Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-10-25 · Civilinė byla Nr. 2A-1007-302/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-25
Bylos Nr.
2A-1007-302/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-19556-2010-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Dalia Kačinskienė, Dainius Rinkevičius
Ieškovas
UAB „Agerona“
Atsakovas
N. M.
Kategorijos
  • 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1007-302/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-19556-2010-5Procesinio sprendimo kategorijos 44.2.4.2; 44.5.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. spalio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Dainiaus Rinkevičiaus,

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Agerona“ ir atsakovo N. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Agerona“ ieškinį atsakovui N. M. dėl baudos pagal sutartį priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Agerona“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo N. M. ieškovo naudai 82 694,04 Lt baudą už netinkamai įvykdytą sutartį, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2010-01-08 buvo sudaryta Grūdų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 20100108/01-MC, pagal kurią atsakovas įsipareigojo iki 2010-10-20 parduoti ir pristatyti ieškovui 400 t rapsų. Atsakovas sutartimi prisiimtus įsipareigojimus įvykdė tik nežymia dalimi ir iki šiol nėra ieškovui pristatęs 377,08 t rapsų. Sutarties 5.1 punkte šalys sutarė dėl 30 proc. dydžio baudos, jei atsakovas nepristatys sutarto kiekio grūdų ar pažeis pristatymo terminą. Grūdų vienos tonos kaina be PVM – 959 Lt, o atsakovas nepristatė 377,08 t grūdų, t.y. iš viso už 361 619,72 Lt, todėl atsakovas privalo sumokėti ieškovui 108 485,92 Lt baudos. Ieškovas nurodė, kad įskaitė dalį baudos, kas sudaro 25791,88 Lt, iš sumos už atsakovo anksčiau pristatytus grūdus, todėl iš atsakovo priteistina bauda sudaro 82 694,04 Lt.

Atsakovas N. M. su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad pagal tarp šalių sudarytos sutarties 1.1 punktą buvo susitarta, kad bus parduoti/nupirkti žieminiai rapsai po 930 Lt už toną. 2010-08-20 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudarytas papildomas susitarimas, kurio 1.1 punktu buvo sutarta rapsų kaina 959 Lt už toną. 2010-08-24 22,920 tonos rapsų buvo pristatytos ieškovui, tačiau ieškovas nesilaikė 2010-08-20 papildomo susitarimo sąlygų, išrašydamas už pristatytus rapsus 2010-08-24 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. MCG09890, kurioje be jokio pagrindo nurodė kainą 930 Lt už toną. Ieškovas pažeisdamas sutarties 4.2 punktą, neatsiskaitė su atsakovu per 15 darbo dienų nuo rapsų pristatymo dienos. Ieškovui nevykdant savo prisiimtų įsipareigojimų, atsakovas nebegalėjo pasitikėti ieškovu ir pristatinėti jam savo produkcijos be atitinkamo atlygio. Jeigu ieškovas nebūtų vienašališkai nutraukęs 2010-08-20 papildomo susitarimo bei tinkamai vykdęs produkcijos transportavimo apmokėjimą, atsakovas būtų pristatęs rapsus ieškovui. Ieškovas realiai jokių nuostolių nėra patyręs, todėl negali reikšti pretenzijų į nepatirtų nuostolių atlyginimą.

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismas 2011 m. liepos 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo N. M. ieškovo UAB „Agerona“ naudai 41 347,02 Lt baudos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (41347,02 Lt) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2010-11-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 952,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas sprendimą motyvavo tuo, kad į bylą pateikti įrodymai nėra pakankami konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju buvo nenugalimos jėgos aplinkybė. Teismas nurodė, kad šaltis yra įprastas gamtos reiškinys Lietuvoje žiemą, todėl jis laikytinas galimu protingai numanyti reiškiniu. Pažymėjo, jog atsakovas, nors ir fizinis asmuo, tačiau pasirašydamas sutartį veikė tikslais, susijusiais su jo verslu, t.y. ūkininkavimu. Šių aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad atsakovas, kurio profesinė veikla yra ūkininkavimas, o tokia veikla, kaip aiškino teismo posėdžio metu, užsiima 17 metų, pasirašydamas išankstinę rapsų pardavimo sutartį, galėjo numatyti nepalankias oro sąlygas, todėl prisiėmė ir aplinkybių, susijusių su gamtos reiškiniais, padarinių atsiradimo riziką. Neesant nenugalimos jėgos (force majeure) nustatymo kriterijų visumos, teismas nepripažintino nenugalimos jėgos buvimo, kas būtų pagrindas atleisti nuo civilinės atsakomybės atsakovą.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nors abi šalys vykdo profesionalią specializuotą veiklą, turi verslo ir derybų patirties, netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, jos tokio paties dydžio nustatytos abiejų šalių atžvilgiu, sprendė, jog ieškovo prašomos priteisti netesybos – 30 procentų bauda nuo laiku nesupirkto rapsų kiekio pagal sutarties 5.1.1 p. – yra aiškiai per didelės, neatitinkančios teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl keisdamas sutarties nuostatas, kaip tai numato CK 6.228 str., nustatančias baudos dydį, sumažino baudą 50 procentų, t.y. nuo 30 proc. iki 15 proc.

Vadovaudamasis CK 6.37 str. 2 d. teismas priteisė ieškovui iš atsakovo įstatymines 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (41 347,02 Lt) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2010-11-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 1-2 d., 6.210 str. 1 d.).

Atsižvelgdamas į ieškovo patenkintų reikalavimų dalį (50 proc.), iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 2952,50 Lt (5905,00 Lt x 50 proc.) ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio ir išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą). Atsižvelgiant į ieškovo atmestų reikalavimų dalį (50 proc.) iš ieškovo atsakovo naudai priteisė 750,00 Lt (1500,00 Lt x 50 proc.) atsakovo turėtų išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą.

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Agerona“ apeliaciniu skundu prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai.

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas nenustatė ir neištyrė visų ginčui dėl netesybų mažinimo išspręsti reikšmingų aplinkybių, nevertino visų į bylą pateiktų įrodymų, neatsižvelgė į tai, kad dėl sutarties nevykdymo ieškovas patyrė itin didelių nuostolių, o atsakovas gavo pelno.

Teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai sumažino per pusę ieškovo prašomas priteisti iš atsakovo netesybas, toks sprendimas yra nepagrįstas galiojančiais įstatymais, suformuota teismų praktika, faktinėmis bylos aplinkybėmis. Apeliantas nurodo, jog sprendžiant netesybų mažinimo klausimą, Civilinio kodekso 6.228 str. negali būti taikomas. Šiame straipsnyje numatyta, kad šalis gali atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Šiuo atveju, nei viena sutarties sąlyga nesuteikė pranašumo nei vienai iš šalių, nes vienoda 30 proc. dydžio bauda buvo numatyta abiems sutarties šalims, be to, abi šalys yra privatūs verslo subjektai ir sutartį sudarė laisva valia verslo poreikiams tenkinti. Dėl nurodyto materialinės teisės normos netinkamo taikymo teismo sprendimas yra neteisėtas.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo sprendimu sumažinti baudą 50 procentų bei kriterijų, kuriais teismas vadovavosi. Apeliantas nurodo, jog atsakovas sutartį įvykdė tik labai nežymia dalimi, t.y. 5,73 proc. iš sutartyje numatyto 400 t rapsų, todėl tokio dydžio prievolės įvykdymas negali būti objektyviai laikomas pagrindu sutartinių netesybų mažinimui. Teismo sprendimas dėl nurodyto yra nemotyvuotas. Be to, teismas sumažindamas prašomą priteisti baudą 50 procentų, nepateikė jokių motyvų ir kriterijų, kuriais vadovaudamasis nusprendė, kad bauda mažinama būtent tokia apimtimi.

Šiuo atveju teismas neatsižvelgė į visos prievolės sumą, kuri sudaro net 383 600 Lt, į atsakovo elgesį, kuris rapsus pristatė ne atsakovui, o itin pakilusiomis kainomis pardavė tretiesiems asmenims.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, jog teismas pažeidė CK 6.258 str. 3 d., kadangi teismo sumažintos netesybos tapo mažesnėmis už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo, sumą. Atsakovui neįvykdžius sutarties, ieškovas buvo priverstas įsigyti trūkstamą kiekį rapsų itin pakilusiomis kainomis, pirkdamas rapsus iš V. K., ieškovas dėl įsigyto 300 t trūkstamo kiekio rapsų patyrė 117 900 Lt nuostolių (1352 Lt – 959 Lt) x 300 t.

Atsakovas N. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl baudos pagal prievolę priteisimo ir: sumažinti priteistos iš atsakovo ieškovo naudai baudos dydį iki 5 949,63 Lt; teismui nusprendus nekeisti priteistos baudos proporcinės išraiškos ir tuo pagrindu neįskaičiavus teisingos atsakovo ieškovui pateiktos produkcijos kainos, prašo tiksliai užskaityti priešpriešinius šalių finansinius įsipareigojimus ir sumažinti iš atsakovo ieškovo naudai priteistos baudos sumą iki 27 646,82 Lt.

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas ne visai tinkamai išnagrinėjo byloje surinktus įrodymus bei įvertino šalių pateiktus argumentus ir todėl priėmė neteisingą sprendimą.

Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas negalėjo nepripažinti, kad byloje surinkti įrodymai yra pakankami nustatyti, kad atsakovo valios ir galimybių įvykdyti sutartį ieškovo atžvilgiu išraiška buvo minimali dėl nenugalimos jėgos.

Nurodo, jog pats ieškovas netinkamai vykdė sutartį, 2010-08-24 išrašydamas PVM sąskaitą – faktūrą, kurioje nurodyta rapsų kaina 930 Lt už 1 t, tokiu būdu padarydamas atsakovui žalos 804,26 Lt žalos, taip pat pažeisdamas sutarties 4.2 p., numatantį ieškovui pareigą atsiskaityti per 15 darbo dienų nuo rapsų pristatymo dienos pervedant priklausančius pinigus į atsakovo nurodytą sąskaitą.

Kadangi atsakovas elgėsi sąžiningai, informavo ieškovą apie negalėjimą pristatyti 2010-01-08 sutartyje numatyto rapsų kiekio, todėl teismas turėtų atsižvelgti į tokius teisingus argumentus ir konstatuoti pirmosios instancijos teismo per pusę sumažintą baudą aiškiai per didelę, nesubalansuotą, neatitinkančią teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų ir tuo pagrindu pakeisti sutarties nuostatas, nustatančias baudos dydį, sumažinant baudą iki 70 proc., t.y. iki 9 proc.

Šalies argumentai

Apeliantas taip pat nurodo, jog teismas, skaičiuodamas iš jo priteistinos galutinės sumos dydį, tai atliko neteisingai. Visų pirma, ieškovas ieškinyje nurodė, kad dalį produkcijos jis gavo iš atsakovo (t.y. 25791,88 Lt ). Pagal ieškovą iš 30 proc. dydžio baudos (108 485,92 Lt) atėmus atsakovo pristatytos produkcijos dydį, t.y. tokiu būdu „užsiskaitė" dalį baudos, ir pareiškė reikalavimą teismui dėl likusios dalies 30 procentų dydžio baudos priteisimo, t.y. 108485,92-25791,88=82694,04 Lt. Tuo tarpu teismas, nusprendęs sumažinti baudos dydį nuo 30 iki 15 procentų, priteisė 41 347,02 Lt (82694,04 / 2) vietoje 27 646,82 Lt (108485,92 Lt (t.y. 30 proc. nuo nepristatytos produkcijos) / 2 (t.y. gaunama 15 proc. baudos išraiška) = 54 242,96 Lt (baudos dydis) – 25 791,88 Lt (pristatytos produkcijos suma, kurią savo ieškinyje nurodo ieškovas ir su kuria iš dalies sutinka atsakovas) - 804,26 Lt (ieškovui 2010 08 24 d. už pristatytą produkciją neteisingai paskaičiavus pristatyto rapso kainą, t.y. vietoje 959 Lt/t. tepriskaičiavus 930 Lt/t., kas sudaro nepagrįstą praturtėjimą atsakovo sąskaita 804,26 Lt (664,68 Lt produkcijos kainų skirtumas (plius PVM)) sumai).

Atsiliepimas

Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

Atsakovas atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, ieškovo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinių skundų argumentų.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2010-01-08 tarp UAB „Agerona“ ir N. M. buvo sudaryta Grūdų pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo iki 2010-08-27 parduoti ir pristatyti ieškovui 500 t žieminių rapsų po 930 Lt (b.l. 5-6). Papildomu susitarimu, sudarytu 2010-08-20, šalys susitarė, kad atsakovas iki 2010-10-20 parduos 400 t rapsų po 959 Lt (b.l. 7). Nurodytu terminu atsakovas sutarto rapsų kiekio ieškovui nepristatė. Ieškovas nurodo, kad atsakovas iš viso pristatė 22,92 t rapsų, o nepristatyto kiekio grūdų kaina – 361 619,72 Lt (959 Lt * 377,08 t). Pagal sutarties 5.1 p. šalys susitarė, kad atsakovas, nepristatęs sutarto kiekio grūdų ar pažeidęs numatytus grūdų pristatymo terminus, privalo per 10 kalendorinių dienų sumokėti ieškovui 30 proc. dydžio baudą, skaičiuojamą nuo laiku nepristatyto grūdų kiekio vertės bei atlyginti ieškovui visus jo patirtus nuostolius.

Dėl reikalavimo priteisti netesybas pagrįstumo

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl civilinės atsakomybės atsakovui taikymo, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nenugalimos jėgos aplinkybių (CK 6.212 str.), kurioms esant atsakovas galėtų būti atleistas nuo civilinės atsakomybės jo atžvilgiu taikymo netinkamai įvykdžius su ieškovu sudarytą Grūdų pirkimo – pardavimo sutartį.

Pažymėtina, kad pagal CK 6.212 str. 1 d. šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą, jeigu įrodo, kad sutarties neįvykdė dėl nenugalimos jėgos (force majeure).

Nagrinėjamu atveju, nors atsakovas nurodė, kad dėl prastų oro sąlygų jis vietoje 2009 m. rudenį planuoto, pasėto, iššalusio ir vėliau paskubomis atsėto vasarine sėkla derliaus, t.y. apie 1 500 t rapsų, neprikūlė nei 380 t rapsų, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nesant byloje pateiktos Prekybos, pramonės ir amatų rūmų pažymos, liudijančios nenugalimos jėgos aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių sudaryta sutartimi atsakovas įsipareigojo parduoti, bet ne užauginti geros kokybės rapsus ieškovui už atitinkamą kainą, užaugintus ir prikultus apie 374 t rapsų atsakovas priėmė sprendimą pristatyti juos kitiems asmenims motyvuodamas ankstesniais įsipareigojimais, taip pat ieškovo netinkamu sutarties vykdymu – neatsiskaitymu laiku už dalį patiektos produkcijos pagal 2010-08-24 sąskaitą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo konstatuoti buvus nenugalimos jėgos aplinkybę nagrinėjamoje situacijoje, kurios atsakovas negalėjo kontroliuoti ir protingai numatyti sutarties sudarymo metu.

Dėl nurodyto teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai pripažino ieškovo teisę reikalauti netesybų priteisimo iš atsakovo nesant pagrindų atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės ieškovo atžvilgiu.

Dėl netesybų dydžio

Apeliaciniais skundais ginčijamas teismo priteistų netesybų dydis. Apeliantas ieškovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo jų mažinti, tuo tarpu apeliantas atsakovas nurodo, jog priteistos netesybos sumažintos per mažai, be to, jis pažymi, kad priteistų netesybų dydis paskaičiuotos neteisingai.

Teisėjų kolegija su šiais apelianto UAB „Agerona“ skundo argumentais nesutinka, o su N. M. skundu šioje dalyje sutinka iš dalies.

Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai sutartį šaliai gali būti taikomos netesybos (CK 6.73 straipsnis, 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnis). Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2010; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009, kt.). Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas sutartimi nustatytos netesybos teismo gali būti mažinamos dviem pagrindais: jeigu netesybos neprotingai didelės arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Nurodytose teisės normose nustatytos teismo teisės mažinti netesybas ribos: netesybos negali būti sumažintos tiek, kad taptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; ir kt.). Toks vertinimas turi būti atliekamas kiekvienoje konkrečioje byloje. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2010, 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009, 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009; kt.).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo konstatuoti, jog teismas, per pusę sumažindamas šalių sutartines netesybas iš esmės paneigė šalių laisvą valią susitarti dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Pasak apelianto ieškovo, pirmosios instancijos teismas sprendime nemotyvavo, kokiais kriterijais vadovaudamasis jis nusprendė mažinti sutartines netesybas ir kodėl būtent 50 procentų. Su tokiais argumentais teisėjų kolegija negali sutikti. Kaip matyti iš teismo sprendimo, teismas, spręsdamas dėl prašomų priteisti netesybų dydžio, įvertino šalis siejančių sutartinių santykių pobūdį, atsižvelgė į tokias bylai reikšmingas aplinkybes kaip tai, kad abi šalys vykdo profesionalią specializuotą veiklą, turi verslo ir derybų patirties, netesybos nustatytos abiejų šalių valia, jos nustatytos abiejų šalių atžvilgiu dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo ar nevykdymo ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais nusprendė, kad 30 procentų dydžio bauda yra aiškiai per didelė, tokiu būdu nėra pagrindo konstatuoti, jog teismas savo sprendimo nemotyvavo, nors motyvai yra pakankamai lakoniški, bet jie yra pakankami, kad būtų pripažinti atitinkančiais CPK 270 str. 4 d.

Apeliantas UAB „Agerona“ nurodo skunde, kad teismas nepagrįstai taikė CK 6.228 str. normą spręsdamas netesybų mažinimo klausimą ir nurodydamas, kad mažinant šalių nustatytas netesybas turi būti keičiama šalių sudaryta sutartis. Su tokiu apeliacinio skundo argumentu teisėjų kolegija sutinka, tačiau pažymi, kad šis teismo motyvas nekeičia teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad CK 6.228 straipsnio nuostatos netaikytinos sprendžiant ginčą dėl šalių laisva valia sudarytoje sutartyje nustatytų netesybų mažinimo, nes šis klausimas reglamentuojamas CK 6.73, 6.258 straipsnių. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamoje situacijoje sprendžiant netesybų priteisimo klausimą neiškilo klausimas dėl tarp šalių sudarytos sąlygos, numatančios baudą, modifikavimo, į bylą nebuvo pateiktas toks šalies prašymas, nurodo, kad yra pagrindas tokį teismo motyvą pašalinti iš teismo sprendimo.

Tai, kad pasak ieškovo, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo turėtus nuostolius, kuriuos pagrindė į bylą pateiktais įrodymais, ši aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kadangi kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi (CPK 178 str.). Ieškovas, tvirtindamas, kad jis patyrė 117 900 Lt nuostolį dėl atsakovo sutartinės prievolės netinkamo įvykdymo, kuris, pasak jo, susidarė įsigijus trūkstamą dalį rapsų iš kito asmens ir pateikdamas grūdų pirkimą patvirtinančius dokumentus (b.l. 100-112), neįrodė, kad minėti nuostoliai susidarė būtent dėl atsakovo sutarties pažeidimo. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovo ūkinė komercinė veikla susijusi su rapsų įsigijimu, jų eksportavimu. Jis grūdus supirkinėja tiek pagal iš anksto sudarytas sutartis, tiek ir grūdų supirkimo metu sudarytas sutartis. Ieškovo nuostolius dėl atsakovo sutarties nevykdymo galima nustatyti tik kartu įvertinus jo visus grūdų supirkimo atvejus tiek jo įsipareigojimus pagal sutartis visumoje, ir padarius visų sudarytų sutarčių nevykdymo atvejus ne tik atsakovo, tačiau ir kitų asmenų, kad būtų nustatyta, jog ieškovo nurodyti nuostoliai atsirado dėl rapsų įsigijimo iš kitų asmenų dėl tos priežasties, kad atsakovas netinkamai vykdė sutartį, tačiau ne dėl kitų aplinkybių.

Kadangi netesybos kaip civilinės atsakomybės forma gali būti priteisiamos tik nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, o šiuo atveju neįrodytas priežastinis ryšys tarp ieškovo nurodomų patirtų nuostolių ir atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų, todėl konstatuotina, kad nėra pagrindo atsakovui atlyginti ieškovui tokio dydžio netesybas, kurios atitiktų ieškovo nurodomų nuostolių dydį. Dėl nurodyto kolegija nesutinka su apeliantu, jog teismas, sumažindamas netesybas, kurios tapo mažesnėmis už jo nurodomus nuostolius, pasak ieškovo, atsiradusius dėl atsakovo prievolės neįvykdymo, pažeidė CK 6.73 str. 2 d. bei 6.258 str. 3 d.

Atsakovas apeliaciniu skundu ginčija teismo sprendimą dėl priteistų per didelių, taip pat neteisingai paskaičiuotų netesybų. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto N. M. nurodomos aplinkybės nesudarė pagrindo teismui mažinti prašomų priteisti netesybų daugiau negu jos buvo sumažintos. Pažymėtina, kad teismas, pasinaudodamas jam suteikta diskrecijos teise, išsamiai įvertino bylos aplinkybes ir šalis siejančių teisinių santykių pobūdį, ir padarė pagrįstą bei teisingą išvadą, kad prašomas priteisti netesybas yra pagrindas sumažinti per pusę. Tačiau yra pagrindas sutikti su apeliantu, jog teismo priteistos netesybos paskaičiuotos neteisingai, todėl yra pagrindas šioje dalyje teismo sprendimą pakeisti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos netesybos mažintinos nuo 30 procentų iki 15 procentų, kas skaičiuojant nuo laiku nepristatytos produkcijos, t.y. nuo 361 619,72 Lt [383 600 Lt – 21 980,28 Lt (959 Lt * 22,92 t)], neteisingai atliko skaičiavimus, neįvertino bylai reikšmingos aplinkybės dėl atlikto įskaitymo, dėl ko priimtas teismo sprendimas dalyje yra keistinas.

Pažymėtina, jog 30 procentų bauda nuo laiku nepristatytos produkcijos sudaro 108 485,92 Lt, o pusė šios baudos, t.y. 15 proc., sudaro 54 242,96 Lt. Atsižvelgiant į ieškovo nurodytas aplinkybes, kad jis dalį baudos įskaitė iš anksčiau atsakovo pristatytų grūdų (b.l. 3), kas sudaro 25 791,88 Lt, ir į teismą jis kreipėsi dėl likusios baudos dalies priteisimo iš atsakovo, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovo reikalaujamos 30 procentų netesybos yra neprotingai didelės ir sumažino jas iki 15 procentų, yra pagrindas pripažinti, jog ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo 28 451,08 Lt dydžio netesybų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistos 41 347,02 Lt netesybos mažintinos iki 28 451,08 Lt.

Apeliantas N. M. nurodo, jog teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad ieškovas, įskaitydamas 25 791,88 Lt sumą į pagal sutartį mokėtiną baudą, nepagrįstai praturtėjo 804,26 Lt, nes 2010-08-24 už pristatytą produkciją buvo neteisingai paskaičiuota pristatytų rapsų kaina – vietoje 959 Lt/t – 930 Lt /t, todėl šia suma teismo sprendimu priteista bauda turėtų būti sumažinta. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis apelianto argumentas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Pažymėtina, kad apeliantas šia aplinkybe pirmosios instancijos teisme nesivadovavo ieškovui nurodant, kokio dydžio įskaitymą ir kokiu pagrindu jis atliko, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CPK 312 str. numatytą draudimą apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jo neanalizuoja. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog byloje nenustatyta, kad 25 791,88 Lt suma, kuri buvo įskaityta į baudą, būtų skirta atsiskaityti su atsakovu pagal 2010-08-24 sąskaitą, nes ieškovas nurodė, kad ši suma buvo skirta atsiskaitymui už anksčiau atsakovo pateiktus grūdus, o atsakovas šios aplinkybės nepaneigė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą yra pagrindas perskirstyti šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str. 5 d.).

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies (50 proc.), priteisė šias išlaidas iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t.y. 1 240,50 Lt žyminio mokesčio ir 1 712 Lt atstovavimo išlaidų. Pakeitus teismo sprendimą patenkintų reikalavimų dydis procentine išraiška sudaro 34 procentus, todėl yra pagrindas perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, sumažinant iš atsakovo ieškovo naudai priteistą 1 240,50 Lt žyminį mokestį iki 854 Lt, bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti sumažinti nuo 1 712 Lt iki 1 165 Lt, viso iš atsakovo ieškovo naudai priteistos 2 952,50 Lt bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 2 094,50 Lt. Atitinkamai pasikeitus atmestų reikalavimų procentinei išraiškai (66 procentai), atsakovo naudai iš atsakovo priteistos 750 Lt bylinėjimosi išlaidos didintinos iki 990 Lt, atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniu skundu nėra ginčijama teismo sprendimo dalis, kuria atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos pripažintos realiomis, būtinomis ir pagrįstomis 1 500 Lt dalyje.

Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (b.l. 144) nepriteistinos (CPK 93 str.). Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 1 061,92 Lt žyminį mokestį, todėl patenkinus jo skundą iš dalies, yra pagrindas priteisti jam iš ieškovo 387 Lt žyminio mokesčio (patenkinta reikalavimo dalis – 12 895,94 Lt * 3 %).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. liepos 1 d. sprendimą pakeisti.

Iš atsakovo N. M., a.k. (duomenys neskelbtini) UAB „Agerona“, j.a.k. 300118763, priteistą 41 347,02 Lt baudą sumažinti iki 28 451,08 Lt, 5 procentų metines palūkanas skaičiuoti nuo 28 451,08 Lt sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme 2010-11-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteistas 2 952,50 Lt bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 2 094,50 Lt.

Iš ieškovo UAB „Agerona“ N. M. naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas padidinti nuo 750 Lt iki 990 Lt.

Priteisti iš UAB „Agerona“ N. M. naudai 387 Lt žyminio mokesčio, sumokėto apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Romualda JanovičienėDalia KačinskienėDainius Rinkevičius