Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 12 d. nuosprendžio dalies, kuria T. M. nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 9 metams;

- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 metams;

- pagal BK 215 straipsnį laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės pagal BK 180 straipsnio 3 dalį ir BK 214 straipsnio 1 dalį subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 9 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės pagal BK 215 straipsnį ir BK 182 straipsnio 1 dalį subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šios apėmimo būdu subendrintos bausmės ir Kauno miesto apylinkės teismo 2011-03-10 nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta bausmė, subendrintos jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės – 9 metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir T. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 11 metų 6 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

T. M. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį išteisintas, kadangi jis nepadarė šios nusikalstamos veikos (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Iš T. M., R. M. ir O. Ž. solidariai priteista nukentėjusiajam A. Ž. 3 225,01 Lt turtinei žalai atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu yra nuteisti R. M. ir O. Ž., tačiau dėl jų nuosprendis apeliacine tvarka nepaskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. M. nuteistas už tai, kad laikotarpyje nuo 2010 m. birželio 24 d. iki 2010 m. liepos 1 d., tyrimu tiksliau nenustatytą dieną, iš V. Ž. sužinojęs pastarojo vardu išduotos AB banko „Swedbank“ mokėjimo korteles „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini) asmens tapatybės nustatymo (PIN) kodą, turėdamas tikslą pagrobti minėtą kortelę, užvaldyti V. Ž. priklausančias pinigines lėšas, organizavo pastarojo plėšimą įsibraunant į patalpą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir tuo tikslu 2010 m. liepos 14 d., tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, Kaune subūrė organizuotą grupę, įtraukdamas į ją O. Ž. ir R. M., supažindino pastaruosius su informacija apie V.Ž. fizinius duomenis, šio gyvenamąją vietą, išėjimo iš buto laiką, turimą elektroninę mokėjimo priemonę, nurodė nusikalstamos grupės nariams O. Ž. ir R. M. įstumti V. Ž. iš namo laiptinės į butą, patiems įsibrauti į butą, surišti V. Ž., pagrobti pastarojo piniginę, banko mokėjimo kortelę, pažadėjo O. Ž. ir R. M. atsilyginti už įvykdytą nusikaltimą, įgijo ir perdavė O. Ž. bei R. M. nusikaltimo padarymo priemones – dvejas moteriškas kojines (kaukes), dvejas darbines pirštines, virvę, lipnios juostos ruloną, plastikinių sąvaržų pakuotę, po ko, 2010 m. liepos 15 d. apie 3 val. su O. Ž. ir R. M. nuvyko prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), pastariesiems parodė V. Ž. buto duris, nurodė į butą O. Ž. ir R. M. įsibrauti kartu, maskavimuisi naudoti kaukes ir pirštines. Pastarieji (O. Ž. ir R. M.), vykdydami jo kaip organizatoriaus nurodymą, 2010 m. liepos 15 d. apie 5.30 val., veikdami kartu, maskavimuisi naudodami kaukes ir pirštines, panaudoję fizinį smurtą – jėga įstūmę V. Ž. iš namo laiptines į butą, esantį (duomenys neskelbtini), surišę V. Ž. rankas ir kojas virve, lipnia juosta, plastikinėmis sąvaržomis, užklijavę V. Ž. burną lipnia juosta, tuo atėmę galimybę nukentėjusiajam priešintis, pagrobė svetimus, V. Ž. priklausančius daiktus ir dokumentus – 20 Lt vertes piniginę, AB banko „Swedbank“ mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), pinigus bendrai 100 Lt sumai, 84 Lt vertės visuomeninio transporto elektroninį bilietą, 20 Lt vertės keturis kvepalų rinkinio ,,Cuba Club“ buteliukus, 200 Lt vertės sidabrinę grandinėlę, 100 Lt vertės vyrišką rankinį laikrodį, Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) V. Ž. vardu, V. Ž. asmens tapatybes kortelę Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu, T.M., R. M. ir O. Ž., veikdami organizuota grupe, pagrobė piniginę, kurioje buvo pinigai sumoje 100 Lt, visuomeninio transporto elektroninis bilietas, svetima elektroninė mokėjimo priemonė, o R.M. ir O. Ž. tokiu būdu taip pat pagrobė likusius materialią vertę turinčius daiktus bei fizinio asmens dokumentus, taip pat T. M., tęsdamas nusikalstamą veiką, neleistinu būdu įgytą AB banko „Swedbank“ mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą V. Ž., 2010 m. liepos 15 d., laikotarpyje nuo 5.30 val. iki 6.33 val. Kaune neteisėtai laikė;

be to, jis nuteistas už tai, kad 2010 m. liepos 15 d. 6.33 val. bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), apgaule, įvesdamas AB banko ,,Swedbank“ mokėjimo kortelės „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojo asmens tapatybės nustatymo (PIN) kodą ir taip operacinei banko sistemai pateikdamas save kaip teisėtą korteles naudotoją, sudarė nurodymą kredito įstaigai išmokėti grynuosius pinigus - 3 000 Lt iš V. Ž. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), tuo būdu neteisėtai atliko vieną finansinę operaciją ir apgaule pagrobė svetimą turtą – V. Ž. priklausančius pinigus - 3 000 Lt.

Jis su bendrininkais nėra nei draugai, nei geri pažįstami, todėl jie, bandydami išvengti baudžiamosios atsakomybės, dėl padaryto nusikaltimo bando apkaltinti jį (apeliantą). Nepagrįsti yra R. M. parodymai, kad apeliantas jam grasino, nes pastarais dėl tokio grasinimo niekur nesikreipė. Be to, apeliantas pastebi, kad ikiteisminio tyrimo metu bendrininkai, bandydami išvengti baudžiamosios atsakomybės, bandė apkaltinti ne tik jį, bet ir nenustatytą asmenį, tokiu būdu klaidino ikiteisminį tyrimą. Jis savo skunduose reikalavo ištirti šias aplinkybes, tačiau į jo pareiškimus nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo atsižvelgta.

Apygardos teismas neatsižvelgė ne tik į jo duotus parodymus, bet ir į tai, kad jis sužinojęs, jog yra ieškomas pareigūnų, nesislapstė, pats atvyko į policiją ir padėjo tyrimui, nurodė savo bendrininkus. Apeliantas pripažįsta ikiteisminio tyrimo metu pasakęs ne viską, tačiau teigia tai padaręs, nenorėdamas pakenkti bendrininkams. Vėliau jis nedavė parodymų, nes buvo sulaikytas ir atskirtas nuo vos gimusios dukros, į jo prašymus ir pareiškimus niekas nereagavo, jam buvo draudžiama bendrauti telefonu bei pasimatyti su artimaisiais. Prieš jį buvo naudojamas psichologinis ir fizinis smurtas norint išgauti palankius parodymus, todėl jis atsisakė juos duoti. Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai piktnaudžiavo savo pareigomis, nes jis buvo apklausinėjamas nedalyvaujant jo advokatui K. D., kuris tuo metu atostogavo.

Be to, apeliantas mano, kad jam nepagrįstai skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, nes jis šią bausmę jau yra atlikęs.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo T. M. gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė šį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. M. apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas

Apeliantas nuteistasis skundu prašo švelninti jam paskirtas bausmes. Jo nuteisimo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnį ir 182 straipsnio 1 dalį apeliantas neginčija, tačiau iš skundo turinio matyti, kad apeliantas, prašydamas švelninti paskirtas bausmes, nors ir nėra suformulavęs prašymo keisti jo nusikalstamos veikos kvalifikavimą, nesutinka su jo veikos kvalifikavimu pagal BK 180 straipsnio 3 dalį.

Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas visapusiškai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, bylos duomenis patikrino ir įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų. Nuosprendyje teismo išvados pagrįstos surinktais įrodymais ir atitinka faktines bylos aplinkybes, nustatytoms apelianto padarytoms nusikalstamoms veikoms baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 180 straipsnio 3 dalį

Byloje nustatyta, kad nuteistasis T. M. su bendrininkais O. Ž. ir R. M. plėšimą padarė veikdami organizuota grupe. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria, suderina svarbiausius numatomos bendros nusikalstamos veikos momentus: parengiamas nusikaltimo padarymo planas, nusikaltimo padarymo mechanizmas, bendrininkams nurodomos jų užduotys, paskirstomi vaidmenys, susitariama dėl nusikaltimo padarymo būdo, vietos, laiko. Tokie bendrininkai supranta sukūrę organizuotą grupę bendram tikslui pasiekti.

Apygardos teismas nuosprendyje pagrįstai padarė išvadą, kad T. M. su bendrininkais padarė plėšimą veikdamas organizuota grupe ir šią išvadą pagrindė išsamiai išanalizavęs įrodymus įrodančius organizuotos grupės buvimą. T. M. apeliaciniame skunde neigia dalyvavęs plėšime, tačiau kartu parodo, kad jam buvo reikalingi pinigai, todėl jis sumanė ir paprašė O. Ž. pagalbos pagrobti iš jam pažįstamo V. Ž. banko kortelę, kurios PIN kodą jis žinojo, dėl to O. Ž. apibūdino V.Ž., nurodė jo gyvenamąją vietą, įvykio naktį kartu su O. Ž. ir R. M. atėjo iki V. Ž. namų, parodė laiptinę, kurioje pastarasis gyvena ir laukė. Apart T. M. duotų parodymų teisme, kurie pakartoti apeliaciniame skunde, jo vaidmuo darant plėšimą yra įrodytas ir jo bendrininkų – O. Ž. ir R. M. parodymais. Iš jų matyti, kad būtent T. M. buvo nusikaltimo iniciatoriumi, jis pasiūlė pagrobti iš V.Ž. mokėjimo kortelę, parengė nusikaltimo planą, nurodė kokius veiksmus kuris iš bendrininkų turės atlikti. Teisėjų kolegija nepagrįstu laiko T. M. teiginį, kad O. Ž. ir R. M., duodami parodymus jį apkalbėjo siekdami išvengti atsakomybės. Apygardos teismas nuosprendyje išsamiai išanalizavo šių bendrininkų duotus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu R. M. (ir teisme) ir O. Ž. parodė, kad T.M. ne tik pasiūlė padaryti nusikaltimą, bet ir nurodė nukentėjusiojo namo laiptinę, butą trečiame aukšte, liepė užpulti jam išeinant iš buto, įstumti atgal, surišti ir paimti piniginę, kurioje gali būti mokėjimo kortelė, davė moteriškas pėdkelnes, sąvaržas ir lipnią juostą, minėjo, kad už tai duos pinigų ir uždirbs apie 3000 Lt. Teisme O. Ž. iš dalies pakeitė parodymus, nurodydamas, kad T. M. į butą eiti neliepė, lipnią juostą, sąvaržas ir pirštines jis buvo pats nusipirkęs, smurto naudoti nesitarė ir jis smurto prieš nukentėjusįjį nenaudojo. Teismas pagrįstai O. Ž. tokius teisme duotus parodymus atmetė ir nuosprendyje rėmėsi jo ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais, kurie buvo patvirtinti parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l.124-125, t.3). Šie parodymai yra nuoseklūs ir sutampa su R. M. parodymais bei atitinka faktines bylos aplinkybes (nukentėjusysis buvo sumuštas ir sužalotas įsibrovus ir jo butą), ikiteisminio tyrimo metu procesiškai įforminti tinkamai. R. M. ir O. Ž. parodymais paneigti ir apelianto teiginiai apie tai, jog jis nenurodė (neapmokė) kaip turi elgtis bendrininkai ir jiems jokių priemonių nusikaltimui daryti nedavė. Organizuotos grupės narių parodymai, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso tvarka (BPK 20 straipsnio 1,4 dalys) ir įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad teismas pagrįstai T. M. pripažino veikus organizuotoje grupėje ir įvardino jį kaip nusikaltimo organizatorių, subūrusiu bendrininkus sunkaus nusikaltimo padarymui. Nors T. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad savo sumanymą papasakojo tik O. Ž., o pastarasis, jo manymu, pasikvietė R. M., kurio jis anksčiau nebuvo matęs, tačiau šie jo parodymai paneigti R. M. parodymais. Pastarasis patvirtino, kad T. M. jam kartu su O. Ž. pasakojo, kad žino „senį“, kuris banko sąskaitoje turi daug pinigų, žino jo mokėjimo kortelės PIN kodą, siūlė pagrobti kortelę, ja pasinaudojus pagrobti pinigus, ir aptarinėjo kaip tai padaryti. Teismas, nustatęs T. M., O.Ž. ir R. M. susibūrimą į organizuotą grupę ir susitarimą įsibrovus į nukentėjusiojo V. Ž. butą bei panaudojus fizinį smurtą pagrobti jam priklausiančius pinigus, pagrįstai T. M. nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 180 straipsnio 3 dalį.

Apelianto skundo teiginys, kad jis plėšime nedalyvavo atmetamas kaip nepagrįstas ir paneigtas bylos duomenimis. Teismas pripažino T. M. nusikaltimo iniciatoriumi, kuris subūrė organizuotą grupę sunkaus nusikaltimo padarymui ir organizavo šio nusikaltimo padarymą, realizavo bendrai suderintą nusikalstamos veikos planą t.y. T. M. veikė organizuotoje grupėje kaip bendrininkas. Bendrininkai atsako už tas veikas, kurias apėmė jų tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis). Aptariamoje byloje T. M., O. Ž. ir R. M. tyčia buvo nukreipta į nukentėjusiojo V. Ž. turto ( pasinaudojus pagrobta banko mokėjimo kortele) - pinigų pagrobimą panaudojant fizinį smurtą ir įsibraunant į gyvenamąją patalpą (BK 180 straipsnio 2 dalis), tačiau, kadangi ši nusikalstama veika buvo padaryta veikiant organizuota grupe, visų bendrininkų veiksmai kvalifikuojami pagal BK 180 straipsnio 3 dalį.

Apeliantas nepagrįstai skunde neigia bendravęs su O. Ž. ir R. M. telefonu. Iš byloje esančių T. M. mobilaus ryšio telefono naudojimosi išklotinių matyti, kad įvykio naktį – 2010-07-15 nuo 3.07 val. iki 5.54 val. jo telefonas 31 kartą jungėsi prie TELE-2 operatoriaus bokšto Nr.206, esančio (duomenys neskelbtini), kurio veikimas dengia ir nusikaltimo įvykdymo vietą – (duomenys neskelbtini). Be to, nustatyta, kad T. M. įvykio naktį nuo 0.25 val. iki 6.59 val. su O. Ž. 33 kartus vienas kitam skambino ir siuntė žinutes, iš kurių 20 kartų – laikotarpiu nuo 4.10 val. iki 6.35 val., tą pačią dieną ( 2010-07-15) laikotarpiu tarp 11.56 val. iki 16.37 val. T. M. telefonu bendravo su R.M. (b.l. 190-198, t.1; b.l. 7-8, t.2).

Nepagrįstai apeliantas nurodo aplinkybę, kad jis ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas nedalyvaujant jo gynėjui K. D., kas suprantama kaip jo (apelianto) teisės į gynybą pažeidimu. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmos apklausos įtariamuoju metu T. M. buvo išaiškinta teisė turėti gynėją, tačiau gynėjo dalyvavimo jis atsisakė ir apie tai liudija surašyti protokolai, kuriuos T. M. pasirašė (b.l.83-84, t.4). Apeliantas skunde nenurodė kitų konkrečių apklausų, neva įvykusių nedalyvaujant gynėjui, tuo tarpu, iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu visose kitose T. M. apklausose gynėjas dalyvavo. Todėl laikytina, kad ikiteisminio tyrimo metu apelianto teisės turėti gynėją nebuvo pažeistos.

Dėl T. M. paskirtų bausmių

Apeliantas prašo švelninti paskirtas bausmes ir nurodo, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog jis pats atvyko į policiją, nesislapstė ir padėjo pareigūnams ištirti nusikaltimą nurodydamas savo bendrininkus. Be to, prašo atsižvelgti į tai, kad jis turi du mažamečius vaikus, nuoširdžiai gailisi, kad papasakojo O. Ž. apie nukentėjusiojo turimą banko mokėjimo kortelę bei ja pasinaudojo.

Šis apelianto prašymas netenkinamas.

T. M. pripažintas kaltu dėl keturių nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 straipsnio 3 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnyje, 182 straipsnio 1 dalyje. Apygardos teismas, skirdamas bausmes bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė. Minėtas įstatymas reikalauja, kad teismas skirtų bausmę baudžiamojo įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose bei atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Šių reikalavimų apygardos teismas laikėsi. Teismas nenustatė T. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai nustatoma, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką ar jo bendrininkus. Apeliantas skunde nurodo, kad teismas neįvertino aplinkybės, kad jis nesislėpė, atvyko į policiją ir padėjo išaiškinti nusikaltimą nurodydamas bendrininkus, tačiau teisėjų kolegija šios aplinkybės atsakomybe lengvinančia taip pat nepripažįsta. Iš bylos duomenų matyti, kad T. M. policijos pareigūnams papasakojo ne visas nusikaltimo padarymo aplinkybes (tą ir jis pats pripažįsta), nutylėdamas kai kurias aplinkybes bandė padėti savo bendrininkams išvengti atsakomybės ar švelninti jų teisinę padėtį, būdamas suimtas atsisakė duoti parodymus. Nusikaltimo padarymo aplinkybių nurodymas tik iš dalies, nutylint kitas svarbias aplinkybes, nelaikomas padėjimu išaiškinti nusikalstamą veiką ir bendrininkus. Skunde T. M. nurodo, jog nuoširdžiai gailisi, kad papasakojo O. Ž. apie nukentėjusįjį ir jo turtą bei dėl to, kad pasinaudojo pagrobta nukentėjusiajam priklausančia mokėjimo kortele. Tokie apelianto teiginiai nerodo jo nuoširdaus gailėjimosi dėl padarytų nusikalstamų veikų. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, kremtasi dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Tuo tarpu, aptariamoje byloje, teismas nustatė, kad T. M. kaltu prisipažino tik iš dalies, nesigailėjo nusikaltęs, savo elgesio nesmerkė.

Be pagrindo apeliantas prašo švelninti bausmes atsižvelgiant į aplinkybę, kad jis turi du mažamečius vaikus. Ši aplinkybė nuosprendyje skiriant bausmę buvo įvertinta, todėl pakartotinai nevertinama.

Apygardos teismo nuosprendžiu T. M. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirtos šių baudžiamųjų įstatymų sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės nežymiai didesnės už numatytos bausmės vidurkį ir nėra aiškiai per griežtos. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 3 dalyje jam paskirta 9 metų laivės atėmimo bausmė, kuri yra artima sankcijoje numatytai didžiausiai bausmei. Tokių laisvės atėmimo bausmės dydžių parinkimą teismas nuosprendyje motyvavo ir su šiais motyvais teisėjų kolegija sutinka. Teismas pažymėjo, kad T. M. buvo sunkaus nusikaltimo sumanytojas, organizatorius, subūręs organizuotą grupę šiam nusikaltimui padaryti, sugalvojo nusikaltimo padarymo planą, pateikė nusikaltimui padaryti priemones, koordinavo bendrininkų veiksmus, jis buvo organizuotos grupės lyderis. Atsižvelgta, skiriant bausmes ir į jo asmenybę charakterizuojančią medžiagą. Iš jos matyti, kad T. M. charakterizuojamas neigiamai, jis niekur nedirbo ir nesimokė, ne kartą teistas, todėl teismas pagrįstai padarė išvadą, kad jam anksčiau taikytos poveikio priemonės savo tikslų nepasiekė. Jis vėl nusikalto, padarė keturias nusikalstamas veikas, iš kurių viena yra priskiriama sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 5 dalis, BK 180 straipsnio 3 dalis)kategorijai, dvi apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis, BK 215 straipsnis, 214 straipsnio 1 dalis) ir vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, BK 182 straipsnio 1 dalis). Tai rodo, jog T. M. nelinkęs taisytis, nusikalto ne atsitiktinai, naujos nusikalstamo veikos buvo jo ankstesnio elgesio ir gyvenimo būdo pasekmė. Apygardos teismas T.M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, tokių aplinkybių nenustatė ir teisėjų kolegija nagrinėdama apeliacinį nuteistojo skundą. Todėl, nenustačius teisinio pagrindo, apelianto prašymas švelninti paskirtas bausmes jo skunde nurodytais motyvais netenkinamas.

Apeliantas nesutinka ir su jam skundžiamuoju nuosprendžiu paskirtų bausmių subendrinimu su ankstesniuoju nuosprendžiu bei nurodo, kad pagal ankstesnįjį, t.y. 2011-03-10 nuosprendį paskirtą bausmę jis yra atlikęs.

Apeliantas klysta, manydamas, kad pagal ankstesnį nuosprendį bausmę jis yra atlikęs, tačiau teisėjų kolegija pripažįsta, kad apygardos teismas netinkamai taikė bausmių subendrinimo taisykles, todėl nuosprendžio dalis, kuria nuteistas T. M., keistina dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo (netinkamo BK bendrosios dalies normų) pritaikymo (BPK 328 straipsnio 1 dalis).

Iš apygardos teismo nuosprendžio matyti, kad T. M. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 straipsnio 3 dalyje ir BK 214 straipsnio 1 dalyje paskirtos bausmės yra subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, t.y. bausmių atėmimo būdu, ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 9 metams. Už nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalį ir BK 215 straipsnį paskirtos bausmės taip pat subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, t.y. bausmių apėmimo būdu, ir jam paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams. Teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę ir taikydamas BK 63 straipsnio 4 dalies ir 9 dalies nuostatas, minėtas subendrintas bausmes ( laisvės atėmimą 9 metams ir 3 metams 6 mėnesiams) bei Kauno miesto apylinkės teismo 2011-03-10 nuosprendžiu paskirtą bausmę laisvės atėmimą 9 mėnesiams 15 dienų, subendrino jas iš dalies sudedant ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 11 metų 6 mėnesiams.

Iš byloje esančio Kauno miesto apylinkės teismo 2011-03-10 nuosprendžio matyti, kad T.M. yra nuteistas už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 22 straipsnyje ir 178 straipsnio 4 dalyje ir paskyrus jam bausmę – areštą 22 paroms, ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimi bei BK 65 straipsnio 1 dalimi, dalinio sudėjimo būdu, buvo subendrinta su ankstesniu, 2010-11-12 nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 187 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 9 mėnesiams, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 9 mėnesiams 15 dienų.

Taigi, iš 2011-03-10 nuosprendžio matyti, kad T. M. buvo nuteistas ir jam bausmė buvo paskirta už baudžiamąjį nusižengimą ir nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), be to, nustatyta, kad T. M. naujos nusikalstamos veikos buvo padarytos iki šio nuosprendžio priėmimo. Esant tokiai situacijai, teismas privalėjo taikydamas BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatas, naujuoju nuosprendžiu (skundžiamas nuosprendis) paskirtas subendrintas bausmes už sunkų ir apysunkį nusikaltimus (9 metus laisvės atėmimo ir 3 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo) subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir tik po to subendrintą bausmę, taikant BK 63 straipsnio 1dalies, 5 dalies 2 punkto ir 9 dalies nuostatas, bendrinti apėmimo būdu su Kauno miesto 2011-03-10 nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme už nesunkų nusikaltimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 12 d. nuosprendžio dalį dėl T. M. nuteisimo pakeisti :

T. M. pagal BK 180 straipsnio 3 dalį ir BK 214 straipsnio 1 dalį subendrintą bausmę – 9 (devynerius) metus laisvės atėmimo bei pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir BK 215 straipsnį subendrintą bausmę – 3 (trejus) metus 6 mėnesius laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimi, subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų. Šią bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, apėmimo būdu subendrinti su Kauno miesto apylinkės teismo 2011m. kovo 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.