenys neskelbtini) ir nesilaikydamas saugaus vairavimo taisyklių, atsitrenkė į kitą transporto priemonę, ją apgadino, pasišalino iš įvykio vietos, su kuriuo buvo susijęs dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo.
Žemesnės instancijos teismas
2016-03-24 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu V. N. pripažintas kaltu ir nubaustas 868 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu trejiems metams.
Šalies argumentai
V. N. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2016-03-24 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir administracinio teisės pažeidimo teiseną jam nutraukti arba grąžinti bylą pirmosios instancijas teismui nagrinėti iš naujo.
Skunde apeliantas nurodo, kad su priimtu teismo nutarimu nesutinka, mano, jog administracine tvarka nubaustas nepagrįstai, nes administracinių teisės pažeidimų nepadarė, tai yra apeliantas nepagrįstai buvo pripažintas sukėlęs eismo įvykį, nors nei vienai transporto priemonei žala nebuvo padaryta, be to atsižvelgiant į visas faktines įvykio aplinkybes bei į apelianto elgesį po galimo eismo įvykio, nėra pagrindo pripažinti, kad apeliantas siekė tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos bei išvengti atsakomybės. Apeliantas iš įvykio vietos pasišalino, tik pagrįstai manydamas, jog žala nei vienam automobiliu nebuvo padaryta, todėl pasilikti įvykio vietoje ir pranešti policijos pareigūnams, apeliantui pareigos nebuvo.
Apeliantas teigia, kad nagrinėjamu atveju apelianto tyčios padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą klausimas nebuvo tiriamas visapusiškai ir išsamiai. Nors pirmosios instancijos teismas nustatė ir skundžiamame nutarime konstatavo, jog apeliantas kaltę pripažįstą pilnai, gailisi dėl padaryto pažeidimo, tačiau apelianto tyčios dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje padaryto pažeidimo nenustatinėjo, nors byloje esantys įrodymai (tarnybiniai pranešimai, apelianto paaiškinimas) patvirtina, jog apeliantas iš įvykio vietos pasišalino manydamas, jog žala automobiliams nebuvo padaryta. Bylos nagrinėjimo metu apeliantas sutiko su visomis nurodytomis faktinėmis įvykio aplinkybėmis, pripažino, jog atsirėmė į kitą transporto priemonę ir ją apžiūrėjęs pasišalino ir teismai tai laikė visišku jo kaltės pripažinimu, tačiau vien toks prisipažinimas nešalina teismo pareigos visas aplinkybes ištirti išsamiai ir pilnai, nustatyti kaltinimo tyčią, eismo įvykio faktą bei automobiliams padarytą žalą, kas sudaro ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėtį. Nukentėjusioji A. K., norėdama teismui paaiškinti visas aplinkybes, buvo atvykusi į teismo posėdį pirmosios instancijos teisme, tačiau teismo posėdyje jai nebuvo leista dalyvauti, ji apklausinėjama nebuvo. Nors apeliantas bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog nukentėjusioji jokių pretenzijų neturi ir žala jos automobiliui nebuvo padaryta, tačiau teismas vis vien nukentėjusiosios neapklausė, jos paaiškinimų dėl galimos žalos neišklausė. Be to į teismo posėdį buvo atvykusi ir apelianto draugė E. U., kuri įvykio metu buvo kartu su apeliantu ir matė visas įvykio aplinkybes, todėl norėjo liudyti byloje, tačiau jai teismo posėdyje taip pat nebuvo leista dalyvauti. Apeliantas teigia, kad ankščiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas nepilnai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, neišsiaiškino svarbių bylai aplinkybių, todėl toks teismo sprendimas yra naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nepaisant ankščiau nurodytų aplinkybių, šiuo atveju taip pat yra pagrindas pripažinti, jog apeliantas administracinio teisės pažeidimo nepadarė, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas gali būti panaikintas ir nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties ir administracinio teisės pažeidimo teisena apeliantui nutraukta.
V. N. apeliacinis skundas tenkintinas.
ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui), šiuo atveju apylinkės teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir teismo pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi.
Iš bylos medžiagos matyti, kad šioje byloje pagrindinis ginčas kyla dėl to, ar buvo padarytas autoįvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis. Byloje esantys duomenys dėl to, kad V. N. važiuodamas atbuline eiga kliudė stovėjusį automobilį yra skirtingi. Byloje V. N. paaiškinimo, iš kart po padaryto autoįvykio, nėra, nors administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad paaiškinimas pateiktas ant atskiro lapo. Iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad apklausus V. N., šis paaiškino, kad važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į kitą automobilį, išlipęs ir jį apžiūrėjęs suprato, kad jo neapgadino, todėl iš įvykio vietos nuvažiavo (b. l. 16). Iš apylinkės teismo nutarimo matyti, kad V. N. kaltę visiškai pripažino, tačiau nurodė, kad nepajuto jog kliudė kitą automobilį, pažeidimą padarė netyčia (b. l. 20). Iš A. K. paaiškinimo, iš kart po įvykio, matyti, kad einant link savo automobilio pamatė, jog veikia jos automobilio signalizacija, priėjusi pastebėjo, jog apgadintas priekinis buferis. Pamatė iš automobilių stovėjimo aikštelės išvažiuojantį automobilį, įsidėmėjo numerio skaičius, privažiavęs vaikinas pasakė automobilio numerio raides. Apie įvykį pranešė policijai. Dėl autoįvykio padaryta turtinė žala (b. l. 8-9). Iš apeliacinio skundo matyti, kad nukentėjusioji buvo atvykusi į teismo posėdį, tačiau, jai dalyvauti nebuvo leista, todėl ji prie apeliacinio skundo pridėjo paaiškinimą, kuriame nurodė, kad turtinė žala padaryta nebuvo, kad neteisingai tamsoje įvertino automobilio apgadinimus, gerai apžiūrėjusi automobilį šviesoje, pamatė, kad sugadinimai padaryti anksčiau, o ne V. N. veiksmais ( b. l. 29).
Kelių eismo taisyklėse numatyta, kad eismo įvykis ? įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai, ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. ATPK 127 str. 2 d. administracinė atsakomybė numatyta asmeniui už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Taigi, iš byloje pateiktų skirtingų duomenų neaišku, ar V. N. veiksmais buvo padaryti automobilio „Peugeot 40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Apygardos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas nutartį priėmė tinkamai neištyręs visų bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių. Tinkamai neištyrus bei motyvuotai neįvertinus duomenų, negali būti konstatuojama, jog tinkamai yra atskleista bylos esmė. Pažymėtina, kad kai iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
Atkreiptinas dėmesys, kad iš nutarimo rezoliucinės dalies nėra aišku už kokius administracinius teisės pažeidimus V. N. skirta 868 Eur bauda su trejų metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjant V. N. administracinio teisės pažeidimo bylą apylinkės teisme nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, nebuvo nustatytos ir įvertintos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, svarbūs bylos baigčiai, todėl skundžiama nutartis naikintina, o byla grąžintina tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas
nutaria:
panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2016-03-24 nutarimą ir V. N. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis neskundžiama.