Vilniaus regiono apylinkės teismo papildomas sprendimas

2022-06-27 · Civilinė byla Nr. e2-6424-1151/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Papildomas sprendimas
Data
2022-06-27
Bylos Nr.
e2-6424-1151/2022
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Julius Lankelis
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
Atsakovas
M. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-6424-1151/2022Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01136-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6.; 3.1.7.13.; 3.2.6.12.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASPAPILDOMAS SPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2022 m. birželio 27 d.Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėjas Julius Lankelis

išsprendęs papildomo sprendimo priėmimo klausimą civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinius atsakovei M. K. dėl piniginės prievolės (skolos) priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovė UAB „Legal Balance“ teismui laikotarpiu nuo 2022-0603 iki 2022-06-06 padavė 10 (dešimt) ieškinių (civilinės bylos Nr. e2-6424-1151/2022, Nr. e2-6425-1151/2022, Nr. e2-6427-1151/2022, Nr. e2-6428-1124/2022, Nr. e2-6430-920/2022, Nr. e2-6479-1150/2022, Nr. e2-6483-1151/2022, Nr. e2-6484-920/2022, Nr. e2-6486-920/2022 ir Nr. e2-6487-1151/2022), kuriuose prašė dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovės M. K. pinigines prievoles (skolas) pagal tarp pradinės kreditorės BnP Finance, UAB ir atsakovės M. K. Vartojimo kredito sutartis.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo pirmininkės 2022-06-16 nutartimi civilinės bylos Nr. e2-6424-1151/2022, Nr. e2-6425-1151/2022, Nr. e2-6427-1151/2022, Nr. e2-6428-1124/2022, Nr. e2-6430-920/2022, Nr. e2-6479-1150/2022, Nr. e2-6483-1151/2022, Nr. e2-6484-920/2022, Nr. e2-6486-920/2022 ir Nr. e2-6487-1151/2022 sujungtos į vieną bylą, paliekant civilinės bylos Nr. e2-6424-1151/2022.

3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022-06-27 priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo tenkino materialiuosius ieškovės ieškinių reikalavimus atsakovei. Aptartame 2022-06-27 preliminariame sprendime teismas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų (ne)priteisimo nusprendė išspręsti atskiru procesiniu dokumentu – papildomu sprendimu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. byloje sprendžiamas klausimas dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

5. Nustatyta, kad ieškovė, apylinkės teismui padavusi 10 ieškinių, kuriuose suformulavo reikalavimus priteisti pinigines prievoles (skolas) iš atsakovės pagal Vartojimo kredito sutartis dokumentinio proceso tvarka kiekvienoje byloje patyrė po 9 Eur žyminio mokesčio išlaidų bei po 242 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Tai reiškia, jog iš viso ieškovė patyrė 90 Eur žyminio mokesčio išlaidų bei 2 420 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

6. Kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), jog bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Bylinėjimosi išlaidų taisyklės, įtvirtintos CPK VIII skyriuje, be kita ko, nustatančios su bylinėjimosi išlaidomis susijusias teismo pareigas, yra imperatyvaus pobūdžio, todėl bylą nagrinėjantis teismas turi nustatyti, kokios teisės normos turi būti taikomos sprendžiant bylinėjimosi išlaidų klausimą, patikrinti proceso dalyvių patirtų ir (ar) prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų dydžio atitiktį įstatymui, įvertinti, ar bylinėjimosi išlaidos pagrįstos ir gali būti atlyginamos, ir, laikydamasis CPK įtvirtintų taisyklių, jas (bylinėjimosi išlaidas) paskirstyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-403/2022, nutarties 35 punktas).

7. Apylinkės teismas pažymi, jog iš atsakovės priteistos piniginės prievolės kildinamos sudarytų Vartojimo kredito sutarčių teisiniu pagrindu, todėl akivaizdu, jog byla susijusi su vartojimo teisiniais santykiais. Kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), jog teismas ex officio (liet. savo iniciatyva) turi kvalifikuoti vartojimo sutartis, jeigu ginčo teisiniai santykiai atitinka jų (vartojimo sutarčių) požymius, ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę, neatsižvelgdamas į tai, ar tokius reikalavimus reiškė ginčo šalys, teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas nesąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai, nepriklausomai nuo to, kokioje teismo procedūroje teisėjas priima su tokių sąlygų vertinimu susijusius procesinius sprendimus; vartotojų teisių gynimas – viešasis interesas, todėl teismas bylose dėl vartojimo sutarčių turi būti aktyvus, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-421/2022). Apylinkės teismo įsitikinimu, bylose, kylančiose iš vartojimo teisinių santykių, atsižvelgiant į šiame procesiniame dokumente nurodytą kasacinio teismo praktiką, teismas turi pareigą atlikti ir bylinėjimosi išlaidų (ne)pagrįstumo kontrolę.

8. CPK 93 straipsnyje nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos (šalies) turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Aptarta nuostata įtvirtina bendrąją taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021, nutartis 13 punktas). Visgi, ta pati CPK nuostata numato ir išimčių, t. y. teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

9. Apylinkės teismas pastebi, jog tiek materialiojoje teisėje (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 3 dalis, 6.200 straipsnio 3 dalis), tiek proceso teisėje (CPK 7 straipsnis, mutatis mutandis (liet. su atitinkamais (būtinais) pakeitimais) 434 straipsnio 4 dalis) galioja principas, jog prievolės turi būti vykdomos kuo ekonomiškesniu kitais šaliai būdu. Atitinkamai, skolų išieškojimo bendrovės, apylinkės teismo vertinimu, turi reikšti piniginius reikalavimus skolininkams pačiu ekonomiškiausių ir paprasčiausiu būdu. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, dirbtinis 10 ieškinių padavimas tuo atveju, kai visi piniginiai reikalavimai atsakovei galėjo būti pareikšti vienu procesiniu dokumentu vienoje byloje, neatitinka proceso ekonomijos ir koncentracijos principų. Teismas pastebi, jog preliminariu sprendimu iš viso buvo patenkintas iš viso 2 130,84 Eur piniginis reikalavimas. Tuo atveju, jeigu ieškovė būtų reiškusi reikalavimus vienu procesiniu dokumentu vienoje byloje, tai ieškovė būtų turėjusi mokėti tik 24 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 7 dalis, 425 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, atsakovė, kaip silpnesnioji šalis sutartiniuose teisiniuose santykiuose, neturi prisiimti neprotingų bylinėjimosi išlaidų dėl to, jog skolų išieškojimo bendrovė pasirenka vietoje vieno procesinio dokumento teismui teikti 10 procesinių dokumentų, kurių pagrindu užvedamos 10 savarankiškų bylų, kuriose reikia atskirai mokėti žyminį mokestį nuo reiškiamų reikalavimų. Sprendžiama, jog ieškovė galėjo objektyviai išvengti didesnio nei 24 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo tuo atveju, jeigu būtų reiškusi reikalavimus viename procesiniame dokumente vienoje civilinėje byloje. Dėl šios priežasties teismas atsisako priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį), kurios viršija 24 Eur sumą.

10. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymas Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos) – apylinkės teismo pastaba) dėl užmokesčio dydžio.

11. Nustatyta, kad ieškovė iš viso per visas 10 civilinių bylų, kurios buvo sujungtos, patyrė 2 420 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Visgi, teismas negali ignoruoti aplinkybės, jog piniginius reikalavimus buvo prašoma priteisti dokumentinio proceso tvarka (t. y. pasinaudojant proceso įstatymo numatyta supaprastinta teisminio proceso galimybe), ieškovė yra skolų išieškojimą vykdanti bendrovė, kuri turi patirties teisminiuose procesuose, o pareikšti ieškiniai surašyti pasinaudojant tipine bendrovei ieškinio forma (iš anksto parengtas ieškinio pavyzdys/šablonas). Vertinama ir tai, jog situacija faktinių aplinkybių kontekste nesudėtinga (atsakovė buvo sudariusi rašytines sutartis, kurių nevykdė), o dirbtinis 10 ieškinių padavimas skirtingose civilinėse bylose, vietoje vieno procesinio dokumento (ieškinio) parengimo vienoje civilinėje byloje, neatitinka nei proceso ekonomijos bei koncentracijos, nei teisingumo ir protingumo principų. Dėl išvardintų priežasčių teismas sprendžia, jog ieškovei gali būti atlyginta 300 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė, teismo įsitikinimu, turėjo objektyvias galimybes suadministruoti atsakovės skolos (piniginės prievolės) išieškojimą kur kas racionalesniu bei ekonomiškesniu būdu, nei paduodant 10-imt savarankiškų ieškinių 10-yje skirtingų civilinių bylų. Pastebima ir tai, jog ieškovės materialiųjų ieškinio reikalavimų suma (2 130,84 Eur) yra mažesnė, nei prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis (90 Eur + 2 420 Eur), kas, teismo vertinimu, vartojimo teisinių santykių kontekste taip pat vertintina ieškovės nenaudai.

12. Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta aukščiau, sprendžia, jog iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos iš viso 324 Eur bylinėjimosi išlaidos (24 Eur žyminis mokestis + 300 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti). Likusios ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, kadangi atsižvelgiama į tą aplinkybę, jog ieškovė atsakovės skolos išieškojimą teismine tvarka objektyviai galėjo organizuoti kur kas ekonomiškesniu bei racionalesniu visiems proceso dalyviams būdu.

Dėl procesinės klausimo baigties

13. Teismas, atlikęs ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų kontrolę išieškant pinigines prievoles (skolą) iš atsakovės byloje, kylančioje iš vartojimo teisinių santykių, priima atskirą nuo preliminaraus sprendimo procesinį dokumentą – papildoma sprendimą, kuriuo iš atsakovės ieškovės naudai priteisiama dalis ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 7–8 dalimis, 277 straipsniu,

nusprendžia:

priimti papildomą sprendimą ir ieškovės UAB „Legal Balance“ prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, naudai iš atsakovės M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 324 Eur (tris šimtus dvidešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Papildomas sprendimas yra sudedamoji Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022-06-27 preliminaraus sprendimo, priimto civilinėje byloje e2-6424-1151/2022, dalis.

Papildomas sprendimas per 20 (dvidešimt) dienų nuo papildomo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėjas [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Julius Lankelis