- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-09
- Bylos Nr.
- 1S-586-926/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-59-1-00211-2013-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Jurgis Kiškis, Algirdas Giedraitis
- Nuteistasis
- K. G.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgio Kiškio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Dovilės Augustauskaitės skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, kuria buvo patvirtintas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) (toliau – Komisija) 2021 m. liepos 19 d. nutarimas Nr. 95-395 taikyti nuteistajam K. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. K. G. (toliau – K. G.) Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį buvo išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.
Žemesnės instancijos teismas
2. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 30 d. nuosprendžiu Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nuosprendis buvo panaikintas, priimant naują apkaltinamąjį nuosprendį K. G. atžvilgiu, pripažįstant jį kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir nuteisiant jį 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2016 m. balandžio 21 d., bausmės pabaiga – 2024 m. balandžio 20 d.
3. Komisijos 2021 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 95-395 nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam K. G. pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
4. Sutikdamas su Komisijos nutarimo išvadomis, Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi patvirtino 2021 m. liepos 19 d. Komisijos nutarimą Nr. 95-395.
5. Skunde apygardos teismui Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė D. Augustauskaitė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – atsisakyti patvirtinti Komisijos 2021 m. liepos 19 d. nutarimą Nr. 95-395 taikyti nuteistajam K. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Prokurorės teigimu, nuteistojo K. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką, vis dar išlieka vidutinė. Išskiriami ir nuteistojo pakartotinį nusikalstamą elgesį galintys paskatinti kriminogeniniai rizikos veiksniai. Iki jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo K. G. niekur nedirbo, jo darbinė patirtis laisvėje buvo minimali. Be to, jis piktnaudžiavo alkoholiu, dėl alkoholio vartojimo pasireiškė jo smurtinio pobūdžio elgesys. Šiuo metu nuteistasis neigia turintis kokių nors problemų, negeba ir nenori jų pripažinti, dėl savo nemalonios padėties kaltina kitus, apgalvoja tik kai kurias savo elgesio pasekmes, apie savo ateities planus taip pat negalvoja. Šios aplinkybės, prokurorės vertinimu, leidžia pagrįstai pripažinti, kad nuteistojo integracija visuomenėje ir jo gebėjimas gyventi laikantis įstatymų keliamų reikalavimų, šiuo metu yra apsunkintas, kas didina jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
5.2. Skunde pabrėžiama, kad nors nuteistasis palaiko socialinius ryšius, tačiau jie yra tik paviršutiniški, todėl tvirtinti, jog tai gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio, nėra galimybės. Juo labiau, kad socialinius ryšius K. G. palaiko tik su savo pussesere, visi kiti jo artimieji yra mirę, pokalbio metu jis užsisklendęs, nekomunikabilus ir nelinkęs atvirauti. Skunde pažymima ir tai, kad bausmę nuteistasis atlieka už itin sunkaus nusikaltimo – nužudymo, padarymą, atlygino tik nedidelę dalį padarytos žalos, jokių santaupų jis neturi ir yra maža tikimybė, kad sugebės padengti savo finansinius įsipareigojimus. Be to, K. G. jokio darbo laisvėje neieško, teigia, jog išėjęs į laisvę dėl įdarbinimo kreipsis į Užimtumo tarnybą. Likusi neatlikta bausmės dalis taip pat išlieka žymi.
Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės D. Augustauskaitės skundas tenkinamas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Tam, kad nuteistojo asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikius lygtinį paleidimą.
7. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą ir prokurorės skundo argumentus, konstatuotina, kad, priešingai nei nustatyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, Komisija netinkamai įvertino nuteistojo K. G. asmenybę, jo elgesio korekciją bei pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, dėl ko, nepagrįstai sprendė, jog šiuo metu jau įmanoma nuteistąjį toliau koreguoti neizoliuotą nuo visuomenės, jo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą, ir tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti jam paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimą.
8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis K. G. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet gali būti svarstomas klausimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl likusios neatliktos bausmės dalis, priešingai nei savo skunde nurodo prokurorė, negali būti pakankamu pagrindu netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo. Tačiau, iš socialinio tyrimo išvados taip pat matyti, jog atlikus pakartotinį vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam K. G. vis dar nustatoma vidutinė jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika bei jo elgesį neigiamai charakterizuojantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, galintys paskatinti nuteistąjį nusikalsti pakartotinai. Nors vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, vertinant tai BVK 157 straipsnio nuostatų kontekste, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju būtina nustatyti akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Ji turi įtikinanti, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ši išvada daroma ne tik formaliai atsižvelgiant į nustatytą rizikos vertinimo balais pokytį, bet ir visapusiškai įvertinant nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčius bei nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaką jo kriminogeniniams rizikos veiksniams.
9. Bylos duomenimis nustatyta, kad K. G. nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje savo problemų, susijusių su alkoholio vartojimu, nuteistasis nepripažįsta, jokių pataisos programų, susijusių su alkoholio daromos žalos suvokimu, būdamas pataisos įstaigoje jis nelankė, teigia, kad laisvėje alkoholį vartojo saikingai, kas rodo, kad jis iki šiol kritiškai nevertina savo neteisėtų veiksmų, ignoruoja jais sukeltas pasekmes. Svarbu ir tai, kad praeityje sprendžiant K. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ši aplinkybė jau buvo vertinama kaip neigiamai charakterizuojanti nuteistąjį, tačiau K. G. elgesys net ir po to išliko nepakitęs. Jis ir toliau neigia alkoholio vartojimo problemas ir jokių pataisos programų, susijusių su alkoholio vartojimo mažinimu, pataisos įstaigoje nelanko. Toks nuteistojo požiūris teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai abejoti Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotomis aplinkybėmis, kad K. G. supranta ir pripažįsta alkoholio poveikio elgesio galimą žalą alkoholį vartojančiam asmeniui ir jo aplinkiniams. Tai itin aktualu įvertinus faktą, kad alkoholio vartojimas yra tiesiogiai susijęs su K. G. smurtiniu elgesiu, kuriam pasireiškus ir buvo įvykdytas nuteistajam inkriminuotas nusikaltimas.
10. Tenkinant prokurorės skundą įvertintina ir tai, kad laisvės atėmimo bausmę K. G. atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, padarymą. Savo kaltės bylos nagrinėjimo metu jis nepripažino, ją iš esmės neigia ir šiuo metu. Dėl savo nemalonios padėties (bausmės atlikimo) jis kaltina kitus, neigia turintis kokių nors problemų, negeba ir nenori jų atpažinti bei įvardinti. Be to, nuteistasis nurodo nieko nežinantis apie savo ateities planus bei tikslus, teigia jų neturintis. Yra linkęs pasikliauti savo „sveiku protu“ ir tiesioginiu patyrimu, kitus gali vertinti stereotipiškai, pernelyg greitai daryti išvadas. Toks nuteistojo mąstymas ir jokių pokyčių jame nebuvimas net ir akcentuojant šiuos iš esmės neigiamus nuteistojo mąstymo bruožus ankstesniuose teismų procesiniuose sprendimuose, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad asmens pažanga vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Visiškai akivaizdu, kad žmogus, neturėdamas jokių ateities planų, negebėdamas iš savo neteisėto elgesio pasimokyti ir padaryti atitinkamų išvadų, asmuo nesugebės tinkamai integruotis į visuomenę laisvėje ir laikytis nustatytos tvarkos.
11. Be to, įvertintina ir tai, kad nors šiuo metu nuteistasis dirba, tačiau, būdamas laisvėje darbo jis neturėjo, o jo darbinė patirtis buvo itin menka. Tačiau, nepaisydamas šio fakto, turėdamas vos 8 klasių išsilavinimą ir neturėdamas jokios specialybės, mokytis ir tokiu būdu padidinti savo galimybes susikurti tinkamą darbinę aplinką laisvėje, nuteistasis pataisos įstaigoje nesiekė. Svarbu ir tai, kad jokio darbo laisvėje K. G., bylos duomenimis, taip pat neieško, teigia, jog lygtinio paleidimo taikymo atveju jis kreipsis į Užimtumo tarnybą. Tuo tarpu, kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistojo finansiniai įsipareigojimai vis dar išlieka dideli, jokių santaupų laisvėje nuteistasis neturi, artimųjų, kurie jam padėtų finansiškai – taip pat. Bylos duomenimis, K. G. pagal vykdomuosius dokumentus privalo išmokėti 20510,34 eurus. Iki šiol išmokėta 2889,97 eurų, tačiau pagal jo prašymą padengta tik 40 eurų. Esant šių duomenų visumai sutiktina su Socialinio tyrimo išvadoje nustatytomis aplinkybėmis, kad nuteistajam laisvėje neturint darbo, tokiu būdu ir jokio legalaus pragyvenimo šaltinio, nesant jokių santaupų ar asmenų, galinčių nuteistajam padėti finansiškai, yra maža tikimybė, kad jis sugebės padengti savo finansinius įsipareigojimus ir tai gali padidinti jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką laisvėje.
12. Abejonių dėl nuteistojo akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, teisėjų kolegijai kelia ir tai, kad atlikus didžiąją paskirtos bausmės dalį, nuteistojo atžvilgiu vis dar nustatomi jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nustatyti net 4 kriminogeniniai rizikos veiksniai – nuteistojo mąstymas ir elgesys, emocinė gerovė, nuostatos bei lėšų tvarkymas ir pajamos. Svarbu tai, kad šie kriminogeniniai veiksniai buvo nustatyti ankščiau ir jau buvo vertinami sprendžiant K. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau, įvertinus tai, kad jie ir toliau nekinta, akivaizdu, kad nuteistasis jokios pažangos iš esmės nedaro ir savo elgesio teigiama linkme pagal jam pateiktas rekomendacijas nekoreguoja. Paminėti kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra pagrindo. Juos nuteistasis vis dar gali ir privalo koreguoti atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje.
6. Nors Socialinio tyrimo išvadoje teigiama, kad nuteistojo socialinių ryšių palaikymas gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio, tačiau įvertinus byloje esančius duomenis, su tokia išvada nesutiktina. Bylos duomenimis, K. G. socialinius ryšius palaiko tik su savo pussesere, su kuria bendrauja mobilaus ryšio priemonėmis. Visi kiti nuteistojo artimieji yra mirę. Esant šiems duomenims, nuteistajam bendraujant tik su vienu sau artimu asmeniu laisvėje, teigti, kad šie jo ryšiai gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo galimo pakartotinio nusikalstamo elgesio, nėra pagrindo. Juo labiau, kad, Socialinio tyrimo išvados duomenimis, K. G. pokalbio metu užsisklendęs, nekomunikabilus ir nelinkęs atvirauti. Iš esmės analogiškai vertintinas ir K. G. nuolatinės gyvenamosios vietos egzistavimas šiam išėjus į laisvę. Nuteistasis tuo pačiu adresu gyveno ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau nuo nusikalstamo elgesio jo tai nesustabdė, todėl abejotina, jog ir šiuo atveju vien tik gyvenamosios vietos egzistavimas gali veikti nuteistąjį išimtinai teigimai ir užkardyti jo galimą pakartotinį nusikalstamą elgesį ateityje.
7. Įvertinus paminėtas aplinkybes, pagrįstai spręstina, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Įvertinus aukščiau išdėstytų duomenų visumą akivaizdu, kad nuteistojo pažanga vis dar nėra pakankama pagrįstai spręsti, kad K. G. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių – vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dirba, nėra baustas drausminėmis nuobaudomis, 10 kartų buvo skatintas, visuma, įvertinus aptartus duomenis, taip pat nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Jos tik parodo, kad asmuo stengiasi laikytis pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos ir elgtis taip, kaip iš jo reikalaujama, tačiau niekaip nepatvirtina akivaizdžios nuteistojo pažangos ir jo asmeninių pastangų keisti savo elgesį vien tik teigiama linkme, kad išėjęs į laisvę savo tikslų jis siektų tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
8. Atsižvelgiant į išdėstytą, Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartis panaikinama, priimant naują sprendimą – atsisakyti patvirtinti 2021 m. liepos 29 d. Komisijos nutarimą Nr. 95-395.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Dovilės Augustauskaitės skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2021 m. liepos 19 d. nutarimą Nr. 95-395 taikyti nuteistajam K. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.