- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-05-25
- Bylos Nr.
- 1-327-1142/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14920-2022-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Žilvinas Jaraminas
- Kaltinamasis
- A. B.
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.3.6.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), laikomas neteistu,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. B. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas: 2022 m. balandžio 29 d., apie 20.34 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volkswagen Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus – 2022 m. balandžio 29 d. 20.57 val. alkotesteriu jam nustatytas 1,89 promilių neblaivumas.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad ryte išvažiavo į darbą į (duomenys neskelbtini), iš jo grįžo anksčiau, nes 17 val. turėjo būti pas gydytoją Klaipėdoje. Atvažiavęs į Kretingą pasiėmė sugyventinę ir kartu su ja nuvažiavo į Klaipėdą pas gydytoją. Pas gydytoją buvo ilgai, nes jam leido vaistus. Iš gydytojo sužinojo, kad serga vėžiu. Jau keturis mėnesius geria brangius vaistus kasdien. Mintis apie jam nustatytą ligą visą laiką sukosi jo galvoje. Pakeliui į namus sustojo Kretingoje, jo draugė nuėjo į parduotuvę, o jis tuo metu nuėjo į šalia esančią kavinę ir išgėrė apie 200 g degtinės su pomidorų sultimis. Tuo metu buvo apie 19 valanda. Suprato, kad tuoj reikės vairuoti, bet jo emocinė būsena tuo metu buvo labai bloga. Po to grįžo į automobilį ir sulaukęs iš parduotuvės grįžtančios draugės, kartu su ja nuvažiavo į kebabinę, esančią prie prekybos centro „Lidl“. Ten nusipirko maisto ir išvažiavo į namus (duomenys neskelbtini) kaime. Salantuose apie 20 valandą jį sustabdė policijos pareigūnai ir patikrino blaivumą. Su jam nustatytu neblaivumo laipsniu sutinka. Jis važiavo automobiliu „Volkswagen Bora“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šį automobilį pirko prieš du metus ir mokėjo 1 350 Eur. Mano, jog šiuo metu automobilį apytiksliai galėtų parduoti už 1 200 Eur. Savo elgesį vertina labai blogai, niekada neatleis sau, kad vairavo išgėręs. Dirba gateristu (duomenys neskelbtini), jo darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 500 Eur, dar 50 Eur gauna už kurą kelionei. Prašo taikyti laidavimą ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, laiduotoja paskirti jo seserį B. R.. Santykiai su seserimi labai geri. Nors ji gyvena Kėdainiuose, bet nuolat pas juos atvažiuoja, jis taip pat nuvyksta pas seserį, dažnai su ja susiskambina. Teisė vairuoti ir automobilis jam labai reikalingi, nes iki darbo kasdien reikia važiuoti 60 km. Darbo arčiau namų neranda. Be to, kasdien vartoja vaistus nuo ligos, taip pat tenka lankytis pas gydytoją Mosėdyje, nuvykti pas gydytoją į Klaipėdą. Turi sugyventinę, kuriai nustatytas neįgalumas, ji teisės vairuoti neturi. Jeigu teismas spręstų dėl turto konfiskavimo, jis sutiktų, jog būtų konfiskuojama automobilio vertė, bet ne pats automobilis.
Teisiamajame posėdyje laiduotoja pageidaujanti būti B. R. paaiškino, kad kaltinamasis yra jos brolis. Supranta, kokia yra laidavimo esmė ir mano, jog būtų tinkama laiduotoja savo broliui. Dažnai lankosi pas brolį, per mėnesį kartą tikrai atvažiuoja. Beveik kiekvieną dieną bendrauja telefonu, jų santykiai su broliu labai artimi. Brolis visada klauso juos nuomonės įvairiais klausimais. Apie įvykį ji sužinojo tą patį vakarą, kai pats brolis paskambino ir pranešė. Brolis blogai vertino savo poelgį. Ji supranta, kad jis tai padarė dėl streso, tačiau jo poelgio nepateisina. „Iškoliojo“ brolį dėl tokio poelgio. Brolį gali apibūdinti kaip nuoširdų, atvirą, labai gerą žmogų. Ji pati nėra teista, nėra bausta administracine tvarka. Prašo taikyti laidavimą be užstato, nes yra išėjusi į išankstinę pensiją, jos pajamas per mėnesį sudaro tik 275 Eur. Gyvena viena, turi butą.
Kaltinamajam A. B. prisipažinus kaltu padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir davus parodymus, nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu BPK nustatyta tvarka ištirtais įrodymais.
Iš Klaipėdos AVPK Kretingos r. PK specialistės G. D. 2022 m. balandžio 29 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2022 m. balandžio 29 d., apie 20.34 val., dirbant (duomenys neskelbtini) sankryžoje, vykdant policinę, prevencinę priemonę, patikrinti buvo sustabdytas automobilis „Volkswagen Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. B.. Patikrinus vairuotoją su bekontakčiu alkotesteriu „Drager 5000“, jis parodė, kad iškvėptame ore yra alkoholio garų. Patikrinus A. B. alkotesteriu „Alcotest 7510 ARKB-0387“, pirmu pūtimu 20.36 val. nustatytas 2,23 prom. neblaivumo laipsnis. Antru pūtimu 20.57 val. nustatytas 1,89 prom. neblaivumo laipsnis. A. B. teigė, kad alkoholį vartojo prieš keturias dienas, šiandien vartojo tik vaistus, bet su alkotesterio parodymais ir padarytu pažeidimu sutiko. Automobilis nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę (b. l. 3).
Iš 2022 m. balandžio 29 d. įvykio vietos apžiūros protokolo bei fotolentelės matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Volkswagen Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovintis (duomenys neskelbtini) sankryžoje, priekiu į A. S. g. Automobilio priekinės kairės pusės durys įlenktos (b. l. 13-22).
Iš priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, kad iš (duomenys neskelbtini) 2022 m. balandžio 29 d. į UAB „Okreta“ automobilių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), nuvežtas automobilis „Volkswagen Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6).
Iš alkotesterio „Alcotest 7510 ARKB-0387“ duomenų žurnalo kopijos, neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2022 m. balandžio 29 d. 20.36 val. pirmuoju tikrinimu A. B. nustatytas 2,23 promilių neblaivumas, 20.57 val. antruoju tikrinimu – 1,89 promilių neblaivumas (b. l. 5, 8). Alkotesterio patikros sertifikatas galioja iki 2022 m. birželio 7 d. (b. l. 4).
Klaipėdos AVPK Kelių policijos skyriaus 2022 m. balandžio 29 d. sprendimu A. B. nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo, nustačius, kad vairuotojas neblaivus (b. l. 7).
Iš valstybės įmonės „Regitra“ informacijos apie kelių transporto priemones matyti, kad automobilio „Volkswagen Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas yra A. B. (b. l. 23). Automobilis „Volkswagen Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas A. B., automobilio saugojimo ir transportavimo išlaidos apmokėtos (b. l. 43-50).
Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklausta V. G. parodė, kad kartu su A. B. gyvena apie 5 metus, jie yra sugyventiniai. 2022 m. balandžio 29 d., apie 16 val., kartu su A. važiavo į Klaipėdą pas gydytoją. Vizito metu gydytojas A. pasakė, kad jam yra prostatos vėžys. Po gydytojo konsultacijos abu važiavo atgal į namus (duomenys neskelbtini). Pakeliui sustojo Kretingoje, Rotušės aikštėje, ji nuėjo į parduotuvę, o A pasiliko automobilyje. Ji grįžo maždaug po 30 min., A. buvo automobilyje. A. nesakė, kad buvo kažkur išėjęs. Po to nuvažiavo į kebabinę šalia „Lidl“ parduotuvės. Nusipirkę pavalgyti, važiavo į namus pro Kūlupėnų k., važiavo link Salantų. Pamatė policijos pareigūnus, kurie stabdė visus automobilius, taip pat ir jų, patikrino A. neblaivumą. Netikėjo, kad A. buvo neblaivus, nes nematė, jog jis būtų vartojęs alkoholio. Tik būnant Kretingoje ji jam davė širdies lašų, nes jis sakė, jog prastai jaučiasi. Važiuojant su A. net neįtarė, kad jis gali būt neblaivus, jokio alkoholio kvapo automobilyje neužuodė. Tik kitą dieną po įvykio A. jai papasakojo, kad būnant Kretingoje, kai ji išėjo į parduotuvę, jis vartojo alkoholio. Anksčiau niekada A. nėra vartojęs alkoholio prieš vairuojant automobilį. Mano, kad A. taip pasielgė dėl gydytojo žinios, nes jis labai dėl to išgyveno. Mato, kad A. po šio įvykio labai išgyvena ir gailisi dėl savo poelgio (b. l. 28-29).
Dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. B. pripažįsta, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, sutinka su alkotesteriu užfiksuotais duomenimis apie jo neblaivumą. Inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo faktą taip pat patvirtina Klaipėdos AVPK pareigūnės tarnybinis pranešimas, alkotesterio duomenų žurnalo kopija, neblaivumo nustatymo aktas, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas ir kiti byloje surinkti duomenys. Byloje surinktų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. B. 2022 m. balandžio 29 d., apie 20.34 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, vairavo automobilį „Volkswagen Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, nes kaltinamasis suprato, kad vartojo alkoholį, žinojo, kad negalima vairuoti, tačiau vis tiek vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Šie kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir atitinka šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)
BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo sesuo B. R. pateikė prašymą atleisti A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. B. ir jo gynėja prašymą palaikė, prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė taip pat prašė taikyti laidavimo institutą ir atleisti A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Kaltinamojo sesuo B. R. sutinka būti A. B. laiduotoja, posėdžio metu patvirtino, jog supranta laidavimo instituto esmę. Teisiamojo posėdžio metu B. R. nurodė, kad su broliu sutaria gerai, dažnai bendrauja tiek telefonu, tiek atvykdama jį aplankyti. Teigė, kad brolis jos klauso, todėl mano, kad ji gali daryti teigiamą įtaką A. B.. B. R. neteista, per pastaruosius 5 metus administracine tvarka nebausta (b. l. 108, 109). Duomenų, kurie ją charakterizuotų neigiamai, byloje nėra. Byloje esantys duomenys leidžia manyti, kad B. R. gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir yra verta teismo pasitikėjimo būti laiduotoja (BK 40 straipsnio 3 dalis).
Kaltinamasis A. B. laikomas neteistu, padarė nusikaltimą, kuris priskirtinas nesunkių nusikaltimų kategorijai, per pastaruosius 5 metus vieną kartą baustas už šiurkščiu nelaikytiną administracinį nusižengimą (b. l. 61). Duomenų apie naujus ikiteisminius tyrimus byloje nėra. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai dėl jo gailisi, teisiamojo posėdžio metu savo elgesį vertino kritiškai. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis dirba, teismo posėdžio metu apklausta jo sesuo kaltinamąjį charakterizavo teigiamai. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų ir kaltinamojo paaiškinimų, nusikalstamos veikos padarymą galėjo paskatinti jo emocinė būklė dėl nustatytos onkologinės ligos. Įvertinus aptartas aplinkybes, yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis A. B. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis įstatymų ir visuomenėje priimtų elgesio normų, o jo padaryta nusikalstama veika buvo labiau atsitiktinio pobūdžio, o ne sistemingo jo elgesio pasekmė.
Civilinių ieškinių dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo byloje nepareikšta.
Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra visos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, sudarančios pagrindą atleisti A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą pagal laidavimą, perduodant A. B. laiduotojos B. R. atsakomybei, nustatant 1 metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą nutraukti (BPK 303 straipsnio 4 dalis).
Įvertinus teisiamojo posėdžio metu B. R. pateiktus paaiškinimus apie jos turtinę padėtį, t. y. gyvena viena, yra pensininkė, jos pajamas per mėnesį sudaro tik 275 Eur, jokių kitų pajamų negauna, darytina išvada, jog laidavimo paskyrimas su užstatu gali būti neproporcingai sunki finansinė našta laiduotojai. Atsižvelgiant į tai, laidavimas paskirtinas be užstato (BK 40 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, nustatomas laidavimo terminas pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes bus pakankamas laidavimo instituto tikslams pasiekti ir neskiriant užstato.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – skyrimo
BK 67 straipsnio 2 dalis numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 40 straipsnyje reglamentuotas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pagrindas numatytas šio kodekso VI skyriuje, todėl atleidus A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, spręstinas klausimas dėl jam skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių, kurių paskirtis padėti sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėja prašė A. B. neskirti BK 68 straipsnio 1 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Šis gynėjos prašymas buvo grindžiamas tuo, kad teisė vairuoti transporto priemones A. B. yra būtina nuvykti į darbą, kuris yra apie 60 km atstumu nuo jo gyvenamosios vietos. Be to, A. B. turi neįgalumą turinčią sugyventinę, o ir pats dėl savo ligos privalo lankytis pas gydytojus.
Spręsdamas klausimą dėl aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, teismas, visų pirma, atsižvelgia į tai, kad A. B. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemonę, šia teise jis naudojosi šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ir transporto priemonių eksploatavimo taisykles, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustatytas 1,89 promilių neblaivumas. Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamasis Kretingoje esančioje kavinėje apie 19 val. išgėrė apie 200 gramų degtinės ir iš karto po to automobiliu nuvažiavo prie prekybos centro „Lidl“ esančios kebabinės, iš jos vyko į namus (duomenys neskelbtini) ir tik apie 20.34 val. buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Akivaizdu, kad tokiais savo veiksmais jis sukėlė realų pavojų ne tik sau, kartu važiavusiai sugyventinei V. G., bet ir aplinkiniams. Pažymėtina, kad tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkesnių pasekmių atsiradimo.
Atsižvelgtina ir į tai, kad ta aplinkybė, jog kaltinamajam teisė vairuoti yra reikalinga nuvykti į darbą šiuo atveju nevertintina kaip išskirtinė ir sudaranti pagrindą neskirti aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės ar nustatyti trumpesnį nei minimalų jos taikymo terminą. Pažymėtina, kad neigiami padariniai ir atitinkami kasdienio gyvenimo nepatogumai yra natūrali teisės pažeidimo (šiuo atveju – nusikalstamos veikos) pasekmė, kurios atsiradimo riziką prisiima pats teisės pažeidimą darantis asmuo. Šiuo atveju kaltinamojo gynėjos nurodytos aplinkybės jau egzistavo nusikalstamos veikos padarymo metu, todėl tai suponavo dar didesnį kaltinamojo rūpestingumo ir atidumo poreikį. Kaltinamasis savo poelgį aiškino sunkia emocine būsena sužinojus onkologinės ligos diagnozę. Nors teismui nekelia abejonių kaltinamojo nurodytos aplinkybės, jog minėtos ligos diagnozė sukėlė jam stiprius neigiamus išgyvenimus, tačiau vien ši aplinkybė negali pateisinti nusikalstamos veikos padarymo, dėl kurios kyla reali grėsmė kitų visuomenės narių saugumui, bei atitinkamai išvengti jos padarymo pasekmių. Kaltinamojo nurodytos aplinkybės apie jo sveikatos būklę šuo atveju reikšmingos sprendžiant dėl aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės termino nustatymo, tačiau vien ši aplinkybė nėra pakankama apskritai neskirti šios poveikio priemonės. Be to, kaip matyti iš kaltinamojo paaiškinimų, šiuo metu lankymasis gydymo įstaigose nėra itin intensyvus, todėl nėra pagrindo daryti išvados, jog jis negali nuvykti pas gydytojus kitais būdais (viešuoju transportu ar pan.).
Įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį, taip pat atsižvelgiant į tai, kad vairuodamas transporto priemonę jis sukėlė realų pavojų kitų aplinkinių saugumui, taip pat įvertinus kitas A. B. atsakomybei individualizuoti reikšmingas aplinkybes (laikomas neteistu, nusikalstamą veiką padarė dėl sunkios emocinės būklės, serga onkologine liga, gyvena kaimo vietovėje), yra pagrindas paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metų terminui (BK 68 straipsnio 2 dalis), šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo momento, t. y. 2022 m. gegužės 2 d. (b. l. 82-85). Teismo nuomone, tokio uždraudimo naudotis specialia teise termino nustatymas pagal šios bylos aplinkybes yra proporcingas ir padės užtikrinti, kad A. B. šiuo laikotarpiu nedarytų naujų nusikalstamų veikų, taip pat užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – skyrimo
Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama prie tyčinių nusikalstamų veikų, o vairuota transporto priemonė atitinka nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 5 dalyje, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Nagrinėjamu atveju A. B. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę „Volkswagen Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ši transporto priemonė buvo tiesiogiai panaudota darant nusikalstamą veiką, todėl ši transporto priemonė laikytina nusikalstamos veikos padarymo priemone.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėja prašė neskirti šios baudžiamojo poveikio priemonės, nes automobilis kaltinamajam ir jo sugyventinei yra reikalingas tiek dėl darbo, tiek dėl turimų sveikatos problemų. Įvertinęs šias gynėjos nurodytas aplinkybes, taip pat byloje esančius duomenis apie tai, jog kaltinamasis gyvena kaimo vietovėje, pasibaigus draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminui, kaltinamajam automobilis gali būti reikalingas tiek darbo, tiek sveikatos priežiūros tikslais, o naujo automobilio įsigijimo galimybės pagal jo turtinę padėtį gali būti ribotos, teismas sprendžia, jog yra pagrindas nekonfiskuoti šio automobilio natūra ir spręsti klausimą dėl transporto priemonės vertę atitinkančios piniginės sumos konfiskavimo (BK 72 straipsnio 5 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisiamojo posėdžio metu A. B. nurodė, jog jis sutiktų, kad būtų konfiskuojama automobilio vertė, o ne pats automobilis.
VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė 2003 metų gamybos transporto priemonės „VW Bora Variant 1,9 TDI“ kaina Lietuvoje yra 1 650 Eur su PVM (b. l. 25). Teisiamojo posėdžio metu A. B. pateikė jam priklausančios transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarį, iš kurios matyti, kad 2020 m. vasario 22 d. automobilis pirktas už 1 350 Eur (b. l. 106). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, jog šiuo metu automobilis galėtų būti vertas apie 1 200 Eur. Įvertinęs tai, kad 2020 metais automobilis buvo pirktas už 1 350 Eur, šiuo metu nuo automobilio įsigijimo yra praėję daugiau nei dveji metai, per kurį automobilio vertė galėjo sumažėti, tikslios automobilio rinkos vertės nustatymas šiuo atveju nebūtų ekonomiškas, teismas nustato kaltinamajam palankiausią 1 200 Eur sumą, kuri išieškotina iš kaltinamojo kaip konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis).
Dėl kitų klausimų
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas (b. l. 82-85) – paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.
Vairuotojo pažymėjimas, saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“, tuo užtikrinant baudžiamosios poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – vykdymą.
Prokurorės Irenos Gedžiuvienės 2022 m. gegužės 2 d. nutarimu A. B. vardu įregistruotam automobiliui „Volkswagen Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinas.
Proceso išlaidų šioje baudžiamojoje byloje nėra, civilinių ieškinių nepareikšta.
Kompaktinis diskas, kuris pridėtas prie bylos, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
A. B., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos B. R. atsakomybei 1 (vienerių) metų terminui be užstato.
Baudžiamąją bylą nutraukti.
Išaiškinti A. B., kad jeigu asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti B. R., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Paskirti A. B. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerių) metų terminui, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gegužės 2 d.
Paskirti A. B. baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti iš A. B. transporto priemonės „Volkswagen Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 200 Eur.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumento paėmimą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Prokurorės Irenos Gedžiuvienės 2022 m. gegužės 2 d. nutarimu A. B. vardu įregistruotam automobiliui „Volkswagen Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, A. B. vairuotojo pažymėjimą perduoti valstybės įmonei „Regitra“.
Kompaktinį diską, kuris pridėtas prie bylos, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.